Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.3. 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius, todėl, išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. yra pusė šios sumos – 316,50 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių, tačiau pirmosios instancijos teismas ragino ieškovę teikti papildomus įrodymus ir paskaičiavimus dėl išlaikymo dydžio. Atkreipia dėmesį, kad pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą priteistą išlaikymą – po 200 Eur kiekvienam vaikui, taikius indeksavimą susidaro 243 Eur suma, todėl atsakovas taikius indeksaciją pagal minėtą sprendimą turi mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui 243 Eur sumą.

11.5. Ieškovei gaunant apie 630 Eur per mėnesį darbo užmokestį, ir darant prielaidą, kad nepilnamečiui vaikui reikalinga suma, kurią pripažino pirmosios instancijos teismas yra 560 Eur, tokiu būdu ieškovei tenkanti išlaikymo suma yra 237,25 Eur (560 Eur – 85,75 Eur (vaiko pinigai iš Valstybės) – 237 Eur (iš atsakovo priteista suma) = 237,25 Eur). Ieškovei liekanti suma nuo jos darbo užmokesčio yra 155,50 Eur per mėnesį (630 Eur – 237,25 Eur – 237,25 Eur = 155,50 Eur), kas atitinka skurdo ribą. Atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos vaikams teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas moka už sau įsigytą nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi jis pats, o ne jo nepilnamečiai vaikai.

11.6. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Šiuo atveju, teismas nepagrįstai šias išmokas priskyrė prie būtinų poreikių, nes abu tėvai turi ir gali teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo pajamos didesnės, o prisiimti įsipareigojimai yra paties asmens apsisprendimo teisė ir negali nulemti mažesnio išlaikymo.

12.4. Nesutinka su ieškovės teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei buvo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu, o ieškovės nepakito. Atsakovo finansinė padėtis pablogėjo dėl esamos ekonominės situacijos. Ieškovės padėtis akivaizdžiai pagerėjo, nes pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė nedirbo ir nustatyta išlaikymo suma ją tenkino. Dabar ji dirba, gauna pajamas ir prisideda prie vaikų išlaikymo. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji gyvena ties skurdo riba. Ieškovė turi išsilavinimą ir galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, kad pati savo poreikių tenkinimui galėtų skirti didesnę sumą. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėti, teisingai teiktiną vaikams išlaikymą padalino šalims lygiomis dalimis (ieškovei 237,25 Eur, atsakovui 237 Eur).

12.5. Atsakovas negali atsisakyti iš kredito įstaigų prisiimtų įsipareigojimų, kurie prisiimti buvusios su ieškovę šeimos poreikių patenkinimui, be to atsakovas susitikimams su vaikais turi grįžti į Lietuvą ir dėl kelionės iš (duomenys neskelbtini) patiria nemažas išlaidas, todėl neturi finansinės galimybės teikti vaikams didesnį išlaikymą nei priteisė teismas skundžiamu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022 patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.15 punktu atsakovas įsipareigojo skirti savo nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š. išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Iš 2023 m. sausio 11 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė S. Š. dirba ir per mėnesį vidutiniškai gauna 630 Eur atlyginimą. Mažeikių rajono savivaldybės administraciją kas mėnesį išmoka ieškovei 161 Eur išmokas abiem vaikams. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), dirba ir vidutiniškai per mėnesį gauna apie 2 000 Eur atlyginimą. Iš (duomenys neskelbtini) šeimos kasos 2023 m. sausio 4 d. rašto nustatyta, kad nutrauktas vaiko pinigų (483 Eur per mėnesį) mokėjimas, nustačius, kad S. Š. ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje ir S. Š. dirba Lietuvoje, todėl jis turi teisę gauti vaikams skirtas išmokas iš gyvenamosios vietos valstybės.

Dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytu vaikų poreikiu (560 Eur), nes kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022 patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.14. punktu G. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š. išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sutarties pasirašymo dienos iki jų pilnametystės, bei (duomenys neskelbtini) skirtus vaikų pinigus viso sumoje už abu 430,00 Eur, išlaikymą ir vaikų pinigus, viso sumoje 730,00 Eur mokant kas mėnesį. Pagal šio sutarties 3.15. punktą, nutraukus vaikų pinigų mokėjimą (duomenys neskelbtini), G. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Praėjus pusei metų nuo teismo sprendimo priėmimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams iki 300 Eur, ieškinį grindė tuo, kad padidėjo vaikų poreikiai ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog vaikai auga, jog šalių duktė pradėjo lankyti mokyklą savaime neįrodo vaikų poreikių padidėjimo. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovė įrodė, jog vaikų poreikiai nuo 2022 m. birželio pakito, ir kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui būtina skirti po 560 Eur.

18. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

20. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

23. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

24. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

26. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur). Ieškovė taip pat kiekvieną mėnesį gauna 85,75 Eur išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikiamas 600 Eur išlaikymas, neatėmus išmokas vaikams.

27. Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, kad 6 ir 8 metų vaikui kiekvienam per mėnesį ieškovės nurodoma reikiama 600 Eur suma yra per didelė ir neadekvati, jo teigimu vieno vaiko poreikių patenkinimui yra pakankam 485,75 Eur suma (įskaitant išmokas vaikui). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 220 Eur išlaikymą.

28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2022 m. birželio mėnesio yra padidėję, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui reikalinga suma.

29. Kaip jau minėta teismo sprendimu patvirtinta sutartimis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo sutarusios dėl sąlygų susijusių su išlaikymo vaikams mokėjimu: 1) nustatė, kad atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei (duomenys neskelbtini) skirtus vaikų pinigus viso sumoje už abu 430,00 Eur, viso sumoje 730,00 Eur mokant kas mėnesį (sutarties 3.14. punktas); 2) nustatė, kad nutraukus vaikų pinigų mokėjimą (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (sutarties 3.15. punktas). Taigi, jau iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtų sąlygų, galima spręsti, kad šalys vienu atveju sutarė, kad vieno vaiko išlaikymo poreikis, laikant, kad tokia pat suma prisideda ir ieškovė, būtų 515 Eur ((150 Eur x 2) + (430 Eur : 2)), o kitu atveju, neįskaitant išmokų vaikui, vieno vaiko išlaikymo poreikis būtų 400 Eur (200 Eur x 2). Kaip jau minėta šios nutarties 25 punkte, visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių pokyčio atskaitos sumą reikėtų laikyti 515 Eur, o ne 400 Eur, kaip vertino pirmosios instancijos teismas.

30. Kaip minėta, ieškovė, siekdama įrodyti didesnių išlaidų per mėnesį reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius šalių nepilnamečiams vaikams išleistas sumas vaistams, išlaidas už mokamus medicininius tyrimus, komunaliniams mokesčiams apmokėti, išlaidas maistui, sumokėtas sumas už dukros edukacinius užsiėmimu mokykloje, mokestį mokamą už sūnaus lankomą darželį, taip pat pateikė kvitus už pavienius pirkimus, pvz. vaikų darbužiams ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei pateiktais paskaičiavimais ieškovė pagrindė vaikams reikalingas sumas sveikatos priežiūrai, drabužiams, ugdymui, maistui, laisvalaikiui, tenkančiai vaikui daliai už komunalinius patarnavimus ir, kai kurias kitas patiriamas išlaidas, juo labiau, kad po to, kai šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė dėl vaikų išlaikymo, šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, o sūnus priešmokyklinio ugdymo grupę darželyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, ir šiam motyvui pritaria apeliacinės instancijos teismas, jog byloje įrodyta, kad vaikams augant, kylant kainoms, padidėjo vaikų išlaikymui reikalingos išlaidos. Nors atsakovas teigia, kad vaikų poreikių patenkinimui yra pakankama kiekvienam vaikui 485 Eur suma (įskaitant išmoką vaikui) ir laiko, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra nurodytos neadekvačios ir padidintos, tačiau atsakovas nepateikė, jo manymu pagrįstų išlaidų vaikams paskaičiavimo, išskyrus tai, kad jis vaikams nuperka batus, drabužius ir kt.

31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo atliktą išsamų vaikų poreikių vertinimą, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes dėl pasikeitusių esminių aplinkybių, po to, kai buvo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikų amžių, daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š. poreikių tenkinimui kiekvienam vaikui reikalinga suma sudaro 600 Eur per mėnesį.

32. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo, o ieškovei pradėjus dirbti, jos turtinė padėtis tapo geresnė.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

37. Iš bylos duomenų ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis nėra pastovus ir sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį. Atsakovas Lietuvoje jam priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi, tačiau santuokos nutraukimo metu jam asmenine nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė bendru šalių sutarimu 180 000,00 Eur, ir transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė bendru šalių sutarimu 20 000,00 Eur. Atsakovas nemokėjo ieškovei kompensacijos už jam tenkantį turtą, nes įsipareigojo asmeniškai mokėti kredito įstaigos įmokas už turtą: kreditoriui (duomenys neskelbtini) taupomoji kasa, pagal 2017 m. gruodžio 22 d. Kredito sutartį (170 000,00 Eur sumai), ir šiam kreditoriui nutraukus santuoką liko atsakingas asmeniškai G. Š., o kreditoriui TargoBank AG, pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kredito sutartį (30 000,00 Eur sumai), šalys liko atsakingos solidariai, tačiau tarpusavyje susitarė, jog paskolą kreditoriui asmeniškai gražins atsakovas (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2. punktas, 2.2.3. punktas, 2.5. punktas, 2.6. punktas). Atsakovas pateikė duomenis, kad kreditoriams per mėnesį sumoka 1 100 Eur, 200 Eur už draudimą ir transporto priemonės mokestį, apie 350 Eur už komunalinius mokesčius ir būsto draudimą.

39. Tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

40. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tik žodžiu nurodė teismui duomenis apie iš darbo santykių gaunamas pajamas, o rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), nors tokią galimybę turėjo, todėl darytina išvada, kad atsakovas galimai nebuvo pakankamai sąžiningas teikdamas duomenis apie savo realią turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo gaunamos pajamos nepakito. Aplinkybė, kad atsakovas moka kredito įstaigoms įsipareigojimus jam atitekusius pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvertinus tai, kad atsakovui atiteko visas santuokos metu įgytas šalių turtas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, nutraukus šalių santuoką, įgijo daugiau turto, nei jam teko turto dalis iki santuokos nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas be šalių nepilnamečių vaikų turėtų kitų išlaikytinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties iki santuokos nutraukimo, nepagrįstai iš (duomenys neskelbtini) gaunamas išmokas vaikams priskyrė prie atsakovo gaunamų piniginių lėšų, kadangi tokios išmokos tikslinė paskirtis vaikų poreikių tenkinimas, o ne tėvų finansinės padėties gerinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliante, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo ir jis turi galimybę vaikų poreikių tenkinimui mokėti didesnį išlaikymą nei buvo šalių sutartas teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

41. Sprendžiant dėl ieškovės turtinės padėties iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nutraukus šalių santuoką pradėjo dirbti ir gauna minimalų darbo užmokestį – apie 630 Eur per mėnesį, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena tėvams priklausančiame bute kartu su savo tėvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė pradėjo dirbti ir gauna pajamų, nelaikytina esminiu jos turinės padėties pagerėjimu.

42. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas, nei atsakovui, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaikų sveikata, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą bei įsipareigojimus kreditoriams, spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria.

44. Nustačius, kad kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui yra reikalingas 600 Eur išlaikymas, įvertinus šalių gaunamas pajamas, tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių, išskyrus savo bendrus nepilnamečius vaikus, neturi, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikai gyvena (šiuo atveju su ieškove), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo turtinę padėtį, bei tai, kad atsakovas neatsiribojo nuo vaikų, su jais bendrauja, atvykęs į Lietuvą susitinka su vaikais, papildomai jiems nuperką daiktų, darbužių ir pan., darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokos suma, t. y. 85,75 Eur.

48. Byloje nenustatyta pagrindų išlaikymo pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis, todėl nustačius, kad vaikų poreikių patenkinimui reikalinga kiekvienam vaikui 514 Eur (600 Eur – 85,75 Eur) suma, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis, suapvalinus, yra 257,00 Eur (514 Eur : 2).

49. Apibendrindamas šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, didinat pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį iki 257 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir netinkamai taikė teismų praktiką, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą išlaikymo sumą kiekvienam vaikui iki 257,00 Eur, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

52. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstytinos šalių turėtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

54. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir, atsižvelgęs, kad ieškinys tenkintas iš dalies (79 procentais) iš atsakovo ieškovei priteisė 435 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir iš atsakovo valstybei priteisė 20 Eur žyminį mokestį.

55. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio dėl pareikšto reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme patyrė 550,00 Eur išlaidas.

56. Patenkinus ieškinį iš dalies ir padidinus mokėtina išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nuo 200 Eur iki 257 Eur, žyminis mokestis sudaro 31 Eur (257 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalis.

57. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 85,66 proc. (257 Eur : 300 Eur) x 100), todėl ieškovė įgijo teisę į 471,13 Eur (550 Eur x 85,66 proc.) išlaidų už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme suma didintina 471,13 Eur suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl perskirstant bylinėjimosi išlaidas dėl jų nespręstina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 490 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą.

60. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, t. y. nepatenkinta dalis 60,00 Eur (300 Eur – 237 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies apeliacinį skundą, padidino išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams – 20 Eur (257 Eur – 237 Eur). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas patenkintas 33,33 proc. (20 : 60) x 100), ieškovei iš atsakovo priteistina 163,12 Eur (490 Eur x 33,33 proc.) išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teims, todėl dėl jų nespręstina.

61. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir padidinus mokėtina išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nuo 200 Eur iki 257 Eur, žyminis mokestis sudaro 31 Eur (257 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimą.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022 patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.15 punktu iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, priteisiant po 257,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 471,13 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro 13 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,12 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.