Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį (patikslintą) atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubui (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.12. Klubo įstatų 5.3 punktas numato galimybę, esant būtinybei, šaukti neeilinį visuotinį Klubo narių susirinkimą, kurį vienasmeniškai teisę sušaukti turi Klubo pirmininkas, todėl pateisinti ilgą ieškovo klausimo nagrinėjimą negalimumu sušaukti visuotinio Kubo narių susirinkimo negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo V. S. ieškinys dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

19. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

20. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pažymos kopiją; Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo kopiją.

21. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Įvertinus šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, pripažintina, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat jie nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180, 314 straipsniai). Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, teisėjų kolegija ieškovo teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) narys. Atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubas (duomenys neskelbtini) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Klubo įstatų, 2010 m. liepos 19 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre (toliau – Įstatai) 1.1 punktas) (I t; b. l. 10–17). Klubas įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organą – klubo visuotinį narių susirinkimą bei valdymo organus: klubo pirmininką ir klubo valdytoją (Įstatų 5.1 punktas). Aukščiausiasis Klubo organas yra visuotinis narių susirinkimas (Įstatų 5.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo teisėtumo vertinimo materialiuoju ir procedūriniu aspektu. Klubo įstatų IV skyriuje įtvirtintos narystės klube nuostatos. Klubo įstatų 4.6 punktas numato, jog klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo, jeigu jie: sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus, klubo vidaus taisykles, tvarkos aprašus, medžioklės ir žvejybos organizavimo taisykles arba kitaip pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus; savo elgesiu kompromituoja klubą; be pateisinamų priežasčių daugiau kaip per 2 mėnesius, praėjus nustatytam mokėjimo terminui, nesumoka nario mokesčio. Įstatų 4.7 punkte įtvirtinta, jog Klubo nariai šalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, etikos ir klubo veiklos priežiūros komisijos teikimu. Apie susirinkimą, darbotvarkės klausimus nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip 30 dienų iki susirinkimo datos (Įstatų 5.4 punktas). Visuotinis narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 50 proc. plius vienas klubo narys (Įstatų 5.5 punktas). Klubo vidaus taisyklėse nurodyta (I t; b. l. 141–146), jog drausminės poveikio priemonės ( iš jų ir pašalinimas iš klubo) nariams taikomos už sąmoningą Klubo įstatų, vidaus taisyklių, tvarkos aprašų, medžioklės ir žvejybos organizavimo taisyklių, valdybos sprendimų, duotos klubo nario priesaikos, klubo nario Garbės kodekso nuostatų nevykdymo; taip pat pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus, įsakymus, tvarkos aprašus, reglamentuojančius medžioklės ir žvejybos organizavimą (Klubo vidaus taisyklių VIII skyriaus 1 straipsnio 1.1, 1.2 punktai).

23. Iš 2018 m. birželio 8 d. Klubo valdybos ir etikos ir klubo veiklos priežiūros komisijos posėdžio protokolo Nr. 3, be kita ko, matyti, jog buvo svarstoma dėl poveikio priemonių taikymo klubo nariams V. S., R. T., A. K. už medžioklę, apie kurią nebuvo informuotas klubo pirmininkas. Minėtame protokole nurodyta, jog vadovaujantis medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 2.4; 2.9 punktais, Klubo įstatų 4.6.1 papunkčiu, Klubo vidaus taisyklių III straipsnio 11 punktu, VIII straipsnio 1.1 ir 1.2 punktais ir Klubo įstatais nutarta, ieškovui suspenduoti bet kokias medžiokles iki visuotinio klubo narių susirinkimo.

24. 2018 m. lapkričio 24 d. vykusio Klubo valdybos posėdžio metu nutarta ieškovą šalinti iš klubo narių ir teikti klubo veiklos priežiūros komisijai teikimą dėl ieškovo šalinimo iš klubo narių.

25. 2018 m. lapkričio 26 d. teikime Etikos ir klubo veiklos priežiūros komisijos prašoma apsvarstyti teikimą dėl klubo nario (ieškovo) šalinimo iš klubo narių ir teikti komisijos sprendimą tvirtinti visuotiniame klubo narių susirinkime. Nurodė, jog ieškovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.4, 2.9 punktus, Klubo įstatų IV straipsnio 4.6 punkto 1 papunktį, Klubo vidaus taisyklių III straipsnio 11 punktą, VIII straipsnio 1.1 ir 1.2 punktus.

26. 2018 m. gruodžio 3 d. protokole Nr. 4 nurodyta, jog Etikos ir klubo veiklos priežiūros komisija vienbalsiai nutarė pritarti valdybos sprendimui už minėtus Medžioklės taisyklių pažeidimus šalinti ieškovą (medžiotoją) iš klubo narių.

27. 2018 m. gruodžio 8 d. vyko visuotinis Klubo narių susirinkimas, kurio metu 7 darbotvarkės klausimu svarstytas poveikio priemonių taikymas ieškovui (medžiotojui) ir nutarta pašalinti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini)

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas dalyvavo 2018 m. birželio 8 d. vykusiame posėdyje. Byloje duomenų, jog ieškovui būtų buvę įteikti 2018 m. lapkričio 24 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. vykusių posėdžių, kuriuose ieškovas nedalyvavo, protokolai, ir kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo šalinimo iš Klubo narių, nėra. Duomenų, jog 2018 m. lapkričio 26 d. teikimas ieškovui būtų įteiktas, byloje taip pat nėra.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Ginčas byloje kilo dėl ieškovo pašalinimo iš medžiotojų Klubo (ne)teisėtumo.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Kaip jau byloje nustatyta, Klubas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

32. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, t. y. turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Nagrinėjamu atveju pagal Klubo vidaus taisykles nariui gali būti taikomos įvairios poveikio priemonės – nuo įspėjimo iki pašalino iš Klubo narių.

34. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista. Nurodė, jog iš protokolų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas iš Klubo narių buvo pašalintas nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovas iš anksto nebuvo informuotas, dėl kokios poveikio priemonės taikymo jam bus sprendžiamas klausimas, aiškiai ir konkrečiai nebuvo suformuluoti pašalinimo pagrindai, nebuvo sudarytos sąlygos pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, pasiruošti gynybai. Balsavimas vyko iš esmės jam nepasirengus, Klubo nariai negalėjo tinkamai ir adekvačiai apsvarstyti bei įvertinti ieškovo veiksmus. Nebuvo suteiktas protingas terminas visiems Klubo nariams pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui.

35. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo padarytos išvados, kad buvo pažeistos procedūrinės taisyklės priimant ginčijamą sprendimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Klubo nariai nebuvo tinkamai informuoti apie 2018 m. gruodžio 8 d. visuotinį narių susirinkimą, jame numatytus svarstyti klausimus. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai apsiginti. Ieškovui buvo suteikta galimybė dalyvauti susirinkimuose ir posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas jo pašalinimo iš Klubo narių klausimas, bei pateikti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek ir raštu. Ieškovas pasinaudojo šia teise – teikė tiek paaiškinimus raštu, tiek ir žodžiu.

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateikta medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad visi Klubo nariai apie 2018 m. gruodžio 8 d. visuotinį narių susirinkimą buvo informuoti prieš 30 dienų, kaip to reikalauja Įstatų 5.4 punktas, ir kad buvo informuoti apie svarstomo klausimo aplinkybes. Iš byloje pateiktų duomenų (el. laiškų (I t; b. l. 132, 135)) matyti, kad kviečiant į susirinkimą nenurodyta aiškios formuluotės, apsiribojama tik teiginiu, jog pridedama susirinkimo darbotvarkė, kurioje abstrakčiai nurodoma, jog 7 darbotvarkės klausimas – dėl poveikio priemonių taikymo Klubo nariui ieškovui už medžioklės, vidaus taisyklių pažeidimus. Duomenų, kad atsakovas Klubo nariams apie organizuojamą visuotinį Klubo narių susirinkimą pranešė kitu įstatuose numatytu būdu, byloje nepateikta. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui nebuvo pranešta, kuo jis yra kaltinamas ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė, kad jam ketinama taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš Klubo narių. Vertinant byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas iš anksto nebuvo informuotas dėl kokios poveikio priemonės taikymo jam bus sprendžiamas klausimas, aiškiai ir konkrečiai būtų suformuluoti pašalinimo pagrindai. Kaip jau anksčiau byloje nustatyta, ieškovas dalyvavo 2018 m. birželio 8 d. vykusiame posėdyje. Ieškovas 2018 m. lapkričio 24 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. vykusiuose posėdžiuose nedalyvavo, byloje duomenų, jog ieškovui būtų buvę įteikti minėtų posėdžių protokolai, nėra. Duomenų, jog 2018 m. lapkričio 26 d. teikimas ieškovui būtų įteiktas, byloje nėra. Taigi atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog ieškovas iki susirinkimo pradžios žinojo apie tai, kad į susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl jo pašalinimo iš Klubo narių ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, jog keliant klausimą dėl pačios griežčiausios poveikio priemonės taikymo Klubo nariui, iš anksto turėjo būti informuoti tiek pats ieškovas, kurio narystės klausimas sprendžiamas, tiek ir visi kiti Klubo nariai, taip suteikiant galimybę pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui.

37. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog anksčiau aptarti pažeidimai laikytini esminiais, galėjusiais lemti ieškovo teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių) ir sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2018 m. gruodžio 8 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių.

38. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog teismas netinkamai vertino ieškovo, kaip Klubo nario, pareigų pažeidimą, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovo veikoje nebuvo Klubo nario pareigų pažeidimo. Teismas analizavo ir vertino tik vieną ieškovo pažeidimą – 2018 m. gegužės 23 d. medžioklę. Teismas nevertino kitų ieškovo padarytų pažeidimų: medžioklės neregistruotoje žvėrių viliojimo vietoje; sumedžioto žvėries draudžiamą išvežimą į kitame rajone (medžioklės plote) esančią žvėrių apdorojimo aikštelę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas vertino ne tik kiekvieną pažeidimą atskirai, tačiau ir sistemiškai, t. y. ar visi pažeidimai (tariamai padaryti ir galimai nepadaryti) gali būti laikomi pagrindu pašalinti narį iš Klubo.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant pašalinimo teisėtumą svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2014). Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis Nr. e3K-3-303-219/2018).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo atsakovo nurodytų pažeidimų, t. y., jog ieškovas 2018 m. gegužės 6 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. medžiojo ne jam priskirtoje neregistruotoje žvėrių viliojimo vietoje, 2018 m. gegužės 23 d. medžiojo be medžioklės lapo, neteisėtai sumedžiojo šerną, kurį iš (duomenys neskelbtini) rajono gabeno į (duomenys neskelbtini) rajoną, tokiu būdu pažeidė Medžioklės taisyklių 16, 58.2.1, 58.34–58.36, 58.1.2 punktų reikalavimus, aplinkybes ir jas išsamiai motyvavo. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai ir laikydamasis aktualios teismų praktikos įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir atkreipė dėmesį į aplinkybes: 1) iš medžioklės lapų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gegužės 6 d. ir 2018 m. gegužės 22 d. medžiojo prisiregistravęs medžioklei, Klubo medžioklės ploto vienete; 2) 2018 m. gegužės 23 d. mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti akte (duomenys neskelbtini) gyvūno sumedžiojimo data nurodyta 2018 m. gegužės 22 d. Esant šių aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju pagrįstų įrodymų, jog ieškovas medžiojo 2018 m. gegužės 23 d., byloje nėra.

41. Pažymėtina, jog, bylos duomenimis, iš 2018 m. birželio 8 d. Klubo valdybos ir etikos ir klubo veiklos priežiūros komisijos posėdžio protokolo Nr. 3 matyti, jog 6 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl poveikio priemonių taikymo klubo nariams V. S., R. T., A. K. už medžioklę, apie kurią nebuvo informuotas klubo pirmininkas. Minėtame protokole nurodyta, jog vadovaujantis medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau- Medžioklės taisyklės) 2.4; 2.9 punktais, Klubo įstatų 4.6.1 papunkčiu, Klubo vidaus taisyklių III straipsnio 11 punktu, VIII straipsnio 1.1 ir 1.2 punktais ir Klubo įstatais nutarta minėtiems Klubo nariams suspenduoti bet kokias medžiokles iki visuotinio klubo narių susirinkimo. Įvertinus minėto protokolo turinį matyti, jog Klubo pirmininkas pranešdamas posėdžio dalyviams paaiškino, kad nori išsiaiškinti, kaip vyko medžioklė gegužės 22–23 d. Taigi minėtame protokole nėra sprendžiamas klausimas dėl 2018 m. gegužės 6 d. vykusios medžioklės ir joje galbūt nustatytų pažeidimų.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino, kad ieškovas 2018 m. gegužės 23 d. medžioklės metu neteisėtai sumedžiotą šerną gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas 2018 m. gegužės 22 d. Veterinarijos tarnybos įpareigojimo (įvardytas atsiliepimo į ieškinį priedu Nr. 9 (I t; b. l. 51)), tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 58.1.2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip anksčiau nustatyta, duomenų byloje, jog ieškovas medžiojo 2018 m. gegužės 23 d., nėra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog byloje nėra duomenų, jog gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, todėl nepagrįstas ir atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, jog ieškovas pažeidė Medžioklės taisyklių 58.1.2 punkto reikalavimus.

43. Atkreiptinas dėmesys, jog Medžioklės taisyklių 24 punkte įtvirtinta nuostata, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas. Medžioklės vadovas privalo nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti Aplinkos apsaugos departamentui apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus (Medžioklės taisyklių 24.10 punktas). Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (Medžioklės taisyklių 23 punktas). Medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai (Medžioklės taisyklių 73 punktas). Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog komisijai nustačius, kad ieškovas galbūt padarė Medžioklės taisyklėse įtvirtintus pažeidimus, kuriuos nurodo atsakovas, apie tai turėjo įstatymo nustatyta tvarka pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, kuris vykdo Medžioklės taisyklių reikalavimų kontrolę pagal kompetenciją. Byloje duomenų, jog nagrinėjamu atveju Klubo komisija apie galimą taisyklių pažeidimą būtų pranešusi Aplinkos apsaugos departamentui, nėra.

44. Pažymėtina ir tai, jog 2018 m. gegužės 15 d. Medžioklės lape (duomenys neskelbtini) nurodyti trys medžiotojai (V. S., A. K. ir medžioklės vadovas R. T.), kurie dalyvavo 2018 m. gegužės 22 d. vykusioje medžioklėje, tačiau pati griežčiausia poveikio priemonė – pašalinimas iš Klubo – taikyta tik ieškovui. 2018 m. gruodžio 8 d. vykusiame susirinkime kitiems medžiotojams – R. T. (5 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo klubo nariui R. T. už medžioklės vadovo pareigų pažeidimus) ir A. K. (6 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo klubo nariui A. K. už medžioklės taisyklių pažeidimus) skirti įspėjimai. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės teismas vertina, kad Klubo nariams nebuvo suteiktos lygios teisės ir galimybės klubo veikloje, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

45. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė 2018 m. birželio 8 d. vykusio bendro Klubo valdybos ir etikos ir Klubo veiklos priežiūros komisijos posėdžio Nr. 3 metu duotus A. P. paaiškinimus kaip prieštaringus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs tiek apelianto, tiek ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. 2018 m. birželio 1 d. Etikos ir Klubo veiklos priežiūros komisijos posėdžio protokole Nr. 2 užfiksuota, jog medžiotojo A. K. paaiškinimas telefonu buvo nerišlus, raštišką paaiškinimą rašyti atsisakė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2018 m. birželio 8 d. Nr. 3 protokole (I t.; b. l. 47–50) užfiksuota A. P. informacija dėl neva A. K. išsakytų teiginių apie medžioklės datą ir vietą vertintina kritiškai.

46. Apeliantas apeliaciniame skundė nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad Klubas per ilgai delsė priimdamas sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių. Teigia, kad spręsti dėl nario pašalinimo turi teisę tik visuotinis Klubo narių susirinkimas (Įstatų 4.6 punktas). Visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas kartą per metus, per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Įstatų 5.3. punktas), t. y. ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gegužės 1 d. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors teisės aktuose nėra numatyta, per kiek laiko nuo pažeidimo padarymo turi būti išspręstas nario pašalinimo klausimas, tačiau pernelyg ilgas laiko tarpas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog galimai padarytas pažeidimas naudojamas kaip pretekstas siekiant pašalinti narį dėl kitų priežasčių. Pažymėtina, jog Įstatų 5.3 punkte įtvirtinta, jog eilinis narių susirinkimas šaukiamas kartą per metus ne vėliau kaip keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o neeilinis – esant būtinybei; eilinį visuotinį susirinkimą šaukia klubo pirmininkas; neeilinį visuotinį narių susirinkimą sušaukti turi teisę pirmininkas arba ne mažiau kaip 2/3 klubo narių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, anksčiau aptartas atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

47. Atmestini ir apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina kad tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

48. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

49. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas savo reikalavimą įrodė. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

50. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nustatė ir ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju konstatavus procedūrinius pašalinimo iš Klubo pažeidimus, taip pat, neįrodžius materialiųjų nario pašalinimo iš Klubo pagrindų, Klubo 2018 m. gruodžio 8 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovą iš Klubo narių pripažintinas negaliojančiu.

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl to buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

54. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

55. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S. 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.