Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovės O. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismo klaida buvo tai, jog teismas neteisingai traktavo priešieškinio teisinį pagrindą, nurodydamas, jog atsakovė priešieškiniu prašė „pripažinti, kad ginčo namas yra ir po santuokos nutraukimo liko asmeninė atsakovės nuosavybė“ ir sprendė, kad turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Vadovaudamasis savo tokia padaryta išvada, pirmosios instancijos teismas taikė ne tas teisės normas. Atsakovė neginčijo, kad namas įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovės reikalavimas – dėl ginčo namo didesnės dalies pripažinimo asmenine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo ieškovui – liko neišnagrinėtas, nes teismas nagrinėjo visai kitus aspektus. Atsakovės reikalavimas buvo padalyti ginčo namą ieškovui ir atsakovei nukrypstant nuo lygių dalių principo, o padalinus dalimis – atidalinti iš bendrosios nuosavybės priteisiant namą natūrą atsakovei, atitinkamai ieškovui priteisiant kompensaciją.

2. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nurodytos ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo atsakovės pateiktų sutarčių ir banko išrašų, kuriais grindė nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo sąlygas, tačiau iš esmės padarė teisėtą išvadą, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo keliais sakiniais (nutarties 37 punktas) pakomentuodamas byloje esančius įrodymus ir padarydamas išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji turėjo asmeninio turto, nors turėjo būti įvertinti visi atsakovės pateikti įrodymai, nes tai yra bylos esmė ir atsakovės pagrindinio reikalavimo esmė. Byloje esantys įrodymai nebuvo tinkamai ištirti. Byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų dėl asmeninių lėšų panaudojimo ginčo namo pirkimui ir remontui. Šį faktą pripažino apeliacinės instancijos teismas, tačiau detalaus įrodymų tyrimo ir vertinimo taip pat nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų normas (dėl nutarties nemotyvavimo). Taigi, teismai šioje byloje pažeidė proceso teisės normas, nurodytas CPK 176, 185 straipsniuose, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, nenurodyta ginčijama suma kasaciniame skunde. Kasaciniu skundu ginčijami teismų tenkinti ieškinio reikalavimai dėl namo padalijimo, už ieškinį sumokėta 710 Eur žyminio mokesčio. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės priešieškiniui dėl namo padalijimo ir kompensacijos priteisimo apskaičiavo 769 Eur žyminį mokestį. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, kuriais tenkintas ieškinys, ir tenkinti priešieškinį. Mokėtinas žyminis mokestis už paduotą kasacinį skundą sudaro 710 Eur + 769 Eur = 1479 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Sumokėta žyminio mokesčio suma yra 769 Eur, todėl žyminio mokesčio nepriemoka – 710 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti O. B. 769 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 16 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 4.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.