Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. ir jos gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų (2) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ straipsnį, ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu nustatyta galutinė vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-08-13 iki 2014-09-12.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. B., S. B., J. N., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną, bei ją pardavė:

2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 01.00 val., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) g. 129–46, Klaipėdoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 400 litų už gramą įgijo ne mažiau kaip 3,819 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,142 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią sufasavo į ne mažiau kaip 16 (šešiolika) folijos lankstinukų, kurių dalį, t. y. 15 (penkiolika) lankstinukų, išgabeno į (duomenys neskelbtini) g. 129 namo bendro naudojimo balkoną ir laikė paslėpusi po palange, o likusį 1 (vieną) lankstinuką pasiliko bei laikė prie savęs. Tęsdama savo nusikalstamą veiką R. B. 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.40 val., savo gyvenamojoje vietoje 1 (vieną) folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,314 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,118 g narkotinės medžiagos – heroino, už 100 litų pardavė J. N., o likusius folijos lankstinukus toliau neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė paslėpusi po palange bendro naudojimo balkone iki 2014 m. rugpjūčio 13 d., kol apie 12.15 val. įvykio vietos apžiūros metu 15 (penkiolika) folijos lankstinukų, kuriuose bendrai buvo 3,505 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,024 g narkotinės medžiagos – heroino, surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. B. ir jos gynėjas advokatas M. Navickas nurodo, kad įsigaliojus nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimams, suteikta teismui diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Tiek iki pakeitimų galiojusiame, tiek ir šiuo metu galiojančiame minėtame baudžiamajame įstatyme buvo numatyta vienintelė sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paminėtas įstatymas, išplečiantis galimybes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atidėti bausmės vykdymą, laikytinas teisinę padėtį švelninančiu įstatymu, todėl jis turi grįžtamąją galią bei gali būti taikomas ir nuteistosios R. B. atveju. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismui, nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį šis nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas dar negaliojo, teismas neturėjo ir jokio teisinio pagrindo vertinti šio įstatymo taikymo galimybės klausimą.

Apeliantai nurodo, kad tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek ir pirmos instancijos teismas nuosprendyje pripažino R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkė prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, buvo nuoširdi, kritiška dėl savo padarytos veikos, niekieno neverčiama davė parodymus ir apie savo galbūt prieš tai atliktus nusikalstamus veiksmus, kurie jai net nebuvo inkriminuoti, kol vyko ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme, kaltininkė ne tik kad nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, bet ir kitų teisės pažeidimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šioje byloje sprendė galimybę taikyti nuteistajai švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, tačiau įvertindamas tai, kad taikant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta tik viena, teismas padarė išvadą, kad taikyti šio baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų, nesant įstatyminio pagrindo, teismas negali, todėl nuteistajai buvo paskirta bausmė, artima minimaliai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji R. B., būdama vieniša mama, neturėdama sutuoktinio ar gyvenimo draugo, taip pat jokio gyvenamojo būsto, kartu su savo nepilnamete dukra J. B. bei sergančia, nuolatinės globos reikalaujančia ligone mama A. B. (gim. 1947 m.), glaudėsi seseriai skirtame būste. Iš darbo biržos įskaitos R. B. buvo išbraukta prieš inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, o paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, anot nuteistosios, užkirto galimybes vėl užsiregistruoti darbo biržoje ir gauti bent minimalias socialines garantijas ar pajamas. Taip pat vertinant kaltininkės R. B. elgesio motyvus, t. y. kaip nustatyta ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje, narkotinės medžiagos buvo keičiamos į daiktus, tai parodo ne kaltininkės siekį tokiu būdu praturtėti, o tik bet kaip išgyventi. Taigi, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, nepilnamečių vaikų bei nuolatinės medicininės priežiūros reikalaujančios mamos slaugymas taip pat teismo gali būti prilyginamas sunkiai turtinei ar beviltiškai padėčiai. Be R. B. daugiau nėra kam pasirūpinti jos nepilnamete dukra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, atsirado galimybė nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Todėl nuteistoji R. B. ir jos gynėjas advokatas M. Navickas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554) numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neviršija ketverių metų. Šis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nuteisus R. B. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme yra galimybė taikyti naujai įsigaliojusias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir spręsti klausimą dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. R. B. anksčiau teista už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą (BK 178 straipsnio 1 dalis), tačiau teistumas išnykęs, viena augina nepilnametę dukrą (t. 9, b. l. 77), yra jauno amžiaus. Byloje duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, R. B. būtų vėl platinusi narkotines medžiagas ar padariusi naujus nusikaltimus, nėra. Tai nepaneigia jos ryžto pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Nors R. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad ji prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi iki 2015-03-24 įsigaliojus naujai BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijai (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554) galimybė atidėti bausmės vykdymą ir už sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta nebuvo, apylinkės teismas svarstė klausimą dėl galimybės nuteistajai R. B. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau buvo nustatyta tik viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl vien dėl šios priežasties negalėjo būti taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma aptartų duomenų leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą R. B. skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, punktuose numatytos pareigos – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu nustatytų įpareigojimų, ribojančių R. B. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas jos asmenybei taisyti ir turės poveikį nuteistajai, taip bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistosios resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendis keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554) ir 2 dalimi, R. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems (3) metams, įpareigojant R. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.