Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Aleksandrui Kovalevskiui (nuotoliniu būdu),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. O. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo teikiamo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, byla dalyje nutrauktina.

8. Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2912-637/2021 nutraukė pareiškėjų V. V. ir A. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. V. paliko santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtino 2021 m. vasario 11 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu nustatyta, kad A. V. dukros T. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka 250,00 Eur išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo, t. y. 2021 m. vasario 11 dienos (2 p.); Dukros T. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama mama V. V. (3 p.); A. V. ir V. V. kartu rūpinasi dukros T. V., gimusios (duomenys neskelbtini), auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime (4 p.); Pareiškėjai bendrauja su dukra tarpusavio sutarimu, jei tai nepažeidžia vaiko interesų. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką pareiškėjai suderina patys, perspėję apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios (5 p.).

10. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė V. V. ir atsakovas A. V. yra T. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

11. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2024-11-22 pažymos Nr. V15-229 nustatyta, kad šalių dukra T. V., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmą klasę.

12. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025-01-08 išrašo nustatyta, kad V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/90 dalis 0,0720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

13. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto.

14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2022-12-05 verčiasi individualia veikla.

15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba.

16. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

17. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

18. Byloje pateikta ieškovės pajamų mokesčio deklaracija už 2023 metus, iš kurios nustatyta, kad ieškovė deklaravo 22 145,15 Eur pajamų.

19. Iš byloje pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-01-27 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-33 nustatyta, kad VTAS specialistė susitiko su T. V., siekiant išsiaiškinti kaip sekasi bendrauti su tėvais. Nustatyta, kad ,,pokalbio pradžioje T. V. papasakojo, kad mokosi 1-oje klasėje, jai sekasi gerai. Paklausus, kaip jai sekasi bendrauti su tėvu A. V., atsakė, kad tėvas jai nuperka dovanų, jie kartu pramogauja. Su tėvu jaučiasi gerai, norėtų su juo dažniau susitikti. Taip pat tėvas rūpinasi jos ugdymu. Su motina V. V. dažniausiai eina pas gydytojus, norėtų, kad tėvai vėl gyventų kartu namuose“.

20. Iš byloje pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-01-27 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-31 nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad butas yra nuomojamas, jame yra visi patogumai, sanitarinis mazgas, šildomas centralizuotai, butas tvarkingas, su buitine technika. Apsilankymo metu atsakovas nurodė: ,,6 savaites dirba užsienyje, o 4 savaites būna Lietuvoje. Su dukra praleidžia vieną savaitę, taip pat su vaiku matosi ir kitomis dienomis, tačiau dukra nemiega namuose. Jis sutiktų dukros išlaikymui mokėti po 400,00 Eur kas mėnesį. Jis nuperka dukrai drabužių, taip pat jie kartu pramogauja. Norėtų daugiau laiko praleisti su dukra“.

21. Byloje pateiktas 2021-07-15 kredito sutarties grąžinimo grafikas, iš kurio nustatyta, kad kredito suma – 58100 Eur, mėnesio kredito su palūkanomis įmoka – 268,48 Eur.

22. Byloje pateiktas ieškovės AB Swedbank sąskaitos išrašas 2024-01-01 - 2024-11-27, iš kurio nustatyta, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo gavėjui I. S. 216 Eur už T. V. pamokas.

23. Byloje pateiktas 2024-11-28 UAB InMedica Ambulatorinio apsilankymo išrašas, 2024-11-28 mokėjimas už apsilankymą pas gydytoją ir 2024-11-28 vaistinių preparatų pirkimą patvirtinantis čekis.

24. Ieškovė į bylą pateikė T. V. poreikių lentelę, iš kurios nustatyta, kad ieškovė vaikui išlaikyti skiria vidutiniškai 1489,01 Eur per mėnesį.

25. Byloje pateiktas ieškovės AB Swedbank sąskaitos išrašas 2024-01-01 - 2024-11-27, iš kurio nustatyta, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims už įvairius pirkinius, prekes ir paslaugas, susijusias su dukros T. V. poreikių tenkinimu.

26. Byloje pateiktas Messenger 2024-08-18 susirašinėjimas su Pripučiamų Batutų Nuoma Kretinga apie batuto rezervaciją.

27. Byloje pateiktas 2024-11-19 UAB Apranga parduotuvės Zara kvitas, iš kurio nustatyta, sumokėta 103,85 Eur už pirkinius.

28. Byloje pateiktas atsakovo AB Swedbank sąskaitos išrašas 2023-12-01 - 2024-12-18, iš kurio nustatyta, kad atsakovas per nurodytą laikotarpį kiekvieną mėnesį moka ieškovei 341,00 Eur už T. V. išlaikymą.

29. Byloje pateiktas 2024-11-21 AB Swedbank mokėjimo nurodymas, iš kurio nustatyta, kad ieškovė sumokėjo gavėjui Circle K Kretinga 55,68 Eur už pirkinį.

30. Byloje pateiktas ieškovės AB Swedbank sąskaitos išrašas 2024-11-01 - 2025-03-07, iš kurio nustatyta, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo gavėjui Degaline Jozita 374,41 Eur už pirkinius.

31. Byloje pateiktas ieškovės AB Swedbank sąskaitos išrašas 2024-11-01 - 2025-02-01, iš kurio nustatyta, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo gavėjui UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 250,97 Eur už e.ignitis.lt paslaugas; sumokėjo gavėjui UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 250,97 Eur už e.ignitis.lt paslaugas; sumokėjo gavėjui Telia Lietuva AB 127,20 Eursumokėjo gavėjui UAB Tele2 387,85 Eur už UAB Tele2 sąskaitas; sumokėjo pardavėjui Gargždų kultūros centras 17,00 Eur už pirkinius; sumokėjo gavėjui Decathlon Lietuva UAB 38 Eur už pirkinius.

32. Byloje pateikti 2024-12-07, 2025-01-18, 2024-12-04 AB Swedbank mokėjimo nurodymai, bilietai, iš kurių nustatyta, kad ieškovė sumokėjo įvairiems juridiniams asmenims už įvairias su vaiko poreikių tenkinimu, susijusias paslaugas, pramogas, kultūrinę veiklą.

33. Byloje pateiktas ieškovės AB Swedbank sąskaitos išrašas 2024-11-01 - 2025-03-07, iš kurio nustatyta, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo gavėjui (duomenys neskelbtini)66 Eur už pirkinius; sumokėjo gavėjui (duomenys neskelbtini)64 Eur už pirkinius; sumokėjo gavėjui UAB Ucs Baltic 30,40 Eur už Tamo pinigines papildymą; sumokėjo gavėjui I. B. 160,00 Eur už Psichologo konsultacijas su T.; sumokėjo gavėjui A. P. 100,00 Eur už T. gimnastikos treniruotes ir aprangą; sumokėjo gavėjui K. B.100,00 Eur už T. matematikos pamokas.

34. Byloje pateikti UAB ,,Desertų namai“, Jammi, UAB ,,Premier restaurants“, UAB ,,Baltas ruonis“, Express pica kvitai apie apmokėjimą už maistą ir gėrimus.

35. Byloje pateikti Skani mėsa, UAB Maxima, UAB ,,Lidl Lietuva“, UAB ,,Liūtu“, UAB ,,Rimi Lietuva“ kvitai apie apmokėjimą už maistą ir gėrimus.

36. Byloje pateiktos 2025-01-23, 2025-02-06, 2025-02-27 sąskaitos – faktūros už psichologo konsultacijas (po 40 Eur).

37. Byloje pateikti Kretingos sporto centras, UAB ,,Eurovaistinė“, MB Lauradenta, UAB ,,InMedica“ kvitai apie apmokėjimą už medicinines ir sveikatos išlaidas.

38. Byloje pateiktas 2025-01-17 AB Swedbank mokėjimo nurodymas, iš kurio nustatyta, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo gavėjui I. Š. 20 Eur už 1c klasės fondą.

39. Byloje pateikta 2025-03-06 išankstinė sąskaita – faktūra už dalyvavimą vasaros stovykloje – 255 Eur.

40. Į bylą pateikta vaikų užimtumo studijos ,,Pasaka delnuos“ 2025-01-21 pažyma, kurioje nurodyta, kad T. V. nuo 2025-01-21 lanko papildomas matematikos pamokas.

41. Byloje pateiktos UAB Decathlon Lietuva PVM sąskaitos – faktūros už drabužius ir batus.

42. Byloje pateikti UAB Apranga parduotuvės Zara, UAB ,,Pepco“, UAB ,,Alma“, UAB Kesko Senukai, kvitai už sumokėtus pirkinius – drabužius, kanceliarines prekes ir kt.

47. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-11-25 išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovas 2021-06-21 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3729 pagrindu įsigijo ir 2024-01-17 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 328 pagrindu pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini).

48. Byloje pateiktas socialinio tinklo ,,Instagram“ ekrano foto nuotrauka apie atsakovą A. V..

49. Byloje pateikti internetinio portalo ,,Autoplius.lt“, socialinio tinklo ,,Facebook“ ekranų foto nuotraukos apie automobilių Audi A6, Volvo V90 pardavimus.

50. Į byla pateikta psichologės I. B. 2025-04-07 pažyma apie tai, kad T. V. rekomenduota nuosekliai lankyti psichologo konsultacijas bent 3 mėnesius; konsultacijos kaina – 40 Eur.

51. Iš byloje esančio 2025 m. kovo 28 d. santuokos sudarymo įrašo Nr. 7 nustatyta, kad atsakovas įregistravo santuoką su O. V. (iki santuokos – M.) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje.

52. Iš byloje esančios 2024-12-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovas kartu su šeimos nariais O. V. (M.), N. M. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini); buto nuomos mokestis per mėnesį sudaro 500 Eur.

53. Byloje pateiktas advokato Aleksandro Kovalevskio 2023-09-15 elektroninis laiškas, adresuotas A. V., kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo mėn. buvo susidaręs atsakovo 1020 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas dukrai.

54. Į bylą pateiktas 2023-09-15 mokėjimo nurodymas, iš kurio nustatyta, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 1020 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

55. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-2912-637/2021 iš atsakovo A. V. nepilnametės dukters T. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir priteisti nepilnamečiam vaikui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki T. V. pilnametystės.

56. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

57. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

58. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

59. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

61. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Konstatavus esminį tėvų turtinės padėties ar vaikų poreikių pasikeitimą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, teismas turi spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

63. Vadovaujantis bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko T. V. poreikiai per 4 (ketverius) metus yra padidėję, o 2021 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Taigi laikytina, jog šiuo metu galiojantis iš atsakovo priteistas 250,00 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaikų poreikių. Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

64. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

65. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba individualios veiklos pagrindu (tarpininkauja parduodant nekilnojamąjį turtą), jos darbines pajamas per mėnesį atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 1 800,00 Eur; ieškovė taip pat nurodė, kad jai yra mokama 122,50 Eur išmoka iš valstybės už vaiką. Kaip byloje nustatyta VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 23/90 dalis žemės sklypo, ir pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su dukra bei transporto priemonė (automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ); ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai už nekilnojamojo turto įsigijimą (mėnesio kredito su palūkanomis įmoka vidutiniškai siekia apie 270,00 Eur).

66. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2022 metų dirba Norvegijos Karalystėje, jo vidutines mėnesines darbines pajamas sudaro apie 2 200,00 – 2 400,00 Eur per mėnesį (priklausomai nuo Norvegijos kronos santykio su euru), atskaičius privalomuosius mokėjimus; atsakovui yra mokama išmoka už nepilnametį vaiką Norvegijos Karalystėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei Norvegijos Karalystėje neturi. Byloje atsakovas nurodė, kad turi vieną transporto priemonę (Audi A6), kuri nėra registruota jo vardu. Norvegijos Karalystėje gyvena nuomojame kambaryje, nuomos mokestis (kartu su komunaliniais mokesčiais kartu sudaro apie 300,00 Eur). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. V. (iki santuokos – M.), kartu su ja bei jos vaiku nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio buto nuomos mokestis per mėnesį sudaro 500,00 Eur, be to, moka ir buto komunalinius mokesčius. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis šiuo metu prisideda prie savo sutuoktinės ir jos vaiko išlaikymo, bei tai, kad jo išlaidas papildomai sudaro bilietai vykimui į Norvegiją; pragyvenimas Norvegijoje.

67. Sprendžiant dėl teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikas T. V. gyvena kartu su ieškove, kuri nuolat rūpinasi kasdiene šalių nepilnametės dukros buitimi, vaiko sveikata, turi sekti vaiko ugdymą, vesti ją į užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

68. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

69. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 1 038,00 Eur (777,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal LR Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal LR Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,50 Eur universali išmoka vaikui.

72. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

73. Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytų aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, sprendžia, jog ieškovės nurodomi nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, rūbams, aksesuarams, higienos priemonėms, medicininėms, mokyklinėms priemonėms, yra pagrįsti, reikalingi ir atitinkantys protingumo reikalavimus.

75. Ieškovė taipogi nurodo, jog išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms kas mėnesį sudaro 366,67 Eur. Teismas pastebi, jog bilietų kainos tiek į filmus, tiek į spektaklius ar muziejus, vaikams paprastai būna su nuolaidomis, todėl galimai, vaiko lavinimui irgi yra patiriamos ženkliai mažesnės išlaidos. Be to, teismo nuomone, vaikų draugų gimtadienių išlaidos yra nepagrįstai per didelės.

76. Taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl vaiko išlaidų suvestinėje nurodytų vaikui tenkančių būsto išlaikymo bei kuro išlaidų dalies (nurodoma, kad vaikui tenkanti elektros išlaidų dalis sudaro 46,00 Eur, kuro išlaidos – 85,83 Eur; šiukšlės – 2,62 Eur; kvartalo administravimo mokestis – 14,24 Eur; internetas (3val. per dieną) – 15,90 Eur), nes iš pateiktų duomenų teismas negali padaryti išvados, jog suvestinėje ieškovės nurodyta vaikui tenkanti komunalinių mokesčių ir kuro išlaidų dalis yra pagrįsta ir protingo dydžio.

77. Teismas, įvertinęs šalių dukros amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinus tai, jog vaikas neturi specialių poreikių, sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 400,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukros amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

78. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių dukrai kiekvieną mėnesį yra mokama po 122,50 Eur valstybės išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Ieškovė nurodė, jog gauna iš savivaldybės 122,50 Eur vaikui skirtus pinigus, šia suma nėra sumažinusi vaiko poreikių tenkinimui nurodomos sumos.

79. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020).

80. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad šalių nepilnametė dukra turi poreikį lankyti psichologo konsultacijas, papildomus matematikos korepetitoriaus užsiėmimus, turi odos problemų, dėl ko jai yra reikalingi specialūs vaistai, medicininiai preparatai, taip pat į tai, kad tėvų turtinė padėti leidžia teikti nepilnamečiam vaikui reikalingą teismo nustatyto dydžio išlaikymą, sprendžia, kad ieškovės gaunama 122,50 Eur išmoka dukros T. V. išlaikymui, turi būti skiriama išimtinai nepilnamečio vaiko nurodytiems poreikiams tenkinti, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu naujausiu Kasacinio teismo išaiškinimu, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, šios sumos neatima iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos.

81. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, Kasacinio teismo formuojama praktika, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 500,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 400,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas, proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukros amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, bei įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs kitą santuoką, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

82. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

83. Sprendimas dėl padidinto išlaikymo teikimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė.

84. Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko mama ieškovė V. V..

85. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2912-637/2021 nutraukė pareiškėjų V. V. ir A. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bei patvirtino 2021 m. vasario 11 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad šalių dukros T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama mama V. V. (3 punktas). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d.

86. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė, yra išspręstas 2021 m. kovo 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2912-637/2021, ir jis šioje byloje ginčijamas nebuvo, konstatuotina, kad teismas negali nagrinėti byloje to paties klausimo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs ir dėl to vykdytinas teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad, teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir yra nukreipiamas vykdyti (CPK 281 straipsnis).

87. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl išdėstyto, byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė, nutrauktina.

Dėl reikalavimo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko būtinas medicinines / gydymo išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis.

88. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti, kad nepilnametei dukrai T. V. būtinas medicinines / gydymo išlaidas ieškovė V. V. ir atsakovas A. V. apmoka lygiomis dalimis, o dėl reikalingų medicininių / gydymo išlaidų šalys turi iš anksto informuoti viena kitą ir susitarti dėl išlaidų dydžio.

89. Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis (CK 3.192 straipsnis, 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis). Vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai šios sumos priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

90. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas T. V. rimtų sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių neturi, išskyrus aukščiau aptartus odos susirgimus. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti pusę esamų / būsimų vaiko medicininių / gydymo išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu bei ir Kasacinio teismo praktikai, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad nepilnametei dukrai T. V. būtinas esamas / būsimas medicinines / gydymo išlaidas ieškovė V. V. ir atsakovas A. V. apmoka lygiomis dalimis. Kita reikalavimo dalis, jog dėl reikalingų medicininių / gydymo išlaidų šalys turi iš anksto informuoti viena kitą ir susitarti dėl išlaidų dydžio, kaip sąlyginė, neaiški ir nekonkreti, ir esant šalių ginčui, nevykdytina, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

91. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

93. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

94. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

95. Iš byloje esančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-01-27 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-33, nustatyta, kad nepilnametis vaikas nori bendrauti su tėčiu, norėtų su juo dažniau susitikti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad jis 6 (šešias) savaites dirba užsienyje (Norvegijoje), o 4 (keturias) savaites būna Lietuvoje. Su dukra turi galimybę praleisti vieną savaitę, grįžus į Lietuvą. Nurodė, kad dėl dažnų komandiruočių bendrauti su dukra kiekvieną mėnesį neturėtų galimybės, tačiau sutinka, jog tą mėnesį, kai jis bus išvykęs į komandiruotę, laikas su vaiku būtų kompensuojamas, paskirstant dienas per mėnesį, kai atsakovas yra Lietuvoje. Pažymėjo ir tai, kad vasaros atostogų metu Lietuvoje būna birželio ir rugpjūčio mėnesiais, per Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas visada būna Lietuvoje, o Šv. Velykų šventė – priklausomai nuo darbo grafiko (kartais būna išvykęs į komandiruotę, - kartais būna Lietuvoje). Išvadą teikianti institucija byloje nurodė, kad ieškovės reikalavimas teismui nustatyti bendravimo tvarką yra pagrįstas, nurodyta ieškinyje bendravimo tvarka su vaiku yra tinkama ir atliepia vaiko poreikius.

96. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikį ir teisę bendrauti su savo tėvu, taip pat į atsakovo darbo pobūdį, t. y. tai, kad jis dirba Norvegijos Karalystėje komandiruočių pagrindu, nustato atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra T. V. tvarką: 1) atsakovas praleidžia su vaiku nepertraukiamai kiekvieno einamojo mėnesio vieną savaitę, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką. Tą mėnesį, kai atsakovas bus išvykęs į komandiruotę, atsižvelgiant į vaiko poreikius, laikas su vaiku kompensuojamas, paskirstant dienas per mėnesį, kai atsakovas yra Lietuvoje. Atsakovas apie savo darbo grafiką ir laiką, kada jį gali praleisti su vaiku, informuoja ieškovę prieš 14 kalendorinių dienų trumpąją (SMS) žinute; 2) nelyginiais metais, pradedant 2025 m., atsakovas praleidžia su vaiku religinių švenčių pagal Romos katalikų tikėjimą dienas – Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. ir grąžinant į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. Lyginiais metais, pradedant 2026 m., šiame punkte nurodytas šventes su vaiku praleidžia ieškovė; 3) Lyginiais metais, pradedant 2026 m., atsakovas su vaiku praleidžia Šv. Velykas. Atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima Šv. Velykų išvakarėse ir į gyvenamąją vietą grąžiną antrąją Šv. Velykų dieną. Nelyginiais metais, pradedant 2027 m., šiame punkte nurodytas šventes su vaiku praleidžia ieškovė; 4) Vaikas vasaros atostogų laiką praleidžia su kiekvienu iš tėvų po lygiai; 5) Dėl atostogų laiko šalys raštu informuoja viena kitą trumposiomis (SMS) žinutėmis ne vėliau nei 14 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų pradžios.

97. Ieškovė prašo nustatyti sąlygą, kad atsakovas, dėl komandiruočių negalėdamas praleisti susitarto pusės atostogų laiko su vaiku, tokį laiką kompensuoja nupirkdamas vaikui edukacinę stovyklą, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimu iš atsakovo priteisė šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, manytina, kad tokia sąlyga yra perteklinė, todėl nenustatytina.

98. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

99. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

100. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, mokėtiną žyminį mokestį, sumokėjo 3 110,00 Eur sumą (advokato teisinė pagalba 3000,00 Eur ir žyminis mokestis 110,00 Eur), bei prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 630,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas išlaidas bei 506,00 Eur už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos.

101. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, advokatų laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šalių patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir nėra aiškiai per didelės.

102. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (75 proc.) (teismas vertina, kad reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkino 60 proc.; reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo 90 proc.) ieškovei iš atsakovo priteistina 2 332,50 Eur suma (3110,00 Eur x 75 proc.), atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 1 034,00 Eur suma (3630,00 Eur + 506,00 Eur) x 25 proc.). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 298,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 332,50 Eur – 1 034,00 Eur).

103. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo dėl gydymo išlaidų teismas nevertino kaip atskiro savarankiško reikalavimo, nes jį laiko išvestiniu reikalavimu, susijusiu su vaikui priteistinu išlaikymo dydžiu.

104. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ir vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 40,50 Eur (150 x 12) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovės V. V. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2912-637/2021 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui T. V. (duomenys neskelbtini), dydį, ir iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą dukrai T. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnametei dukrai T. V., gim. (duomenys neskelbtini), būtinas esamas / būsimas medicinines / gydymo išlaidas ieškovė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apmoka lygiomis dalimis.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2912-637/2021 nustatytą nepilnamečio vaiko T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką ir nustatyti nepilnamečio vaiko T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką:

1) atsakovas A. V. praleidžia su vaiku nepertraukiamai kiekvieno einamojo mėnesio vieną savaitę, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką. Tą mėnesį, kai atsakovas bus išvykęs į komandiruotę, atsižvelgiant į vaiko poreikius, laikas su vaiku kompensuojamas, paskirstant dienas per mėnesį, kai atsakovas yra Lietuvoje. Atsakovas apie savo darbo grafiką ir laiką, kada jį gali praleisti su vaiku, informuoja ieškovę prieš 14 kalendorinių dienų trumpąją (SMS) žinute;

2) Nelyginiais metais, pradedant 2025 m., atsakovas A. V. praleidžia su vaiku T. V. religinių švenčių pagal Romos katalikų tikėjimą dienas – Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. ir grąžinant į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. Lyginiais metais, pradedant 2026 m., šiame punkte nurodytas šventes su vaiku praleidžia ieškovė V. V.;

3) Lyginiais metais, pradedant 2026 m., atsakovas A. V. su vaiku praleidžia Šv. Velykas. Atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima Šv. Velykų išvakarėse ir į gyvenamąją vietą grąžiną antrąją Šv. Velykų dieną. Nelyginiais metais, pradedant 2027 m., šiame punkte nurodytas šventes su vaiku praleidžia ieškovė V. V.;

4) Vaikas T. V. vasaros atostogų laiką praleidžia su kiekvienu iš tėvų po lygiai. Dėl atostogų laiko šalys raštu informuoja viena kitą trumposiomis (SMS) žinutėmis ne vėliau nei 14 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų pradžios.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė, nutraukti.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 298,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.