- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1-357-767/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15573-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vydai Dovydaitienei, Vaigai Aleksandravičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2022 m. balandžio 29 d., apie 22:40 val., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu, (duomenys neskelbtini), tyčia tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja S. Š., dviem rankomis pastūmė nukentėjusiąją S. Š., dėl ko ji krito ant žemės, tokiais veiksmais padarydama kraujosruvas ant nukentėjusiosios kairės rankos alkūnės ir nugaros apatinėje dalyje, taip nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą.
2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Ž. P. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Pripažino, kad pastūmė nukentėjusiąją, bet nepripažino jai tampiusi už plaukų. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 29 d., apie 23 val., „(duomenys neskelbtini)“jos vyras konfliktavo su S. Š. sugyventiniu, ko pasekoje buvo sužalotas jos vyras. Jam labai bėgo kraujas. Ji priėjo prie baro ir paprašė kažko šalto arba šlapio, kad uždėtų ant galvos. Tuo metu nueidama nuo baro pamatė, kad šalia eina S. Š. ir tiesiog veržiasi prie jos vyro, jog pasižiūrėtų, kaip jis atrodo. Ji paklausė: „ko tu čia dar nori? Ar dar mažai pridirbote?“. S. Š. pradėjo plūstis visokiais žodžiais ir ji ją tiesiog nuo savęs atstūmė. To pasekoje ji nukrito ant žemės ir išėjo į lauką. Išėjusi į lauką dar visiems pasigyrė, kad jai trenkė iš stiklinės į veidą. O tada išėjo lauk. Jos vyras tuo metu sėdėjo už baro ant baro kedės. To vaizdo nesimato. Ten ta vieta, kur matėsi, kad ėjo nukentėjusioji. Ji jai neleido eiti, bandė išvengti tolimesnių veiksmų. Ji rankose neturėjo nieko. Ji vyrą saugojo nuo tolimesnių veiksmų, nes jis jau buvo sumuštas ir bijojo, kad vėl neprasidėtų iš naujo. Eidama nukentėjusioji nieko nesakė. Ji paprasčiausiai užstojo ir neleido jai praeiti. Nukentėjusioji turėjo teisę praeiti. Pripažįsta, kad buvo išgėrusi. Ten viskas labai greitai įvyko. Įvyko, kaip įvyko. Ji netempė už plaukų. Pripažįsta, kad pasielgė impulsyviai ir gailisi dėl to. Nukentėjusiosios neatsiprašė. Mano, kad nukentėjusiajai labiau reikia jos atsiprašyti nei jai jos. Tas epizodas ir pereina į kitą, kur nukentėjusioji jai trenkė iš stiklinės. Dabar yra randas ant veido, dantys išmušti. Viską pripažįsta, tik nepripažįsta tempimo už plaukų, nes prie jų net neprisilietė. Nukentėjusioji nekėlė jokių muštynių. Iki tol ji jos nematė. Nukentėjusioji niekur nedalyvavo prieš tai vykusiame įvykyje. Per įvykį, kurio metu nukentėjo jos vyras, nukentėjusioji buvo prie jo. Kaip jis pasakojo, kad šoko. Jie buvo sustoję ir kalbėjosi su nukentėjusiąja. Dėl ko ir įvyko tas visas pirminis konfliktas. Ji nematė, kas jį sužalojo. Po įvykio, kai pamatė, kad jos vyras sužalotas, jis iš karto nenurodė, kas jį sužalojo. Nematė, kas ir kaip sužalojo jos vyrą. Tuo momentu sprendė, kad nukentėjusioji, kadangi prie jos staliuko sėdėję visi jos draugai buvo pasišalinę iš tos vietos, o ji viena ėjo link jos vyro. Tuo metu jos vyras jau sėdėjo ant didelės baro kedės prie baro. Šalia tos kėdės buvo jų stalas. Arčiausiai buvo jų stalas, bet jis prie pat jų stalo nesėdėjo. Jai nereikėjo eiti pro jos vyrą, kai jis sėdėjo ant baro kedės. Stalas stovėjo šalia, o kėdė buvo visai kitoje vietoje. Stalas buvo už nugaros. Ji ėjo ne link stalo, o link vyro. Ėjo ne tik ji, jų daugiau ėjo. Ji akivaizdžiai ėjo link jos vyro, dėl to ji ir persisuko. Ji jos paklausė: „ko tu čia ji eini?“, o ji atsakė: „kodėl aš negaliu čia eiti“. Kai ji į ją atsisuko paklausė: „ko tu čia eini? Ar dar mažai pridirbot?“. Ji atsakė: „tu čia neaiškink man“ ir ji ją ranka atstūmė. Ji to nesitikėjo. Jos fizinis veiksmas buvo staigus. Negalvojo, kad taip bus. Viso to nenorėjo, bet viskas gavosi instinktyviai. Ji tikrai nėra toks žmogus, kad pultų ant kažko, bet čia gavosi per klaidą. Dėl ko nukentėjusioji trenkė jai į veidą nežino. Galima ir taip pasakyti, kad pastumdama nukentėjusiąją jai padarė sužalojimus, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte. Pripažįsta sužalojimus. Nuo jos priklauso kompensacijos reikalavimas. Sutinka atlyginti kažkokią dalį civilinio ieškinio.
3. Nukentėjusioji S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugais balandžio 29 d. atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo beveik iki 23.00 val., kol įvyko tas visas konfliktas. Viskas prasidėjo nuo to, kai krito ir dužo stiklai, bet ji to nematė. Ten, kur buvo jų stalas, nebebuvo jokio praėjimo. Už baro nebuvo jokio praėjimo. Jie atėjo prie jų stalo ir ten gavosi tas konfliktas. Kai viskas jau įvyko ji atėjo prie rankinuko. Atėjau nuo savo stalo, nes galvojo, kad jau viską surinko. Draugei padavė tašę, surinko visus daiktus. Tiksliai neprisimena, ko nerado, bet ėjo atgal pasižiūrėti, kadangi ten buvo jų stalas. Jos vyras sėdėjo 1-1,5 m nuo jų stalo, visai šalia. Ji ėjo link tos pusės, nes toje pusėje buvo pilna stiklų. Todėl nėjo kažkur aplinkui per tuos stiklus. Eidama tikrai nesakė nei žodžio. Net nekalbėjo visiškai kai ji ją nustūmė. Ten nebuvo nei žodžio, jokio konflikto. Sekundžių reikalas. Ji tiesiog ėjo su daiktais ir net į jos pusę nepažiūrėjo, o tik pajuto kaip krenta. Tada atsistojo ir jau padarė savo neapgalvotą veiksmą. Jos plaukai buvo ant šono, o kai ji atsistojusi sukosi, pajuto, taip atrodė, jog iš galo kas temptų. Tada ji nepagalvojusi atsikėlė ir paėmusi stiklinę nuo stalo trenkė. Kur trenkė negali pasakyti, nes nežiūrėjo tuo tarpu, tai buvo 2-3 sekundžių reikalas. Dėl to yra ta kita byla. Tada ji išėjo į lauką. Atvažiavo policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad yra sužalotų ir tada jie visi grįžo atgal. Jos dar apsikabino su ja ir ji dar pasakė, kad viskas gerai. Tada ji išvažiavo namo. Ji patyrė sužalojimus, kai krito. Nematė, kaip ją pastūmė. Ten viskas taip greitai buvo. Rankose dar turėjo tašę, draugės ir savo striukes. Ji tiesiog krito ir nieko nepastebėjo aplinkui. Net žvilgsniai jų nesusidūrė. Negirdėjo, kad sakė, ko ji čia eina ir ar dar mažai pridirbo. Jai buvo išrautas kuokštas plaukų. Pajutau tempimą, kai tik atsistojo. Nesimatė, kad plaukai išrauti, tik pajuto stiprų tempimą. Kuokšto plaukų nebuvo, nematė. Po to, kai sušukavo plaukus, tai toks kuokštas išėjo, bet tuo tarpu nebuvo jo. Nebuvo to, kad būtų išrauta ar išpešta. Iš dešimties balų skalės jai buvo sukeltas maždaug 7-10 balų skausmas. Viena alkūnė buvo tokia kaip pavandenijusi ir iki 7 dienų laikėsi. Kai buvo policijoje jai sakė, kad gali nuvykti pas medicinos ekspertą, bet nenuvyko. Naudojo tokį šaldomą tepaliuką, kurį turėjo. Buvo vienoje alkūnėje pabrozdinimas. Muzikos nebuvo, bet buvo šurmulys jai išeinant. Garsai nebuvo tokie garsūs, kad būtų negalėjusi girdėti kaltinamosios. Kai timptelėjo jai už plaukų, skaudėjo. Kai atsisuko ir davė su stikline kažkokiam asmeniui, tai suprato, kad davė tam asmeniui, kuris patempė už plaukų, nes ji viena tik ir stovėjo šalia. Daugiau nieko nebuvo, tik prie baro jos vyras toliau sėdėjo. Šalia, per ištiestą ranką, kitų asmenų nebuvo. Suprato, kad ją patempė tas asmuo, kuris pastūmė. Plaukų tempimas buvo į apačią jai jau atsistojus. Jos reakcija į skausmą buvo sudavimas stikline. Alkoholį vartojo, bet dėl to tikrai negalėjo labiau nelaikyti lygsvaros nei būdama blaivi.
4. Liudytoja V. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 29 d. Prasidėjo vyrų muštynės. Susikonfliktavo jos ir kolegės du stalai, kurie buvo gale. Čia buvo vakare per (duomenys neskelbtini) koncertą. Buvo du apvalūs stalai ir matė, kad du vyriškiai, kurie buvo vienas priešais kitą, nepatinka vienas kitam. Todėl per vidurį stalų ji pastatė tokias juodas širmas, kad jie nevaikščiotų. Prie Ž. stalo buvo vienas vyriškis, kurį norėjo išmesti, nes jis buvo labai pergėręs. Tada prasidėjo visos muštynės. Kai ji išbėgo pas administratorę, kad pakviestų policiją, tuo tarpu susimušė merginos. Žino tik tiek, kiek merginos pasakojo, nes tuo metu pagrindinėje salėje nebuvo. Kai ji parėjo, merginos jau buvo susimušusios. Nukentėjusioji S. tuo tarpu stojosi nuo grindų. Ji išeidinėjo, po to gal kažkas buvo, gal ji suprato, jog sutrenkė, kad grįžo prie šitos moters. Bandė apsikabinti, o šita moteris trenkė jai. Ji tik matė, kaip S. atsistojo nuo žemės ir ėjo apsikabinti, bet jos tada pradėjo muštis ir ji išėjo. Šita moteris jai tempė už plaukų. Kai jos atsistojo, S. bandė taip apsikabinti, bet tada puolė jai už plaukų ir ji greit parvirto. Nematė, kaip metė stiklinę. Tik matė, kaip tempė už plaukų, nes ėjo atsiprašyti ar susitaikyti, bet nubloškė ją ant žemės.
5. Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kitame bare ir išgirdo, kaip kolegė pasakė: „muštynės“. Atėjo į tą salę, kur vyko koncertas ir muštynės. Kadangi ten prie stalo, kur viskas vyko, buvo tamsu ir buvo daug žmonių, tai tikrai nematė, kas ten ką mušė ir kas ten buvo. Stovėjo nuošaliau. Po to atsistojo pačiame bare. Kai vyko tas su taure, tai prieš ją stovėjo dvi merginos. Nematė, kas kam trenkė, tik girdėjo iš kolegų. Kai buvo pačiame bare, tai matė kaip virto ta mergina, net nežino jos vardo. Nuo ko virto nematė. Ten viskas buvo už baro. Po to tas garsas ir dūžis. Ji atšoko, kad nepapultų tos šukės. Po to viską iš kolegos išgirdo. Matė, kad bėgo kraujas. Dar davė servetėlių, visko, ko turėjo po ranka. Matė po to, kai jau konfliktas baiginėjosi, kad ta mergina, S., ėjo ir bandė atsiprašyti. Ji įsivaizduoja, kad jei būtų jos vietoje, tai irgi nesileistų, nes ji bandė lįsti prie jos. Matė, kad bandė kažką daryti. Neatsimena, kuo viskas baigėsi. Ji stovėjo nuošaliau ir atvažiavo policija, greitoji. Tada pradėjo aiškintis.
6. Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Ji nieko nematė, nes sėdėjo administracijoje. Viskas, ką matė, buvo iš vaizdo kamerų. Atbėgo barmenė ir pasakė, kad vyksta muštynės ir ji iškvietė policiją. Tą patį matė iš vaizdo įrašų, ką ir visi. Matė, kaip vyrai susigrūmė. Kaltinamoji mušė tą mergaitę ir ta mergaitė, kiek matė, atsistojusi ar trenkė, ar metė tą taurę. Neprisimena, ar buvo už plaukų sugriebusi. Pažiūrėjo po viso įvykio atsisukusi vaizdo kameras, nes ji tą naktį budėjo. Tas pats vaizdo įrašas buvo perduotas policijai, nes kito nėra. Matė vaizdo įraše kaip ji nukrito ant žemės. Matė kaip nušveitė. Ji nukrito ant žemės, tada atsikėlė ir šukės pabiro.
7. Liudytoja E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 2022 m. balandžio 29 d. vakaras, kai ji dirbo padavėja „(duomenys neskelbtini)“. Kai prasidėjo visas įvykis buvo kitoje salėje. Išgirdo, kad kažkas pradėjo šaukti: „muštynės“. Nubėgo į tą vietą, kur vyko visos grumtynės. Tada pasiėmė telefoną ir išėjo iškviesti greitosios pagalbos. Parėjusi pamatė, kad konfliktas buvo apsiraminęs. Nuėjo tvarkyti ir stumdyti stalų. Daugiau detalių nepamena. Pamena, kad viena moteriškė krito ant žemės. Ji dar bandė ją pakelti, bet ji labai greita atšoko. Dėl ko ji krito tiksliai neatsimena. Ar ji specialiai trenkė iš taurės nematė, tik po to sureagavo ir pamatė, kad pas kitą moterį buvo prakirstas, prapjautas, nežino kaip pasakyti, veidas. Nubėgusi į barą sušlapino skudurėlį. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie teisingi. Šiuo metu jau to neatsimena, kad matė, jog S. Š. buvo suimta už plaukų. Tyrėjai davė teisingus parodymus. Ar po įvykio moterys dar bandė kontaktuoti neatsimena. Dabar, kai pasakė apie antrą apklausą, prisimena, kad žiūrėjo vaizdo medžiagą. Labai sunku atsiminti, nes seniai viskas buvo. Dabar šito fakto nepamena, kaip ten viskas įvyko. Atsimena trenkimą, kad nugriuvo, kad išėjo. Dabar neatsimena kažko apie tampymą už plaukų. Vaizdo medžiagą žiūrėjo pas tyrėją. Ar tai buvo pažymėta protokole, neprisimena. Antrą sykį parodymai buvo duodami atslūgus visam šitam įvykiui. Tai buvo dar ganėtai aktualus įvykis. Ji jau ramiai atsisėdusi viską pradėjo prisiminti ir suvokė, kad to plaukų tampymo kaip ir nebuvo. Pirmos apklausos metu apie plaukų tampymą norėjo papasakoti, nes jos buvo šalia viena kitos ir jos ten kažką aiškinosi, kalbėjosi. Jai pasirodė vienu momentu, nes po to, kai pagalvojo, kad to tikrai nebuvo, jog buvo tas nustūmimas, pastūmimas. Dabar galvoja, kad būtent po įvykio ji pakeitė parodymus, nes to faktiškai neužfiksavo. Ji faktiškai neužfiksavo plaukų paėmimo fakto. Jai atrodo, kad nebuvo plaukų paėmimo fakto. Sunku prisiminti tuos visus faktus. Tikrai nežino, ar Š. turėjo kažkokių aplinkybių, dėl ko galėtų meluoti. Jai tiesiog pasirodė, kad buvo kažkoks plaukų tampymas, nes jos buvo šalia viena kitos, bet tikrai ne dėl to, jog tai išgirdo iš kitų kolegų. Vėliau, kaip ir minėjo, atsisėdusi pergalvojo visą šitą situaciją ir to plaukų tampymo nebeatsiminė.
8. Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu per vaizdo konferenciją parodė, jog apie patį įvykį nieko parodyti negali, nes nematė, buvo su apsaugos darbuotoju tualete, prausėsi veidą nuo ašarinių dujų. Nukentėjusioji yra jo sugyventinė, tai jis matė daug išrautų galvos plaukų, plaukai šukuojant galvą išsiraudavo, matėsi ant alkūnių mėlynės.
9. Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2022 m. balandžio 29 d. buvo kavinėje kartu su nukentėjusiąja, konfliktą kažkiek matė, kaltinamoji S. Š. patempė už plaukų ir nustūmė ją. Kaltinamoji patempė plaukus prieš pastūmimą. Buvo nemažai išgėrusi, gali painioti tam tikras aplinkybes, kitą dieną buvo susitikusios su nukentėjusiąja ir matė kaip kuokštais S. tempė savo plaukus.
10. Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jokių aplinkybių dėl paties įvykio paliudyti negali, nes buvo lauke su vyru.
11. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2022 m. balandžio 29 d. kavinėje buvo barmeno mokinys. Matė, kai kaltinamoji pastūmė nukentėjusiąją ir ji nugriuvo. Nugriuvo ne nuo girtumo, o nuo pastūmimo. Buvo gal 2-3 metrų atstumu nuo jų. Ten į ausį kažką šnekėjo prie pat, neatsimena, kad būtų buvęs paėmimas už plaukų nukentėjusiajai, nematė šito. Ta kita moteris priėjo prie pat Ž. ir kažką jai pasakė, o po to buvo pastūmimas, visu kūnu griuvo, bet neatsimena veidu ar nugara griuvo, kamerose matosi.
Motyvuojamoji dalis
12. Kaltinamosios Ž. P. kaltę įrodo ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai:
12.1. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiosios S. Š. ir įtariamosios Ž. P. vykęs konfliktas nebuvo nukreiptas į viešosios tvarkos sutrikdymą, kilo dėl asmeninių paskatų, esant nustatytoms aplinkybėms nusikalstamą veiką iš LR BK 284 str. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d.(b.l.1t. 23-24).
12.2. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad S. Š. užfiksuoti šie sužalojimai: moters kairės rankos alkūnės regimi nubrozdinimai ir mėlynė, apžiūrima dešinės rankos alkūnė, ant jos regima mėlynė. Apžiūrima moters nugaros juosmens pusės dalis, ant jos regimos nedideles mėlynės.
12.3. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini) g. savanoriškai pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas aplankalas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Atidarius šį aplankalą vaizdo grotuvo pagalba matoma, jog jame esantis vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdo kokybė gera, vaizdo įrašo trukmė 34:50min. Vaizdo įrašas be garso. Peržiūrimo vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą 2022 04 29 Fri 22:19, apačioje matome užrašą Camera 7. Matomas vaizdo įrašas yra iš įmonės "(duomenys neskelbtini)" vidinių patalpų, įrašo dešinėje matome šokių aikštelę su šokančiais (duomenys neskelbtini) lankytojais, toliau žiūrint į kairę pusę matome 3 eiles stalų su kėdėmis skirtų (duomenys neskelbtini) lankytojams o už jų matome kavinės barą.
Fiksuojami konkretūs vaizdo įrašo momentai turintys įtakos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Ties vaizdo įrašo 20:05 minute matoma, kaip S. Š., į rankoje laikytą rankinę dedasi savo daiktus. Susidėjusi daiktus pastaroji nueina vykusio konflikto kryptimi rankoje laikydama rankinę ir drabužius iš kurių vienas yra baltos spalvos švarkelis, tuo metu Ž. P. stovi prie baro. Padavėja jai paduoda šluostę, ir Ž. P. nueina gilyn į nematomą vaizdo kameros zoną. Po ko ties vaizdo įrašo 20:18 minute (realus laikas 2022-04-29 22:39 val.) matoma, kaip S. Š. visu kūnu su daiktais rankoje smarkiai krenta ant žemės, ant kairio šono, matoma, kad krisdama ant žemės S. Š. savo kūnu pasitempia savo palaidus ilgus, juodos spalvos plaukus. Po ko matoma, kad S. Š. atsistoja ir įeina į nematomą vaizdo kameros zoną, tuo metu vaizdo kameros zonoje matyti Ž. P. batų priekinė dalis ir priešais ją stovinčios S. Š. dešinė koja, bei dalis baltos spalvos rankoje laikomo rūbo. Po ko ties vaizdo įrašo 20:23 minute (realus laikas 2022-04-29 22:40 val.) matoma, kad vaizdo kameros zonoje pasimato dūžtančio stiklo šukės. Po ko S. Š. iš salės išeina kairėje rankoje laikydama savo daiktus, dešinėje rankoje nelaikydama nieko. Matoma, kad šalia buvusios barmenės rankomis susiima iš už veido, į salę įeinantis apsaugos darbuotojas bando S. Š. sulaikyti, tačiau ji iš salės išeina.
21:59 min. vaizdo peržiūros minutę prie baro prieina D. P. ir Ž. P., kuri yra rankomis susiėmusi už veido, abu jie kalbasi su baro darbuotojais, apžiūri savo sužalojimus. Vaizdo įrašo 22:32 minutę (realus laikas 2022-04-29 22:42 val.) į baro salę sugrįžta S. Š., kuri bando prieiti prie Ž. P., ją stabdo (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir V. V., tačiau ji priėjusi prie Ž. P. pastarąją apsikabina per kaklą po ko abi moterys išsiskiria, S. Š. išeina iš kavinės patalpų o tuo metų į jos vidų ateina medikų ekipažas, kuris apžiūri D. P. ir Ž. P., suteikia jiems reikalingą medicininę pagalbą, 32:05 min. vaizdo kameros peržiūros minutę į kavinės salę ateina policijos pareigūnai, kurie bendrauja su nukentėjusiaisiais bei baro darbuotojais. 34:50 min. vaizdo įrašo pabaiga. (b.l.1t.115-118).
12.4. (duomenys neskelbtini): Matoma, kad vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matoma, kad padavėja E. R. nurodo, kad Ž. P. pastūmė S. Š., ši krito ant žemės, S. Š. pašokusi "pasigavo" stiklinę ir ja "pliekė" Ž. P. per veidą. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai užsirašo personalo asmens duomenis. Nurodo, kad dėl šio įvykio, būtent dėl to kas įvyko tarp moterų, jos labai išsigando.
(duomenys neskelbtini): Matoma, kad vaizdo įrašuose policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus.
12.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). (b.l.84-104)
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020, 14 punktas).
15. Teismas nustatė, jog kaltinamoji Ž. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2022 m. balandžio 29 d., apie 22:40 val., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu, (duomenys neskelbtini), tyčia tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja S. Š., dviem rankomis pastūmė nukentėjusiąją S. Š., dėl ko ji krito ant žemės, tokiais veiksmais padarydama kraujosruvas ant nukentėjusiosios kairės rankos alkūnės ir nugaros apatinėje dalyje, taip nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau iki įvykio situacija buvo konfliktiška, buvo kilęs konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios artimų asmenų, dėl ko buvo kviesta medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Kaip matyti iš peržiūrėto vaizdo įrašo, nukentėjusioji S. Š. ėjo link tos vietos, kurioje buvo kaltinamoji Ž. P. iš barmenės paėmusi servetėles ir nešusi į tą vietą, kurioje buvo sužalotas jos sutuoktinis. Tai patvirtina liudytojas R. V., kuris nurodė, jog nukentėjusioji nepraėjo kažkur pro šalį pro kaltinamąją ir jos vyrą, o nuėjo prie kaltinamosios ir jai kažką pasakė ir po to buvo atstumta kaltinamosios. Tai paneigia nukentėjusiosios aiškinimą, jog ji nekalbėjo su kaltinamąja tuo tarpu, kai buvo pastumta. Nukentėjusiosios aiškinimas, jog ji pajuto plaukų tempimą kai tik atsistojo yra paneigtas vaizdo įrašu, kuriame aiškiai matyti, jog nukentėjusioji krito ant kairės alkūnės ir plaukų tempimo veiksmas nėra užfiksuotas, kaltinamosios, liudytojo R. V. parodymais. Kaltinime nurodyti du atskiri veiksmai, t.y. nukentėjusiosios pastūmimas dėl ko ji krito ant žemės ir antras veiksmas, kur nurodoma, jog „ po ko nukentėjusiajai S. Š. atsistojus ranka suėmė už plaukų ir juos tempė“. Šios aplinkybės nėra patvirtintos teisminio nagrinėjimo metu objektyviais bylos duomenimis ir yra paneigtos vaizdo įrašu, kaltinamosios Ž. P., liudytojo R. V. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos - kavinės barmenės nurodė nemačiusios, jog kaltinamoji Ž. P. būtų suėmusi už plaukų nukentėjusiajai S. Š. ir už jų tempusi. Liudytojos V. V., nukentėjusiosios S. Š. parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas nelaiko, jog liudytoja V. V. norėjo suklaidinti teismą ir duoti teismui melagingus parodymus, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiesiog jai taip pasirodė ir galimai savo tokią klaidingą nuomonę susiformavo esant pokalbiams su nukentėjusiąja su kuria jas sieja draugiški santykiai. Nukentėjusiosios aiškinimas dėl jai suėmimo už plaukų veiksmo, teismo vertinimu taip pat nėra vertinamas kaip siekimu klaidinti teismą ir duoti melagingus parodymus, bet teismo nuomone konfliktinės situacijos būvimas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios artimų asmenų būvimo, alkoholio poveikio, iškreipė tikrų įvykių seką ir sukėlė klaidingus pojūčius. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji nevyko į ekspertinę medicinos įstaigą dėl patirtų sužalojimų nustatymo, ikiteisminio tyrimo metu apžiūros metu buvo nustatyti ir kiti sužalojimai , t.y. dešinėje alkūnėje, kurie nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo objektu, todėl negali neginčijamai konstatuoti, jog visi padaryti sužalojimai, tame tarpe ir plaukų rovimo faktas yra padaryti šio įvykio tiriamomis aplinkybėmis. Kaltinamoji viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, pripažino, jog pastūmė nukentėjusiąją dėl ko ji nugriuvo, neigė ranka suėmusi už plaukų ir juos tempusi. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis ir aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos ikiteisminio tyrimo byloje ir nėra patvirtintos bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Remiantis išdėstytais motyvais iš kaltinimo šalintina aplinkybė: „ po ko nukentėjusiajai S. Š. atsistojus ranka suėmė už plaukų ir juos tempė“, nes tai neįrodyta objektyviais bylos duomenimis.
17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
18. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
19. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021).
20. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Ž. P. veika, nors ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų tikslinga Ž. P. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Kaltinamoji yra dirbanti, teigiamai charakterizuojama, neteista. Pažymėtina tai, jog ne kaltinamoji Ž. P. buvo šio įvykio iniciatorė, o tik fizinio kontakto būdu, atstumdama nukentėjusiąją dėl ko ji nukrito ant grindų sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamoji neturėjo tyčios sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo, o tik esant nukentėjusiosios provokuojančiam konfliktiniam elgesiui atliko spontanišką veiksmą, kuris sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, neturėjo motyvo sukelti fizinį skausmą.
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
2. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021).
3. Nukentėjusioji S. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl patirto išgąsčio, šoko, skausmo, nepatogumų, nurodo, jog nukentėjo būdama viešoje vietoje, kaltinamosios tyčia buvo nukreipta į asmenį, į jo sveikatą. Nors kaltinamoji Ž. P. pripažino ieškinį, sutiko su reikalaujama suma, bet teismo vertinimu tokia prašoma suma akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas iš kaltinimo išjungia aplinkybę dėl plaukų rovimo fakto, nes tai nėra paremta objektyviais bylos duomenimis, nepasitvirtino faktas, jog kaltinamoji atsistojusiai nukentėjusiajai tempė už plaukų, kaip buvo nurodžiusi nukentėjusioji S. Š.. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ne kaltinamoji buvo šio įvykio iniciatorė, o pati nukentėjusioji priėjusi prie kaltinamosios aiškinti tam tikrų aplinkybių, dėl ko ir įvyko šis įvykis, po ko ji buvo kaltinamosios atstumta. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios 500 Eurų nukentėjusiajai.
21. Kaltinamajai Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai – paliktini saugoti prie bylos.
23. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ,turi teisę nuspręsti išieškoti iš proceso išlaidas iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiosios atstovo advokato R.Dobrovolskio pateiktas patvirtinimas apie lėšų įskaitymą atliktas 2023-01-26, kuriuo S. Š. pervedė 1050 .00 Eur. Ramūnui Dobrovolskiui, o teismui pateiktas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) atstovauti S. Š. išrašytas 2023-03-06. Dėl šios aplinkybės, prašymas dėl nukentėjusiosios atstovo patirtų atstovavimo išlaidų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Ž. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą Ž. P. atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. P. 500 (penkis šimtus) eurų S. Š. neturtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti nukentėjusiajai S. Š. bylinėjimosi išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.