Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams R.B, R.B. dėl skolos už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų R.B, R.B. 17 634,09 Eur skolą už komunalines paslaugas, 22,81 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1 Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – apeliantė) ir atsakovai R.B, R.B. 2002 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Šalto vandens tiekimo ir apmokėjimo sutartį Nr. 82 (toliau – sutartis), kurią pasirašė atsakovas R.B. Sutartimi ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovams šaltą vandenį, o atsakovai įsipareigojo mokėti už tiektą vandenį iki kito mėnesio 30 dienos pagal faktinius skaitiklio rodmenis arba pagal normatyvinį kiekį pagal galiojančius tarifus. 2010 m. balandžio 29 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotas šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096 ir tarp šalių pasirašytas skaitiklių plombavimo aktas. Taip pat buvo sumontuotas skaitiklis, registruojantis nuotekas, Nr. 498927.

1.2 Ieškovė teigia, kad, 2020 m. vasario 7 d. pateikus raštišką prašymą ir atsakovams leidus apžiūrėti skaitiklius, skaitikliai vandeniui ir nuotekoms buvo pakeisti ir 2020 m. kovo 4 d. tarp šalių pasirašytas vandens skaitiklių plombavimo aktas, kuriame nurodyta, kad sunaudotas šalto vandens kiekis yra 7985 kub. m. Skaitiklis nuotekoms atsakovų vėliau buvo savavališkai nuimtas.

1.3 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. birželio 15 d. ieškovė pateikė atsakovams raginimus padengti susidariusią skolą, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė. Skolos pažymoje ir kituose deklaravimo bei mokėjimo dokumentuose nurodoma detali išklotinė apie susidariusį įsiskolinimą ir atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Didžioji dalis susidariusio įsiskolinimo yra užfiksuota 2020 m. kovo mėn., nes 2020 m. kovo 4 d. buvo užfiksuoti vandens skaitiklio duomenys ir buvo nustatytas įsiskolinimas. Toks duomenų fiksavimas nereiškia, kad šis vandens kiekis buvo sunaudotas per mėnesį, tačiau patvirtina apie vandens kiekio sunaudojimą nuo 2010 m. balandžio 29 d., kai buvo patvirtintas vandens skaitiklio plombavimo aktas sumontavus skaitiklius, iki 2020 m. kovo 4 d., kai buvo patvirtintas vandens skaitiklio plombavimo aktas ir užfiksuoti vandens skaitiklio duomenys, taip pat 2022 m. balandžio 6 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. buvo patvirtinti aktai, kurių atsakovai neginčija ir savarankiškų reikalavimų dėl to nereiškia.

1.4 Ieškovė tvirtina, kad vandens skaitiklio plombavimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktų ir nėra pagrindo kvestionuoti vandens skaitiklio patikros metu užfiksuotų duomenų, nes tokie duomenys yra patikimi. Taip pat ieškovei Lietuvos metrologijos inspekcija yra išdavusi skaitiklio patikros sertifikatą, o atlikus kontrolės ataskaitą 2010 m. balandžio 29 d. įrengto skaitiklio patikimumas yra išbandytas ir patvirtintas. Papildomai tikrinti skaitiklio Nr. 10479096 nėra teisinio pagrindo.

1.5 Ieškovė nurodo, kad atsakovai pagal sutartį visą laiką deklaravo rodmenis ir mokėjo nereguliariai, nesilaikydami sutartimi prisiimto įsipareigojimo atlikti mokėjimus iki kito mėnesio 30 dienos pagal faktinius skaitiklio rodmenis. Paskutinį kartą skaitiklio rodmenis deklaravo 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 0 kub. m. Taip pat pažymi, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl šalto vandens kanalizavimo, tačiau per visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovai nedeklaravo nuotekų ir nebuvo atlikti mokėjimai už kanalizavimą.

1.6 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovams buvo išsiųstas raštas dėl geriamojo vandens tiekimo sustabdymo ir nuo 2021 m. gruodžio 9 d. geriamojo vandens tiekimas sustabdytas. Be to, atsakovai savavališkai yra įsirengę vandens gręžinį. Toks vandens gręžinys yra įrengtas neteisėtai, gręžinio įrengimas nėra suderintas su centrine nuotekų sistema. Atsakovai nepateikė gręžinio įrengimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, leidimų, gręžinio paso ir registracijos Geologijos tarnyboje dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš ieškovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atsakovei R.B. priteista 700 Eur, atsakovui R.B. priteista 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1 Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovų namuose 2010 m. balandžio 29 d. sumontuotas šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096, praėjus 10 metų terminui, buvo pakeistas atsakovų iniciatyva, nes jo rodmenys sukosi mažėjimo kryptimi vandens srovei tekant iš atsakovų gręžinio į viešojo vandentiekio sistemą. Pakeistas naujas skaitiklis Nr. 2020216512 taip pat sukosi mažėjimo kryptimi dėl tos pačios priežasties. Atsižvelgdamas į eksperto J.G. išvadą, nustatė, kad prieš miesto vandentiekio skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas, kuris priklauso vandens tiekėjai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir kurio paskirtis yra neleisti vandeniui iš gręžinio patekti į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ vamzdyną, yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, iš karto atsiradus gedimui, o vėliausiai 2020 m. kovo 4 d. keisdama vandens skaitiklį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo šį gedimą pašalinti arba apie jį informuoti namo savininką.

2.2 Remdamasis teisiniu reglamentavimu konstatavo, kad vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo riba yra apskaitos prietaisas, o kai jo nėra – uždaromasis (paskirstomasis) įtaisas bei kitos vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančios priemonės. Teisės aktai aiškiai nustato tiekėjo ir vartotojo sistemų atskyrimo ribą – tai apskaitos prietaisas (skaitiklis). Todėl ieškovė, sulaukusi atsakovų skundų, privalėjo patikrinti ir prieš skaitiklį esantį atbulinį vožtuvą ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovei priklausantis skaitiklis sukasi į abi puses.

2.3 Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 17634,09 Eur skola įrodinėjama pateiktomis pažymomis, iš kurių matyti, kad skola apskaičiuota pagal skaitiklių Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 rodmenis už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., tačiau, skaitikliams Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 sukantis mažėjimo kryptimi, jų rodomi duomenys negali būti laikomi teisingais, todėl, nesant byloje duomenų apie realiai atsakovų sunaudotą šaltą vandenį, ieškovės prašoma priteisti skolos suma atmestina kaip nepagrįsta.

2.4 Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad, pagal pradiniame ieškinyje nurodytus duomenis, atsakovai per 13 mėnesių laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) asmeniniams poreikiams sunaudojo vandens už 16 112,98 Eur, t. y. apie 8016,41 kub. m (skaičiuojant po 2,01 Eur už kub. m), t. y. po 616,65 kub. m per mėnesį. Pagal pateiktas 2021 m. sauso 8 d., 2021 m. gegužės 2 d., 2024 m. balandžio 4 d. pažymas, tariamas įsiskolinimas už šaltą vandenį ir nuotekas susidarė ne per 13 mėnesių laikotarpį, o per 1 mėnesį. Skaičiavimuose nurodytas šalto vandens pardavimo mokestis: nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. – po 2,15 Eur; nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. – po 2,26 Eur, o 2020 m. kovo mėn. apskaičiuotas net 8 187,22 Eur dydžio geriamojo vandens tiekimo mokestis, ir 7 792,78 Eur dydžio nuotekų tvarkymo mokestis. Teismui liko neaišku, kaip per tokį trumpą laikotarpį galėjo būti sunaudotas toks didelis vandens kiekis (apie 8016,41 kub. m) ir kaip ieškovė apskaičiavo mokestį už nuotekas, nes tuo metu dar nebuvo sumontuotas nuotekų skaitiklis.

2.5 Ieškovė sutarties 4.6 punktu įsipareigojo pateikti šalto vandens skaičiavimą (nesant skaitiklio) pagal gyventojų skaičių ir patvirtintas normas. Tokie skaičiavimai šiuo atveju nebuvo atlikti, o skola apskaičiuota pagal neveikiančių skaitiklių rodmenis, akivaizdžiai matant, kad tokio vandens kiekio atsakovai sunaudoti negalėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus, t. y. priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 17634,09 Eur skolą, 22,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1 Apeliantė nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovų paaiškinimams. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ieškovė šalto vandens skaitiklio, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523, nustatytu terminu atsakovų namuose nepakeitė, o pakeitė praėjus 10 metų terminui. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad vandens skaitiklis Nr. 10479096 yra visiškai tinkamas naudoti ir net pakeitus jį vėliau negalima teigti, jog jis yra netinkamas naudoti.

3.2 Pažymėjo, kad pakeitus skaitiklius vandeniui ir nuotekoms 2020 m. kovo 4 d. tarp šalių buvo pasirašytas vandens skaitiklio plombavimo aktas, kuriame užfiksuoti šalto vandens skaitiklio duomenys ir sunaudotas 7985 kub. m vandens kiekis. Aktą pasirašė atsakovas R.B., jo neskundė , ignoravo raginimus mokėti įsiskolinimą pagal akte nustatytus duomenis, nedeklaravo jokių skaitiklių rodmenų. Šiuo metu mokėjimai neatliekami.

3.3 Teismas, atmesdamas ieškinį ir palaikydamas atsakovų poziciją, jog vandens skaitikliai sukasi atgal ir neveikia atbulinis vožtuvas, vadovavosi tik į bylą pateiktu teismo eksperto I.G. filmuotos medžiagos vaizdo įrašu, iš kurio tariamai matyti, kad vandens apskaitos prietaisas – šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096 sukasi atgal. Teigia, kad vaizdo medžiagoje rodomas tik vienas skaitiklis ir ne skaitiklis Nr. 10479096. Apžiūroje nedalyvavo ieškovė, kuri privalėjo dalyvauti nuimant skaitiklį Nr. 2020216512, permontuojant skaitiklį Nr. 10479096 ir atliekant bandymą. Teismo ekspertas I.G. nurodė, kad ekspertizės metu matė tik vieną skaitiklį, nors patikros metu surašytame ir pasirašytame akte nurodyti du skaitikliai, įrengti vienas šalia kito. Skaitiklis Nr. 10479096 negalėjo būti filmuojamas teismo eksperto, nes jis buvo pakeistas 2020 m kovo 4 d., atlikta jo metrologinė patikra ir jis saugomas pas ieškovę. Be to, ekspertas I.G. ekspertizės neatliko laiku, nesilaikė ekspertizei keliamų reikalavimų. Tą paneigia ne tik faktinė bylos medžiaga, bet ir atsakovų į bylą pateikta specialisto J.G. išvada ir fotonuotraukos, vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vandens skaitikliai yra du.

3.4 Ieškovė teigia, kad nepaaiškinamas toks argumentas, kaip vandens skaitikliui sukantis atgal ieškovės tiekiamo miesto vandens sunaudojimas didėjo, o ne mažėjo. Vartotojas privalo užtikrinti gręžinio vandens nepatekimą į viešą geriamojo vandens sistemą, nes jis, nedarydamas vandens kokybės patikros atestuotose laboratorijose, galbūt teršė vandens tiekėjo tiekiamą vandenį. Taip pat vartotojas neinformavo tiekėjo, kad yra įsirengęs gręžinį, neteikė vandens kokybės dokumentų tiekėjui, neužtikrino gręžinio vandens nepatekimo į bendrą vandens tiekėjo geriamojo vandens sistemą. Taip pat vartotojas privalėjo uždaryti vandens įvadą nuo tiekėjo pusės (uždaryti namo ar įvado sklendes), tas nebuvo padaryta.

3.5 Ieškovė pažymi, kad atsakovas R.B. nurodė, kad sutarties su vandens tiekėju nenutraukė, nesikreipė raštu ar žodžiu (teismo posėdžio protokolo garso įrašo laikas 1:10), patvirtino, kad nemokėjo už nuotekas (1:09:20), patvirtino, kad pats atsuka ir užsuka kraną, jeigu nori naudoti miesto vandenį, jeigu pats užsuka, tai vanduo nebėga (1:18:25).

3.6 Ieškovė nesutinka su eksperto išvadomis, jog yra sugedęs atbulinis vožtuvas, skaitikliai sukasi mažėjimo kryptimi ir rodomi duomenis negali būti teisingi. Tiek teismo skirtas ekspertas I.G., tiek specialisto išvadą pateikęs specialistas J.G. pasakė, kad vožtuvo gedimus gali pamatyti tik visiškai išmontavus atbulinį vožtuvą, tačiau jis nebuvo išmontuotas, o vizualiai tai pamatyti neįmanoma.

3.7 Remdamasi teisiniu reglamentavimu nurodo, kad apskaitos mazgas turi būti sumontuotas ir prižiūrimas paties vartotojo, t. y. atsakovų. Skaitikliai ir atbulinis vožtuvas tariamai sugedę negalėjo būti, nes nei teismo ekspertas I.G., nei specialistas J.G. to vizualiai nematė. Ieškovė nėra atsakinga už atbulinį vožtuvą, kadangi tai nėra jos nuosavybė.

3.8 Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo E.I. teismo posėdžio metu duotų parodymų – jis parodė, kad kai vandens teikimas atsakovams 2021 m. gruodžio mėnesio buvo sustabdytas, tiekiamo vandens rodmenis nuskaitantis vandens skaitiklis suktis negalėjo. Ji patikrinimo metu nematė, kad skaitiklis suktųsi atgal. Uždarius sklendę, miesto tinklų skaitiklis visiškai nesisuko, o gręžinio skaitiklis sukosi tvarkingai. Sugedęs vožtuvas yra vartotojo rūpestis. Vandens tiekėjas gali gedimus tvarkyti, jei užsakoma paslauga ir garantuojamas apmokėjimas.

3.9 Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad apeliantė sutarties 4.6 punktu įsipareigojo pateikti šalto vandens skaičiavimą (nesant skaitiklio) pagal gyventojų skaičių ir patvirtintas normas. Nesutinka su teismo motyvais, kad tokie skaičiavimai turėtų būti atlikti, kadangi tokio kiekio atsakovai negalėjo sunaudoti. Pažymi, kad skaitikliai buvo, to neginčija nei atsakovai, nei ekspertai, todėl skaičiavimai atlikti pagal jų rodmenis.

3.10 Remiasi teismų praktika ir nurodo, kad teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, todėl šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

4. Atsakovai R.B. ir R.B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2024 m liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

4.1 Atsakovai mano, kad skaitiklio patikros sertifikatas neįrodo, kad skaitiklis tinkamai veikia, kai jis yra sumontuotas šalto vandens įvado sistemoje. Skaitiklio patikra buvo atlikta jį išmontavus iš šios sistemos. Pats skaitiklis gali būti ir nesugedęs, tačiau jo veikimas priklauso nuo prieš jį sumontuoto atbulinio vožtuvo veikimo. Šiuo atveju ieškovei priklausantis atbulinis vožtuvas, esantis prieš ieškovei priklausantį vandens skaitiklį, yra sugedęs, vanduo iš gręžinio teka atgal į viešojo vandens tiekimo sistemą ir dėl to vandens skaitiklis sukasi į abi puses ir negali teisingai užfiksuoti sunaudoto vandens kiekio.

4.2 Atsakovai teigia, kad iš ieškovės negavo 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. birželio 15 d. raginimų susimokėti skolą už komunalinius mokesčius. Duomenų, patvirtinančių, kad šie dokumentai atsakovams buvo įteikti, ieškovė į bylą nepateikė. Taip pat atsakovai negavo ieškovės 2021 m. kovo 2 d. ir 2024 m. sausio 2 d. siųstų pranešimų dėl patikros. Pažymi, kad 2020 m kovo 10 d. įspėjime, kuris buvo surašytas jau po atsakovo inicijuoto 2020 m. kovo 4 d. patikrinimo, nurodytas įsiskolinimo dydis sudaro tik 60,58 Eur, o 2020 m. birželio 15 d. raginime nurodyta 266 kartų didesnė įsiskolinimo suma, t. y. 16097,77 Eur.

4.3 Tvirtina, kad nuotekų skaitiklis buvo įrengtas 2020 m. kovo 4 d. apžiūros metu. Jis iki pat šiol yra sumontuotas sistemoje. Liudytojas E.I. parodė, kad visų tikrinimų metu plombos nebuvo pažeistos. Atlikus apžiūrą nurodyta, kad nuotekų skaitiklis buvo sumontuotas netinkamai, todėl nuotekos fiksuojamos netinkamai ir nuotekų skaitiklio rodmenys neatspindi tikrosios nuotekų situacijos. 2024 m. balandžio 8 d. apžiūros metu atvykę ieškovės darbuotojai patvirtino, kad nuotekų skaitiklis fiksuoja iš gręžinio sunaudojamą vandenį, tačiau ne visas sunaudotas vanduo patenka į nuotekas.

4.4 Atsakovai pažymi, kad tarp šalių sudaryta Šalto vandens tiekimo ir apmokėjimo sutartis Nr. 82 numato, kad jeigu vartotojas daugiau nei 3 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių, tiekėjas pasilieka teisę nutraukti paslaugų tiekimą (6.1 punktas). Ieškovė, laikydama, kad atsakovai netinkamai vykdo sutartį, galėjo iš karto pasinaudoti sutartyje numatyta teise, tačiau vandens tiekimą nutraukti delsė ir tai padarė tik 2021 m. gruodžio 9 d.

4.5 Atsakovai nurodo, kad ieškovė nesilaikė skaitiklių patikros reguliarumo. 2010 m. balandžio 29 d. sumontuotas šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096 buvo pakeistas tik po 10 metų, nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, todėl tikėtina, kad sistemoje galėjo atsirasti gedimų. Apžiūrų reguliarumą ir tinkamą jų atlikimą, visos bendros inžinerinės sistemos ir jos dalių tinkamą veikimą iki apskaitos prietaiso turi užtikrinti ieškovė, o ne atsakovai, kurie neturi specialiųjų žinių. Jeigu ieškovė būtų tinkamai atlikusi patikras, būtų laiku nustačiusi gedimą, jį pašalinusi, tokia situacija nebūtų susidariusi. Taip pat byloje apklausti ekspertai J.G. ir I.G. nurodė, kad bendroji inžinerinė sistema yra iki tiekėjo apskaitos prietaiso. Tokias išvadas patvirtinta statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kurio 6.9 punkte nustatyta, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

4.6 Pabrėžė, kad ieškovė jai priklausančio atbulinio vožtuvo gedimus pripažino 2021 m. balandžio 13 d. apžiūros akte, tačiau nepagrįstai tvirtina, kad skolos skaičiavimas pagal neteisingai veikiantį skaitiklį turi būti teisingas. Neaišku, kaip 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. gegužės 2 d., 2024 m. balandžio 4 d. pažymose ieškovė apskaičiavo skolos dydį, jeigu skaitikliai neatlieka savo funkcijos ir rodmenis fiksuoja neteisingai. Ieškovė apskaičiavo formaliai ir nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kodėl susidarė tokio dydžio suma. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl gedimo specifiškumo nėra techninių galimybių nustatyti, koks konkretus ieškovės tiekiamas vandens kiekis buvo suvartotas ir kiek nuotekų susidarė nurodytu laikotarpiu. Dėl šių priežasčių atsakovai bandė inicijuoti taikų ginčo išsprendimą ir 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. pateikė ieškovei pasiūlymus sumokėti už vandenį ir nuotekas, apmokamo vandens ir nuotekų kiekį skaičiuojant pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį vienam gyventojui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo pagal paslaugų šalto vandens tiekimo ir apmokėjimo sutartį fiksavus skaitiklio duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

9. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nustačius, kad bent viena iš nurodytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neegzistuoja, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei. Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

10. Tarp šalių sudaryta šalto vandens tiekimo ir apmokėjimo sutartis yra viešoji sutartis. CK 6.161 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad įsikišant į sutarčių sudarymo procesą būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

11. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Atsakovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės 2002 m. rugpjūčio 22 d. buvo pasirašyta Šalto vandens tiekimo ir apmokėjimo sutartis Nr. 82 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovams šaltą vandenį ir jį kanalizuoti, o atsakovai įsipareigojo mokėti už tiektą vandenį iki kito mėnesio 30 dienos pagal faktinius skaitiklio rodmenis arba pagal normatyvinį kiekį pagal galiojančius tarifus.

12. 2010 m. balandžio 29 d. name, (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotas šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096 ir tarp šalių pasirašytas skaitiklių plombavimo aktas. Taip pat buvo sumontuotas skaitiklis, registruojantis nuotekas, Nr. 498927.

13. 2020 m. vasario 7 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ kreipėsi į atsakovus prašydama sudaryti sąlygas bendrovės darbuotojams patekti į atsakovams nuosavybės teisę priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti vandens apskaitos prietaisų.

14. 2020 m. kovo 4 d. tarp šalių buvo pasirašytas vandens skaitiklių plombavimo aktas, kuriame nurodyta, kad sunaudotas šalto vandens kiekis yra 7985 kub. m. Šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096 buvo pakeistas ir sumontuotas naujas skaitiklis Nr. 2020216512.

15. AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduotame patikros sertifikate Nr. 1390595 nurodyta, kad nuėmus skaitiklį 2020 m. gruodžio 29 d. atlikta jo metrologinė patikra, ji patvirtina, jog skaitiklis Nr. 10479096 yra tinkamas naudoti, o 2020 m. gruodžio 30 d. atlikta kontrolės ataskaita Nr. 006343 patvirtina, kad minėtas šalto vandens skaitiklis atitinka reikalavimus.

16. 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. birželio 15 d. ieškovė pateikė raginimus sumokėti įsiskolinimą. 2020 m. birželio 15 d. raginime nurodoma 2020 m. birželio 15 d. raginime sumokėti nurodoma, jog 2020 m. birželio 1 d. pradelsta apmokėti suma yra 16097,77 Eur (su PVM). Paskutinis mokėjimas iš atsakovų buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 7 d.

17. 2021 m. sausio 8 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pažymoje nurodoma, kad atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra 16 112,98 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių ir 198,23 Eur delspinigių, iš viso 16 311,21 Eur. Didžioji dalis susidariusio įsiskolinimo yra užfiksuota 2020 m. kovo mėn., t. y. skola už šaltą vandenį – 8 187,22 Eur, skola už kanalizavimą – 7 792,78 Eur.

18. 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ karšto ir šalto vandens skaitiklių patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus šalto vandens skaitiklį Nr. 2020216512 ir skaitiklį, registruojantį nuotekas, Nr. 2020216513 įsiskolinimas už šaltą vandenį su kanalizavimu: 19 x 2,01 = 38,19 Eur, įsiskolinimas už nuotekų tvarkymą: 176 x 0,98 = 172,48 Eur, iš viso – 210,67 Eur.

19. 2021 m balandžio 13 d. apžiūros akte, atlikus vandens įvado apžiūrą, kurioje dalyvavo atsakovas R.B., ekspertas J.G., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius gamybai K.J., ekspertas G.Z., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ vadybininkė D.R., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šaltkalvis santechnikas E.I. preliminariai nustatyta, kad nelaiko atbulinis vožtuvas ir vartojant vandenį iš gręžinio dėl slėgių skirtumo sistemose tiekėjo apskaitos prietaisas sukasi atgal.

20. 2021 m. gegužės 2 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pažymoje nurodoma, kad atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio yra 16 112,21 Eur skola, 198,23 Eur delspinigiai. Didžioji dalis susidariusio įsiskolinimo yra užfiksuota 2020 m. kovo mėn., t. y. skola už šaltą vandenį – 8 187,22 Eur, skola už kanalizavimą – 7 792,78 Eur.

21. 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovams buvo išsiųstas raštas dėl geriamojo vandens tiekimo sustabdymo ir nuo 2021 m. gruodžio 9 d. geriamojo vandens tiekimas, adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas, nurodant, kad nuo 2016 metų nedeklaruoja suvartojamo geriamojo vandens skaitiklių parodymų ir nemoka už suteiktą geriamąjį vandenį bei išleidžiamų nuotekų tvarkymą, taip pat neįvykdė 2021 m. balandžio 13 d. apžiūros metu pateiktų pasiūlymų.

22. 2021 m. lapkričio 22 d. akcinės bendrovės Lietuvos pašto pažymoje nurodoma, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini),, kurios siuntėja UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, siųsta 2021 m. kovo 4 d. R.B. adresu (duomenys neskelbtini),, 2021 m. kovo 8 d. buvo pristatoma, pristatymo metu gavėja nerasta, į gaunamųjų laiškų dėžutę pristatytas pašto siuntos gavimo pranešimas. Per siuntos saugojimo laikotarpį siunta nebuvo įteikta, 2021 m. balandžio 10 d. įformintas siuntos grąžinimas siuntėjui ir 2021 m. balandžio 14 d. siunta grąžinta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

23. 2022 m balandžio 6 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ karšto ir šalto vandens skaitiklių patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus šalto vandens skaitiklį Nr. 2020216512 ir skaitiklį, registruojantį nuotekas, Nr. 2020216513 įsiskolinimas už šaltą vandenį su kanalizavimu: 19 x 2,19 = 41,61 Eur, įsiskolinimas šaltą vandenį – tik kanalizavimas: 436,7 x 1,26 = 550,24 Eur, iš viso – 591,85 Eur.

24. 2024 m. balandžio 4 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skolų ir delspinigių apskaičiavimo pažymoje-skaičiuotėje už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. likutis yra 16 833,11 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių ir 16,91 Eur delspinigių, iš viso – 16 850,02 Eur. Didžioji dalis susidariusio įsiskolinimo yra užfiksuota 2020 m. kovo mėn., t. y. skola už šaltą vandenį – 8 187,22 Eur, skola už kanalizavimą – 7 792,78 Eur.

25. 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ karšto ir šalto vandens skaitiklių patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus skaitiklį Nr. 2020216512 įsiskolinimas už šaltą vandenį – 429,3 kub. m. Nuotekų skaitiklis Nr. 2020216513 sumontuotas netinkamai, vanduo iš gręžinio naudojamas laistyti ir pirčiai. Pirtis turi atskirus vietinius vandens valymo įrenginius ir nuotekos iš vandens į ieškovės tvarkomą nuotekų sistemą nepatenka.

26. 2021 m. gegužės 12 d. eksperto J.G. išvadoje nurodoma: 1) individualiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vandens įvade sumontuoti vandens skaitikliai sukasi atgal, kai yra atsukti abu vandens ventiliai, kurie sumontuoti ant vamzdžių (vienu vamzdžiu vanduo tiekiams iš individualaus gręžinio, kitu vamzdžiu tiekiamas geriamasis vanduo iš tiekėjos UAB „Elektrėnų komunalinio ūkis“); 2) prieš miesto vandentiekio skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas, kuris priklauso vandens tiekėjai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir kurio paskirtis yra neleisti vandeniui iš gręžinio patekti į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ vamzdyną, yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, iš karto atsiradus gedimui, o vėliausiai – keisdama vandens skaitiklį 2020 kovo 4 d., kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo šį gedimą pašalinti arba apie jį informuoti namo savininką, tai nebuvo padaryta; 3) vandens tiekėja UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nesilaikė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, nekeitė ir netikrino nurodytu laikotarpiu miesto vandentiekio skaitiklio, nors paminėtos taisyklės vandens tiekėjui yra privalomos. Miesto vandentiekio skaitiklio patikra atlikta tik po 10 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 yra numatytas laikotarpis 6 metai, po kurio turi būti atlikta vandens skaitliukų patikra.

27. 2024 m. gegužės 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pranešime UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ „Dėl Jūsų skundo“ nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype įrengtas požeminio vandens gręžinys iki patikrinimo dienos nebuvo registruotas Žemės gelmių registre. Atsakingas asmuo yra informuotas apie požeminio vandens gręžinio įregistravimo terminus ir procedūras. Žemės sklype susidarančios buitinės nuotekos yra tvarkomos dviem būdais, t. y. buitinės nuotekos, susidarančios gyvenamajame name, suteka į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ priklausančius centrinius nuotekų surinkimo tinklus, o buitinės nuotekos, susidarančios žemės sklype įrengtoje pirtyje, surenkamos atskirai ir yra valomos buitinių nuotekų valymo įrenginiuose, po to išvalytos buitinės nuotekos infiltruojasi į žemės gruntą.

28. Eksperto I.G. 2023 m. kovo 9 d. išvadoje nurodyta, kad gręžinio siurblys sukeldavo aukštesnį slėgį, nei yra viešojo vandentiekio sistemoje, todėl vandens gręžinio vanduo į viešojo vandentiekio sistemą patekdavo. Kaltas nesandarus vožtuvas, kuris stovi prieš vandens apskaitos prietaisą, ir už jį turėtų būti atsakingas ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“. Šalto vandens skaitiklio Nr. l0479096 rodmenys vandeniui iš gręžinio patenkant į viešojo vandentiekio sistemą keičiasi rodmenų mažėjimo kryptimi. Neįmanoma nustatyti, koks vandens kiekis iš viešojo vandentiekio sistemos buvo sunaudotas ir koks vandens nuotekų kiekis susidarė nuo gręžinio įrengimo dienos iki šiol. Remiantis šalto vandens skaitiklio Nr. 104790961 duomenimis neįmanoma nustatyti, kiek vandens iš gręžinio patenka į viešojo vandentiekio sistemą. Atliekant ekspertizę nustatyta, kad ir naujas šalto vandens skaitiklis Nr. 2020216512 sukasi į abi puses, priežastis yra blogai veikiantis (sugedęs) atbulinis vožtuvas. Viskas, kas yra iki plombuoto skaitiklio, yra ne atsakovo atsakomybė. Skaitiklis sukasi atgal, esant uždarytai sklendei nuo tiekėjo pusės. Už vandens gręžinio teisingą naudojimą atsakingas gręžinio savininkas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

29. Ieškovė prašydama priteisti skolą už komunalinius mokesčius ir delspinigius, iš esmės motyvuoja tuo, kad 2020 m. kovo 4 d. atsakovų namuose keičiant skaitiklį Nr. 10479096 tarp šalių buvo pasirašytas vandens skaitiklio plombavimo aktas, kuriame užfiksuoti šalto vandens skaitiklio duomenys t. y. sunaudotas šalto vandens kiekis yra 7985 kub. m, ir buvo nustatytas įsiskolinimas. Teigia, kad įrodymai patvirtina, kad vandens skaitiklis Nr. 10479096 yra visiškai tinkamas naudoti ir rodomi duomenys teisingi. Vandens skaitiklio plombavimas atliktas laikantis visų teisės aktų ir nėra pagrindo kvestionuoti vandens skaitiklio patikros metu užfiksuotų duomenų. Tvirtina, kad didžioji dalis susidariusio įsiskolinimo yra nurodyta 2020 m. kovo mėn., nes 2020 m. kovo 4 d. buvo užfiksuoti vandens skaitiklio duomenys ir buvo nustatytas įsiskolinimas. Toks duomenų fiksavimas nereiškia, kad šis vandens kiekis buvo sunaudotas per mėnesį, tačiau nurodo vandens kiekio sunaudojimą nuo 2010 m. balandžio 29 d., kai buvo patvirtintas vandens skaitiklio plombavimo aktas sumontavus skaitiklius, iki 2020 m. kovo 4 d., kai buvo patvirtintas vandens skaitiklio plombavimo aktas. Be to, 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. birželio 15 d. atsakovams buvo siunčiami raginimai padengti susidariusią skolą, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad atsakovų namuose 2010 m. balandžio 29 d. sumontuotas šalto vandens skaitiklis Nr. 10479096 buvo pakeistas atsakovų iniciatyva, nes jo rodmenys sukosi mažėjimo kryptimi vandens srovei tekant iš atsakovų gręžinio į viešojo vandentiekio sistemą. Pakeistas naujas skaitiklis Nr. 2020216512 taip pat sukosi mažėjimo kryptimi dėl tos pačios priežasties. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto J.G. išvada, kurioje nurodyta, kad prieš miesto vandentiekio skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas, kuris priklauso vandens tiekėjai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir kurio paskirtis yra neleisti vandeniui iš gręžinio patekti į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ vamzdyną, yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, iš karto atsiradus gedimui, o vėliausiai – keisdama vandens skaitiklį 2020 kovo 4 d. turėjo šį gedimą pašalinti arba apie jį informuoti namo savininką. Taip pat teismas rėmėsi eksperto I.G. nurodytoms aplinkybėms, kad šalto vandens skaitiklio Nr. 10479096 rodmenys vandeniui iš gręžinio patenkant į viešojo vandentiekio sistemą keičiasi rodmenų mažėjimo kryptimi ir 2021 m balandžio 13 d. apžiūros aktu, kuriame atlikus vandens įvado apžiūrą preliminariai nustatyta, kad nelaiko atbulinis vožtuvas ir vartojant vandenį iš gręžinio dėl slėgių skirtumo sistemose tiekėjo apskaitos prietaisas sukasi atgal. Teismo vertinimu, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriai kaip profesionaliai verslininkei keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl, sulaukusi atsakovų skundų, privalėjo patikrinti ir prieš skaitiklį esantį atbulinį vožtuvą ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovei priklausantis skaitiklis sukasi į abi puses. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 17 634,09 Eur skola įrodinėjama pateiktomis pažymomis, iš kurių matyti, kad skola apskaičiuota pagal skaitiklių Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 rodmenis už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., tačiau, minėtiems skaitikliams sukantis mažėjimo kryptimi, jų rodomi duomenys negali būti laikomi teisingais ir nesant byloje duomenų apie realiai atsakovų sunaudotą šaltą vandenį ieškovės prašoma priteisti skolos suma atmestina kaip nepagrįsta. Be to, teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad 2020 m kovo mėn. apskaičiuotas net 8 187,22 Eur dydžio geriamojo vandens tiekimo mokestis ir 7 792,78 Eur dydžio nuotekų tvarkymo mokestis yra netikslūs, kadangi per tokį trumpą laikotarpį negalėjo būti sunaudotas toks didelis vandens kiekis, t. y. apie 8016,41 kub. m. Taip pat neaišku, kaip ieškovė apskaičiavo mokestį už nuotekas, nes tuo metu name dar nebuvo sumontuotas nuotekų skaitiklis.

31. Nagrinėjant bylą pirmąja instancija ir apeliaciniu skundu ieškovė su eksperto J.G. ir eksperto I.G. išvadomis nesutiko, teigdama, kad, pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnį, vandens apskaitos mazgas turi būti sumontuotas ir prižiūrimas paties vartotojo, o prieš vandens skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas, dėl kurio gedimo vandens skaitiklis sukasi atgal, priklauso patiems atsakovams. Vartotojas privalo užtikrinti gręžinio vandens nepatekimą į viešą geriamo vandens sistemą, nes jis, nedarydamas vandens kokybės patikros atestuotose laboratorijose, galbūt teršė vandens tiekėjo tiekiamą vandenį. Skaitikliai ir atbulinis vožtuvas tariamai sugedę negalėjo būti, nes nei teismo ekspertas J.G., nei specialistas I.G. to nematė. Taip pat byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad vandens skaitiklis Nr. 10479096 yra visiškai tinkamas naudoti ir net pakeitus jį vėliau negalima teigti, jog jis yra netinkamas naudoti, todėl užfiksuoti skaitiklio rodmenys ir atlikti skaičiavimai teisingi. Ieškovė nėra atsakinga už atbulinį vožtuvą, kadangi tai nėra jos nuosavybė.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su skaitiklio veikimu, įvertinusi apeliantės tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo, atsakovų argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, konstatavęs, jog skaitikliams Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 sukantis mažėjimo kryptimi, kadangi prieš miesto vandentiekio skaitiklį ieškovei priklausantis sumontuotas atbulinis vožtuvas yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos, jų rodomi duomenys negali būti laikomi teisingais ir nesant byloje duomenų apie realiai atsakovų sunaudotą šaltą vandenį ieškovės prašoma priteisti komunalinių mokesčių ir delspinigių skolos suma yra nepagrįsta.

33. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir reglamentas), nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

34. Remiantis teismų praktika, inžinerinė sistema apima ir vandentiekio vamzdynus ir nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal ši reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

35. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo riba yra apskaitos prietaisas, o kai jo nėra – uždaromasis (paskirstomasis) įtaisas bei kitos vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančios priemonės. Teisės aktai aiškiai nustato tiekėjo ir vartotojo sistemų atskyrimo ribą – tai apskaitos prietaisas (skaitiklis).

36. Taigi, sprendžiant klausimą dėl komunalinių mokesčių ir delspinigių skolos priteisimo pagrįstumo buvo būtina išsiaiškinti skaitiklio netinkamo veikimo priežastis, nustatyti, tiekėjas ar vartotojas yra atsakingas už nustatytų gedimų pašalinimą, ir įvertinti skaitiklio rodmenų teisingumą.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skaitiklis Nr. 10479096 pagal AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduotą patikros sertifikatą Nr. 1390595 yra tinkamas naudoti, o pagal 2020 m. gruodžio 30 d. atliktą kontrolės ataskaitą Nr. 006343 minėtas šalto vandens skaitiklis atitinka reikalavimus. Taip pat byloje nustatyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad šalto vandens skaitiklis sukasi mažėjimo kryptimi. Tai patvirtina eksperto J.G. filmuota medžiaga ir išvada, kurioje nurodyta, šalto vandens skaitiklio rodmenys sukasi mažėjimo kryptimi, nes prieš miesto vandentiekio skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas, kurio paskirtis yra neleisti vandeniui iš gręžinio patekti į vandentiekio sistemą, yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos. Tai patvirtina ir eksperto I.G. filmuota medžiaga bei nurodytos aplinkybės, kad šalto vandens skaitiklio rodmenys vandeniui iš gręžinio patenkant į viešojo vandentiekio sistemą keičiasi rodmenų mažėjimo kryptimi, o to priežastis yra nesandarus vožtuvas, kuris stovi prieš vandens apskaitos prietaisą. Be to, 2021 m. balandžio 13 d. „Elektrėnų komunalinis ūkio“ apžiūros akte, atlikus vandens įvado apžiūrą dalyvaujant atsakovui R.B., ekspertui ir ieškovės atstovams, preliminariai nustatyta, kad nelaiko atbuliniai vožtuvai ir vartojant vandenį iš gręžinio dėl slėgių skirtumo sistemose tiekėjo apskaitos prietaisas sukasi atgal. Įvertinusi anksčiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovų namuose sumontuotų šalto vandens skaitiklių Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 rodmenys sukosi mažėjimo kryptimi vandens srovei tekant iš atsakovų gręžinio į viešojo vandentiekio sistemą, ir mano, kad patys skaitikliai savaime gali būti ir nesugedę, tačiau jų veikimas rodmenų mažėjimo kryptimi sugedus prieš skaitiklį sumontuotam atbuliniam vožtuvui yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais.

38. Ieškovė apeliaciniu skundu akcentuoja, kad skaitikliai ir atbulinis vožtuvas sugedę negalėjo būti, nes to nematė nei teismo ekspertas J.G., nei ekspertas I.G., nei ieškovės darbuotojas santechnikas E.I. Toks ieškovės argumentas nepagrįstas. Priešingai, nei nurodo apeliantė, byloje esantis įrodymas 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apžiūros aktas patvirtina, kad atsakovų namuose (duomenys neskelbtini),, atlikus vandens įvado apžiūrą dalyvavo atsakovas R.B., ekspertas J.G., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ gamybos direktorius K.J., ekspertas G.Z., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ vadybininkė D.R., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šaltkalvis-santechnikas E.I. ir preliminariai nustatė, kad nelaiko atbulinis vožtuvas ir vartojant vandenį iš gręžinio dėl slėgių skirtumo sistemose tiekėjo apskaitos prietaisas sukasi atgal.

39. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir ekspertų J.G. ir I.G. išvadomis, jog prieš vandentiekio skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas priklauso ieškovei ir kad būtent ieškovė yra atsakinga už atbulinio vožtuvo gedimo pašalinimą, ir teigia, kad vandens apskaitos mazgas turi būti sumontuotas ir prižiūrimas paties vartotojo, o prieš vandens skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas, dėl kurio gedimo vandens skaitiklis sukasi atgal, priklauso patiems atsakovams.

40. Pagal minėtą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką šiuo aspektu, apeliantės argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai aiškiai nustato tiekėjo ir vartotojo sistemų atskyrimo ribą – tai apskaitos prietaisas (skaitiklis). Skundžiamu sprendimu pagrįstai nurodoma, kad bendroji inžinerinė sistema yra iki tiekėjo apskaitos prietaiso, tad prieš vandens skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas priklauso ieškovei. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė yra juridinis asmuo, jos veikla yra butų ir kitų savininkų bendrosios nuosavybės administravimas, geriamojo vandens tiekimas ir kt., jai, kaip profesionaliai verslininkei, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovai, kaip vartotojai, dėl informacijos, patyrimo, techninių žinių, galimybių derėtis stokos yra mažiau palankesnėje padėtyje nei ieškovė kaip verslininkė. Todėl ieškovė, sulaukusi atsakovų skundų, privalėjo patikrinti ir prieš skaitiklį esantį atbulinį vožtuvą ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovei priklausantis skaitiklis sukasi į abi puses. Be to, ieškovė šalto vandens skaitiklio atsakovų namuose pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą nustatytu terminu nepakeitė, o pakeitė jį parėjus 10 metų terminui, nors numatytas laikotarpis, po kurio turi būti atlikta vandens skaitliukų patikra, 6 metai.

41. Įvertinus šiuos anksčiau nurodytus duomenis, kyla pagristų abejonių dėl suvartoto šalto vandens skaitiklio rodmenų tikslumo. Ieškovės prašomą priteisti 17 634,09 Eur skolą įrodinėja pateiktomis pažymomis, iš kurių matyti, kad skola apskaičiuota pagal skaitiklių Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 rodmenis už laikotarpį nuo 2019 m kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Nustatęs, jog skaitikliams Nr. 10479096 ir Nr. 2020216512 sukantis mažėjimo kryptimi, nes prieš miesto vandentiekio skaitiklį sumontuotas atbulinis vožtuvas yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos, jų rodomi duomenys negali būti laikomi teisingais. Tai patvirtina eksperto J.G. išvada, jog buvusio šalto vandens miesto vandentiekio skaitliuko rodmenimis vadovautis negalima, kadangi jie nepatikimi ir netikslūs ir eksperto I.G. išvada, kad neįmanoma nustatyti, koks vandens kiekis iš viešojo vandentiekio sistemos buvo sunaudotas nuo gręžinio įrengimo dienos iki šiol. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesant byloje duomenų apie realiai atsakovų sunaudotą šaltą vandenį, ieškovės prašoma priteisti skolos suma yra nepagrįsta.

42. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad nesant vienos iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų civilinė atsakomybė negalima. Pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą tam, jog būtų pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovei neįrodžius, koks yra realiai atsakovų sunaudotas šalto vandens kiekis ir nepagrindus prašomos priteisti skolos dydžio, taip pat neįrodžius priežastinio atsakovų veiksmų (ar neveikimo) ryšio su ieškovės apskaičiuotu skolos dydžiu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovams taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

43. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad vanduo buvo naudojamas. Ieškovė Sutarties dėl šalto vandens tiekimo ir apmokėjimo 4.6 punktu įsipareigojo pateikti šalto vandens paskaičiavimą (nesant skaitiklio) pagal gyventojų skaičių ir patvirtintas normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tokie skaičiavimai šiuo atveju nebuvo atlikti ir ieškinys šiuo pagrindu nebuvo reiškiamas. Atsakovų skola buvo grindžiama netinkamai veikiančių skaitiklių rodmenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje sutrinktus duomenis ir konstatavus, kad skaitiklių rodmenimis vadovautis negalima, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų kitu pagrindu.

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

45. CPK 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

46. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-110/2006, Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

48. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tokio savo sprendimo nepagrindė pakankamais motyvais. Iš skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. sprendimo turinio matyti, kad jame glausta forma išdėstytos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įstatymai ir teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ginčo faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

50. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir žyminis mokestis bei išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51. Atsakovo R.B. atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2024 m. spalio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/10/25-01). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius.

52. Remiantis Rekomendacijoje nustatytomis apskaičiavimo taisyklėmis, už 2024 m. spalio 25 d. suteiktas teisines paslaugas, tai yra už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą, mokama 2855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1.3). Pažymėtina, kad kitokio pobūdžio paslaugos, pvz., atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-156-701/2016, Nr. e3K-3-466-403/2018).

53. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-290-823/2023, Nr. e3K-3-74-381/2024).

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos sudėtingumą, tai yra tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami skolos ir delspinigių priteisimo klausimai, nusprendžia, kad šiuo atveju byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, o ir be to, byloje sprendžiami klausimai iš esmės nebuvo nauji, dėl to teisėjų kolegija nutaria iš ieškovo atsakovei priteistinų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2 855,32 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R.B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus trisdešimt du cetus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.