Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. Č. ir V. G. – Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1840-603/2017 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovams D. Č. ir V. G. – Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtinta tarp ieškovo E. Č. ir atsakovų D. Č. bei V. G. – Č. sudaryta taikos sutartis. 2017 m. liepos 5 d. teisme gautas pareiškėjo E. Č. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis.2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė išduoti pareiškėjui E. Č. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas. Atsakovai V. G. – Č. ir D. Č. pateikė teismui prašymą pratęsti taikos sutartyje numatytos visos skolos grąžinimo terminą iki 2018 m. sausio 1 d. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, jog atsakovai ketina parduoti nekilnojamąjį turtą ir su juo atsiskaityti. Taip pat pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. dalis skolos buvo pervesta į ieškovo sąskaitą. Atsakovų teigimu, tikslinga būtų skolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2018 m. sausio 1 d., nes būtent iki to termino pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su jais bus visiškai atsiskaityta.Ieškovas E. Č. atsiliepime prašė atmesti atsakovų prašymą dėl taikos sutartyje numatytos skolos grąžinimo termino pratęsimo. Nurodė, kad atsakovų nurodomos aplinkybės nesusijusios su taikos sutartimi sulygtomis sąlygomis, jos nedaro ir negali daryti įtakos atsakovų įsipareigojimui skolą grąžinti laiku. Ieškovo teigimu, atsakovai iš esmės siekia pakeisti sudarytos taikos sutarties sąlygas. Gražintinos skolos dydis ir jos grąžinimo terminai laikytini esminėmis šalių susitarimo sąlygomis, todėl, teismui keičiant šias taikos sutarties sąlygas, būtų keičiama pati taikos sutartis, o ne koreguojama sutarties sąlygų vykdymo tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo pratęsti taikos sutartyje numatytos visos skolos grąžinimo terminą iki 2018 m. sausio 1 d.Teismas sprendė, kad atsakovai siekia pakeisti vieną iš esminių teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų, kurią pakeitus būtų išspręsti ne procesiniai vykdymo klausimai, tačiau iš esmės pakeistos taikos sutarties sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra abipusio šalių sutarimo dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų prašymą. Teismas nurodė, kad taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai D. Č. ir V. G. – Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį. Nurodo šiuo esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Teikiant prašymą pratęsti taikos sutartyje numatytos visos skolos grąžinimo terminą iki 2018 m. sausio 1 d., nėra siekiama pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, o tik prašoma pratęsti taikos sutartyje nustatytus terminus.Gavus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą, dalis skolos ieškovui bus padengta iki 2017 m. lapkričio 1 d., o likusi dalis iki 2018 m. sausio 1 d. Ieškovas E. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad atsakovai nepagrįstai siekia pakeisti patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Be to, pažymi, kad, norint pakeisti taikos sutartimi sulygtas sąlygas, visų pirma, reiktų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1840-603/2017, kurioje taikos sutartis buvo patvirtinta, ir toje byloje spręsti klausimą dėl taikos sutarties sąlygų keitimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas pratęsti taikos sutartyje numatytą skolos grąžinimo terminą, yra pagrįsta ir teisėta.Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.).Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3528-706/2015).CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1840-603/2017. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi išdavė ieškovui vykdomąjį raštą. Atsakovai nepasinaudojo jiems suteikta teise pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismui išdavus vykdomąjį raštą, atsakovai teismui pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuriame, be kita ko, suformulavo ir prašymą pratęsti taikos sutartyje numatytos visos skolos grąžinimo terminą iki 2018 m. sausio 1 d. Atsakovų teigimu, jie nesiekia pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, o tik prašo pratęsti taikos sutartyje nustatytus terminus.CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė teismui, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką tik nekeičiant šalių susitarimo esmės. Pirmiausia, atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad galimybė pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką yra numatyta tik sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne jau išdavus vykdomąjį raštą. Taigi atsakovų bandymas pasinaudoti CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teise akivaizdu, kad yra pavėluotas. Taip pat pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra numatyta tik galimybė pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, o ne pačias taikos sutarties sąlygas. Pasisakydamas šiuo aspektu, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje atsakovai patvirtino, kad yra skolingi ieškovui E. Č. 479 727 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai minėtą skolą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: iki 2017 m. liepos 1 d. į ieškovo banko sąskaitą pervesti 250 000 Eur; iki 2017 m. rugsėjo 1 d. į ieškovo banko sąskaitą pervesti likusią sumą, t. y. 229 757 Eur. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, todėl sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su ieškovu, kad teismui CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tenkinant apeliantų prašymą būtų keičiamos būtent pačios taikos sutarties sąlygos, o ne koreguojama sutarties sąlygų vykdymo tvarka. Tai, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs ir kitose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-823/2016. Konstatavus, kad atsakovų prašymas pratęsti skolos grąžinimo terminą iš esmės negali būti tenkinamas, jų prašyme nurodytų aplinkybių, esą darančių įtaką taikos sutarties susitarimo įvykdymo galimybėms, vertinimas netenka prasmės.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovų prašymą dėl taikos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo ir pagrįstai netenkino šio prašymo, todėl atsakovų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.