Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui Ž. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. S. ir G. S., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą Z. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovas turi regreso teisę į atsakovą dėl laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmokėtų socialinio draudimo išmokų. Teismo manymu, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių galimybę taikyti įstatyme numatytą visiško nuostolių atlyginimo išimtį. Atmesta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 0,26 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų ir susidarė ne dėl to, kad ieškovas būtų pareiškęs nepagrįstus materialinius reikalavimus, bet dėl padaryto skaičiavimo apsirikimo, be to, šis skaičiavimo apsirikimas nebūtų turėjęs įtakos žyminio mokesčio dydžiui, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 193 Eur žyminio mokesčio, o bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žuvusiosios dukterims išmokėtos socialinio draudimo išmokos, įskaitant našlaičių pensijas, reikšmingai viršijo jų faktiškai patirtą turtinę žalą. Toks skaičiavimas, kokį taikė teismas, yra neteisingas, nes į faktiškai patirtą žalą įskaičiuota ir žala, kurios nukentėjusiosios dar nepatyrė ir tik gali patirti ateityje (nėra žinoma, ar ji bus patirta). Pilnamečių vaikų iki 24 metų amžiaus išlaikymo pareiga siejama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnyje įtvirtintų sąlygų (t. y. mokysis pagal minėtame straipsnyje nurodytas programas, bus reikalinga materialinė parama, neturės galimybių savęs išsilaikyti, tėvas neturės galimybių finansiškai padėti ir t. t.) egzistavimu, o jų nesant išlaikymo pareiga neatsiranda. Šioje byloje aktualu nustatyti faktiškai nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą per konkretų laikotarpį, kuriuo išmokėtų socialinio draudimo išmokų regreso tvarka reikalaujama iš atsakovo – nuo R. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., iki ieškinio laikotarpio pradžios, t. y. 2019 m. vasario 1 d. Per šį laikotarpį nukentėjusiosios abi kartu dėl motinos žūties neteko 9 123,80 Eur išlaikymo. Ieškovas už tą patį laikotarpį buvo išmokėjęs mirusiosios dukterims ir prisiteisęs iš atsakovo regreso tvarka gerokai didesnę 45 447,94 Eur sumą. Taigi dar iki 2019 m. vasario 1 d. (t. y. ieškinio laikotarpio pradžia) ieškovo nukentėjusiosioms išmokėta ir iš atsakovo regreso tvarka išreikalauta suma net 5 kartus viršijo išlaikymą, kurį nukentėjusiosios būtų gavusios iš savo motinos iki 2019 m. vasario 1 d., jei ne nelaimingas atsitikimas. Net jei skaičiuojamojo laikotarpio pabaiga būtų siejama su laikotarpio, už kurį pareikštas ieškinys, pabaiga, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., tokiu atveju turtinė žala prarasto išlaikymo forma abiem nukentėjusiosioms padidėtų 4 417,84 Eur suma ir iš viso sudarytų 13 541,64 Eur. Ieškovo per analogišką laikotarpį sumokėta suma sudaro 54 037,50 Eur, todėl akivaizdu, kad suma yra reikšmingai didesnė. Net ir skaičiuojant už laikotarpį, kol nukentėjusiosios sulauks pilnametystės, nukentėjusiųjų prarastas išlaikymas (20 360,48 Eur) išeina gerokai mažesnis nei joms ieškovo dar iki 2019 m. vasario 1 d. išmokėta bendra 45 447,94 Eur išmokų suma. Net ir skaičiuojant už laikotarpį, kol nukentėjusiosioms sueis 24 metai amžiaus, iš viso išeitų, kad nukentėjusiosios dėl motinos žūties butų netekusios 34 190,24 Eur išlaikymo, bet net ir ši suma yra gerokai mažesnė nei ieškovo nukentėjusiosioms dar iki 2019 m. vasario 1 d. išmokėta 45 447,94 Eurų išmokų suma. Taigi, teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir skaičiavo bei lygino ieškovo iki ieškinio laikotarpio išmokėtas sumas su hipotetine žala, kurią nukentėjusiosios galbūt patirs ateityje, be jokio įstatymo pagrindo preziumuodamas. Tai yra neteisėta ir neteisinga. Ir tai yra tik turtinės žalos atlyginimas, o dar nukentėjusiosioms yra atlyginta ir neturtinė žala, priteista iš atsakovo atskirai, – po 15 000 Eur kiekvienai nukentėjusiajai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys atsakovui Ž. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka ir priteista iš atsakovo 8 567,30 Eur išmokėtų socialinio draudimo išmokų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovui.

21. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą iš atsakovo neteisingai skaičiavo nukentėjusiems asmenims padarytą turtinę žalą. Teigiama, kad iš atsakovo ieškovui jau yra priteista didesnė suma nei atsakovo nukentėjusiems asmenims padaryta žala, todėl nėra pagrindo priteisti daugiau žalos atlyginimo ieškovui.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą – eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

23. VSDFV Klaipėdos skyrius įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. SDR-212 „Dėl R. S. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“ pripažino draudžiamuoju įvykiu. Dėl minėto eismo įvykio žuvusiosios R. S. dukterims G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. sprendimais Nr. SNAD-1021 „Dėl G. S. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ ir Nr. SNAD-1023 „Dėl L. S. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ paskirtos ir išmokėtos po 14 366,67 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Taip pat 2015 m. balandžio 14 d. sprendimais Nr. SNAD-706 „Dėl G. S. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ ir Nr. SNAD-724 „Dėl L. S. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ G. S. ir L. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtos ir mokamos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendimais Nr. PE_SP1-2952 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo G. S.“ ir Nr. PE_SP1-2963 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo L. S.“ nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugsėjo 30 d. G. S. ir L. S. paskirtos ir mokamos socialinio draudimo našlaičių pensijos (našlaičių pensija).

24. Kaltu dėl R. S. žūties Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2017 pripažintas Ž. S. Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, nukentėjusiųjų asmenų – žuvusiosios dukrų L. S. ir G. S. – civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies pritiesiant kiekvienai po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti – iš Ž. S. 13 404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 595,74 Eur. Šiuo nuosprendžiu taip pat, be kita ko, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą iš Ž. S., o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

25. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-659/2018 iš atsakovo Ž. S. ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui regreso tvarka yra priteista 55 460,63 Eur žalos atlyginimo. Kaip matyti iš sprendimo turinio, į šią nurodytą sumą, be kita ko, patenka G. S. ir L. S. išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus – kiekvienai po 14 366,67 Eur (abiem bendrai 28 733,34 Eur), periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. lapkričio 30 d. – kiekvienai po 2 643,21 Eur (abiem bendrai 5 286,42 Eur), valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gruodžio 31 d. – kiekvienai po 3 335,86 Eur (abiem bendrai 6 671,72 Eur).

26. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6865-637/2019 patvirtinta taikos sutartimi atsakovas Ž. S. įsipareigojo ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui atlyginti 4 756,46 Eur žalą. Žalą sudaro G. S. ir L. S. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. išmokėtų 1 750,74 Eur (kiekvienai po 875,37 Eur) periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. G. S. ir L. S. išmokėtų 3 005,72 Eur (kiekvienai po 1 502,86 Eur) valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų.

27. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio 31 d. iš atsakovo Ž. S. ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui iš viso yra priteista 45 447,94 Eur (28 733,34 + 5 286,42 + 6 671,72 + 4 756,46) socialinio draudimo išmokų (vienkartinių draudimo išmokų apdraustajam mirus, periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijų), skirtų G. S. ir L. S. turtinei žalai dėl motinos žūties (negautoms pajamoms, netektam išlaikymui) atlyginti.

28. Iš byloje esančių pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. G. S. ir L. S. buvo išmokėta 2 200,38 Eur (kiekvienai po 1 100,19 Eur) periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir 6 366,92 Eur našlaičių pensijų (kiekvienai po 3 183,46 Eur). Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas yra išmokėjęs 8 567,30 Eur (2 200,38 + 6 366,92) socialinio draudimo išmokų, dėl kurių priteisimo regreso tvarka iš atsakovo sprendžiama nagrinėjamoje byloje, o iš viso laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 54 045,24 Eur (45 447,94 Eur + 8 567,30 Eur).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tačiau socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021). Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-695/2016).

30. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių ir dėl to, kad ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas G. S. ir L. S., turi regreso teisę į Ž. S. tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmokos apima nukentėjusiosioms jo padarytos turtinės žalos atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Tačiau byloje ginčas kyla būtent dėl to, ar laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. G. S. ir L. S. išmokėtos 8 567,30 Eur dydžio socialinio draudimo išmokos apima nukentėjusiosioms padarytos turtinės žalos atlyginimą, t. y., atsakovo teigimu, egzistuoja aiški neatitiktis tarp nukentėjusiųjų G. S. ir L. S. realiai patirtos turtinės žalos ir joms išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju teismas turėtų patikrinti, ar išmokėtos ir prašomos priteisti socialinio draudimo išmokos aiškiai neatitinka, t. y. aiškiai didesnės nei atsakovo nukentėjusiosioms padaryta turtinė žala.

31. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams bei padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka yra mažesnė už nukentėjusioms padarytos turtinės žalos dydį, todėl socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančią CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015).

33. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015, 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-706/2015). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui R. S. jos vaikų patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, aktualus laikotarpis, per kurį vaikai išlaikymą būtų turėję teisę gauti, jei jų mama nebūtų žuvusi, o ne šie praradimai iki konkretaus laikotarpio pradžios, kaip skaičiuoja atsakovas. Kadangi vienkartinės socialinio draudimo išmokos nėra susietos su konkrečiu laikotarpiu, svarbu nustatyti, kokią visą turtinę žalą (negautas pajamas, netektą išlaikymą) patyrė tretieji asmenys dėl motinos mirties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. S. ir L. S. (duomenys neskelbtini) mirus jų mamai R. S. neteko išlaikymo tiek mamos darbo užmokesčio dalimi, tiek natūrinėmis formomis.

1) nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo 300 Eur (atskaičius mokesčius apie 252 Eur);

2) nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 Eur (atskaičius mokesčius apie 273 Eur);

3) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur (atskaičius mokesčius apie 296 Eur);

4) nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur (atskaičius mokesčius apie 317 Eur 2016 metais ir apie 335 Eur 2017 metais);

5) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 400 Eur (atskaičius mokesčius apie 361 Eur);

6) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 555 Eur (atskaičius mokesčius apie 396 Eur);

7) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 607 Eur (atskaičius mokesčius apie 447 Eur);

8) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 468 Eur);

9) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 550 Eur);

10) nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur).

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vidutinės žuvusiosios pajamos 2014 m. buvo 384,15 Eur per mėnesį ir kad dukroms G. S. ir L. S. motinos mirties metu tekdavo kiekvienai po ketvirtadalį, t. y. po 96,04 Eur, jos pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalyje kintant ekonominei situacijai, tai yra 2–3 kartus didėjant minimaliajai algai, didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, proporcingai didėja ir padarytos turtinės žalos dydis. Nėra jokių duomenų, kad, skirtingai negu daugumai šalies gyventojų, žuvusiosios darbo užmokestis kylant MMA turėjo nedidėti ar net sumažėti. Taigi, skaičiuojant nukentėjusioms padarytos turtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į minimaliosios mėnesinės algos didėjimą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad žuvusiosios darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė apie 1,5 MMA (MMA buvo 252 Eur, o žuvusioji vidutiniškai gaudavo 384,15 Eur darbo užmokestį), todėl nėra pagrindo vertinti, kad ateityje žuvusioji būtų gavusi darbo užmokestį, kuris ne didesnis kaip viena MMA.

36. Taigi, mamai R. S. mirus (duomenys neskelbtini) jos dukra G. S. iki pilnametystės (duomenys neskelbtini) neteko mamos darbo užmokesčio apie 13 203 Eur ((4,5 mėn. x 252 Eur + 6 mėn. x 273 Eur + 6 mėn. x 296 Eur + 6 mėn. x 317 Eur + 12 mėn. x 335 Eur + 12 mėn. x 361 Eur + 12 mėn. x 396 Eur + 12 mėn. x 447 Eur + 12 mėn. x 468 Eur + 8,5 mėn. x 550 Eur) / 4 x 1,5 = (1 134 + 1 638 + 1 776 + 1 902 + 4 020 + 4 332 + 4 752 + 5 364 + 5 616 + 4 675) / 4 x 1,5 = 35 209 / 4 x 1,5). Mamai R. S. mirus (duomenys neskelbtini) jos dukra L. S. iki pilnametystės (duomenys neskelbtini) neteks dar papildomai (nuo (duomenys neskelbtini)) mamos darbo užmokesčio, jei nesikeis MMA, apie 7 012 Eur ((3,5 mėn. x 550 Eur + 26,5 mėn. x 633 Eur) / 4 x 1,5 = (1 925 + 16 775) / 4 x 1,5)). Taigi iš viso G. S. ir L. S. iki pilnametystės neteks žuvusios mamos darbo užmokesčio apie 33 418 Eur (13 203 Eur x 2 + 7 012 Eur).

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad į žalos, netekus maitintojo, dydį gali būti įtraukiamas netektas išlaikymas (netekta mirusiojo pajamų dalis), iki išlaikytinis sukaks 24 metų amžiaus, pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-427-381/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1866-480/2015). Kita vertus, teisė gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus bei valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją besimokantiems asmenims iki 24 metų amžiaus taip pat numatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje. Taigi, trečiųjų asmenų netekta žuvusios pajamų dalis didėja pajamomis už šešerius metus (nuo 18 iki 24 metų amžiaus), t. y. G. S. atveju apie 16 260 Eur ((3,5 mėn. x 550 Eur + 68,5 mėn. x 633 Eur) / 4 x 1,5 = (1 925 + 43 361) / 4 x 1,5), L. S. – apie 17 091 Eur ((72 mėn. x 633 Eur) / 4 x 1,5), jei nesikeis MMA.

38. Vadinasi, apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui R. S. jos vaikų patirtos žalos dydį, pasireiškiantį netektu išlaikymu vien tik kaip negauta darbo užmokesčio dalimi, už visą laikotarpį, susidaro suma apie 66 769 Eur (33 418 Eur + 16 260 Eur + 17 091 Eur). Taip pat sutiktina, kad apskaičiuota žuvusiosios pajamų dalis, tenkanti kiekvienai iš nepilnamečių dukrų, yra mažesnė už teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamą pusės MMA kriterijų vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020), todėl manytina, kad prie vaikų būtinųjų ir kitų poreikių tenkinimo žuvusioji prisidėdavo ir kitomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje. Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, taip pat turi ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-64/2015 ir kt.). Pastovus kasdienis rūpestis ir pagalba vaikams yra būtini iki jų pilnametystės, o tėvų indėlis į pagalbą buityje, šeimos išlaikymą natūra turi būti įvertintas tam tikra ekonomine verte, kuri, remiantis teismų praktika, sudaro bent jau minimaliąją mėnesinę algą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-427-381/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1866-480/2015, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3024-565/2021). Taigi, net jei skaičiuojant, kad išlaikymas natūra reikalingas, kol žuvusiosios dukros yra nepilnametės, ir net jei, kaip atsakovas nurodo, netekto išlaikymo natūra vertė abiem mergaitėms turėtų būti 1/2 MMA, atitinkamai po 1/4 kiekvienai, trečiųjų asmenų netektas išlaikymas natūra didėja: G. S. ir L. S. atveju nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – apie 17 605 Eur ((4,5 mėn. x 252 Eur + 6 mėn. x 273 Eur + 6 mėn. x 296 Eur + 6 mėn. x 317 Eur + 12 mėn. x 335 Eur + 12 mėn. x 361 Eur + 12 mėn. x 396 Eur + 12 mėn. x 447 Eur + 12 mėn. x 468 Eur + 8,5 mėn. x 550 Eur) / 2 = (1 134 + 1 638 + 1 776 + 1 902 + 4 020 + 4 332 + 4 752 + 5 364 + 5 616 + 4 675) / 2), L. S. atveju (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) – dar papildomai apie 4 675 Eur ((3,5 mėn. x 550 Eur + 26,5 mėn. x 633 Eur) / 4 = (1 925 + 16 775) / 4), jei nesikeis MMA.

39. Vadinasi, apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui R. S. jos vaikų patirtos žalos dydį, pasireiškiantį netektu išlaikymu kaip negauta darbo užmokesčio dalimi ir kaip išlaikymu natūra, už visą laikotarpį, susidaro bent jau apie 89 049 Eur (66 769 Eur + 17 605 Eur + 4 675 Eur) suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovo išmokėtos ir prašomos priteisti socialinio draudimo išmokos nukentėjusiems asmenims G. S. ir L. S. bent jau iki ginčo laikotarpio pabaigos – 2020 m. gruodžio 31 d. yra mažesnės, negu nukentėjusių asmenų patirta turtinė žala dėl R. S. žūties. Atsakovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo išmokėtos ir prašomos priteisti socialinio draudimo išmokos aiškiai neatitinka padarytos turtinės žalos, t. y. aiškiai didesnės, nei atsakovo nukentėjusiosioms padaryta turtinė žala. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas atsakovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovo Ž. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.