- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-494-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00107-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. B. gynėjo advokato Rimvydo Kairio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-23.
2015 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistosios R. B. prašymas taikyti BK 75 straipsnio pataisas ir atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skundžiama 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteistosios R. B. prašymo netenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. B. buvo nuteista už dviejų tyčinių sunkių visuomenei pavojingų nusikaltimų, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, už kuriuos jai paskirta žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, anksčiau ji ne kartą buvo nuteista už nusikaltimus nuosavybei, tačiau jai paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės teigiamo efekto jai nepadarė ir nebuvo pakankamos, kad ją perauklėtų ir ji daugiau nebenusikalstų, be to, ji niekur nedirbo, Darbo biržoje nesiregistravo, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Skundu nuteistosios R. B. gynėjas advokatas R. Kairys prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį, taikyti nuteistajai R. B. BK 75 straipsnio pakeitimus ir atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu subendrintos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 metams ir 20 dienų – vykdymą.
Nuteistosios R. B. gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsižvelgus į nuteistosios asmenybę bei jos polinkį daryti nusikalstamas veikas, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra teisinio pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymą.
Vertinant ankstesnius R. B. teistumus BK 75 str. prasme reiktų vertinti tai, jog ji buvo teista už nesunkius nusikaltimus ir nuo šių nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, tai yra daugiau kaip 10 metų, ankstesni teistumai yra išnykę, todėl jos ankstesnės padarytos veikos neturėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo.
R. B. prašo atidėti 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, todėl būtent šių veikų padarymas, jos pačios požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat šeiminė padėtis ir turėtų būti vertinamos. Nuteistosios R. B. gynėjo skunde pažymima, kad R. B. nuo pat pradžių, t. y. nuo pirmo pranešimo apie įtarimą įteikimo dienos savo kaltę visiškai pripažino, savo elgesį vertino kritiškai, dėl to priimdamas nuosprendį teismas taikė jai BK 64¹ str. Prisipažinimas padarius nusikaltimą yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismai šią aplinkybę turėtų vertinti visapusiškai, nes priešingu atveju pats prisipažinimas, savo elgesio vertinimas kritiškai netektų teisinės prasmės ir ateityje neskatintų šių asmenų prisipažinti, o siekti visais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė yra labai svarbi taikant BK 75 str. nuostatą ir šiuo atveju. Be to, nuteistosios R. B. gynėjas pažymi, jog minimu nuosprendžiu nuteistiems kitiems asmenims už tą pačią veiką Klaipėdos apygardos teismas taikė BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.
Pastaruoju metu R. B. niekur nedirbo ir nebuvo registruota Darbo biržoje, nes prižiūrėjo du mažamečius vaikus, iš jų vienam dėl ligos reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra. Šiuo metu mažamečių vaikų priežiūra iš esmės yra pavesta prižiūrėti R. B. sugyventiniui A. S., kuris net nėra pripažintas vaikų tėvu. Jo paties sveikatos būklė yra problematiška, dėl sveikatos būklės jis negali dirbti. Be to, gynėjas pažymi, kad R. B. šiuo metu yra atlikusi daugiau kaip pusę paskirtos bausmės, o taikant BK 75 str. nuostatas asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra taikomi įpareigojimai, kurių asmuo privalo laikytis, todėl, nuteistosios R. B. gynėjo nuomone, bausmės tikslai R. B. gali būti pasiekti ir pritaikius BK 75 str. nuostatas.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant R. B. baudžiamąją bylą, galiojo BK 75 straipsnio redakcija, nenumačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalis pakeista, nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, iš jų ir sunkius, nusikaltimus. Šis įstatymo pakeitimas yra švelninantis R. B. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas šiuo aspektu formaliai gali būti taikomas R. B., jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vertinant BK 75 str. taikymo R. B. galimybes, pažymėtina, kad nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista už du tyčinius sunkius savanaudiškus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 1 dalis), priėmimo metu teistumas jai buvo išnykęs, taigi BK 97 straipsnio prasme ji naujus nusikaltimus padarė būdama neteista, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nors R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamoji byla jai buvo nutraukta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu ji ir vėl buvo nuteista už analogiško nusikaltimo nuosavybei padarymą; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nuteista 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas vieneriems metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, tačiau Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė R. B. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio anksčiau jai paskirtos bausmės teigiamo efekto nuteistajai nepadarė, jos nebuvo pakankamos, kad ją perauklėtų, ji keistų savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalstų, todėl viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, bei tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtingai nei teigiama nuteistosios R. B. gynėjo skunde, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad atsižvelgiant į šias bei kitas palankiai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, jai buvo paskirta žymiai mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Nors nuteistosios gynėjo skunde pažymima, kad R. B. turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra ir išlaikymas, o vienam iš vaikų reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tai nesulaikė R. B. nuo naujų nusikaltimų darymo. Kita vertus, kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžio, R. B. turi civilinį sutuoktinį A. S., taigi jis gali pasirūpinti jos vaikais, nors, kaip nurodoma R. B. gynėjo skunde, ir nėra pripažintas jos vaikų tėvu. Nors skunde nurodoma, kad R. B. sugyventinis A. S. dėl sveikatos būklės negali dirbti, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, pati R. B. anksčiau niekur nedirbo, Darbo biržoje nesiregistravo, taigi darbo neieškojo, o anksčiau jos asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad pragyvenimui ji bandė užsidirbti nelegaliu būdu.
Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistosios R. B. gynėjo skunde, tuo pačiu nuosprendžiu nuteistai Radai B. Klaipėdos apygardos teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, tačiau, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554) ir 2 dalimi, R. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad bausmės tikslai jai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarė atsižvelgdamas į tai, kad ji anksčiau tik vieną kartą buvo teista už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą (BK 178 straipsnio 1 dalis), tačiau teistumas išnykęs, viena augina nepilnametę dukrą, yra jauno amžiaus, byloje duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, R. B. būtų vėl platinusi narkotines medžiagas ar padariusi naujus nusikaltimus, nėra. Tuo tarpu, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistosios R. B. padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad ji yra linkusi nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, ignoruoti visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje, taigi jos padarytos veikos nėra jos atsitiktinio elgesio pasekmė, todėl akivaizdu, kad R. B. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, todėl konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąją apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąją apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti R. B. bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pamatuoto pagrindo.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį ir R. B. gynėjo skundo argumentus, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti nuteistosios gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti nuteistosios R. B. gynėjo advokato Rimvydo Kairio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.