- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-33-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02493-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- O. B.
- Ieškovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei O. B. ir pagal atsakovės O. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl nekilnojamojo turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė padalinti ieškovui ir atsakovei O. B. (toliau – atsakovė) priklausantį nekilnojamąjį turtą pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas) po ½ kiekvienam natūra ir nustatyti ginčo namo naudojimosi tvarką: ieškovui paskirti ginčo namo rūsio dalį 46,84 m², brėžinyje pažymėta A dalis, ginčo namo pirmojo aukšto dalį 153,90 m², brėžinyje pažymėta A dalis, ir garažą; atsakovei paskirti ginčo namo mansardą 157,61 m², brėžinyje pažymėta B dalis; bendram šalių naudojimui priskirti ginčo namo rūsio dalį 43,53 m², brėžinyje pažymėta B dalis, ir namo pirmojo aukšto dalį 7,01 m², brėžinyje pažymėta B dalis; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 2015 m. birželio 26 d., o 2021 m. sausio 26 d. jų santuoka nutraukta. Šalims esant santuokoje 2017 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,3007 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 670,00 Eur vidutinės rinkos vertės ir 0,0631 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nebaigtą statyti (baigtumo procentas 67 proc.) ginčo namą, kuris yra ieškovo įsigytame asmeninės nuosavybės teise žemės sklype. Sklypai ieškovo įsigyti už jo turėtas santaupas iki santuokos su atsakove, o ginčo butas įsigytas ir įrengtas už bendras sutuoktinių lėšas. Iki santuokos ieškovas turėjo nekilnojamojo turto Vokietijoje, ieškovui 50 000,00 Eur ir 10 000,00 Eur pervedė jo motina, pardavusi butus. Iki santuokos su atsakove ieškovas turėjo 15 000,00 Lt indėlį AB Šiaulių banke, 21 152,94 Lt indėlį UAB Medicinos banke, apie 43 800,00 Eur Volksbank eG banko sąskaitoje ir 20 000,00 Eur santaupų grynais pinigais. 2017 m. gegužės 26 d. ieškovas iš savo sąskaitos pervedė UAB Intractus 9 300,00 Eur už žemės sklypus ir ginčo namą. Atsakovė iš savo sąskaitos 2017 m. liepos 18 d. pervedė UAB Intractus 83 700,00 Eur. Ginčo namas buvo perkamas kaip bendras turtas santuokos metu ir ieškovui nebuvo poreikio atskirti lėšas. Ieškovas turėjo apie 74 270,62 Eur (15 000,00 Lt + 21 152,94 Lt + 43 800,00 Eur + 20 000,00 Eur) asmeninių santaupų, kurios visos buvo panaudotos namo pirkimui ir įrengimui, dar 10 000,00 Eur atsakovei perdavė ieškovo motina ir brolis. Visos kitos ginčo namo įrengimui lėšos buvo ieškovo pajamos uždirbtos santuokos metu 2017-2020 m. laikotarpiu, nes atsakovė santuokos metu faktiškai nedirbo ir jokių pajamų negaudavo (išskyrus, kai buvo įdarbinta ieškovo įmonėje). Lėšos gyvenamojo namo įrengimui buvo pervedamos į atsakovės sąskaitą arba perduodamos darbininkams. Atsakovė savo asmeninių lėšų nei namo pirkimui, nei jo įrengimui nėra panaudojusi, nes visada manė, kad namą nupirkti yra ieškovo pareiga, ir tai buvo viena iš santuokos su ieškovu sąlygų.
3. Ieškovo nuomone, dalijant ginčo namą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nepaisant fakto, kad namo pirkimui ir įrengimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Kadangi ginčo namas pastatytas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o namo kiekviename aukšte yra sanitariniai mazgai, todėl galėtų būti nustatyta ieškovo pasiūlyta naudojimosi namu tvarka. Rūsio patalpose ieškovas galėtų įkurti operacinę ir kitą reikiamą infrastruktūrą veterinarijos klinikai. Kad atsakovė galėtų pasiekti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, pirmajame gyvenamojo namo aukšte gali būti įrengta pertvara, skirianti įėjimą į pirmąjį ir antrąjį namo aukštus, kurios kaštai turi būti padalijami tarp ieškovo ir atsakovės. Garažas turėtų būti priskirtas ieškovui, nes atsakovė automobilio neturi.
Šalies argumentai
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė: 7/8 dalis ginčo namo pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, o 1/8 dalį ginčo namo pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; ginčo namą natūra priteisti atsakovei, o už po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 36 250,00 Eur piniginę kompensaciją, nustatant jos sumokėjimo terminą per vienerius metus; iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad ginčo namo įsigijimui ir remontui buvo panaudotos piniginės lėšos, kurias atsakovė buvo gavusi kaip piniginę kompensaciją iš ankstesnėje santuokoje buvusio sutuoktinio. Dalį šių lėšų, t. y. 80 000,00 Eur, atsakovė 2017 m. gegužės 15 d. banko pervedimu buvo pervedusi į savo AB Šiaulių banko sąskaitą. Iš šios sąskaitos po dviejų mėnesių buvo sumokėti 83 700,00 Eur pardavėjui UAB „Intractus“ tiek už namą, tiek ir už abu žemės sklypus. Namo kaina yra 80 000,00 Eur, tai reiškia, kad namas yra įgytas atsakovės lėšomis. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. pabaigos, ieškovas į atsakovės sąskaitą iš Vokietijos pervedė iš viso 47 200,00 Eur. Šios lėšos ieškovo buvo uždirbtos santuokinio gyvenimo laikotarpiu, todėl laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė 2018 m. birželio 28 d. į savo AB Šiaulių banko sąskaitą iš Baltarusijos persivedė 40 650,00 Eur, kuriuos panaudojo ginčo namo remontui bei įrengimui. Šios lėšos buvo gautos pardavus atsakovei po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu atitekusį turtą, tai yra asmeninės atsakovės lėšos. Bendra investicijų į gyvenamąjį namą suma sudarė apie 80 000,00 Eur. 40 650,00 Eur buvo asmeninės atsakovės lėšos, 47 200,00 Eur yra bendros sutuoktinių lėšos. Pati atsakovė tuo metu jokio apmokamo darbo neturėjo, kadangi rūpinosi namo renovacija, be to ir pati atliko kai kuriuos darbus. Jos indėlis į namo renovaciją buvo ne tik asmeninių bei bendrų šeimyninių lėšų investavimas, darbų organizavimas, tačiau ir darbų atlikimas. Iš viso atsakovės asmeninės lėšos ginčo namo įgijime sudaro 80 000,00 Eur, namo remonte apie 40 000,00 Eur, bendros sutuoktinių lėšos remonte sudaro taip pat apie 40 000,00 Eur, tai yra po 20 000,00 Eur kiekvieno iš buvusių sutuoktinių. Ginčo namo įgijimui bei remontui panaudota 160 000,00 Eur, iš kurių 120 000,00 Eur yra asmeninės atsakovės lėšos bei 40 000,00 Eur – bendros lėšos su ieškovu arba po 20 000,00 Eur kiekvienam. Tokiu būdu iš viso į namą investuota 140 000,00 Eur atsakovės lėšų arba 7/8 dalys, o ieškovo – 20 000,00 Eur arba 1/8 dalis nuo bendros investicijų sumos. Dalijant ginčo namą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Kadangi naudotis gyvenamuoju namu dviem skirtingiems bendraturčiams galimybių nėra, nes pats pastatas iš esmės suprojektuotas vienos šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovės nuomone, tikslinga atidalinti šį turtą, priteisiant jį visą natūra atsakovei, atsakovei išmokant ieškovui piniginę kompensaciją pagal jo turimas turto dalis. Kadangi šalių santuoka nutraukta 2021 m. sausio 26 d., o pagal 2021 m. spalio 21 d. UAB „OBER-HAUS“ atliktą ginčo turto vertinimą jo vertė sudaro 290 000,00 Eur, todėl iš jos ieškovui turi būti priteista 36 250,00 Eur (290 000,00 /8) piniginė kompensacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, padalino šalims priklausantį ginčo namą po ½ dalį kiekvienam natūra; nustatė naudojimosi ginčo namu tvarką: ieškovo naudojimui priskyrė ginčo namo rūsio dalį 46,84 m², brėžinyje pažymėtą A dalį, namo pirmojo aukšto dalį 153,90 m², brėžinyje pažymėtą A dalį, ir garažą; atsakovės naudojimui priskyrė ginčo namo mansardą 157,61 m², brėžinyje pažymėtą B dalį; bendram šalių naudojimui priskyrė namo rūsio dalį 43,53 m², brėžinyje pažymėtą B dalį, ir namo pirmojo aukšto dalį 7,01 m², brėžinyje pažymėtą B dalį; iš atsakovės ieškovui priteisė 10 190,81 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti ir 710,00 Eur žyminį mokestį; iš atsakovės valstybei priteisė 6,06 Eur pašto išlaidoms apmokėti ir 569,00 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2015 m. birželio 26 d., o nutraukta 2021 m. sausio 26 d. Baltarusijoje. Santuokos metu 2017 m. liepos 18 d. šalys įsigijo ginčo namą, kuris yra žemės sklype, ieškovo įsigytame asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė siekia įrodyti ir prašo teismo pripažinti, kad ginčo namas yra ir po santuokos nutraukimo liko asmeninė atsakovės nuosavybė. Atsakovė nenurodė, kad registruojant naujai įgyjamą namą, su ieškovu buvo aptartas klausimas dėl namo nuosavybės teisės. Ginčo namas įregistruotas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Vėliau nebuvo mėginama įrašo nuginčyti ar kitaip pakeisti. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų siekusi įteisinti, jog ginčo namas yra jos asmeninė nuosavybė. Ginčo turtas buvo įsigytas santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti.
8. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad ginčo turtas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, nes namas buvo įsigytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, t. y. abiejų šalių valia buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, o tai laikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad ginčo turtas buvo įsigytas ne atsakovės asmenine, o sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, teismas sprendė, kad ginčo namas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl priešieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto klausimas spręstinas tenkinant ieškinį: ginčo gyvenamąjį namą padalinant šalims po ½ dalį. Nurodė, kad priešieškinio netenkinus, neaptariamas atsakovės reiškiamas reikalavimas išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovė turi galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją už 1/8 dalį turto, t. y. 36 250,00 Eur, todėl negali būti tenkinamas atsakovės pasiūlytas turto padalinimo variantas, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui turto dalies vertę. Teismas ieškovo pateikto ginčo namo padalijimo projekto, kurį atliko VĮ Registrų centras, pagrindu sprendė, kad ginčo namas yra fiziškai dalus, todėl tenkino ieškinio reikalavimą padalinti ginčo namą po ½ dalį.
10. Teismas sutiko su ieškovo pasiūlyta naudojimosi ginčo namu tvarka. Nustatė, kad atsakovė nepateikė savo siūlymų, kaip šalys turėtų naudotis bendru turtu. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo namas pastatytas ieškovui asmenines nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, namo kiekviename aukšte yra sanitariniai mazgai, taip pat įvertino pirminį ieškovo pageidavimą įkurti name veterinarijos kliniką. Teismo vertinimu, tokia naudojimosi ginčo namu tvarka atitinka buvusių sutuoktinių lūkesčius bei tinkamai išsprendžia turto naudojimosi klausimą. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir nustatė ieškovo nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Kiti šalių nurodytų motyvų teismas nevertino, laikė juos nenagrinėtinais kaip neturinčiais esminės reikšmės bylai.
11. Kadangi ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, teismas iš atsakovės priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 10 190,81 Eur už advokato paslaugas ir 710,00 Eur žyminį mokestį. Iš atsakovės valstybei priteisė 6,06 Eur pašto išlaidas ir 569,00 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl ko netinkamai ir neteisingai nustatė ginčo baigčiai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovės pozicijos bei priešieškinyje keliamų reikalavimų;
1.2. Teismas neteisingai traktavo priešieškinį bei jame keliamus reikalavimus, nepagrįstai nesirėmė bei nesivadovavo teisės normomis, kurios reglamentuoja turto padalijimą bei nukrypimą nuo lygių dalių principo. Teismas nevertino įrodymų, kuriuos atsakovė pateikė pagrįsdama savo reikalavimus. Egzistavo aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo;
1.3. Priešieškiniu nebuvo prašoma pripažinti, kad ginčo namas yra ir po santuokos nutraukimo liko asmeninė atsakovės nuosavybė. Ginčo namas yra bendras sutuoktinių turtas, tačiau buvo remontuojamas tiek atsakovės asmeninėmis, tiek bendromis sutuoktinių lėšomis. Duomenys apie atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą buvo pateikti, tačiau teismas jų nevertino. Atsakovė iš savo buvusio sutuoktinio gautą 80 000,00 Eur sumą 2017 m. gegužės 15 d. buvo pervedusi į savo AB Šiaulių banko sąskaitą. Iš šios sąskaitos po dviejų mėnesių buvo sumokėti 85 700,00 Eur pardavėjui UAB „Intractus“, iš kurios buvo perkamas tiek ginčo namas, tiek ir abu žemės sklypai. Ginčo namas yra įgytas atsakovės lėšomis. Ginčo namo remontui buvo panaudoti 40 650,00 Eur, atsakovės pervesti 2018 m. birželio 28 d. į savo AB Šiaulių banko sąskaitą iš Baltarusijos. Bendra atsakovės investicijų į ginčo namą asmeninėmis lėšomis suma sudarė apie 120 000,00 Eur. Atsakovė gavo 22 151,00 Eur darbo užmokesčio, kurie buvo pervedami į jos sąskaitą AB Šiaulių banke. Ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovė niekur nedirbo. Atsakovės indėlis į namo renovaciją buvo ne tik asmeninių bei bendrų šeimyninių lėšų investavimas, darbų organizavimas, tačiau ir darbų atlikimas. Ieškovo į atsakovės sąskaitą pervestos lėšos buvo skirtos ne tik namo remontui bei namo išlaikymui, bet ir kaip atsakovės darbo užmokestis (atsakovė dirbo ieškovo įmonėje);
1.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad piniginės lėšos, kurias atsakovė pervedė iš Baltarusijos banko sąskaitų į Lietuvoje esantį banką, yra tiek jų bendros santuokinės lėšos, uždirbtos laikotarpyje nuo santuokos sudarymo, taip pat ir jo asmeninės lėšos, kurias jis turėjo iki santuokos sudarymo. Ieškovo darbinės mėnesinės pajamos sudarė vidutiniškai apie 2 000,00 Eur, todėl jis sukaupti tokio dydžio pajamų finansinių galimybių neturėjo;
1.5. Ieškovo nurodyti 43 800,00 Eur neva jo turėti sudarant šalių santuoką, buvo panaudoti ieškovui įsigyjant butą Berlyne. Šias aplinkybes dėl buto įgijimo teismo posėdyje patvirtino ieškovo motina Teresė L. J.. Kitos ieškovo santaupos litais pavertus į eurus sudarė apie 10 000,00 Eur, kurios nesiekė tos sumos, už kurią buvo įsigytas ginčo namas. Kitų objektyvių duomenų apie gautas lėšas ieškovas nepateikė, kaip nepateikė ir duomenų, kad jis tokio ar bent jau panašaus dydžio lėšas būtų pervedęs į atsakovės sąskaitą Vokietijoje esančiame banke. Ieškovas nepateikė įrodymų apie 50 000,00 Eur gautus iš jo motinos ir 30 000,00 Eur gautus iš savo brolio;
1.6. Turto padalijimo planas neatitinka faktinių duomenų. Projektas, pagal kurį nustatyta naudojimosi tvarka, yra sudarytas pagal 1998 m. statybos projektą, tačiau yra eilė projekto pakeitimų, kurie neatsispindi statybos projekte, nors faktiškai jie yra. Plane nenurodyti balkonas, turintis įėjimą į pirmame aukšte esančią valgomojo patalpą, laiptinė, terasa po balkonu, ūkinė patalpa, esanti po cokoliniu aukštu, kurioje yra įrengti elektros apskaitos prietaisai, priešais tambūrą, jo priekinėje dalyje įrengta laiptinė bei įėjimo aikštelė. Namo viduje iš cokolinio aukšto vedanti sraigtinė laiptinė, kuri yra bendra erdvė tarp trijų aukštų ir negali būti kieno nors nuosavybe, tačiau ši laiptinė yra perduota atsakovei, kuria privalės naudotis iš ieškovas, nes jam yra priteistos patalpos cokoliniame aukšte;
1.7. Antrame pastato aukšte (mansardoje) yra ūkinė patalpa, kurioje įrengta rekuperacinė sistema, skirta viso pastato aptarnavimui, nors ji priskirta naudotis atsakovei. Pagal planą virtuvė yra įrengta tik pastato pirmame aukšte ir priskirta ieškovui. Atsakovės mansardoje nėra suprojektuotos virtuvės, į ją nėra atvesta tinkama elektros įranga, vandentiekis bei nuotekos. Įrengti santechninius mazgus naujose vietose techninės galimybės praktiškai nėra;
1.8. Dėl ieškovui paskirto garažo, kuriame yra 380 V rozetė, atsakovė neturės galimybių prieiti ne tik prie 380 V elektros įtampos rozečių, bet ir prie elektros skaitiklių. Per garažą eina šildymo sistema iš rūsyje esančios katilinės. Dušas yra tik mansardoje. Ginčo namu nėra galimybės disponuoti bei naudotis dviem šeimoms, nes tiek komunikacijos, elektros įranga, apšildymo-rekuperacijos sistema, kanalizacija yra įrengta taip, kad jų atskirti į dvi dalis neįmanoma techniškai;
1.9. Atsakovės prašoma prijungti inventorine byla įrodinėjama, kad nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės nėra realiai įgyvendinama nepažeidžiant bent vieno iš bendrasavininkių interesų, kad techninėmis patalpomis (pvz. garažu, rekuperacine patalpa) naudotis reikalinga abiem dėl jų paskirties, kad į naudojimosi tvarką nėra įtrauktos naujos patalpos, kurių nėra pirminiame statybos projekte. Šis dokumentas nebuvo teikiamas, nes nebuvo minčių, kad gali būti priimtas akivaizdžiai neteisingas sprendimas;
1.10. Duomenimis apie atsakovės darbo užmokestį bei darbo trukmę paneigiami ieškovo teiginiai apie tariamą atsakovės išlaikymą, jos neturėjimą ne tik darbo, bet ir jokių pajamų.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą visa apimtimi, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas teisingai įvertino priešieškinio reikalavimus, nes iš esmės atsakovė ir prašė pripažinti ginčo namą jos asmenine nuosavybe, o ieškovui išmokėti kompensaciją už 1/8 namo dalį. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo namo įsigijimui ir įrengimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, o ieškovas prie namo įsigijimo ir įrengimo faktiškai niekuo neprisidėjo;
2.2. Atsakovės pateikti įrodymai neįrodo, kad jos sąskaitoje atsiradusios 80 000,00 Eur ir 40 650,00 Eur lėšos yra atsakovės asmeninės lėšos. Po šalių santuokos sudarymo 2017 m. gegužės 15 d. atsiradę 80 000,00 Eur yra bendros sutuoktinių lėšos, o ne atsakovės asmeninės lėšos. Praėjus 3 metams po santuokos sudarymo 2018 m. birželio 28 d. atsakovės persivestos į savo sąskaitą 40 650,00 Eur lėšos iš Baltarusijoje esančios sąskaitos neįrodo, kad pervedamos lėšos yra atsakovės asmeninės lėšos. Atsakovė neįrodė, kad būtent jos asmeninės lėšos buvo investuotos į ginčo namą. 40 650,00 Eur negalėjo būti panaudoti namo įrengimui, nes nuo to laiko nebuvo jokių pavedimų, susijusių su remonto išlaidomis. Šios lėšos liko atsakovės sąskaitoje;
2.3. Atsakovės paskaičiavimai, kad ieškovui priklauso tik 1/8 gyvenamojo namo dalis yra neteisingi. Teismas teisingai padalino ginčo namą, nes nerado pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo;
2.4. Šalys buvo santuokoje, todėl abu rūpinosi šeimos būsto įsigijimu ir įrengimu. Atsakovė pati neatliko jokių statybos darbų, nes neturi tam jokių gebėjimų. Visus atsakovės nurodytus darbus (sienų glaistymas ir dažymas, aplinkos priežiūros darbai, šiukšlių, statybinių atliekų išvežimas) atliko samdomos įmonės ar darbininkai;
2.5. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi ginčo namu plano yra naujos ir jos nebuvo analizuojamos teismo proceso metu. Įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;
2.6. Patvirtinta ginčo namo naudojimosi tvarka atitinka VĮ Registro centro turimus kadastrinius duomenis, o atsakovės nurodyti projekto pakeitimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais;
2.7. Atsakovės nurodomas pirmojo aukšto balkonas ar po balkonu įrengta terasa, iš esmės yra trinkelėmis grįstas vidinis kiemas, o „ūkinė patalpa, esanti po cokoliniu aukštu“ yra apie 10-15 m² duobė, kurios aukštis yra 120-140, todėl jų buvimas nedaro jokios įtakos naudojimuisi namu. Sraigtinė laiptinė priskirta bendram šalių naudojimui, nes ji yra B dalyje. Ieškovas įsirengs savo atskirą rekuperacinę sistemą. Atsakovei tenkančiose patalpose yra net dvi sanitarinės patalpos (dušas, vonia, tualetas). Atsakovei tenkantis gyvenamasis plotas yra didesnis nei ieškovui. Visas sistemas įmanoma atskirti, o tos kurios bus neatskirtos, šalys naudosis bendrai. Ieškovas iki 2022 m. mokėjo už namo sunaudojamą elektrą, namo draudimo įmokas (įrodymai pridedami prie atsiliepimo), nors namu nuo 2020 m. naudojasi tik atsakovė;
2.8. Papildomai pridedama pinigų dovanojimo sutarties kopija, paneigianti atsakovės argumentus, kad ieškovo motina neturėjo lėšų, kurias galėjo padovanoti ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padalintas santuokoje įgytas turtas ir nustatyta padalinto turto naudojimosi tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bendro turto dalių nustatymo, bendro turto padalijimo būdo parinkimo, naudojimosi tvarkos nustatymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo prijungti naujus įrodymus: inventorinę bylą bei duomenis apie apeliantės darbo laikotarpį ir gautas pajamas. Nurodoma, kad inventorinės knygos pateikimas iš esmės svarbus yra tuo, jog pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, tame tarpe ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tokia tvarka iš esmės nėra realiai įgyvendinama. Duomenys apie apeliantės darbo užmokestį bei darbo trukmę taip pat yra svarbūs, kadangi šiais įrodymais apeliantė paneigia niekuo nepagrįstus ieškovo teiginius apie tariamą apeliantės išlaikymą, jos neturėjimą ne tik darbo, bet ir jokių pajamų. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nuomonės dėl prašomų prijungti įrodymų nepateikė.
18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo prijungti naujus įrodymus: mokėjimo už gyvenamojo namo elektrą ir draudimą dokumentus, Pinigų dovanojimo sutarties kopiją. Nurodoma, kad teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo gavus apeliacinį skundą, siekiant paneigti sprendime išdėstytas aplinkybes. Ieškovas iki 2022 m. mokėjo už gyvenamojo namo sunaudojamą elektrą, taip pat moka draudimo įmokas už gyvenamąjį namą. Ieškovas apmokėjimo įrodymus prideda prie šio atsiliepimo. Pinigų dovanojimo sutartis, paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovo motina neturėjo lėšų, kurias galėjo padovanoti ieškovui. Atsakovė pateikė nuomonę dėl prašomų prijungti įrodymų ir nurodė, kad ieškovo pateiktas mokėjimo už elektrą dokumentas neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai, kadangi byla nėra susijusi su šalis šiai dienai priklausančio turto išlaikymu, nepatvirtina, jog mokėjimus už elektros energiją padarė ieškovas. Ieškovas nenurodo, kokios aplinkybės įrodinėjamos Būsto draudimo sutartimi, juo labiau, kad ir būsto draudimo sutartis yra sudaryta jau civilinės bylos nagrinėjimo pabaigoje, o ne iki bylos pradžios. Ieškovas nenurodė, kodėl Pinigų dovanojimo sutarties nepateikė pirmosios instancijos teisme.
19. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
20. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus įrodymus, jo turinį, aplinkybes, kurias juo siekiama pagrįsti, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti. Kadastrinių matavimų byla (inventorinė byla) yra pateikta kartu su Turto vertinimo ataskaita (el. b. t. 1, b. l. 113 – 159). Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenis apie atsakovės darbo laikotarpį ir gautas pajamas, Pinigų dovanojimo sutartis yra skirti šalių procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis pagrįsti. Šalys turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, ieškovas ir atsakovė nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Mokėjimai už elektros energiją ir Būsto draudimo sutartis neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą.
Dėl ginčo esmės
22. Ieškovas ir atsakovė susituokė 2015 m. birželio 26 d. Minske (el. b. t. 1, b. l. 10 – 11). 2021 m. sausio 26 d. Baltarusijos teismas ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė (el. b. t. 1, b. l. 12 – 18). 2017 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,3007 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 670,00 Eur, ir 0,0631 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: nebaigtą statyti (baigtumo procentas 67 proc.) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė – 64 700,00 Eur (el. b. t. 1, b. l. 19 – 24, 27 – 43).
23. Ieškovas ieškinio reikalavimais prašė: 1. padalinti ieškovui A. B. ir atsakovei O. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: - ieškovui A. B. natūra paskirti 1/2 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - atsakovei O. B. natūra paskirti 1/2 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. nustatyti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovo naudojimui priskirti gyvenamojo namo rūsio dalį 46,84 m², brėžinyje pažymėta A dalis, gyvenamojo namo pirmojo aukšto dalį 153,90 m², brėžinyje pažymėta A dalis, ir garažą; atsakovės naudojimui priskirti gyvenamojo namo mansardą 157,61 m², brėžinyje pažymėta B dalis; bendram šalių naudojimui priskirti gyvenamojo namo rūsio dalį 43,53 m², brėžinyje pažymėta B dalis, ir gyvenamojo namo pirmojo aukšto dalį 7,01 m², brėžinyje pažymėta B dalis.
24. Atsakovė priešieškinio reikalavimais prašė: 1. 7/8 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės O. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybe; 1/8 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybe; 2. pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovei O. B., gim. (duomenys neskelbtini); už po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį iš atsakovės O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 36 250,00 Eur piniginę kompensaciją, jos mokėjimo terminą nustatant vienerius metus.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įgyti turtą asmenine nuosavybe, ginčo turtas buvo įsigytas santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti, ginčo namas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl priešieškinis atmestinas. Nekilnojamojo turto klausimas spręstinas tenkinant ieškinį: ginčo gyvenamąjį namą padalinti po ½ dalį šalims. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešieškinį netenkinus, neaptariamas atsakovės reiškiamas reikalavimas išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad atsakovė turi galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją už 1/8 dalį turto, t. y. 36 250,00 Eur, todėl negali būti tenkintinas atsakovės pasiūlytas turto padalinimo variantas, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui turto dalies vertę.
26. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto dalių nustatymo po ½ ir nurodo, kad iš pateiktų duomenų yra akivaizdu, jog atsakovės asmeninės lėšos įsigyjant gyvenamąjį namą sudaro 80 000,00 Eur, gyvenamojo namo remonte atsakovės asmeninės lėšos sudaro apie 40 000,00 Eur, bendro sutuoktinių lėšos remonte sudaro taip pat apie 40 000,00 Eur, tai yra po 20 000,00 Eur kiekvieno iš buvusių sutuoktinių. Viso lėšų suma, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo įgijimui bei remontui, sudaro 160 000,00 Eurų. Iš šių lėšų 120 000,00 Eur yra asmeninės atsakovės lėšos bei 40 000,00 Eur – bendros lėšos su ieškovu arba po 20 000,00 Eur kiekvienam. Tokiu būdu laikytina, jog visa atsakovės lėšų suma, investuota į gyvenamojo namo pirkimą bei remontą, sudaro 140 000,00 Eur arba 7/8 dalys, tuo tarpu ieškovo – 20 000,00 Eur arba 1/8 dalis nuo bendros investicijų sumos.
Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygų ir turto padalijimo būdo parinkimo
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
28. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 51 punktą).
30. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 26 punktą).
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 43 punktą). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 75 punktą).
32. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. liepos 18 d., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas sutuoktinių bendrą nekilnojamąjį turtą, nusprendė nenukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nepriteisti ieškovui kompensacijos iš atsakovės už jai atitekusį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Tokį sprendimą teismai grindė tuo, kad turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.
33. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 42 punktą; 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021 38 punktą).
34. Atsakovė teigia, kad viso lėšų suma, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo įgijimui bei remontui, sudaro 160 000,00 Eurų, iš kurių 120 000,00 Eur jos asmeninės lėšos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2006 m. spalio 24 d. perleido nekilnojamąjį turtą už 185 000,00 JAV dolerių (pagal 2006 m. valiutų kursą – 156 125,89 Eur) (el. b. t. 2, b. l. 47-50). Atsakovė 2015 m. gruodžio 26 d. perleido nekilnojamąjį turtą už 91 400,00 Eur (el. b. t. 2, b. l. 41-44). Atsakovės pateikti banko išrašai laikotarpiu 2017 m. gegužės 1 d. – 2021 m. sausio 14 d. patvirtina, kad iš Baltarusijos banko 2017 m. gegužės 15 d. atliktas 80 000,00 Eur pervedimas atsakovės sąskaitą, 2018 m. birželio 28 d. iš Baltarusijos banko sąskaitos atsakovė persivedė 40 650,00 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atliktas 83 700,00 Eur pervedimas už perkamą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini), UAB Intractus. Laikotarpiu 2017 m. liepos 18 d. – 2018 m. spalio 2 d. gauti mokėjimai iš ieškovo A. B., iš viso 73 327,80 Eur (el. b. t. 1, b. l. 92 – 108).
35. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
36. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme neįtvirtinta būtinybė kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 42–43 punktus).
37. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šalys sudarė santuoką 2015 m. birželio 26 d. Iki 2015 m. šalys vedė bendrą ūkį, po santuokos sudarymo gyveno Vokietijoje, ieškovas yra veterinarijos gydytojas, dirbo Vokietijoje, buvo įdarbinęs atsakovę savo veterinarijos paslaugų tiekimo firmoje, abu gavo pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktos 2006 m. ir 2015 m. nekilnojamojo turto perleidimo sutartys nepatvirtina, kad į bylą pateiktas banko sąskaitas Lietuvoje buvo pervesti pinigai būtent už šiuos sandorius. Sutarčių sudarymas pats savaime pinigų gavimo fakto nepatvirtina, taip pat ir savaime nepatvirtina fakto, kad šios sumos buvo įneštos į Baltarusijos banko sąskaitą, iš kurios buvo pervesto lėšos į banko sąskaitas Lietuvoje. Atsakovė į bylą nepateikė savo Baltarusijos banke esančių sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima matyti duomenis apie 2017 m. ir 2018 m. gautinas sumas (būtent 120 650,00 Eur), jų šaltinį, gavimo laiką. Taigi, nesant priešingų įrodymų, 2017 m. gegužės 15 d. pervestos tarpbankiniu pavedimu 80 000,00 Eur piniginės lėšos laikomos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pati atsakovė turėdama pareigą įrodyti, kad šios lėšos yra asmeninė nuosavybė ir disponuodama Baltarusijos banko sąskaitos duomenimis, įrodymų, kad 80 000,00 Eur yra jos asmeninė nuosavybė nepateikė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog 2018 m. birželio 28 d. iš Baltarusijos banko sąskaitos atsakovės persivesta 40 650,00 Eur suma nebuvo panaudota gyvenamojo namo remontui, kadangi sąskaitoje esantis pinigų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. yra 45 267,06 Eur (el. b. t. 1, b. l. 93). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, o ne ieškovas kaip nurodoma apeliaciniame skunde, neįrodė, kad iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę su ieškovu atsakovė turėjo asmeninio turto, kuris buvo panaudotas būtent kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą.
38. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su jo iki santuokos sudarymo įgytomis asmenine nuosavybe piniginėmis lėšomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas įrodinėja, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji nuosavybė, t. y. sukurtas bendromis lėšomis, o ne jo asmeninė nuosavybė. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo prezumpciją – sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo aspektu. Atsižvelgdama į šios bylos įrodinėjimo dalyką, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovo įgytomis piniginėmis lėšomis iki santuokos sudarymo, kadangi jie nepaneigia prezumpcijos pagal įstatymą – santuokoje įgytas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė –, kuria ir remiasi ieškovas.
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė siekia įrodyti ir prašo teismo pripažinti, kad ginčo namas yra ir po santuokos nutraukimo liko asmeninė atsakovės nuosavybė, ir sprendė, kad turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priešieškiniu nebuvo prašoma pripažinti, kad ginčo namas yra ir po santuokos nutraukimo liko asmeninė atsakovės nuosavybė, ginčo namas yra bendras sutuoktinių turtas, tačiau buvo remontuojamas tiek atsakovės asmeninėmis, tiek bendromis sutuoktinių lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atsakovės argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir nurodo, kad atsakovė iš esmės prašė santuokoje įgytą turtą po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine nuosavybę, išmokant ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, konkrečiai suformuluodama kokia dalimi prašoma nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo atsakovės pateiktų sutarčių ir banko išrašų, kuriais grindė nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo sąlygas, tačiau iš esmės padarė teisėtą išvadą, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, su kuria apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
40. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją už 1/8 dalį turto, t. y. 36 250,00 Eur, todėl negali būti tenkintinas atsakovės pasiūlytas turto padalinimo variantas, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui turto dalies vertę.
42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo pateiktas naudojimosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namas po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo planas neatitinka faktinių duomenų. Projektas, pagal kurį ieškovas siūlė, o teismas patvirtino naudojimosi tvarką, yra sudarytas pagal 1998 m. statybos projektą, kuris šiuo metu pakitęs. Tiksliau yra eilė projekto pakeitimų, kurie neatsispindi statybos projekte, nors faktiškai jie yra. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad turto vertės nustatymo procese „OBER HAUS“ turtą vertina kaip 100 proc. baigtą.
43. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkas atitinka VĮ Registro centro turimus kadastrinius duomenis, o atsakovės nurodyti projekto pakeitimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė klausimo dėl projekto pakeitimų, kurie neatsispindi statybos projekte, nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise, ir dėl to šios aplinkybės ir atsakovės argumentai dėl jų neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teisme, kaip argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė savo siūlymų, kaip šalys turėtų naudotis bendru turtu ir atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamasis namas pastatytas ieškovui asmenines nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gyvenamojo namo kiekviename aukšte yra sanitariniai mazgai, taip pat, įvertindamas pirminį ieškovo pageidavimą įkurti veterinarijos kliniką, gyvenamasis namas dalintinas, nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal ieškovo pateiktą naudojimosi planą.
45. Pateiktas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektas, kuriame nurodyta, kad ieškovui priskiriamos rūsio patalpos, pažymėtos plane A – 46,84 m². Atsakovei ir ieškovui priskiriama bendram naudojimui rūsio patalpos, pažymėtos plane B – 43,53 m². Ieškovui priskiriama naudotis pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis plane A – 153,90 m². Atsakovei ir ieškovui priskiriama bendram naudojimui pirmojo aukšto patalpos, pažymėtos plane B – 7,01 m². Atsakovei priskiriama naudotis antrojo aukšto patalpos, pažymėtomis plane B – 157,61 m² (el. b. t. 1, b. l. 180 – 182).
46. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
47. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
48. Pagal ieškovo pateiktą projektą kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę – šalims turėtų atitekti po 204,44 m² (el. b. t. 1, b. l. 19 – 20), nustačius naudojimosi tvarką: ieškovui atitektų – 226,01 m², o atsakovei – 182,88 m². Teismo vertinimu, abiem bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys: atsakovei tenkantis gyvenamasis plotas yra didesnis nei ieškovui (157,61 m² v. 153,90 m²), 43,53 m² rūsio patalpos yra bendro naudojimo, pirmojo aukšto patalpa – laiptinė 7,01 m² yra taip pat bendro naudojimo. Rūsio patalpa, pažymėta plane A – 46,84 m², yra priskirta ieškovui, kuris ketina įrengti veterinarijos kliniką. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad namo rūsyje įrengta katilinė, pagalbinės patalpos, baseino ir pirties patalpos. Pirmame aukšte įrengta: virtuvė, svetainė su valgomuoju, san. mazgai, holas, garažas, katilinė, miegamasis kambarys, sandėliukas prie virtuvės. Mansardoje – 3 miegamieji kambariai, poilsio kambarys, 2 san. mazgai, didelis holas, sandėliukas (el. b. t. 1, b. l. 113 – 159). Pateiktas planas atitinka kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos planas yra racionalus: sudarytos galimybės bendraturčiams naudotis atskiromis izoliuotomis patalpomis, gyvenamojo namo kiekviename aukšte yra sanitariniai mazgai. Ieškovas nurodė, kad inžinerinius tinklus galima atskirti, o kurių negalima atskirti šalys naudosis bendrai. Atsakydama į atsakovės argumentus, kad naudojimosi tvarkos projektas parengtas pagal 1998 m. statybos projektą, kuris šiuo metu pakitęs, teisėjų kolegija nurodo, kad turto vertės nustatymo ataskaitoje, kurioje turtas įvertintas kaip 100 proc. baigtas pažymėta, kad vertinamo objekto plotai buvo nustatyti remiantis užsakovo pateiktose kadastrinių matavimų bylose ir VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis (el. b. t. 1, l. 157). Taigi, pati atsakovė remiasi turto vertės nustatymo ataskaita, kuri parengta pagal VĮ Registro centro turimus kadastrinius duomenis, kurie atitinka naudojimosi tvarkos plane nurodytus duomenis.
50. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neapsunkins nei vienam bendraturčiui naudotis konkrečia daikto dalimi, izoliuotas patalpų naudojimas labiausiai atitiks šalių interesus, šalys naudosis šiomis gyvenamojo namo patalpomis atskirai, o tai leis užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą. Dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas pagrįstai, nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą projektą.
51. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).
52. Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).
53. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neteikė argumentų, kad turto padalijimo planas neatitinka faktinių duomenų, projektas, pagal kurį nustatyta naudojimosi tvarka, yra sudarytas pagal 1998 m. statybos projektą, tačiau yra eilė projekto pakeitimų, kurie neatsispindi statybos projekte, nors faktiškai jie yra, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių faktinių aplinkybių netyrė. Šių argumentų atsakovei neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, atsakovė jais negali remtis apeliaciniame procese. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl aptartų atsakovės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos įvertino, remdamasis įrodymų vertinimo principais, tinkamai taikė turto padalijimą ir naudojimosi tvarkos nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atidėtas atsakovei (apeliantei) O. B. 569,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundą, iki apeliacinio skundo šioje byloje išnagrinėjimo. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, 569,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 569,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.