Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei I. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ieškovei nevykdant Taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai teikiamų įrodymų (ne)priėmimo

12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamą įrodymą. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas dokumentas nėra aktualus nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo procedūros. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal 2024 m. balandžio mėn. kainas, tačiau paties dokumento sudarymo data šiuo atveju nėra užfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šio dokumento ieškovė negalėjo pateikti kartu su atsiliepimu į atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teisme.

14. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia, todėl naujo įrodymo į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Ieškovė ieškiniu (2022 m. spalio 28 d.; CBP-19701) prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: 1.1. ieškovei pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą paskiriama naudotis bendrai su kita bendraturte atsakove žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 590 kv. m sklypo ploto dalimi, pažymėta plane indeksu „B“ ir 363 kv. m sklypo ploto dalimi, pažymėta plane indeksu „A“; 1.2. ieškovei pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą paskiriama naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, 1 725,20 kv. m ploto; 1.3. atsakovei pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą paskiriama naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėta indeksais „D“, atitinkamai 393 kv. m ploto, 54 kv. m ploto ir 123,80 kv. m ploto; 2) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų sklype esančių pagalbinių statinių (garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 1996 m. rugsėjo 4 d. kadastro bylos duomenis: 2.1. ieškovei pagal 1996 m. rugsėjo 4 d. kadastro bylos duomenis paskiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis G-1 (24,48 kv. m); P-2 (5,73 kv. m); P-3 (11,57 kv. m); P-4 (3,71 kv. m); P-5 (1,40 kv. m); P-6 (3,18 kv. m); P-7 (6,13 kv. m); P-8 (22,05 kv. m); P-9 (1,68 kv. m); P-11 (29,26 kv. m); 1-2 (4,68 kv. m); 1-3 (24,48 kv. m); 1-4 (30,92 kv. m); 1-5 (14,63 kv. m); 1-6 (12,47 kv. m); ½ 1-1 (1,84 kv. m); 9/20 1-10 (14,66 kv. m); ½ P-1 (1,52 kv. m); ½ P-10 (4,33 kv. m); 2.2. atsakovei pagal 1996 m. rugsėjo 4 d. kadastro bylos duomenis paskiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-7 (3,32 kv. m); 1-8 (4,02 kv. m); 1-9 (14,44 kv. m); 1-11 (16,03 kv. m); 1-12 (9,92 kv. m); 1-13 (12,83 kv. m); 1-14 (7,90 kv. m); ½ 1-1 (1,84 kv. m); 13/20 1-10 (17,59 kv. m); ½ P-1 (1,52 kv. m); ½ P-10 (4,33 kv. m); 2.3. ieškovei pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą paskiriama naudotis bendrai su kita bendraturte atsakove garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jų turimas statinių nuosavybės dalis atskirai naudojamų šių statinių dalių neišskiriant.

16. Atsakovė priešieškiniu (2023 m. sausio 2 d.; DOK-553) prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (5 vnt. kanalizacijos šulinių, šulinį, tvorą, kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 180 000,00 Eur; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės už 3/10 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (5 vnt. kanalizacijos šulinių, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 54 000 Eur piniginę kompensaciją; 3) atsakovei iš ieškovės priteistos 54 000,00 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką ieškovės turtui: žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – šiltnamiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (5 vnt. kanalizacijos šulinių, šuliniui, tvorai, kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), 54 000,00 Eur sumai iki visiško priteistos kompensacijos sumos atsakovei sumokėjimo.

17. Kauno apylinkės teisme 2024 m. gegužės 20 d. gautas atsakovės prašymas dėl šalių sudarytos Taikos sutarties patvirtinimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta Taikos sutartis. Šalys Taikos sutartimi susitarė:

1) Ieškovė atsisako savo ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-1872-435/2024 ir sutinka su Atsakovės priešieškiniu iš dalies.

2) Nuo teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (5 vnt. kanalizacijos šulinių, šulinį, tvorą, kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (Taikos sutarties 2 punktas).

3) Ieškovė sumoka atsakovei už 3/10 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (5 vnt. kanalizacijos šulinių, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 54 601 Eur piniginę kompensaciją (Taikos sutarties 3 punktas),

4) Trečiajame punkte nurodyta kompensacija sumokama tokia tvarka: 15 601,00 Eur – atliekamas įskaitymas ir A. D. skola I. P. mažinama iki 39 000 Eur, kuriuos A. D. įsipareigoja sumokėti iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

5) Atsakovei suteikiama teisė pasiimti savo kilnojamus daiktus iš atidalinto turto iki 2024 m. birželio 15 d., ir ieškovė pareiškia, kad šių veiksmų atsakovei atlikti netrukdys (Taikos sutarties 5 punktas).

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

18. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis.

19. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, kuriuo vadovaujantis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo dėl jokių priežasčių neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nevykdomas gera valia, pradedamas jo priverstinis vykdymas. Vadinasi, ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinama tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis bei nutraukiama civilinė byla, taip pat yra privaloma bylos šalims ir tokios nutarties nevykdymas negali būti pateisinamas dėl jokių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2194/2014).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 39 000,00 Eur sumos, kadangi ieškovė nevykdo Taikos sutarties – Taikos sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo šios sumos. Kauno miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pasiimdama daiktus iš atidalinto turto padarė žalos minėtam turtui. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

21. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine) kiekvienu atveju vertinant konkrečios bylos aplinkybes (šalių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ir kt., atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 153 straipsnio 3 dalis).

22. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, pažeidė rungimosi principą ir priėmė nepagrįstą nutartį. Ieškovės nuomone, žodinis procesas nagrinėjamu atveju yra svarbus norint išspręsti ginčą dėl kompensacijos dydžio ir žalos padarymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kadangi tokio pobūdžio bylos pagal įstatymą iš esmės nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o žodinis nagrinėjimas taikomas tik išimtiniais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakako išnagrinėti pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio proceso tvarka. Tuo tarpu ieškovė savo prašyme nenurodė jokių svarbių ar naujų aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su vykdomojo rašto išdavimu ir pagrįstų žodinio proceso būtinybę. Be to, ieškovės argumentai dėl žodinio proceso reikšmės sprendžiant ginčą dėl kompensacijos dydžio ir žalos padarymo nėra susiję su vykdomojo rašto išdavimo procedūra, kuri yra procesinio pobūdžio ir nesprendžia naujo ginčo iš esmės. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl žodinio nagrinėjimo, pažeidė rungimosi principą bei ieškovės procesines teises.

24. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

26. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala padaryta patalpoms nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir nebuvo aptarta šalių Taikos sutartimi. Taikos sutartimi atsakovei buvo suteikta teisė pasiimti jai priklausančius kilnojamus daiktus iš atidalinto turto (Taikos sutarties 5 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovė 2024 m. birželio 14 d. išsikeldama atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Taip pat buvo nustatyta, jog galimai atsakovė pasiėmė daiktus, kurie nepriklausė atsakovei bei buvo padaryta žala patalpoms (atstatymo kaštai sudaro 7 749,06 Eur) .

27. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovė sumoka atsakovei 54 601 Eur piniginę kompensaciją už atidalintą turtą. Taikos sutarties 4 punkte numatyta, kad trečiajame punkte nurodyta kompensacija sumokama tokia tvarka: 15 601,00 Eur – atliekamas įskaitymas ir ieškovės skola atsakovei mažinama iki 39 000 Eur, kuriuos ieškovė įsipareigoja sumokėti iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Taikos sutarties 5 punkte numatyta, jog atsakovei suteikiama teisė pasiimti savo kilnojamus daiktus iš atidalinto turto iki 2024 m. birželio 15 d., ir ieškovė pareiškia, kad šių veiksmų atsakovei atlikti netrukdys.

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Taikos sutarties 4 punktu ieškovės prisiimti įsipareigojimai nėra įvykdyti. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo patvirtintos Taikos sutarties 3, 4, 5 punktuose nurodytos sąlygos yra aiškios, suprantamos, jas įmanoma vykdyti priverstinai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Taikos sutartyje numatyta piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir dydis yra aiškūs ir nedviprasmiški – numatyta konkreti data (2024 m. rugsėjo 1 d.), iki kurios ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 39 000 Eur sumą. Apeliantė su tokiomis Taikos sutarties sąlygomis sutiko, ją pasirašė, atitinkamai prisiėmė su tuo susijusius įsipareigojimus.

29. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė CPK nustatyta tvarka neginčijo taikos sutarties sąlygų, terminas Taikos sutarties 4 punkte nustatytoms sąlygoms įvykdyti jau yra suėjęs (2024 m. rugsėjo 1 d.), nurodytos Taikos sutarties sąlygos nustatytu terminu nėra įvykdytos, ieškovė nei atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų, dėl kurių jis negalėjo laiku įvykdyti teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išdavė atsakovei vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Taikos sutarties dalies.

30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl galimai pavogtų daiktų ir padarytos žalos patalpoms, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šios aplinkybės nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Vykdomojo rašto išdavimo procesas apsiriboja tik tais klausimais, kurie tiesiogiai kyla iš vykdytino sprendimo turinio, šiuo atveju – šalių sudarytos Taikos sutarties. Šioje byloje vykdomojo rašto išdavimo prašymą pateikė atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą Taikos sutarties 4 punkto įvykdymą (39 000 Eur sumos sumokėjimą atsakovei). Atsižvelgiant į tai, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, vertina tik tas sąlygas, kurių nevykdymas tiesiogiai susijęs su šiuo prašymu ir jo aplinkybėmis.

31. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta tik galimybė pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, bet ne pačias taikos sutarties sąlygas, todėl ieškovės teikiamos naujos aplinkybės, kurios nėra susijusios su vykdomojo rašto dėl kompensacinio mokesčio negrąžinimo vykdymu, negali būti laikomos aktualiomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu gali būti sprendžiami tik procesiniai sprendimo vykdymo klausimai, tačiau ne keičiamos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Be to, ieškovė net neginčija fakto, kad ji skolos nesumokėjo ir prievolės neįvykdė tinkamu terminu, kuris pagal teismų praktiką laikomas esmine sąlyga (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-823/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-302/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1518-302/2018 ir kt.). Taip pat ieškovė nepateikė argumentų, kodėl negalėjo įvykdyti šios konkrečios prievolės atsakovei (Taikos sutarties 4 punkto), todėl šie atskirojo skundo teiginiai negali būti vertinami kaip pagrįsti ar reikšmingi šioje byloje.

32. Taikos sutarties 5 punkte nustatytas šalių susitarimas dėl atsakovės teisės pasiimti jai priklausančius kilnojamuosius daiktus ir ieškovės pareigos netrukdyti šiam procesui nėra tiesiogiai susijęs su vykdomojo rašto išdavimo dalyku. Vykdomąjį raštą prašoma išduoti remiantis Taikos sutarties 4 punktu, susijusiu su kompensacijos sumokėjimu, todėl ieškovės teiginiai dėl galimai pavogtų daiktų ar žalos patalpoms šioje vykdomojo rašto išdavimo procedūroje yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimai pavogtų daiktų ar padarytos žalos patalpoms, kaip atskiro ginčo objektas, tikėtina galėtų būti nagrinėjamos imantis kitų procesinių veiksmų – inicijuojant naują procesą, nes šiuo atveju atsakovė iš esmės nurodo naujas aplinkybes ir reiškia naują reikalavimą. Vykdomojo rašto išdavimo procedūra nėra skirta naujoms aplinkybėms ar pretenzijoms nagrinėti, o jos tikslas yra užtikrinti jau priimto teismo sprendimo įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nėra aktualios vykdomojo rašto išdavimo procese. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovė pavogė tam tikrus daiktus ar padarė žalos ginčo patalpoms. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir laiko juos nepagrįstais.

33. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vykdomojo rašto dėl neįvykdyto Taikos sutarties 4 punkto neišdavimas pažeistų atsakovės interesus ir sudarytų galimybę ieškovei ir toliau nevykdyti Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į teisinio apibrėžtumo ir atsakovės teisėtų lūkesčių, siejamų su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumu, principus. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė pagrįstai.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

34. Atsakovė prašo teismo paskirti ieškovei (apeliantei) 1 000 Eur baudą, iš kurių 400 Eur priteisiant atsakovei. Nurodo, kad bylos aplinkybės leidžia aiškiai matyti ieškovės procesinio piktnaudžiavimo požymius.

35. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

36. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

37. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių, kaip ieškovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o abstraktus teiginys, jog „bylos aplinkybės leidžia aiškiai matyti“ piktnaudžiavimo požymius, neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų būtinų pagrįsti piktnaudžiavimo faktą. Ieškovė nagrinėjamu atveju savarankiškai, neatstovaujama advokato, ginčija, jos manymu, pažeistas teises, todėl bet koks jos veiksmų pripažinimas piktnaudžiavimu turi būti grindžiamas objektyviais ir aiškiai nustatytais faktais, kurių šiuo atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo procedūrą, todėl ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimą į ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo parengimą.

42. Atsakovė byloje patyrė 363 Eur advokato išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (CPK 93, 98 straipsniai). Prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus priteistino dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, laikytina proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atmesti apeliantės (ieškovės) A. D. atskirąjį skundą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.