Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-1202-1174/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: e2-1202-1174/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00232-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Klimaitė
Ieškovas: S. Š.
Atsakovas: G. Š.
Advokatai: Mindaugas Klemenis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1202-1174/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00232-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms – Simonai Poškienei, Jūratei Svobutienei,dalyvaujant ieškovei S. Š., jos atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,atsakovui G. Š.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui G. Š., išvadą teisme teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Š. reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu, nepilnamečiams vaikams E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. Š. priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo G. Š. nepilnamečiams vaikams E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusam (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę S. Š. paskirti nepilnamečiams vaikams skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos ir atsakovo G. Š. santuoka nutraukta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022. Pagal minėtą sprendimą atsakovas šalių vaikams E. Š. ir E. Š. išlaikymui moka po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuolat kylant kainoms, toks išlaikymas nėra pakankamas, juo labiau, kad ieškovė užtikrina vaikams gyvenamąją vietą, nors ir neturi savo nekilnojamojo turto. Nuolat rūpinasi vaikais, suruošia rugsėjo 1-ąjai, rengia gimtadienius, rūpinasi ir prižiūri susirgus, o tokiu atveju negali pati dirbti ir užsidirbti, arba naudoja poilsio laiką, bei išleidžia nemažas sumas pinigų vaistams, todėl teikiamo išlaikymo nebeužtenka. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas sąmoningai, norėdamas pakenkti ieškovei nutraukė vaikų pinigų gavimą Vokietijoje, ieškovė už vaikus pirmą įmoka Lietuvoje gavo tik 2023 m. sausio 16 d., sumoje 161 Eur, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Paminėtina, kad nustatytas 200 Eur išlaikymas nuo pat pradžių buvo nepakankamas ir neatitinkantis teismų praktikos, nes paprastai vaikams priteisiamo išlaikymo dydis nustatomas didesnis nei 200 Eur. Dukra E. Š. lanko mokyklą, į mokyklą vien dienpinigiams reikia 22 Eur mėnesiui. Sūnus E. Š. lanko darželį, kuris kainuoja 60 Eur per mėnesį, taip pat lanko karate būrelį, už kurį kas mėnesį moka 30 Eur, tačiau papildomai kainuoja ir kainuos varžybos, kvalifikacijos kėlimas, kimono, kelionės į varžybas ir kt. Rūbams vaikams reikia po 100 Eur per mėnesį, maistui po 150 Eur per mėnesį, pramogoms po 50 Eur kas mėnesį, žaislams po 30 Eur kas mėnesį, higienos priemonėms po 20 Eur per mėnesį, vaistams po 30 Eur per mėnesį, vitaminams po 20 Eur kas mėnesį. Sūnui kirpykla 10 Eur per mėnesį. Ieškovės preliminariu paskaičiavimu dukros E. Š. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 462 Eur, o sūnui E. Š. reikia apie 500 Eur. Tačiau į šią sumą neįtrauktos išlaidos už būstą, komunalinius mokesčius, internetą, kadangi ieškovė gyvena pas tėvus. Taip pat neįtrauktos kuro išlaidos vežiojant vaikus, kurių iš esmės tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Todėl vidutinė vienam vaikui tenkanti suma per mėnesį siekia apie 600 Eur. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 631,72 Eur (Priedas Nr. 8), kitų pajamų ir turto ieškovė neturi. Taip pat ieškovė pradėjo gauti vaikų išmokas Lietuvoje, ir kaip minėta, pirmą 161 Eur dydžio išmoką gavo 2023-01-16. Visas pajamas ieškovė iš esmės išleidžia vaikų išlaikymui, jai pačiai laisvų lėšų nelieka, todėl ieškovę šiuo metu išlaiko jos draugas, kuris padeda materialiai. Ieškovė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir pajamas neturi. Tačiau atsakovui po šalių santuokos nutraukimo liko gyvenamasis namas bei brangus automobilis, o ieškovė liko be turto. Kiek žinoma, atsakovas moka būsto kreditą. Pažymėtina, kad atsakovas neseniai vedė, todėl prie šeimos pajamų prisideda/turi prisidėti ir jo sutuoktinė. Tokiu būdu akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitė – pagerėjo, nes jis vienas pats turi nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę, gauna ne mažą atlyginimą, sutuoktinė taip pat gauna pajamas, kurios laikomos bendromis. Santuokos nutraukimo byloje vaikams nustatytas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, nebėra pakankamas, padidėjus vaikų poreikiams, išaugus kainoms, bei pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, todėl išlaikymą ieškovė prašo padidinti. Nuo 2021 metų minimalioji mėnesinė alga neatskaičius mokesčių yra 642 Eur, nuo 2022 metų – 730 Eur, o nuo 2023 metų yra 840 Eur. Kadangi ieškovė nereikalauja didesnių nei minimalioji alga išlaidų vaikų poreikiams, todėl ji neturi pareigos pateikti detalius įrodymus. Kadangi vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 600 Eur, todėl atėmus valstybės išmoką vaikui, likusi suma reikalinga vienam vaikui yra 514,25 Eur/mėn. Ieškovė prie vaikų išlaikymo be nuolatinio, kasdienio rūpinimosi jais prisideda po 214,25 Eur. Likusią išlaikymui reikalingą suma turi teikti vaikų tėvas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirtina nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str.).

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. Š. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nesutinka, jog būtų pakeistas teismo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nes ieškinyje išdėstyti faktai neatitinka realybės, o nuo teismo sprendimo, kuriame buvo priimtas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos mėnesinės išmokos nepraėjo nei metai, tad vaikų poreikiai ženkliai nepakito. Pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ir buvo nustatytas išmokų dydis nepilnamečiams vaikams išlaikyti, ieškovė pilnai sutiko, kad mokant po 150 Eur ir pridedant vaikų pinigus išmokamus Vokietijos valstybės arba po 200 Eur ir negaunant valstybės išmokų, kiekvienam vaikui visiškai pakaks, nors tuo metu ieškovė pati nedirbo ir negavo jokių pajamų dėl savo nedarbingumo. Dabar ieškovė įsidarbino ir gali pilnavertiškai prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ir vaikų priežiūra net ir vaikams susirgus ieškovės darbui netrukdo, kadangi jos deklaruojamoji vieta sutampa su jos tėvų deklaruojama gyvenamąja vieta, kurie yra pensinio amžiaus ir niekur nedirba, todėl prižiūri nepilnamečius vaikus jiems susirgus. Tai patvirtina vaikai bendraujant mobiliosiomis ryšio priemonėmis, kadangi gyvena užsienį ir teismo sprendimu tokią galimybę turi tris kart per savaitę. Ieškovės ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad jis sąmoningai, norėdamas pakenkti ieškovei nutraukė vaikų pinigų gavimą Vokietijoje, nors pati ieškovė sąmoningai nuslėpė faktą, kad įsidarbino taip siekdama neteisėtai gauti didesnes pajamas už vaikus. Sužinojęs faktą, kad ieškovė dirba, nedelsiant pranešiau vaikų išmokų agentūrai, kuri ir sustabdė vaikų išmokas. Agentūrai nustačius pažeidimus, atsiuntė oficialų laišką, kuriame nurodoma grąžinti išmokas už paskutinius du mėnesius, kadangi ieškovei išmokos priklauso toje šalyje, kurioje ji dirba. Pinigai už vaikus grįžtamąja tvarka buvo išmokėti Lietuvoje nuo vaikų pinigų nutraukimo datos Vokietijoje. Taip pat ieškinyje teigiama, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija, bet apie tai sužinojo tik gavęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į ieškinį, todėl neturėjo galimybės pateikti sutikimo. Toliau ieškinyje ieškovė teigia, kad ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu nepageidauja. Akivaizdu, kad šiuo metu nei vieno iš šių pagrindų pritaikyti negalima, kadangi jo turtinė padėtis nepasikeitė, netgi priešingai, ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, kadangi nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ieškovė sutiko savo valia su išmokų dydžiu ir teigė, kad to pilnai išlaikymui pakaks, nors tuo metu jokių pajamų negavo. Dabar ieškovė dirba, gauna pajamas. Akivaizdžiai demonstruoja, kad važinėja prabangiu automobiliu, gyvena dideliame name, o ne deklaruotoje vietoje ir socialinėse medijose dalinasi fotografijomis iš atostogų šiltuose kraštuose. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo kiek daugiau nei pusę metų, tad šešerių ir aštuonerių metų vaikų poreikiai iš esmės ženkliai nepakito. Pateiktuose paskaičiavimuose „dėl lėšų skyrimo nepilnamečių vaikų išlaikymui mėnesiui“ nurodanti ieškovė nepateikia jokių konkrečių įrodymų, o su ranka surašė išgalvotus poreikius su ženkliai padidintomis sumomis. Nors ieškovės nuolat reikalauja pateikti ataskaitas, kur išleidžia vaikų išlaikymui skirtus pinigus, nėra gavęs nei vienos. Tuo labiau, kad vaikų išlaikymui nuolat per mėnesį perveda 400 Eur (o grįžęs į Lietuvą iš savo lėšų juos ir išlaiko), papildomai skiria lėšų drabužių, žaislų pirkimui, pramogom. Nuolat siunčia lauktuves ir perka viską, ko vaikai paprašo, todėl abejoja, ar tikrai perkami rūbai kas mėnesį, ar šešerių ir aštuonerių metų vaikai pramogauja kiekvieną mėnesį ir lanko kavines?! Ieškovė ieškinyje teigia, kad duomenų apie jo turtinę padėtį ir pajamas neturi nutylėdama pagrindinį ir esminį faktą, kad kreditoriniai įsipareigojimai gauti santuokos metu, kurių įmokos ir visi su tuo susiję mokesčiai nepakito, moka atsakovas. Ieškovė atsisakė pusę jei priklausančio turto dalies su sąlyga, kad jis perims visus įsipareigojimus. Mediacijos metu ieškovė teigė, kad neteiks jokių pretenzijų ir dėl nepilnamečiams vaikams sutartų įmokų dydžio, jei visas mūsų gautas paskolas perimsi ir mokėsi vienas. Dabar jo gaunamas mėnesio darbo užmokestis siekia 1900-2100 Eur, tokį pat gaudavo dar gyvendamas su ieškove. Per mėnesį moka 575,17 Eur būsto paskolą, kurią gavo dar būdami santuokoje su ieškove, bei apytiksliai 350 Eur komunalinius ir būsto draudimo mokesčius. Taip pat moku 513,10 Eur paskolą už automobilį, kurį taip pat įsigijo santuokos su ieškove metu bei apytiksliai 200 Eur už draudimą ir transporto priemonės mokestį. Priskaičiavus nepilnamečiams vaikams mokamas 400 Eur periodines mėnesio įmokas, pragyvenimui lieka 200-250 Eur, iš kurių kas mėnesį atsideda tam, kad galėtų vasarą pasiimti atostogų nepilnamečius vaikus mėnesiui laiko pas save, pagal su ieškove pasirašytą sutartį. Ieškinyje teigiama, kad neseniai vedė ir sutuoktinė gauna pajamas, nors tokiems teiginiams neturi jokio pagrindo ir tai prasilenkia su realybe. Jo turtinė padėtis niekaip nepasikeitė ir tikrai nepagerėjo. Akivaizdu, kad ieškovė šiuo ieškiniu siekia ne tik pasipelnyti, kadangi išmokų skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikyti užtenka, bet ir žinodama sudėtingą finansinę situaciją siekia maksimaliai apriboti jo bendravimą su vaikais, nes tuomet neužteks finansinių išteklių ne tik grįžti aplankyti vaikus, bet ir pasiimti jų atostogoms. Dar 2021 metų rugsėjo mėnesį ieškovė teikė Telšių apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu bendraujant su vaikais, kuris buvo atmestas. Atsižvelgiant į dabartinę finansinę situaciją, vaikų išlaikymui galėtų ir toliau skirti po 200 Eur. Gautųsi bendra vieno mėnesio išlaidų vaikams suma (prisidedant ir ieškovei bei vaikų pinigams) 971,5 Eur, protinga, adekvati suma šešerių ir aštuonerių metų vaikams.

Šalies argumentai

4. Ieškovė S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai vaikų išlaikymui skirtų atsakovo pinigų nepakanka, nes kyla pragyvenimo lygis, viskas brangsta, santuokos nutraukimo metu atsakovui paliko visą santuokos metu įgytą turtą: butą ir automobilį. Nurodė, jog vaikai yra nevalgūs ir išrankūs maistui, todėl dukrai, nors mokykloje yra skiriamas nemokamas maitinimas, duoda dienpinigių, kasdien po 2 Eur, labai daug pinigų išleidžia vaikų maistui, apie 250 Eur kiekvienam vaikui. Vaikai yra augantys, nuolat reikia pirkti rūbelius, dukrai rūbelių reikia daugiau, ji mergaitė, nori puoštis, sūnui, kaip berniukui rūbelių reikia šiek tiek mažiau, tačiau jis labai mėgsta keisti batus, dukrai skiria apie 80 Eur per mėnesį, sūnui apie 70 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaikams nuolat perka vitaminus, duoda geležį, vaikai dažnai serga, kainuoja vaistai, gerosios bakterijos, dukra turi problemų su regėjimu, nešioja akinukus, reguliariai lankosi pas gydytojus, reikia kas metai keisti akinukus, todėl dukrai per mėnesį vitaminams, vaistams, higienos priemonėms išleidžia apie 60 Eur, sūnui apie 50 Eur per mėnesį. Vaikams perka dantų pastą, šampūną, prausimosi, skalbimo priemones, viskas kainuoja. Ieškovė nurodė, kad dukrai vien pratybos mokslo metų pradžioje kainavo apie 70 Eur, dar reikėjo supirkti ir kitas mokymosi priemones, nuolat perka neštis į mokyklą švietimo lapus, servetėles, rankšluosčius, reikėjo prisidėti tėveliams klasės remontui, vaikai eina į spektaklius, vyksta edukacijos, ekskursijos, viskam reikia papildomų pinigėlių, nurodė, jog dukros išlaidoms mokyklos reikmenims reikia apie 60 Eur per mėnesį. Sūnus lanko darelį, už darželį moka 60 Eur, lanko karate užsiėmimus, moka 30 Eur per mėnesį tik už patį užsiėmimus, tačiau reikia dalyvauti varžybose, tai taip pat kainuoja. Ieškovė nurodė, jog sūnaus darželio reikmėms reikia apie 40 Eur, pinigėlių reikia sūnaus darželio išleistuvėms, nuo rudens pradės lankyti ir sūnus mokyklą, reikės pirkti mokymosi priemones. Ieškovė nurodė, kad gyvena su tėvais, todėl prisideda prie mokamų komunalinių mokesčių, vaikams tenkanti dalis sudaro po 30 Eur per mėnesį. Vaikų žaislams išleidžia po 30 Eur per mėnesį, dukrai perka labiau gal ne žaislus, bet mergaitiškus rinkinukus, lankelius, rankinukus, sūnui perka žaislus, kamuolį neseniai pirko. Sūnų kartą per mėnesį veda į kirpyklą, kuri kainuoja apie 10 Eur. Ieškovė nurodė, kad su vaikais lanko filmus, vaikai nori picos suvalgyti, ledų nusipirkti, aplankyti cirką ar kitą renginį, batute pašokinėti, kurie taip pat kainuoja, vaikai turi draugų, eina į gimtadienius. Vaikų atostogoms, laisvalaikiui išleidžia: dukros apie 70 Eur per mėnesį, sūnaus – 60 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu pateikė naujus paskaičiavimus vaikų išlaidoms, nes viskas nuolat brangsta, išlaidos didėja. Neneigia, kad atsakovas prisideda papildomai prie vaikų išlaikymo, visada nuperka vaikams švenčių proga dovanų, nuperka rūbelių, avalynės, žaislų, higienos priemonių, aprūpina vaikus, kai šie būna pas atsakovą. Priteisiant vaikams išlaikymą, ji nedirbo, šiuo metu gauna darbo užmokestį apie 600 Eur. Ji nurodė, kad nors ir turi išsilavinimą, tačiau negali susirasti geriau apmokamo darbo, nes jai sudėtinga prisitaikyti darbo grafiką prie vaikų, nes juos reikia nuvežti į mokyklą, darželį, pasiimti.

5. Ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei pažymėjo, kad nutraukiant santuoką ir ieškovei gaunant vaikų pinigus mokamus Vokietijoje, jai atsakovas pervesdavo kas mėnesį 730 Eur sumą, šiuo metu ji iš atsakovo gauna 400 Eur, kurios ieškovei nekanka, kad galėtų patenkinti vaikų poreikius, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo.

Šalies argumentai

6. Atsakovas G. Š. teismo posėdžio nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau posėdžio metu nurodė, kad vaikų išlaikymui sutiktų kas mėnesį mokėti po 220 Eur sumą. Atsakovas nurodė, jog nutraukiant šalių santuoką buvo sutarę, jog jis prisiims bankams vykdyti visus įsipareigojimus, kurie nėra maži, o ieškovė sutiko dėl mažesnio išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovo teigimu po priteisto išlaikymo praėjo tik pusė metų, vaikų poreikiai ir kainos nėra tiek ženkliai pasikeitusios, taip pat paaiškino, jog vaikų pinigų mokėjimas Vokietijoje buvo nutrauktas dėl to, kad ieškovė pradėjo dirbti. Atsakovas nurodė, kad jis vaikus labai myli, tačiau negali vaikų išlaikymui skirti daugiau lėšų, nes jo mėnesinis darbo užmokestis apie 2000 Eur, turi vykdyti įsipareigojimus bankui po 1100 Eur, mokėti draudimus, pačiam neliks lėšų pragyvenimui. Nesutiko, kad jis prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nes jo padėtis po priteisto išlaikymo yra tik pablogėjusi, jis vienas liko atsakingas bankams, ieškovė santuokos nutraukimo metu nedirbo, šiuo metu dirba, gauna pajamas, jos finansinė padėtis pagerėjo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ne tik švenčių proga vaikams visada siunčia dovanų, žaislų, rūbelių, higienos priemonių, kad vaikai ne kartą buvo su juo ilgą laiką ir jis tikrai vaikų maistui per mėnesį neišleisdavo po 250 Eur, todėl jis nesutinka su nurodyta ieškovės suma vaikų maistui, taip pat nurodė, kad dukra gauna nemokamą maitinimą, todėl jai nereikėtų kasdien dienpinigiams skirti po 2 Eur. Nurodė, jog vaikų vitaminams, vaistams, higienos priemonėm turėtų užtekti 50-60 Eur sumos abiem vaikams, kad kartais šių priemonių, vaistų nuperka ir jis. Jo manymu mokyklos, darželio reikmėms turėtų užtekti po 20-35 Eur kiekvienam vaikui, atostogoms 50 Eur abiem vaikam, nurodydamas, kad taip dažnai tikrai nepramogauja, ir tokia suma vaikų pramogoms nėra reikalinga, rūbams po 50 Eur, nes žieminius rūbus vaikams šiais metais nupirko jis, jog vaikams dažnai nuperka ir kitų rūbų, avalynės. Teismo posėdžio metu teigė, jog beveik visi vaikų žaislai yra jo pirkti, jog žaislams per mėnesį turėtų užtekti po 10 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima skyriui yra žinoma, nuo 2021 m. birželio mėnesio, kada šalys sprendė santuokos nutraukimo klausimą ir tarpusavyje iškilo nesutarimai, konfliktai dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Augant didėja vaikų poreikiai bei atsižvelgus į šalies ekonominę padėtį, kainų išaugimą, todėl ieškovės prašoma 300 Eur suma yra tinkama nepilnamečių vaikų išlaikymui. Nurodo, kad reikalavimą dėl išlaikymo palieka spręsti teismui įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį.

Teismaskontatuoja :

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022 patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.15 punktu atsakovas įsipareigojo skirti savo nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

11. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nors nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikams dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, nebuvo atskirai vertinami vaikų poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis, tačiau civilinė byla buvo pradėta ginčo teisena, S. Š. pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, byloje yra pateiktas lėšų paskaičiavimas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaikų poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaikų poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Dėl pasikeitusių vaiko poreikių

12. Bylos duomenimis nuo teismo sprendimo priėmimo, kuria šalių nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas išlaikymas, praėjus pusei metų ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams iki 300 Eur, ieškinį grindė tuo, kad padidėjo vaikų poreikiai bei pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Duomenų byloje, jog būtų galima spręsti, kad per pusę metų, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, padėtis pasikeitė iš esmės, t. y. augant ieškovės ir atsakovo vaikams, padidėjo jų poreikių apimtis, o kartu su ja ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma, nėra.

13. Ieškovė pateikdama ieškinį buvo pateikusi nepilnamečių vaikų paskaičiavimus vaikams išlaikyti, jog dukros išlaikymui reikalinga 462 Eur suma, o sūnaus išlaikymui reikalinga 500 Eur sumas, bylos nagrinėjimo metu pateikė naujus paskaičiavimus nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodydama, kad per tuos keletą mėnesių išlaikymui reikalinga suma padidėjo, ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui yra reikalinga po 600 Eur suma, kurią sudaro dukros E.: dienpinigiai į mokyklą – 45 Eur, maistui – 250 Eur, vitaminai, vaistai, higienos priemonės – 60 Eur, mokyklos reikmenys – 60 Eur, komunaliniai mokesčiai – 30 Eur, atostogoms, poilsiui, laisvalaikiui – 70 Eur, drabužiai, avalynė – 80 Eur, žaislai – 30 Eur (bendra 623 Eur suma), sūnaus E.: karatė – 30 Eur, darželis – 60 Eur, maistui – 250 Eur, vitaminai, vaistai, higienos priemonės – 50 Eur, darželio reikmenys – 40 Eur, komunaliniai mokesčiai – 30 Eur, atostogoms, poilsiui, laisvalaikiui – 60 Eur, drabužiai, avalynė – 70 Eur, žaislai – 30 Eur (bendra 630 Eur), nurodydama, jog atsakovo pajamos yra gerokai didesnės, todėl jis turėtų prisidėti didesne dalimi t. y. po 300 Eur per mėnesį, o ji galėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti po 214,25 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė naujus paskaičiavimus nepilnamečių vaikų išlaikymui, kurie yra daugiau nei 600 Eur, tačiau pačio ieškinio reikalavimų nedidino.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

15. Taigi, nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis arba didesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).

16. Nors tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ženkliai išaugo kainų dydis, todėl nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga didesnė suma, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuo priteisto išlaikymo iki kreipimosi į teismą praėjo tik pusė metų, todėl natūraliai tiek nepasikeitė nei šalių vaikų poreikiai, nei maisto, prekių ir kitų paslaugų kainos. Aplinkybė, kad vaikai auga, didėja jų poreikiai, jog duktė pradėjo lankyti mokyklą, savaime nereiškia, kad ieškovei, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaikų poreikius. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis pasikeitusius vaikų poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

17. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais vaikų poreikiais, t. y. tuo, kad vaikams būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, vaistai, vitaminai ir t.t., taip pat sutinka, kad atitinkamai padidėjo kainos minėtų poreikių tenkinimui, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kai kuriems iš minėtų poreikių patenkinti būtino (jos nuomone) piniginių lėšų dydžio.

18. Ieškovė byloje pateikė tik keletą mokėjimo kvitų, kurie atspindi mokėjimą už rūbus, vaistus, darželį, būrelį, mokėjimą už telefono sąskaitos papildymą, pramogas, už komunalines paslaugas, vizitą pas gydytoją. Pažymėtina, kad ieškovės beveik visi pateikti kvitai yra pateikti laikotarpiu jau pasikreipus į teismą. Byloje nėra duomenų apie šeimos patiriamas bendras išlaidas maistui, rūbams, komunaliniams mokesčiams per visus metus, kurie leistų vertinti, koks ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams santykis su bendru šeimos biudžetu ir bendromis išlaidomis maistui, rūbams, komunaliniams mokesčiams. Kreipiantis į teismą ieškovė buvo nurodžiusi, jog vaikų maistui kiekvienam išleidžia po 150 Eur, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad maistui reikalinga suma yra 250 Eur per mėnesį, teigdama, kad vaikai išrankūs maistui, todėl ypatingai jam daug ir išleidžia, pateikė kvitų. Priteisiant vaikams išlaikymą ieškovė byloje buvo nurodžiusi, jog vaikų maistui reikalinga suma – 100 Eur. Suprantama, kad maisto kainos kyla, kad vaikai auga, tačiau ieškovė nesugebėjo teismui paaiškinti, kaip per pusės metų laikotarpį vaikų maistui reikalinga suma taip ženkliai pasikeitė, t.y. daugiau nei dvigubai (100 Eur iki 250 Eur), juk vaikai maistui išrankūs buvo ir priteisiant išlaikymą.

19. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nesutiko su ieškovės nurodyta vaikų maistui reikalinga suma teigdamas, kad vaikai mėnesį laiko praleidžia su juo, ir tikrai maistui tiek pinigų jis neišleidžia. Pažymėtina ir tai, kad dukra lanko mokyklą, ieškovė nurodė, jog dienpinigiams skiria kasdien po 2 Eur, sūnus visą dieną praleidžia darželyje, todėl teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog nepilnamečiams vaikams didžiąją dalį laiko praleidžiant ugdymo įstaigose, jų maistui reikalingų lėšų suma po priteisto išlaikymo per pusės metų laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai, todėl ji mažintina iki 200 Eur. Teismo manymu, ieškovės dukrai skiriam dienpinigių 45 Eur suma, t.y. kasdien mokyklai po 2 Eur, yra protinga ir pagrįsta.

20. Ieškovė nurodė, jog atostogoms, poilsiui, laisvalaikiui reikalinga dukrai - 70 Eur suma, sūnui – 60 Eur suma, su kuria atsakovas taip pat nesutiko. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaikai nori paskanauti picos, ledų, pažiūrėti filmą, nueiti į cirką, ant batuto pašokinėti, kad vaikai eina pas draugų į gimtadienius, viskam reikalingos lėšos, tačiau į bylą pateikė tik keletą tai pagrindžiančių kvitų, jog spragėsius pirko, picą, teigdama, jog kvitų nerinko. Atsakovas su ieškovės nurodyta reikalinga suma vaikų pramogoms nesutiko, teigdamas, kad tikrai kiekvieną mėnesį ieškovė su vaikais nepramogauja, kad abiejų vaikų pramogoms, atostogoms turėtų užtekti 50 Eur.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams. Pažymėtina, kad priteisiant išlaikymą vaikams šių lėšų nebuvo visiškai numatyta, kad dalis lėšų pramogoms yra skiriama ir vaikams būnant mokykloje, darželyje, teismas daro išvadą, jog ieškovė šios aplinkybės, jog vaikų pramogoms turėtų būti skiriama 70-60 Eur dydžio suma per mėnesį, neįrodė. Atsižvelgus į nurodytą, į tai, kad prieš pusmetį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams nebuvo prašoma skirti lėšų vaikų pramogoms ir atostogoms, ieškovės nurodyta suma nepilnamečių vaikų atostogoms, poilsiui, laisvalaikiui mažintina abiem po 20 Eur per mėnesį (iki 40-50 Eur), panaši suma buvo nurodyta ieškovei pateikiant ieškinį teismui. Teismo manymu, tai yra pakankama suma, kuri turėtų užtikrinti visapusišką nepilnamečių vaikų vystymąsi.

22. Ieškovė vaikų žaislam buvo nurodžiusi, jog reikalinga 30 Eur suma, teigdama, kad vaikams perka žaislus, sūnui neseniai nupirko kamuolį už 10 Eur, dukra labiau nori mergaitiškų žaislų – papuošalų, aksesuarų. Pažymėtina, jog priteisiant išlaikymą vaikams ieškovė buvo nurodžiusi 50 Eur sumą, reikalingą vaikų žaislams. Nors atsakovas ir nesutiko su ieškovės nurodyta suma vaikų žaislam, teismas šią sumą laiko pagrįsta ir pakankamo dydžio.

23. Ieškovė vaikų vitaminams, vaistams, higienos priemonėms išleidžia 60-70 Eur sumą per mėnesį, nurodė, jog vaikams reikalingos higienos priemonės, šampūnai, dantų pasta, jog dukra turi problemų su regėjimu, jog reikalingi akinukai, vizitai pas gydytojus, pateikė mokėjimo nurodymą, kad kartą metuose lankosi pas gydytoją dėl regos sutrikimų - 96 Eur, nurodė, jog vaikai dažnai serga, reikalingi vaistai, papildai, vitaminai, gerosios bakterijos, jog sūnui darė mokamus kraujo tyrimus, pateikė keletą mokėjimo kvitų. Atsakovo teigimu ieškovės nurodytos sumos turėtų užtekti abiem vaikams, nes vaistus kartais ir jis nuperka. Ieškovė atsikirsdama nurodė, kad atsakovas tik kartą yra pirkęs termometrą ir vaistus vaikams, kai juos pasiėmė sergančius. Byloje nėra įrodymų apie nepilnamečių vaikų sveikatos problemas, kurios reikalautų nuolatinio medikų dėmesio, medikamentų, taip pat nėra duomenų, kad šalių vaikai turėtų specialių poreikių ir jiems tenkinti būtų reikalingos atitinkamai didesnės, nei įprastai, išlaidos, todėl teismo manymu, ieškovės nurodyta suma yra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje ir kaip pats nurodė, retai grįžta į Lietuvą, todėl neturi galimybių nuolat pasirūpinti reikiamais vaikams vaistais, vitaminais ir kitomis būtinomis priemonėmis, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės nurodytos sumos.

24. Ieškovė byloje nurodė, jog už komunalinius mokesčius vaikams tenkanti dalis – 30 Eur per mėnesį, nors ieškovės pateikti mokėjimo už komunalines paslaugas išrašai nelaikytini neabejotinai pagrindžiančiais ieškovės patiriamas išlaidas už komunalines paslaugas, nes jie yra mokėti J. K., ieškovės mamos, tačiau teismui nekyla abejonių, jog ieškovė su vaikais gyvendama pas savo tėvų turėtų prisidėti ir prie komunalinių mokesčių, atsakovas komunaliniams mokesčiams nurodytos sumos neginčijo.

25. Nepilnamečių vaikų darželio, mokyklos reikmėms ieškovė nurodė, kad reikalinga 40-60 Eur suma. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog vien dukros pratybos mokslo metams kainavo apie 70 Eur, kad dar reikėjo nupirkti ir kitas mokymosi priemones, nuolat perka neštis į mokyklą švietimo lapus, servetėles, rankšluosčius, reikėjo prisidėti tėveliams klasės remontui, vaikai eina į spektaklius, vyksta edukacijos, ekskursijos, viskam reikia papildomų pinigėlių, pateikė keletą žinučių, jog vaikų ekskursijoms, renginiams reikalingos lėšos (23 Eur ir 8 Eur).

26. Teismo vertinimu, nors ieškovė šių lėšų nedetalizavo ir nepagrindė, visgi vertintina, kad ši suma nėra per didelė ir pagrįsta, kad vaikams reikalingos mokymosi priemonės, kad reikalinga papildomos lėšos klasės, darželio fondui, išvykoms, jog dukra po priteisto išlaikymo pradėjo lankyti mokyklą, kad reikalingos ugdymui papildomos lėšos, jog sūnus nuo rugsėjo taip pat pradės lankyti mokyklą ir jam bus reikalingos papildomos lėšos.

27. Ieškovė taip pat byloje nepagrindė visų lėšų, reikalingų vaikų rūbams ir avalynei 70-80 Eur, pateikė tik keletą kvitų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikai yra augantys, nuolat reikia pirkti rūbelius, dukrai rūbelių reikia daugiau, ji mergaitė, nori puoštis, sūnui rūbelių perka šiek tiek mažiau, tačiau jis labai mėgsta keisti batus, dukrai skiria apie 80 Eur per mėnesį, sūnui apie 70 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dalį rūbų ir avalynės vaikams nuperka jis, kad žieminius rūbus vaikams šiais metais nupirko jis, jog vaikams dažnai nuperka ir kitų rūbų, avalynės, ieškovė neneigė, jog atsakovas kartais vaikams nuperka rūbų, avalynės. Nors priteisiant išlaikymą vaikams, ieškovė buvo nurodžiusi 40-50 Eur reikalingą sumą vaikų rūbams ir avalynei, pateikiant ieškinį 100 Eur sumą, atsižvelgus į tai, kad vaikai yra augantys ir kiekvieną sezoną reikalingi didesni – nauji rūbai, teismas mano, kad ieškovės nepilnamečių vaikų rūbams ir avalynei nurodyta suma 70-80 Eur yra pagrįsta ir protinga, jog nėra pagrindo jos mažinti.

28. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė iš esmės nepateikė jos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to teismas remiasi neginčijamu būtinuosius vaiko poreikius užtikrinančius teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris yra būtinas, siekiant patenkinti minimalius kasdienius vaiko poreikius. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius yra 633,00 Eur, todėl ieškovė šios sumos neprivalėjo pagrįsti detaliais įrodymais, tačiau prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį turėjo pagrįsti pasikeitusius vaikų poreikius, jų padidėjimą, todėl teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos maistui ir vaikų atostogoms, poilsiui, laisvalaikiui yra kiek padidintos, todėl teismas šias išlaidas sumažino bendra 70 Eur suma (50 Eur ir 20 Eur) kiekvienam.

29. Teismo vertinimu kitos ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti vaikų būtiniesiems poreikiams, jos yra protingo dydžio, racionalios ir nėra neproporcingai padidintos. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas ir pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, higienos priemonėms, yra patiriamos išlaidos mokslo priemonėms bei transportui (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad vaikams augant, kylant kainoms, šiek tiek padidėjo ir jų išlaikymui reikalingos išlaidos.

30. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad priteisiant vaikų išlaikymą, ieškovė gaudavo vaikų pinigus mokamus Vokietijoje, iš viso 430 Eur, atsakovas jai mokėdavo kiekvienam vaikui po 150 Eur, tai bendra vienam vaikui skiriamų lėšų suma buvo 515 Eur (430:2+150 Eur + 150 Eur), šiuo metu nutraukus vaikų pinigų mokėjimą Vokietijoje vienam vaikui tenkanti pinigų suma yra 485 Eur (200 Eur + 200 Eur + 85 Eur), todėl ieškovei gaunamų lėšų nepakanka vaikų išlaikymui.

31. Byloje kilo ginčas, kad pats atsakovas nutraukė Vokietijoje pinigų mokėjimą vaikams, tačiau atsakovas pateikė byloje įrodymus, jog Bavarijos Šiaurės šeimos kasa Federalinė darbo agentūra vaiko pinigų, kurių suma 483 Eur, skyrimą vaikams E. ir E. už laikotarpį nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. rugpjūčio nutraukė, paaiškinant, jog S. Š. vaikų gyvenamojoje vietoje Lietuvoje taip pat dirbant, pirmenybė yra teikiama teisei į šeimos išmokas toje šalyje. Išaiškinti ieškovei, jog kylant abejonių ar atsakovas gauna vaikų pinigus Vokietijoje, ar galimai ji pati galėtų gauti vaikų pinigus Vokietijoje, ji turi teisę pati pateikti užklausą kompetentingai institucijai - Bavarijos Šiaurės šeimos kasai.

32. Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (pilnavertiškai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), taip pat įvertinus, jog šalių nepilnamečiai vaikai neturi specialių poreikių, sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 560 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama (nors ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi vaikų išlaikymui reikalingą 600 Eur sumą, pateiktame paskaičiavime nepilnamečių vaikų išlaikymui nurodyta buvo kita suma 625 Eur ir 630 Eur, kurią teismas sumažino bendra 70 Eur suma), atitinka šalių nepilnamečių vaikų amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas nepilnamečių vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi bei atitinka tėvų turtinę padėtį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvų turtinės padėties

33. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

34. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog šiuo metu dirba Maxima LT, UAB, jos darbo užmokestis minimalus apie 630 Eur per mėnesį, jog jai priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi, jog su vaikais savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), jog gyvena kartu su savo tėvais, jiems priklausančiame bute.

35. Atsakovas gyvena Vokietijoje, jo gaunamas darbo užmokestis nėra pastovus apie 2000 Eur per mėnesį. Atsakovas Lietuvoje jam priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi, tačiau santuokos nutraukimo metu G. Š. asmenine nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė bendru šalių sutarimu 180000,00 Eur ir transporto priemonė „Volksvvagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė bendru šalių sutarimu 20000,00 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas nemokėjo ieškovei kompensacijos už jam tenkantį turtą, nes įsipareigojo asmeniškai mokėti kredito įstaigos įmokas už turtą: kreditoriui (duomenys neskelbtini),, pagal 2017 m. gruodžio 22 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 38 (170000,00 Eur sumai), ir kreditoriui nutraukus santuoką liko atsakingas asmeniškai G. Š., kreditoriui (duomenys neskelbtini),, pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (30000,00 Eur sumai), šalys liko atsakingos solidariai, tačiau tarpusavyje susitarė, jog paskolą kreditoriui asmeniškai gražins G. Š..

36. Ieškovė byloje nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jog jo darbo užmokestis gerokai didesnis, jog atsakovui po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko visas santuokos metu įgytas turtas, todėl prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Taip pat paaiškino, jog negali susirasti geriau apmokamo darbo, nes turi vaikus nuvežti į darželį, mokyklą, juos parsivežti, jai sudėtinga būtų suderinti darbo grafiką su vaikų poreikiais, užsiėmimais.

37. Atsakovas nesutikdamas su pareikštu ieškiniu nurodė, kad jo mėnesinės pajamos nors ir yra didesnės už ieškovės, tačiau ieškovės šiuo metu yra geresnė finansinė padėtis, nes vaikams priteisiant išlaikymą ji nedirbo, šiuo metu jau dirba, gauna darbo užmokestį. Taip pat nurodė, jog jo darbo užmokestis nėra pastovus, apie 2000 Eur per mėnesį, jog per teismo posėdžius prarado darbą, tačiau teismui tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, taip pat nurodė, jog nutraukus santuoką ne tik jam atiteko turtas, tačiau jam atiteko ir visi kreditoriniai įsipareigojimui, vien bankui sumoka kas mėnesį 1100 Eur sumą, 200 Eur už draudimą ir transporto priemonės mokestį, 350 Eur komunaliniams mokesčiams ir būsto draudimui, pateikė rašytinius įrodymus. Atsakovo teigimu jam mokant vaikų išlaikymui po 200 Eur, pačiam pargyvenimui lieka 200-250 Eur suma, jog jis negali vaikų išlaikymui teikti didesnės sumos, sutiko vaikų išlaikymui skirti po 220 Eur. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nutraukiant santuoką buvo sutarę, jog jis vaikų išlaikymui skirs mažesnę sumą, nes vykdys visus kreditorinius įsipareigojimus bankui.

38. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, jog atsakovui nutraukus santuoką atiteko ne tik santuokos metu įgytas turtas, tačiau ir įsipareigojimai bankui, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau, teismo vertinimu, svarbu tai, jog atsakovo finansinė padėtis tiek priteisiant išlaikymą vaikams, tiek ieškovei pasikreipus į teismą dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo nėra pasikeitusi, kaip ieškovė teigė pagerėjusi, atsakovas santuokos metu dirbo vienas, mokėjo paskolą už namą ir automobilį, išlaikė šeimą, jo gaunamas darbo užmokestis nesikeitė, šiuo metu gauna tą patį darbo užmokestį, moka paskolą už namą ir automobilį, kaip nurodė teismo posėdžio metu, gyvendamas su ieškove dar gaudavo Vokietijoje mokamus vaikų pinigus, kuriais prisidėdavo prie šeimos biudžeto. Priešingai, bylos duomenimis ieškovės finansinė padėtis yra pagerėjusi, priteisiant vaikams išlaikymą ji nedirbo, šiuo metu dirba, gauna pajamas, todėl atsižvelgus į nurodytą nėra pagrindo iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti didesnę išlaikymo dalį.

40. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

41. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

42. Įvertinus padidėjusius šalių vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 560 Eur suma, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 237 Eur (560-85,75=474,25/2=237). Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 237 Eur dydžio išlaikymu bei įvertinus tai, jog ieškovė iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaikų poreikiams patenkinti, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikų išlaikymui galėtų skirti tik po 220 Eur, tačiau civilinėje byloje 2YT-27-1008/2022 priteisiant teismo sprendimu vaikams išlaikymą, ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad atsakovas nuo 2021 m. sausio mėnesio vaikų išlaikymui skiria 500 Eur sumą, t.y. kiekvienam vaikui po 250 Eur. Kaip teismas nurodė aukščiau, atsakovo pajamos ir išlaidos tiek priteisiant išlaikymą vaikams, tiek šiuo metu yra nepakitusios, todėl teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti nustatyto dydžio (237 Eur) išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

43. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašymas padidinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo 3.15 punktu civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022 nustatytą išlaikymą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š. išlaikymui po 237 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. gruodžio 16 d., iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis), tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas išimtinai vaikų interesams tenkinti uzufrukto teise paliktina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė S. Š. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3. 203 straipsnis).

44. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

45. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

47. Byloje turėjo būti sumokėtas 20,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo priteisimo ((237 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio išlaidos 20,00 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

49. Ieškovė patyrė 550 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (79 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 435 Eur (79 proc. nuo 550 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27-1008/2022 patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.15 punktu iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, priteisiant po 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 00 ct) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 435,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt penknis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Lina Klimaitė