Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

nuteistajai L. G. ir jos gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P., D. S., A. B., L. G., E. M., S. P., A. A. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės

atėmimo bausme;

- už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

- už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

- už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

paskirtos bausmės, esant nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežčiausia 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimtos švelnesnės bausmės, R. P. paskiriant subendrintą 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo minėtų nusikalstamų veikų padaryme.

D. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi D. S. paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, pakeista 2023 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirta ir atlikta 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių bausme, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvo atėmimo bausmė, į kurią įskaityta visa laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį, pakeistą 2023 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. S. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros visu laisvės apribojimo bausmės laiku BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu A. B. skirtas įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 100 Eur. nukentėjusiajai V. L. (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje, neįsidarbinus tęsti registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią A. B. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina.

L. G. pripažinta kalta pagal 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir nuteista 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros visu laisvės apribojimo bausmės laiku BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu L. G. skirtas įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 100 Eur. nukentėjusiajai V. L. (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje, neįsidarbinus tęsti registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią L. G. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

L. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina.

E. M. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros visu laisvės apribojimo bausmės laiku BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu E. M. skirtas įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 100 Eur. nukentėjusiajai V. L. (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje, neįsidarbinus tęsti registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią E. M. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina.

S. P. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros visu laisvės apribojimo bausmės laiku BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu S. P. skirtas įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 100 Eur. nukentėjusiajai V. L. (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje, neįsidarbinus tęsti registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią S. P. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina.

A. A. B. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir nuteista 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros visu laisvės apribojimo bausmės laiku BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu A. A. B. skirtas įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 100 Eur. nukentėjusiajai V. L. (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje, neįsidarbinus tęsti registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią A. A. B. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

A. A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos Ž. P. ir G. A., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Nukentėjusiosios V. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir jai priteista 5000 Eur neturtinė žala solidariai iš nuteistųjų R. P., S. P., E. M., D. S., Ž. P., A. A. B., A. B., L. G., G. A..

Tenkintas visiškai UAB ,,D. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo bei priteistas iš nuteistųjų R. P., S. P., E. M., D. S., solidariai 4200 eurų turtinės žalos atlyginimas; priteistas iš nuteistųjų R. P. ir Ž. P. solidariai 17000 Eur turtinės žalos atlyginimas; iš R. P., L. G., Ž. P. solidariai priteistas 6600 Eur turtinės žalos atlyginimas; iš R. P., L. G., A. A. B., A. B. solidariai priteistas 6600 Eur turtinės žalos atlyginimas; iš R. P. ir L. G. solidariai priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Tenkintas visiškai UAB ,,M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo bei priteistas iš nuteistųjų R. P. ir G. A. solidariai 8400 Eur turtinės žalos atlyginimas; iš R. P. ir Ž. P. solidariai 390 Eur turtinės žalos atlyginimas.

UAB ,,D. K.“ ir UAB ,,M.“ ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, turėdami tikslą apgaule įgyti savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai svetimą turtą, įgyvendinant minėtą nusikalstamą sumanymą bendrais veiksmais neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, atliko neteisėtas finansines operacijas, bei bendrai veikdami kartu su D. S., S. P., E. M., G. A., L. G., Ž. P., A. B. ir A. A. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje bei esančiais laisvėje, šiuos pinigus išgrynino, bei tokiu būdu įgijo savo ir kitų bendrininkų D. S., S. P., E. M., G. A., L. G., Ž. P., A. B. ir A. A. B., bei nenustatytų bendrininkų naudai svetimą turtą.

2. Pats R. P., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai svetimą turtą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) r., 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 11.41 val. paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. L. į šios mobilaus ryšio telefoną (toliau - MRT), kurio abonentinis numeris *******32, melagingai prisistatė policijos darbuotoju bei nurodė melagingas aplinkybes apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mieste sulaikyti asmenys ir pas vieną iš jų neva rasti V. L. vardu išduoti suklastoti asmens dokumentai - asmens tapatybės kortelė ir jos su AB „Swedbank“ sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis bei nurodė šiai, kad su ja susisieks banko darbuotojas, bei tokiais savo veiksmais nukentėjusiąją suklaidino dėl prieš ją daromos nusikalstamos veikos, taip įgydamas jos pasitikėjimą.

3. Toliau tęsiant daromą nusikalstamą veiką, tikslu užvaldyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 11.52 val. paskambino iš MRT numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. L., kuri taip pat yra UAB „D. K. “ ir UAB „M.“ direktorė, ir melagingai prisistatęs AB „Swedbank“ Saugos - prevencijos skyriaus darbuotoju, bei pasivadinęs „D. K.“, šiai nurodė melagingas aplinkybes apie neva jos banko sąskaitose, esančiose AB „Swedbank“, vykstančius nelegalius pervedimus, ir taip įtikino V. L. padiktuoti prisijungimų prie AB „Swedbank“ esančių jos asmeninių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „D. K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis (vartotojo ID ir slaptažodžius), tokiu būdu tyčia neteisėtai apgaulės būdu įgiję V. L., UAB „D. K.“ ir UAB „M.“ sąskaitų, esančių AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, bei, pasinaudoję šiais neteisėtai įgytais duomenimis, save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir taip pažeidė informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją. Jis be to V. L. melagingai nurodė, kad prie jos elektroninės bankininkystės yra prijungti 3 svetimi telefonai, kuriais bandoma atlikti piniginius pervedimus, todėl siekiant juos pašalinti, būtina šios paskyrą perkelti į kitą įrenginį bei atšaukti jau inicijuotus mokėjimus, dėl ko savo mobiliajame įrenginyje įdiegė SMART ID programėlę, ją susiejo su nukentėjusios V. L. paskyra, pastaroji patvirtino paskyros perkėlimą į kitą įrenginį. Po to neteisėtai internetu prisijungė prie V. L. internetinės bankininkystės sistemos ir banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“, bei laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.52 val., neteisėtai atliko šias finansines operacijas: iš nukentėjusios V. L. asmeninių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „D. K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas į bendrininkų banko sąskaitas, nenustatyto asmens ar asmenų gautas, pasinaudojant „Facebook“ sukurtais netikrais profiliais (anketomis) „B. S.“, „G. Š.“, „N. J.“, juose nurodžius apie galimą uždarbį atliekant „tariamą“ darbą: į S. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į G. A. motinos R. A. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.25 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.30 val., iš AB „Swedbank“ esančios V. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 17000 eurų į AB „Swedbank“ esančias banko sąskaitas: Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1600 eurų, G. A. motinos R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1400 eurų, S. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 9800 eurų ir L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 4200 eurų; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.37 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.52 val., iš AB „Swedbank“ esančios V. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4500 Eur į AB „Swedbank“ esančias banko sąskaitas: G. A. motinos R. A. (nežinančios apie nusikalstamą sumanymą) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 4200 eurų ir Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 300 eurų; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.44 val., iš AB „Swedbank“ esančios UAB „D. K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 34 600 eurų į AB „Swedbank“ esančias banko sąskaitas: Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 17000 eurų, S. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 4200 eurų ir L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 13400 eurų; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.44 val., iš AB „Swedbank“ esančios UAB „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8790 eurų į AB „Swedbank“ esančias banko sąskaitas: Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 390 eurų ir G. A. motinos R. A. (nežinančios apie nusikalstamą sumanymą) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 8400 eurų. Po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas ar bendrininkai apie atliktus neteisėtus pavedimus informavo laisvėje esančius bendrininkus: E. M., S. P., G. A., L. G., Ž. P., A. B., A. A. B., bei koordinavo paminėtų asmenų, kuriems pervedė pinigines lėšas, bei asmenų, kurie vyko pasiimti išgrynintus pinigus: E. M. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmus, jiems nurodė, kur vykti išgryninti jiems pervestus pinigus bei kuriems asmenims šias pinigines lėšas perduoti arba persiųsti.

4. S. P., veikdama kartu su D. S., R. P., E. M., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir esančiais laisvėje, socialiniame tinkle www.facebook.com radusi skelbimą, pavadintą socialinio tinklo vartotojo vardu „G. Š.“, kuris buvo sukurtas ir patalpintas nenustatyto asmens, apie siūlomą darbą - už atlygį gryninti pinigines lėšas, pervestas į asmens banko sąskaitą, ir jas perduoti po to nurodytiems asmenims, suprasdama siūlomo darbo neteisėtą pobūdį, susisiekė su socialinio tinklo vartotoju, pasivadinusiu vardu „G. Š.“, sutiko atlikti minėtą darbą ir jam nurodė savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ bei vykdė toliau jai nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. už gaunamą atlygį išgrynino bei atidavė nurodytiems asmenims jai pervestus nusikalstamu būdu gautus pinigus.

5. L. G., veikdama kartu su R. P., Ž. P., A. B. ir A. A. B., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei esančiais laisvėje, socialiniame tinkle www.facebook.com radusi skelbimą, pavadintą socialinio tinklo vartotojo vardu „B. S.“, kuris buvo sukurtas ir patalpintas D. S., apie siūlomą darbą - už atlygį gryninti pinigines lėšas, pervestas į asmens banko sąskaitą, ir jas perduoti po to nurodytiems asmenims, suprasdama siūlomo darbo neteisėtą pobūdį, susisiekė su socialinio tinklo vartotoju, pasivadinusiu vardu „B. S.“, sutiko atlikti minėtą darbą ir jam nurodė savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ bei vykdė toliau jai nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. už gaunamą atlygį išgrynino bei atidavė, padarė pašto perlaidas nenustatyto asmens nurodytiems asmenims jai pervestus nusikalstamu būdu gautus pinigus.

6. A. A. B. (nusikaltimo padarymo metu – J.) veikdama kartu su R. P., L. G., A. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, esančiais laisvėje, socialiniame tinkle www.facebook.com radusi skelbimą, pavadintą socialinio tinklo vartotojo vardu „B. S.“, kuris buvo sukurtas ir patalpintas nenustatyto nusikaltimo bendrininko , apie siūlomą darbą - už atlygį gryninti pinigines lėšas, pervestas į asmens banko sąskaitą, ir jas perduoti po to nurodytiems asmenims, suprasdama siūlomo darbo neteisėtą pobūdį, susisiekė su socialinio tinklo vartotoju, pasivadinusiu vardu „B. S.“, sutiko atlikti minėtą darbą ir jam nurodė savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“.

7. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikaltimo bendrininkas, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai internetu prisijungę prie V. L. internetinės bankininkystės sistemos ir banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.52 val., neteisėtai atliko šias finansines operacijas: iš nukentėjusios V. L. asmeninių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „D. K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas į S. P., G. A. motinos R. A., L. G. ir Ž. P. banko sąskaitas, gautas pasinaudojant „Facebook“ sukurtais netikrais profiliais (anketomis) „B. S.“, „G. Š.“, „N. J.“, juose nurodžius apie galimą uždarbį atliekant „tariamą“ darbą, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.25 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.30 val. iš AB „Swedbank“ esančios V. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 17000 eurų: 1600 eurų į Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 eurų į G. A. motinos R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 9800 eurų į S. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4200 eurų į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.37 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.52 val. iš AB „Swedbank” esančios V. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 4500 eurų: 4200 eurų į R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 300 eurų į Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.44 val., iš AB „Swedbank“ esančios UAB „D. K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) viso pervedė 34600 eurų: 17000 eurų į Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4200 eurų į S. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13400 eurų į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 12.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8.44 val., iš AB „Swedbank“ esančios UAB „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) viso pervedė 8790 eurų: 390 eurų į Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8400 eurų į G. A. motinos R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to nenustatytas nusikaltimo bendrininkas ar bendrininkai apie atliktus mokėjimus informavo laisvėje esančius bendrininkus, koordinavo asmenų, kuriems pervedė pinigines lėšas, bei asmenų, kurie vyko pasiimti išgrynintus pinigus, veiksmus, jiems nurodydami, kur vykti išgryninti jiems pervestus pinigus bei kuriems asmenims šias pinigines lėšas perduoti arba persiųsti.

8. S. P., 2019 m. rugpjūčio 2 d. gavusi informaciją apie į jos banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, neteisėtai atliktus pinigų pavedimus, vykdydama nenustatyto asmens nusikalstamus nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame, laikotarpiu nuo 12.42 val. iki 12.47 val., per 7 kartus išgrynino bendrą 14000 eurų sumą, kaip atlygį sau pasiėmė 400 eurų, o likusią pinigų sumą, vykdydama nenustatyto asmens nusikalstamus nurodymus, nuvykusi taksi automobiliu į jai nurodytą susitikimo vietą - prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė D. S. žmonai E. M..

9. D. S. 2019 m. rugpjūčio 2 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P., E. M., S. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas nenustatyto nusikaltimo bendrininko nurodymus nenustatytomis ryšio priemonėmis susisekė su nusikaltimo bendrininke savo žmona E. M., esančia laisvėje, ir jai nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir iš nusikaltimo bendrininkės S. P. paimti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, ir juos perduoti nenustatytiems asmenims.

10. E. M., veikdama bendrininkų grupėje su D. S., R. P., S. P. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei esančiais laisvėje, 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 14 val. vykdydama tuometinio (šiuo metu yra išsiskyrę) savo sutuoktinio D. S. nusikalstamus nurodymus, nuvyko į nurodytą susitikimo vietą - prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su „Taksi“ automobiliu ten atvykusia S. P., kuri jai perdavė nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas - 13600 eurų, šios tą pačią dieną laikotarpiu nuo 12.42 val. iki 12.47 val. per 7 kartus išgrynintas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to E. M., gavusi nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas - 13600 eurų, jas perdavė nenustatytiems ikiteisminio tyrimo metu asmenims.

11. L. G. 2019 m. rugpjūčio 2 d. gavusi informaciją apie į jos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, neteisėtai pervestus pinigus, vykdydama gaunamus nenustatyto asmens nusikalstamus nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 13.13 val. iki 13.14 val., per 3 kartus išgrynino bendrą 4200 eurų sumą, kaip atlygį sau pasiėmė 200 eurų, o likusią pinigų sumą, vykdydama tolimesnius nusikalstamus nurodymus, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) paštą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur nusikalstamu būdu gautus pinigus - 4000 eurų persiuntė nenustatyto asmens nurodytam asmeniui - A. A. B.; tačiau pastarajai nepavykus šių pinigų išgryninti dėl pasibaigusio jos asmens dokumento galiojimo, ji vykdydama toliau gaunamus nusikalstamus nurodymus 2019 m. rugpjūčio 3 d. pakartotinai nuvyko į (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pakeitė nusikalstamu būdu gautų pinigų - 4000 eurų gavėją į A. B.. 2019 m. rugpjūčio 3 d. L. G., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, vykdydama gaunamus nenustatyto asmens nusikalstamus nurodymus, gavusi informaciją apie į jos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, neteisėtai atliktus mokėjimus (pervestus pinigus), nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 8.34 val. iki 8.40 val. per 7 kartus išgrynino bendrą 13400 eurų sumą, kaip atlygį sau pasiėmė 200 eurų, o likusią pinigų sumą - 13200 eurų, vykdydama tolimesnius nusikalstamus nurodymus, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) paštą, esantį (duomenys neskelbtini), per 6 kartus po 2200 eurų persiuntė pinigus nenustatyto asmens nurodytam asmeniui - Ž. P.. Ž. P. nepavykus išgryninti jai dalies persiųstų pinigų - 3 pavedimų po 2200 eurų, t. y bendrai - 6600 eurų sumos, nes pašto skyriuose nebuvo pinigų, L. G. toliau vykdydama gaunamus nenustatyto asmens nusikalstamus nurodymus, 2019 m. rugpjūčio 3 d. nuvyko į „Paypost“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir Ž. P. jos pačios, t. y. L. G., siųstuose 3 pinigų pervedimuose po 2200 eurų, pakeitė gavėją, juo nurodydama A. B..

12. A. A. B. , gavusi informaciją, jog L. G. jai išsiuntė pašto piniginę perlaidą, vykdydama gaunamus nenustatyto asmens nusikalstamus nurodymus, (duomenys neskelbtini) Centriniame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikusi savo asmens dokumentą - pasą, reikalavo išmokėti L. G. jai persiųstus 4000 eurų, tačiau dėl pasibaigusio jos asmens dokumento galiojimo, pašto darbuotoja išduoti jai pinigus atsisakė, dėl ko ji, A. A. B., susitarė su A. B., kad šis išgrynins jam paštu pervestas pinigines lėšas. Tuomet A. B. sutikimu, ji jo asmeninius duomenis - vardą ir pavardę persiuntė nenustatytam asmeniui, naudojusiam ,,Facebook“ paskyros vartotoją „B. S.“, o šis asmuo nurodė L. G. nuvykti į pašto skyrių ir pakeisti piniginių lėšų gavėją, t. y. vietoj „A. A. J.“ nurodyti lėšų gavėją „A. B.“. Po to A. A. B., L. G. 2019 m. rugpjūčio 3 d. „Paypost“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 3 - juose pinigų pervedimuose po 2200 eurų pakeitus gavėją, vietoje Ž. P. nurodant A. B., gavusi informaciją apie pašto skyriuose gautas pinigines perlaidas A. B. vardu, apie tai informavo pastarąjį.

13. A. B., veikdamas kartu su bendrininkais R. P., L. G., A. A. B., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei esančiais laisvėje, A. A. B. dėl pasibaigusio galioti paso nepavykus išgryninti jai L. G. persiųstus 4000 eurų, įgytus sukčiavimo būdu, jis su A. A. B. susitarė, kad jis išgrynins jam pervestas pinigines lėšas, po ko jis socialinio tinklo vartotojui, pasivadinusiam vardu „B. S.“, kuriuo naudojosi nenustatytas nusikaltimo bendrininkas, per A. A. B. pateikė savo asmens duomenis ir kontaktus, po ko L. G. jam persiuntus pašto perlaidomis sukčiavimo būdu įgytus pinigus, jis 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens dokumentą, išgrynino L. G. jam persiųstus 4000 eurų; tą pačią dieną apie 14.02 val. nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pašto klientų aptarnavimo skyrių, esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per 3 kartus po 2200 eurų bendrai išgrynino 6600 eurų, persiųstus L. G., sau kaip atlygį iš jų pasiėmė 600 eurų, o likusią pinigų sumą - 10 000 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

14. Tokiais savo veiksmais R. P., panaudodamas apgaulę ir veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su D. S., E. M., S. P., G. A., L. G., Ž. P., A. B., A. A. B., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai tyčia bendrai įgijo labai didelės vertės 64890 eurų svetimą turtą: nukentėjusiajai V. L. priklausančius 21500 eurų, UAB „D. K.“ priklausančius 34600 eurų ir UAB „M.“ priklausančius 8790 eurų; šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475); S. P., D. S., E. M., panaudojant apgaulę ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai tyčia apgaule bendrai įgijo 14000 eurų svetimą turtą: nukentėjusiajai V. L. priklausančius 9800 eurų, UAB „D. K.“ priklausančius 4200 eurų; bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475); L. G. panaudojant apgaulę ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. P., Ž. P., A. B. ir A. A. B. (iki santuokos J.), kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai tyčia, apgaule, bendrai įgijo 17600 eurų svetimą turtą: nukentėjusiajai V. L. priklausančius 4200 eurų, UAB „D. K.“ priklausančius 13400 eurų; bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475); A. A. B., A. B., panaudodami apgaulę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su R. P., L. G., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai tyčia, apgaule, bendrai įgijo 10600 eurų svetimą turtą: nukentėjusiajai V. L. priklausančius 4000 eurų, UAB „D. K.“ priklausančius 6600 eurų, bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d; TAR, 2023, Nr. 2023-08475).

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį, sutrumpinti jam paskirtą bausmę, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmes subendrinti su paskutiniuoju įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir įskaičiuoti išbūtą laiką.

15.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas perkvalifikuodamas jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, pasunkino jo teisinę padėtį.

15.2. Pasak apelianto, jam paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytą žalą ir bylos nagrinėjimo trukmę (daugiau, kaip 5 metus), turėtų būtų sutrumpinta.

15.3. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiajai priteista 5 000 Eur neturtine žala.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, peržiūrėti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir jį išteisinti, panaikinant jo atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius.

16.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu nebuvo surinkta jokių duomenų rodančių, jog jis būtų prašęs ar liepęs savo sutuoktinei E. M. paimti pinigus. Todėl jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis tik prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė iš jo negali būti priteisti ir civiliniai ieškiniai.

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

17.1. Skunde nuteistasis teigia, kad jis nusikaltimo nepadarė. Liko apgautas ir išnaudotas kitų asmenų. Nei vieno iš nuteistųjų jis nepažįsta, išskyrus savo žmoną A. A. B.. Tuo tarpu jo vaikai matys, kaip policijos pareigūnai ateina tikrinti jo, kaip kokio nusikaltėlio ir tai vaikams bei žmonai sukels psichologinę traumą. Jo žmona turi neužilgo gimdyti ir tai gali sukelti būsimam vaikui ir žmonai sveikatos problemų dėl streso. Juolab, kad vaikai lanko darželį ir gali prasitarti auklėtojai, jog pas juos lankosi policija, o tai patrauktų ir socialinių darbuotojų dėmesį.

17.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis niekada nėra nusikaltęs ir neturi nuobaudų. Jis turi finansinių įsipareigojimų, todėl neturės iš ko mokėti baudos. Per visą tą laiką kol vyko teismo procesas jis negalėjo išvykti iš Lietuvos ir taip užsidirbti.

18. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei bylą nutraukti, o civilinius ieškinius atmesti.

18.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos išsakytų nuteistosios L. G. nekaltumą patvirtinančių aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai ją pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir tuo padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimus bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

18.2. Skunde teigiama, kad nuteistosios L. G. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais, iš esmės tik formaliai aptariant bylos aplinkybes, jas vertinant bendrai visų nuteistųjų atžvilgiu ir neindividualizuojant šių aplinkybių L. G. atveju. Kaltę pagrinde grindžiant tuo, kad ji yra suaugusi ir pakaltinama, socialiai subrendusi, todėl neabejotinai suvokė atlikdama bankines operacijas ir su jomis susijusius veiksmus ir todėl turėjo suprasti, kad vykdydama į jos sąskaitą neaiškios kilmės gautų pinigų persiuntimus kitiems asmenims vykdo su nepažįstamu asmeniui ar kitais asmenimis sukčiavimą ir nori taip veikti.

18.3. Skunde cituojami nuteistosios L. G. parodymai ir pabrėžiama, kad viską ji darė atvirai, legaliai. Visi jos atlikti veiksmai yra fiksuoti ir visa informacija (pavedimai, susirašinėjimas su darbą pasiūliusiu asmeniu ir kt.) yra išsaugota bei perduota policijai. Ji nesistengė bet kokiu būdu maskuoti savo duomenų, juos slėpti ar kitaip iškraipyti, o savo „Facebook“ paskyroje buvo nurodžiusi visus tikrus savo duomenis (telefoną, elektroninį paštą, nuotrauką). Be to ji žinojo, kad pinigus perveda realiems asmenims ir jos pavedimuose įrašytos asmenybės (asmens duomenys) tikros bei pinigai jiems bus atiduoti tik pateikus asmens tapatybės dokumentus, t. y. patikrinus jų tapatybes.

18.4. Skunde pažymima, kad L. G. manė, jog ji bendrauja su moterimi, kuri turi oficialią paskyrą „Facebook“ ir kurios asmenybė paskyroje yra užregistruota, užfiksuota ir esant reikalui teisėsaugos pareigūnų nustatoma. Nes ji pati, registruodama savo paskyrą, atliko nurodytus savo duomenų pateikimo veiksmus ir manė, kad be šių duomenų vieša ir oficiali paskyra negali būti sukurta ir užregistruota. Ta aplinkybė, kad paskyrą galima užregistruoti ir su neteisingais asmenybės identifikavimo duomenimis, jai tapo žinoma tik šio ikiteisminio tyrimo metu. Pati L. G., kaip ir nukentėjusioji V. L. šiuo atveju buvo analogiškai apgauta sukčiavimą įvykdžiusių asmenų, t. y. ji irgi buvo suklaidinta dėl kaltininko pateiktos informacijos, jo tariamos teisės į turtą bei dėl jo ketinimų ir tokiu būdu buvo priversta į savo sąskaitą gautus su „B. S.“ verslo vykdymu susijusius pinigus pervesti kitiems realiems asmenims, žinodama, kad tuos pinigus galės atsiimti tik realūs asmenys, pateikę savo pasą ir tas pinigų gavėjus bus galima identifikuoti.

18.5. Skunde akcentuojama, kad vadovaujantis nuosprendyje dėstoma logika ir dėstomu teisės aiškinimu bei bylos faktinių aplinkybių vertinimu, šioje byloje nukentėjusiu asmeniu pripažinta V. L. taip pat turėjo būti įtariamoji bei kaltinamoji, nes visi teismo L. G. atžvilgiu nurodyti kriterijai tiesiogiai taikytini ir nukentėjusiajai: V. L. yra suaugusi ir pakaltinama, todėl neabejotinai suvokė atliekanti bankines operacijas ir su jomis susijusius veiksmus ir turėjo suprasti, kad vykdydama nepažįstamo asmens nurodymus (atitinkamas asmuo buvo vienodai pažystamas ar nepažystamas tiek jai, tiek L. G.) dėl prisijungimo kodų padiktavimo tikslu atlikti bankines operacijas ir atitinkamų bankines operacijas patvirtinančių kodų suvedimo identifikaciniame įrenginyje (neįsitikinus ir net nematant bei nededant elementarių pastangų pamatyti jų turinio), vykdė su tuo asmeniui ar kitais asmenimis sukčiavimą ir to norėjo.

18.6. Skunde teigiama, kad jeigu L. G. nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis tariamai nebuvo apgauta, tai konstatuotina, jog ir nukentėjusioji V. L. tokiomis aplinkybėmis negalėjo būti apgauta, kadangi V. L. turėjo suvokti, kad banko darbuotojai neskambina telefonu ir neprašo elektroninės bankininkystės duomenų, kaip ir neprašo atlikti elektronines bankines operacijas bei pan., todėl nukentėjusioji taip pat turėjo suvokti bei įvertinti savo daromų veiksmų neteisėtumo ir pavojingumo pobūdį, aplinkybes, kad dėl jos tokio netinkamo (nerūpestingo ir net aplaidaus) veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai bei jų norėjo. O jos nemąstymas neatleidžia V. L., kaip ir L. G. (nuosprendžio 110 lapas) nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nukentėjusiosios nurodyti veiksmai taip pat buvo būtina sąlyga nusikalstamai veikai padaryti ir be šių jos veiksmų nusikalstamą veiką padarę asmenys nebūtų galėję iš esmės jo įvykdyti.

18.7. Skunde pabrėžiama, kad V. L., priešingai nei L. G., veikė kaip profesionali verslininkė, akivaizdžiai turėjo žymiai didesnės verslo bei elgesio su pinigais, patirties, specialių žinių, susijusių su bankinėmis operacijomis, jų inicijavimu, atlikimu, galimais sukčiavimo toje srityje būdais, bankiniais atsiskaitymais ir pan. Ir šioje situacijoje V. L. veikė analogiškai L. G.. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl L. G. tokioje situacijoje turėjo suprasti kitų asmenų nusikalstamus kėslus, o V. L. šioje analogiškoje situacijoje to suprasti neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad verslininkui ir savo srities profesionalui, t. y. V. L., yra taikomi žymiai didesni atsargumo, profesionalumo ir atidumo elgesio standartai, nei L. G., neturinčiai jokios verslo ar elgesio analogiškoje situacijoje patirties, o visą gyvenimą dirbusiai muzikos mokytoja, darželio auklėtoja. Be to, V. L. veiksmai vertintini ir kaip atitinkantys kitus teismo nuosprendyje (111 lape) nurodytus L. G. vertinimo kriterijus. Todėl jeigu L. G., būdama mažiau už nukentėjusiąją išprususi ir neturėdama jokios verslo praktikos bei patirties, reikšmingos teisingai suvokti bei įvertinti byloje nagrinėjamą situaciją, turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą bei pan., tai V. L. galimybė buvo tikrai reikšmingai didesnė.

18.8. Skunde konstatuotina, kad skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, L. G., nors ir yra pilnametė bei socialiai brandi, visgi jos manymu ji bendravo su oficialiai programėlės sistemoje registruotu realiu asmeniu, kurio asmenybė patikrinta ir esant reikalui, bus nustatyta. Jai buvo aiškiai nurodyta pinigų kilmė, pavedimas į jos sąskaitą padarytas įmonės, iš pavedimų paskirties matė, jog tai su verslu susiję atsiskaitymai, ji pinigų galutiniame rezultate neišgrynino ir jų fiziškai niekam neperdavė, o juos oficialiai pervedė realiems asmenims, domėjosi kodėl reikia jai taip elgtis ir vertino, kad tai yra gyvenimiška ir normali situacija, susijusi su banko sąskaitos limitais ir tuo konkrečioje situacijoje susiklosčiusia kliūtimi tinkama toliau vertis realiu verslu.

18.9. Skunde nesutinkant su apylinkės teismo vertinimu L. G. atžvilgiu teigiama, kad ji buvo tikra dėl socialiniame tinkle „Facebook“ anketoje nurodyto asmens („B. S.“) tapatybės, t. y. kas šis paskyrą registravęs asmuo yra tikras ir jo asmenybė paskyros registracijos metu buvo nustatyta ir patvirtinta, todėl prašyti to asmens siųsti savo asmeninius dokumentus bei, kad verčiasi verslu jai nebuvo pagrindo. Jai buvo nurodytas pagrindas pasitikėti su ja bendravusiu asmeniu. L. G. suprato, kad ji atlieka atlygintinę paslaugą, o ne yra priimama į nuolatinį darbą konkrečioms darbo funkcijoms vykdyti, todėl teismo motyvavimas, kad ji suprato savo nelegalaus darbo pobūdį neatitinka ne tik faktinių bylos aplinkybių, tačiau prieštarauja ir įstatymu reglamentuojamai darbo sutarties, įskaitant ir nelegalų darbą, sampratai bei esmei. Pažymint, kad įstatymas numato tiek atlygintinų paslaugų teikimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXXV skyrius), tiek sutarčių sudarymą žodžiu teikiant ofertą. Tuo tarpu L. G. su „B. S.“ susitarimo tikslas ir motyvas buvo suteikti jų aptartą atlygintinę paslaugą, kas, priešingai nei nurodo teismas, yra teisėtas veikimas ir negali būti laikomas turtinės naudos siekimu, nes tada visos civilinėje teisėje leidžiamos atlygintinės paslaugos atitiktų tokį teismo vertinimą ir galėtų būti vertinamos akivaizdžiai savanaudiškomis.

18.10. Skunde akcentuojama, jog ne L. G. „sunki finansinė padėtis“, darbo neturėjimas ir pan. nulėmė, kad ji sutiko atlikti nurodytus veiksmus, o esminis suklaidinimas, kurio ji neidentifikavo dėl savo šioje srityje neturėtos patirties ir kuris lėmė jos apsisprendimą. Ji pagal savo šioje dalyje turimą patirtį įvertino prieš tai detaliai aptartas aplinkybes ir jų vertinimo eigoje jai nekilo abejonių dėl situacijos teisėtumo. Todėl „B. S.“ jai nurodyti paaiškinimai susiję su banko sąskaitos limitais buvo logiški ir tikėtini, įskaitant ir supratimą, kad gyvenime yra situacijų kai kokių nors prekių pardavėjai dėl asmeninių įsitikinimų ar aplinkybių už prekes nori gauti pinigus kitu teisėtu būdu, t. y. per paštą. Be to nuteistoji savo sąskaitos neperdavė naudotis „B. S.“, o tik sutiko, kad į ją būtų pervesti nurodytomis aplinkybėmis pinigai, reikalingi „B. S.“ vykdyti verslą. Mokėjimo paskirtyje fizinio asmens V. L. nurodyta informacija „B. užsakymams“, bei juridinio asmens UAB „D. K.“ nurodyta informacija „Užsakymas paslaugoms“, „Už vamzdyno darbus“, „Prekių atvežimas“ taip pat L. G. nesukėlė jokio įtarimo dėl galimo jos ar su mokėjimais susijusio asmens veiksmų neteisėtumo.

18.11. Skunde akcentuojama, kad L. G. turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog, jeigu tie pavedimai būtų neteisėti, tai per tą laiką, kol ji turėjo pinigus, atlikinėjo operacijas su pinigais (2019 m. rugpjūčio 2-3 d.), šiuos pavedimus banke (sąskaitoje) galima buvo sulaikyti ir policija ją pačią būtų nedelsiant suradusi. Tuo tarpu aplinkybė, kad ji banke sužinojimo apie jos areštuotą sąskaitą nesudaro pagrindo teigti, kad tai įrodo jos kaltę.

18.12. Skunde nesutinkama, kad L. G. sumokėti bei negauti pinigai yra gana dideli ar, tuo labiau, neprotingai ar neproporcingai dideli, įvertinus jos atliktų veiksmų apimtį, sugaištą tam laiką ir pan. Kaip ir teismo nuosprendyje (113 lape) nurodytas vertinimas, jog <...> kaltinamoji, jau žinodama, jog sąskaita užblokuota, kad įsivėlusi į neteisėtą veiką, suprasdama, kad padėjo išplauti pinigus, vis tiek rašo profiliui „B. S.“, ir reikalauja savo užmokesčio (t. 4, b. 1. 196-199) <...>, nesudaro pagrindo šia aplinkybe (susirašinėjimu) grįsti jos kaltę, nes jai inkriminuota nusikalstama veika tuo metu jau buvo baigta, todėl niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti jos iki tol atliktų veiksmų teisinį bei faktinį vertinimą baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu.

18.13. Skunde teigiama, kad nepagrįstas teismo vertinimas, jog tariamai L. G. kaltę (tiesioginę tyčią) pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ji nei dalies gautų pinigų už jos atliktus veiksmus nėra grąžinusi nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Tačiau apeliantė nežinojo kuriems konkrečiai asmenims ir kokiomis dalimis turi grąžinti jos už atliktas paslaugas gautus pinigus bei manė, kad tai turi nustatyti ir nurodyti teismas. Be to, ji vertino, jog toks pinigų grąžinimas, teismo gali būti interpretuotas, kaip jos kaltės dalinis pripažinimas.

18.14. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl L. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį esminę reikšmę turi tai, ar ji taip veikė esant tiesioginei tyčiai ir kokius šio nusikaltimo objektyvius veiksmus ji atliko. Nes, nenustačius asmenų susitarimo veikti bendrai, jų suvokimo, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, taip pat nekonstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, negalima daryti išvados, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai. Tuo tarpu prokuroro nurodytos ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad apeliantė žinojo, suprato ar bent bendrais bruožais suvokė, kad tokiomis aplinkybėmis ji kartu su kaltinime nurodytais ar bet kuriais kitais asmenimis dalyvauja sukčiavimo būdu kitiems asmenims V. L. ir/ar UAB „D. K.“ priklausančių pinigų užvaldyme. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistosios atžvilgiu yra grindžiamas kitų asmenų veiksmais, tinkamai neatskleidus jos pačios konkrečių objektyvių veiksmų, suvokimo (tyčios) ir jos indėlio į šios nusikalstamos veikos padarymą, bendrininkaujant. Todėl L. G. atlikti veiksmai niekaip negali būti vertinami, kaip jos bendros pastangos įvykdyti jai inkriminuojamą sukčiavimą. Ji negali atsakyti už savarankiškus sukčiavimą įvykdžiusių asmenų veiksmus, kuriuos atliekant ji nedalyvavo, tiksliai nežinojo, kokie veiksmai ir kada bus atlikti.

18.15. Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas aptartų aplinkybių teisinio vertinimo kontekste netyrė, įrodymus vertino šališkai, nepašalinęs pagrįstų abejonių bei prieštaravimų jas vertino jos nenaudai. Nors BPK 301 straipsnio 2 dalis draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais, todėl spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, apylinkės teismas turėjo vadovautis in dilbio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

19. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. M. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, peržiūrėti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei ją išteisinti, panaikinant jos atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius.

19.1. Skunde nuteistoji teigia, kad jos kaltė grindžiama tuo, jog viena iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ją atpažino iš nuotraukų, kaip asmenį, kuriam galimai perdavė pinigines lėšas gautas iš nusikaltimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirminiuose parodymuose ši nuteistoji nurodė visiškai priešingus išvaizdos pažymius, o vėliau po kažkurio laiko jau atpažino ją iš fotonuotraukų, tačiau tai apeliantei savaime kelia abejonių. Ji nepažinodama šios nuteistosios ir būdama teismo proceso metu, teismo salėje tos pačios nuteistosios nebuvo atpažinta nors sėdėjo šalia jos. Be to ši nuteistoji, kaip liudytoja yra nepatikima, nes pačio proceso metu keitė savo duotus parodymus ne vieną kartą, o tai akivaizdžiai rodo, kad ši nuteistoji tiesiog nesuvokia savo žodžių prasmės ir už juos neatsako, taip pat turi sveikatos sutrikimų, kurie leidžia daryti išvadą, jog minima nuteistoji, pagal kurios atpažinimą apeliantės atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepatikima ir vien šios nuteistosios atpažinimo iš foto nuotraukų nepakanka įrodinėjant jos kaltę, dėl jai inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo.

19.2. Skunde nuteistoji pažymi, kad niekada nėra ir nebuvo prisidėjusi prie nusikalstamų veikų, net jeigu tuometinis sutuoktinis būtų jos paprašęs, jog ji paimtų kažkokius pinigus iš kažkokių trečiųjų asmenų. Be to jeigu tai būtų buvusi, tokia didelė suma, kokia nurodoma kaltinime ji iš tiesų būtų sunerimusi ir atsisakiusi suteikti tokią pagalbą, tačiau jos tuometinis sutuoktinis niekada nėra prašęs paimti piniginių lėšų iš asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad su sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, tai būdavo, jog jo artimieji ar draugai jai į sąskaitą pervesdavo piniginių lėšų, bet tai būdavo daugiausiai 50 eurų sumos. Apie tokias sumas kurios yra nurodomos kaltinime ji niekada nėra girdėjusi nei iš sutuoktinio, nei iš kitų asmenų. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, nors jos sutuoktinis pagal bylos medžiagą buvo sekamas ir stebimi jo bendravimai su apeliante, tačiau nieko reikšmingo šiai bylai nenustatyta. Ji nedarė jokių nusikalstamų veikų nei jose kažkokiu būdu dalyvavo, todėl jai pats kaltinimas nėra pilnai suprantamas, ji nėra kalta, nes nėra prisidėjusi prie šių nusikalstamų veikų už kurias buvo nuteista pirmos instancijos teismo.

19.3. Skunde nuteistoji nurodo, kad pirmos instancijos teismui ji pateikė savo turėtas foto nuotraukas, susirašinėjimus, savo išvaizdos fotonuotraukas, kurie parodo, jog ji minimu laikotarpiu negalėjo net fiziškai būti Kauno mieste, tačiau akivaizdu, kad teismas objektyviai neištyrė surinktų įrodymų, o tiesiog darė prielaidas ir jomis remiantis jos atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nors teismų praktikoje sakoma, kad esant neaiškumams ir prielaidoms bei nesutapimams viskas turi būti vertinama teisiamojo asmens naudai. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas visas prielaidas ir neaiškumus vertino kaip faktus ir tai lėmė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą jos atžvilgiu, nors byloje surinkti duomenys nepatvirtina jos kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamų veiką už kurių ji buvo pripažinta kalta.

19.4. Skunde nuteistoji akcentuoja, jog ji nėra prisidėjusi prie šių nusikalstamų veikų, todėl jos atžvilgiu priteisti civiliniai ieškiniai naikintini. Be to ji yra pripažinta kalta vienoje nusikaltimo dalyje, o priteisti visi civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė nukentėjusioji. Nors, pasak apeliantės, tai didelės reikšmės ir neturi, nes ji tiesiog neįvykdė jokių nusikalstamų veikų, kad iš jos būtų išieškomos kažkokios piniginės lėšos.

20. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. P. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir panaikinti jai skirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

20.1. Skunde nuteistoji teigia, kad teisminis procesas vyko apie penkerius metus, per kuriuos ji liko be darbo ir be pajamų, nes darbovietė ją atleido dėl neatliko darbo. Per visą šį laikotarpį ji taip pat negalėjo išvykti iš Lietuvos ir pan. O dėl teisminių procesų turėjo daug finansinių išlaidų, nes dalyvaudama teisme negaudavo atlyginimo. Ji yra vieniša mama, auginanti sūnų, todėl jeigu bus apribota jos laisvė ji negalės susirasti darbo pagal kirpėjos specialybę, nes darbas būna iki vėlumos. Ji pati buvo apgauta ir tapo sukčių auka, ja pasinaudojo ir apgavo.

21. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. A. B. prašo ją atleisti nuo laisvės apribojimo bausmės.

21.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad jai paskirta bausmė sukels jos šeimai psichologinę traumą, kadangi jos vaikai lanko darželį ir viską pasakoja auklėtojai. Ji nenori, kad auklėtoja manytų, jog jie nusikaltėliai. Jie nėra asociali šeima, bet po nuosprendžio įsiteisėjimo jie bus įtraukti į socialinės rizikos grupę ir tai paveiks vaikus. Nuteistoji šiuo metu laukiasi kūdikio ir yra nėščia 32 savaitę, todėl gavus tokį teismo sprendimą patyrė didelį stresą. Be to jos vyras, A. B., dėl taikomų apribojimų visą šį laiką negalėjo išvykti į kitą šalį užsidirbti pragyvenimui, nors turėjo pasiūlymų. Kaip yra minėjusi, ji nusikaltimo nepadarė, nei vieno nuteistojo nepažįsta, išskyrus savo vyrą. Liko skaudžiai apgauta.

22. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

23. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų D. S. ir E. M. gynėjas advokatas Albinas Miliauskas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir jo ginamuosius išteisinti, kadangi nesurinkta neginčijamų ir jų kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nuteistasis D. S. savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį išteisinti. R. P. gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė nuteistojo apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos dydžio, paskirtos bausmės ir nuosprendžių subendrinimo palaikė. Nuteistosios A. A. B. gynėjas advokatas Arvydas Gudas prašė ginamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo, kadangi ji pati pinigų nepaėmė ir jų niekam neperdavė. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Bronius Varsackis palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistosios S. P. gynėja advokatė Laimutė Bagdzevičienė prašė ją išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį. Nuteistoji L. G. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas advokatas Rolandas Vaitekūnas šį prašymą palaikė ir prašė skundą tenkinti pilna apimtimi. Prokurorė Gintarė Meškauskienė prašė apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus ir skundžiamo nuosprendžio nekeisti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų R. P., D. S., A. B., L. G., E. M., S. P., A. A. B. apeliaciniai skundai atmetami.

24. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

25. Nuteistieji D. S., E. M. ir L. G. apeliaciniuose skunduose prašo išteisinimo bei civilinių ieškinių atmetimo, kadangi apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu priimtas remiantis tik prielaidomis ir spėjimais. Nuteistoji A. A. B. apeliaciniame skunde prašo ją atleisti nuo laisvės apribojimo bausmės, o S. P. ir A. B. juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis R. P. nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį, sutrumpinti jam paskirtą bausmę, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmes subendrinti su paskutiniuoju įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir įskaičiuoti išbūtą laiką.

26. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

27. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).

29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantų kaltės pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems taip pat tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis ir nustatė teisingą neturtinės žalos dydį. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes laiko prieštaringomis ar pageidauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindas tenkinti apeliacinių skundų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo vengti tokių išsireiškimų, kaip asmeninė teisėjo patirtis, tačiau nuosprendyje padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos ir apeliantų kaltė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, todėl pagrindo daryti kitokias išvadas ir naikinti skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija nenustatė.

30. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-104-1073/2020).

31. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio nuostatas nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2014).

Dėl D. S. ir E. M. kaltės

32. Nagrinėjamu atveju D. S. ir E. M. visiškai neigia dalyvavę jiems inkriminuotame nusikalstamos veikos padaryme.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. S. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis vykdydamas nenustatyto nusikaltimo bendrininko nurodymus nenustatytomis ryšio priemonėmis susisekė su nusikaltimo bendrininke savo žmona E. M., esančia laisvėje, ir jai nurodė nuvykti į Kauno miestą ir iš nusikaltimo bendrininkės S. P. paimti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, ir juos perduoti nenustatytiems asmenims. Tuo tarpu E. M. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 14 val. vykdydama tuometinio savo sutuoktinio D. S. nusikalstamus nurodymus, nuvyko į nurodytą susitikimo vietą – prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su taksi automobiliu ten atvykusia S. P., kuri jai perdavė nusikalstamu būdu gautas (nuo 12.42 val. iki 12.47 val. per 7 kartus išgrynintas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini)) pinigines lėšas – 13600 eurų, kurias ji po to perdavė nenustatytiems ikiteisminio tyrimo metu asmenims.

34. Bylos duomenimis nustatyta, to neginčija ir pati nuteistoji S. P., kad socialiniame tinkle www.facebook.com radusi socialinio tinklo vartotojo vardu „G. Š.“ įdėtą skelbimą apie siūlomą darbą – už atlygį gryninti pinigines lėšas, pervestas į asmeninę banko sąskaitą, sutiko atlikti minėtą darbą ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuo 12.42 val. iki 12.47 val., per 7 kartus išgrynino bendrą 14000 eurų sumą, pasiėmusi sau 400 eurų, o likusią pinigų sumą (13600 eurų), nuvykusi taksi automobiliu į jai nurodytą susitikimo vietą – prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), juos perdavė moteriai, kurią ikiteisminio tyrimo metu atpažino, kaip E. M. (3 t., b. l. 80-85). Apeliaciniame skunde nuteistoji E. M. nurodo, jog S. P. savo parodymus keitė ne vieną kartą, pirminiuose parodymuose nurodė visiškai priešingus jos išvaizdos požymius ir teisme jos neatpažino, todėl atpažinimo iš foto nuotraukų nepakanka įrodinėjant jos kaltę.

35. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad asmens atpažinimui iš nuotraukų kartoteka buvo sudaryta iš vienuolikos moterų nuotraukų, kurios buvo siuntusios pinigines lėšas į (duomenys neskelbtini) pataisos banko sąskaitą D. S., L. D., K. F., A. Ž. vardu (3 t., b. l. 86, 68-76). S. P. 2020 m. kovo 3 d. iš jai pateiktos nuotraukų kartotekos atpažino E. M., kaip merginą apie kurią buvo davusi parodymus, pagal bendrus veido bruožus, veido formą (3 t., b. l. 80-85). Apklausima ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 4 d. S. P. buvo nurodžiusi, kad moteris, kuriai atidavė pinigus buvo apie 45 metų, rudų, tiesių, vidutinio ilgio plaukų, apie 165 cm., apkūni, apvalaus veido (3 t., b. l. 66-67). O 2021 m. rugsėjo 8 d. ją apibūdino taip pat, tik nurodė kitokį jos amžių (apie 30 metų) (10 t., b. l. 8-10). Duodama parodymus apylinkės teisme teigė, kad moteris lyg buvo šviesių plaukų, iki 30-31 metų amžiaus, apie 165 cm, stamboka, tačiau patvirtino, kad moterį atpažino iš stambių veido bruožų ir jai pateikta nuotrauka buvo nespalvota (14 t., b. l. 74-76). Tai, kad S. P. nuteistosios E. M. neatpažino teisiamojo posėdžio metu 2023 m. kovo 1 d., nedaro šio įrodymo nepatikimu, kadangi po nusikaltimo padarymo buvo praėję daugiau nei trys su puse metų ir vos kelias minutes matytas asmuo galėjo savo išvaizdą pakeisti neatpažįstamai.

36. Vertinant S. P. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo jais abejoti. Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai papasakojo esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje tarp S. P. ir „G. Š.“ (3 t., b. l. 116-139), AB „Swedbank“ kvitai paimti kratos metu iš S. P. namų (3 t., b. l. 114-115), nukentėjusiosios V. L. ir nuteistosios S. P. AB „Swedbank“ sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 131-140), S. P. UAB „Tele 2“ mobiliojo ryšio telefono išklotinės (8 t., b. l. 140-146) ir kt.). Vien aplinkybė, kad S. P. pirminės apklausos, metu buvo nurodžiusi, jog skelbimas dėl darbo buvo sukurtas iš vartojo paskyros „M.“ ir ji bendravo bei vykdė „M.“ nurodymus (3 t., b. l. 66-67), nesuteikia pagrindo abejoti šios nuteistosios nepatikimumu. Vėlesnės apklausos metu S. P. paaiškino, kad ji neatsimena, jog būtų minėjusi apie profilį „M.“ vardu, galbūt pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą iš M., tačiau tiksliai neprisimena. Ji bendravo su mergina, kurios profilis „G. Š.“. Ir atliekant kratą jos namuose metu, ji tyrėjui parodė susirašinėjimą su „G. Š.“ per mobilųjį telefoną (3 t., b. l. 96-98). Teisėjų kolegijos vertinimu tai rodo, kad S. P. įrodymų neslėpė ir jų nenaikino, todėl pagrindo pateikti tikrovę neatitinkančios informacijos apklausos metu ji neturėjo, o vardas „M.“ galėjo įsivelti tiesiog per klaidą ar neatidumą.

37. Nors byloje tiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad D. S. davė nurodymus savo buvusiai žmonai E. M. vykti ir paimti pinigus iš S. P. nėra, tačiau byloje esančiame kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad policijos elektroninių ryšių informacijos sistemoje yra duomenų, jog mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) galėjo naudotis D. S.. Šis mobiliojo ryšio telefono numeris laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. buvo naudojamas 2019 m. liepos 15, 16, 18, 19, 22, 24, 27, 28 dienomis ir jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo zoną patenka (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorius (6 t., b. l. 85-87), kuriame tuo metu atlikinėjo bausmę D. S.. Iš 2019 m. lapkričio 15 d. tarnybinio pranešimo (6 t., b. l. 75-76) matyti, kad bendrovė „Facebook Ireland Ltd“ pateikė informaciją, jog registruojant vartotojo paskyrą „G. Š.“, duomenys buvo patvirtinti iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo pagal policijos elektroninių ryšių informacijos sistemoje esančius duomenis galėjo naudotis D. S.).

38. Nuteistasis D. S. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad nusikaltimo nevykdė, nieko apie tai nežino, byloje atsirado tik dėl to, kad kita kaltinamoji atpažino jo buvusią žmoną. Jis nusikaltimo metu nebuvo įkalinimo įstaigoje, 2019 m. rugpjūčio 2 d. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus konvojus jį atvežė 11.30 val., į būrį pateko maždaug 13.30 val., su savimi telefono neturėjo. Tą dieną su R. P. nebendravo (15 t., b. l. 33-36). Nuteistasis R. P. pirmos instancijos teisme taip pat tvirtino, kad D. S. nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo, jis viską darė vienas ir jam atiteko visi pinigai, tačiau kartu nurodė, kad E. M. jis nepažinojo, su ja nebendravo, jai nieko nenurodė (15 t., b. l. 182-184). Nuteistoji E. M. duodama parodymus apylinkės teisme parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik D. S.. Jos į nusikaltimą neįtraukė, ji nieko nepadarė, nežino ar D. S. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Rugpjūčio 1 d. ji su sese ir jos dukra kelias dienas buvo viešbutyje (duomenys neskelbtini) rajone ir iš ten nebuvo niekur išvykusi. Yra pateikusi nuotraukas iš viešbučio (15 t., b. l. 37-39). Iš šių nuteistųjų parodymų seka, kad tik D. S. pažinojo E. M., kuri buvo atpažinta nuteistosios S. P., kaip 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 14 val. prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmusi nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas – 13600 eurų. Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. E. M. pateiktas susirašinėjimas su D. S. (10 t., b. l. 164-166) įrodo, kad nusikaltimo įvykdymo metu D. S. bendravo su E. M.. Susirašinėjime E. M. 12.35 val. atsakė: „Su sese lovoj gulim. salta siandien“ į D. S. prieš tai siųstą žinutę: „Ka veikia mano angeliukas“, o tai rodo, kad D. S. į savo būrį (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jau buvo patekęs ne vėliau, kaip 12.35 val. Šie duomenys paneigia D. S. nurodytas aplinkybes, kad jis savo kamerą pasiekė tik 13.30 val. ir telefono su savimi neturėjo. Bei patvirtina, kad E. M. turėjo pakankamai laiko (apie 1,5 val.) nuvykti į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to ar ji laiką leido (duomenys neskelbtini) rajone ar buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

39. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. M. mobilusis telefonas nebuvo apžiūrėtas, ji apylinkės teismui pateikė tik dalį susirašinėjimo su D. S.. Be to ji telefonu galėjo naudotis ir vykdama į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų. E. M. pateiktos nuotraukos, darytos 2019 m. rugpjūčio 1 d. 15.08 val., 20.22 val., 21.30 val., 19.23 val., 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22.55 val., 22.46 val., 19.26 val. (10 t., b. l. 156-162) taip pat nepaneigia, kad ji 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 14 val. negalėjo būti prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). O sesers R. T. apylinkės teisme duotus parodymus, kad jos visą laiką buvo viešbutyje (duomenys neskelbtini) ir iš ten nebuvo išvykę (15 t., b. l. 116-117) teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį padėti E. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat E. M. apklausta 2019 m. birželio 5 d. kitame ikiteisminiame tyrime yra nurodžiusi, jog D. S. jos paprašo ir atsiunčia kodus, kad ji persiųstų ar nuimtų pinigus, tai ji yra dariusi keliolika kartų; jai taip pat kelis kartus yra nurodęs banko sąskaitos numerius, kam pervesti pinigus; jai kelis kartus yra privežusi pinigus mergina apie 30 metų amžiaus, kontaktinių duomenų jos jokių nežino, vardo, pavardės taip pat nežino (6 t., b. l. 184-187). Šios aplinkybės rodo, kad E. M. ir anksčiau yra vykdžiusi savo buvusio vyro D. S. nurodymus susijusius su neaiškios kilmės pinigų nuėmimu, persiuntimu, paėmimu iš nepažįstamų asmenų.

40. Ir nors nuteistasis D. S. skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimų pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisintas, konstatavus, kad jis nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 11:40 val. nebuvo (duomenys neskelbtini) sektoriuje, todėl negalėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 11.52 val. apsimetęs banko darbuotoju skambinti nukentėjusiajai V. L. ir prisijungti prie jos banko sąskaitų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptarti įrodymai, kad D. S. vienintelis pažinojo E. M. ir su ja susirašinėjo nusikalstamos veikos padarymo metu, kad S. P. vykdydama „G. Š.“ nurodymus, kurios anketa buvo patvirtinta iš telefono numerio, kuriuo galėjo naudotis D. S., per 7 kartus bankomate išgrynintas pinigines lėšas perdavė moteriai, kurią atpažino, kaip E. M., leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. S. davė nurodymus savo buvusiai žmonai E. M. vykti ir paimti pinigus iš S. P., o E. M. vykdydama šiuos nurodymus nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė iš S. P. nusikalstamu būdu gautus pinigus – 13600 eurų, todėl tiek D. S., tiek E. M. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

41. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistieji D. S. ir E. M. savo skunduose prašo panaikinti jų atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius vien todėl, kad jie nepagrįstai pripažinimu kaltais, plačiau dėl jų nepasisako, kadangi jų prašymai – išteisinti – netenkinami. Tuo tarpu jokių kitų motyvų nuteistieji savo skunduose nėra nurodę.

Dėl L. G. kaltės

42. Nuteistoji L. G. neneigia atlikusi jai inkriminuotus veiksmus (išgryninusi į savo banko sąskaitą gautus pinigus, juos pašto perlaidomis persiuntusi kitiems asmenims ir už tai pasilikusi atlygį), tačiau tvirtina buvusi apgauta ir nesupratusi, jog dalyvauja darant nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl subjektyviosios pusės – tyčios.

43. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali ir turi būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį, o ne remiantis vien tik paties kaltininko paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018).

44. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 4 d. L. G. apklausiama specialiąja liudytoja nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. per „Facebook“ pamatė skelbimą, kuriame buvo siūlomas darbas. Tą pačią dieną parašė žinutę, kad ją domina darbo pasiūlymas. Jai į „Facebook“ atrašė moteris, pasivadinusi „B. S.“. Atsivertė internete jos puslapį, pasiskaitė apie ją, buvo rašoma, kad ji dirba kažkokioje finansinių konsultacijų įmonėje ar kažkas panašaus. Nieko blogo neįtarė, pasirodė viskas legalu. Moteris parašė, kad jai dėl darbo per maži sąskaitos limitai, prekiauja prekėmis, parašė, kad ji nori pinigus pervesti jai į sąskaitą, o jai juos reikės išgryninti. Iš kur pinigai bus pervedami į jos sąskaitą, moteris nieko neminėjo, tik minėjo, kad viskas bus gerai, nieko blogo čia nenutiks, viskas legalu. Ji dar klausė, ar bus viskas gerai su mokesčiais, jei dideles sumas ves, tačiau ji įtikino, kad viskas bus gerai, ji turės čekius ir pan. Jos banko sąskaitos limitas buvo 4000 eurų, o „B. S.“ prašė pasididinti iki 14 000 eurų. Ji tą ir padarė. Su „B. S.“ visą laiką bendravo per „Facebook“, susirašinėjo kelias dienas, tačiau nei telefonu, nei SMS žinutėmis nebendravo. „B. S.“ dar skambino į „Messengerį“, tačiau ji neatsiliepė. Prašė, kad „B. S.“ atsiųstų savo telefono numerį, tačiau ji neatsiuntė. Su ta moterimi nėra kalbėjusi nei telefonu, nei per „Messenger“, nežino, ar tai tikrai buvo moteris. 2019 m. rugpjūčio 2 d. jai į sąskaitą buvo pervesta 4200 eurų. „B. S.“ į „Messengerį“ parašė, kad jai yra pervesti pinigai, juos reikia išgryninti. Tada ji nuėjo į bankomatą ir išgrynino visus pinigus. Paskui jai liepė eiti į paštą ir išsiųsti perlaidas. Atsiuntė į „Messengerį“ informaciją kam, kokias sumas siųsti. Ji taip ir padarė, 4000 eurų persiuntė A. A. J.. „B. S.“ jai nurodė sau pasilikti kaip atlygį 200 eurų, iš kurių ji dar sumokėjo už pavedimą. Jai liko apie 185 eurai. Kitą dieną matė išraše, kad jai pinigus pervedė kažkokia mergina, nieko blogo neįtarė. 2019 m. rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) anksti ryte jai į „Messengerį“ parašė „B. S.“ ir klausė, ar gali išgryninti pinigus. Ji nieko jos neklausė, kas, kiek pinigų pervedė. Nuėjusi į tą patį bankomatą, pamatė, kad sąskaitoje yra apie 13 400 eurų. Juos visus išgrynino. „B. S.“ jai vėl liepė eiti į paštą, daryti pinigines perlaidas, per „Messengerį“ atsiuntė asmens vardą ir pavardę, ir kokias sumas nusiųsti. Ji taip ir padarė, nusiuntė nurodytą sumą po 2200 eurų šešis kartus Ž. P.. Jai liepė pasiimti 200 eurų iš pervestų 13 400 eurų, tačiau ji pasakė, kad jai liko tik 100 eurų, nes už pervedimus sumokėjo apie 100 eurų. „B. S.“ sakė, kad vėliau juos atiduos. Vėliau matė, kad 13 400 eurų jai pervesti iš įmonės „D.“ ar kažkas panašaus. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 10.40 val. jai parašė į „Messenger“ „B. S.“ ir nurodė, kad reikia pakeisti pinigų gavėją, kuriam siuntė pinigus po 2200 eurų. Ji tada iš karto nuėjo į „Pay Post“ skyrių padarė tris pakeitimus nurodydama gavėją: A. B., Vilnius. Taip pat „B. S.“ prašė pakeisti ir pervestų 4000 eurų gavėjo vardą ir pavardę, kur siuntė A. A. J., liepė persiųsti pinigus A. B.. Ji taip ir padarė. „B. S.“ nusiuntė savo SIM kortelės numerį, prašė, kad ji paskambintų, bet ji nepaskambino. Taip pat dar prašė sumokėti už pervedimus pinigus 14 ir 100 eurų, tačiau „B. S.“ prašė palaukti, pinigų nesumokėjo ir iš viso dingo, su ja nebebendravo. Ji nuėjo į parduotuvę, norėjo atsiskaityti už prekes, bet jai neleido, grįžusi į namus prisijungė prie elektroninės bankininkystės, bet jai neleido padaryti jokių operacijų. Kadangi jau buvo vakaras, į banką ji nebeskambino. Kitos dienos rytą paskambino ir jai pasakė, kad atvyktų. Banke nurodė, kad per jos sąskaitą „išplovė“ pinigus, padarė jai banko sąskaitos išrašą, kas pinigus pervedė. Po apsilankymo banke suprato, kad čia galbūt sukčiavimo būdu pervesti pinigai. Prieš tai ji nieko nežinojo ir nieko neįtarė. Po paskutinio pavedimo 13 400 eurų, 2019 m. rugpjūčio 6 d. jos bendravimas su „B. S.“ nutrūko, ji dar rašė, kad grąžintų jai pinigus, tačiau ši nebeatrašė. Dar prisiminė, kad „B. S.“ prašė iš pradžių pervestus 13 400 eurų nuvežti į (duomenys neskelbtini), kad sumokės už taksi, tačiau ji pasakė, kad negali vežti pinigų, nes išvažiuoja į kaimą ir nuėjo į paštą padaryti perlaidų. Ji jokių asmenų iš įkalinimo įstaigų nepažįsta, su jais nebendrauja. Asmeniškai V. L., S. P., R. A., G. A. nepažįsta (4 t., b. l. 139-141).

45. 2021 m. rugsėjo 9 d. apklausiama kaip įtariamoji dalyvaujant gynėjui advokatui, nurodė panašiais aplinkybes kaip ir pirminėje apklausoje, tačiau jau tvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. išgryninus 13 400 Eur jai per „Messenger“ paskambino „B. S.“, kalbėjo moterišku balsu ir prašė, kad ji imtų taksi ir važiuotų iki Kauno, kur turėtų perduoti pinigus. Ji atsisakė ir pasakė, kad taip pinigų neatiduos, nes jai reikia kvitų ir pinigus per šešis kartus po 2200 eurų nusiuntė Ž. P., miestas – (duomenys neskelbtini). Vėliau padarė tris pakeitimus per „Pay Post“ pakeisdama gavėją į A. B., (duomenys neskelbtini). Taip pat „B. S.“ prašė pakeisti ir pervestų 4000 eurų gavėjo vardą ir pavardę, kur siuntė A. A. J., liepė persiųsti pinigus A. B.. Ji taip ir padarė. Nurodė, kad iki policijos atvykimo, ji tiesiog galvojo, kad kažkokia įmonė išplauna pinigus ir viskas (10 t., b. l. 63-65).

46. 2022 m. gegužės 5 d. įtariamoji L. G. parodė, kad tyčia tų veiksmų neatliko, ji su nieko nesitarė ir nebuvo bendrininkų grupėje, nepažįsta visų kitų asmenų išvardintų įtarime. Ji buvo įsitikinusi, kad jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, galvojo, kad tai legalus darbas pagal skelbimą, ji tuo metu ieškojo darbo. Labai gailisi dėl to kas atsitiko (10 t., b. l. 74-75).

47. Apklausiama apylinkės teisme L. G. dėl nusikalstamos veikos aplinkybių davė analogiškus parodymus, kaip ir apklausiama įtariamąja. Dar kartą nurodė, kad su „B. S.“ kalbėjo per „Messenger“ apie 2 min., atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) su taksi, nes norėto turėti čekius kam perveda pinigus. Kada pirmą kartą jai pervedė 4000 Eur buvo normalu, o kai antrą kartą pervedė 13 000 Eur jai nepatiko ta didelė suma. Ji parašė „B. S.“, kad tokių sumų jai nepervedinėtų, tačiau ji patikino, kad viskas bus gerai. Jai banke paaiškino, kad per jos sąskaitą išplauti pinigai ir ji yra padariusi nusikaltimą. Ji buvo šoke. Pagalvojo, kad nukentėjo, kad apgavo ją. Tik atlikus pas ją kratą, ji suvokė, kad dalyvavo nusikaltime. Kai užblokavo sąskaitą suvokė, kad kažkas negerai. Policija pas ją pasirodė gal po mėnesio, pati per tą laiką nesidomėjo. Jai sakė, kad su ja susisieks. Jaučiasi kvaila ir apgauta. Pati nuskriausta. Suprato, kad bus neįdarbinta. Koks čia darbas jei kelioms dienoms. Manė, kad čia proga užsidirbti pinigų padedant žmogui. Jai nekilo abejonių, kad čia kažkas ne taip, tik išsigando dėl mokesčių inspekcijos. Ji klausė tos pačios „B. S.“ ar viskas gerai, ar jai neklius už tuos pavedimus. Nebūtų dalyvavusi jei būtų suvokusi, kad pinigai gauti nusikalstamos veikos būdu. Nusikaltimo nedarė (14 t., b. l. 78-81).

48. Iš byloje esančio ir 2021 m. rugsėjo 9-10 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėjo susirašinėjimo tarp L. G. ir „B. S.“ (4 t., b. l. 170-198) matyti, kad „B. S.“ apeliantei per „Messenger“ buvo skambinusi 2019 m. rugpjūčio 1 d. 18.00 val., 2019 m. rugpjūčio 2 d. 14.09 val., 15.17 val., 15.20 val., tačiau L. G. neatsiliepė. L. G. 2019 m. rugpjūčio 3 d. 09.33 val. buvo skambinusi „B. S.“, tačiau pokalbis tarp jų irgi neįvyko. L. G. apklausiama specialiąja liudytoja 2019 m. rugsėjo 4 d. tvirtino, kad su ta moterimi nėra kalbėjusi nei telefonu, nei per „Messenger“, nežino, ar tai tikrai buvo moteris. Prašė, kad „B. S.“ atsiųstų savo telefono numerį, tačiau ji neatsiuntė. Vėliau jau nurodė, kad jai per „Messenger“ paskambino „B. S.“, kalbėjo apie 2 min., moterišku balsu. Tačiau toks pokalbis tarp L. G. ir „B. S.“ pateiktame susirašinėjime nėra užfiksuotas. Apeliantė ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nurodžiusi, kad ji atsisakė su taksi važiuoti iki (duomenys neskelbtini) ir perduoti pinigus bei pasakė, kad taip pinigų neatiduos, nes jai reikia kvitų. Tačiau iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 3 d. susirašinėjimo matyti, kad ji atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) ne dėl to, kad turėtų įrodymus, o kad pati turėjo išvažiuoti ir paklausė ar galima kažkaip kitaip atiduoti pinigus. Be to jau anksčiau, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pati „B. S.“ buvo pasiūliusi L. G. pinigus išsiųsti per paštą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpiu nuo 09.41 val. iki 09.47 val. šešios perlaidos po 2200 Eur buvo padarytos Ž. P. į (duomenys neskelbtini) miestą, o jau 2019 m. rugpjūčio 5 d. trijose perlaidose buvo padarytas keitimas, gavėju nurodant A. B., gyvenantį visai kitame mieste – (duomenys neskelbtini). Apklausiama apylinkės teisme nuteistoji taip pat patvirtino, supratusi, kad tai nėra tikras darbas, nes jis buvo tik kelioms dienoms. 2019 m. rugpjūčio 3 d. išgryninusi 13 400 Eur L. G. parašė „B. S.“, kad tokios sumos per didelės ir bijo, kad gali susidomėti tam tikri organai. O 2019 m. rugpjūčio 4 d. rašė, kad už beveik 18 000 Eur išgryninimą, 300 Eur atlygis yra mažas. Negavusi savo pinigų 2019 m. rugpjūčio 5 d. parašė „B. S.“, kad nemažą paslaugą padarė, tačiau pinigų dar nėra. 2019 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė tokias žinutes: „Negavus užmokesčio jau žinau kur eit jus man tiek pridarė problemų kad iš ryto išėjus dar negaliu apeit visų institucijų be to užblokavo sąskaitą visam laikui šį mėn nei algos nei išmokų negausiu kaip gyvent? O jeigu galvojat kad užblokavus mane pasislėpusi tai visi mūsų pokalbiai nukopijuoti, žinot aš per savo kvaila galva prisidirbau o jus turėtumėt man padėt išsisukti bent dėl pinigų kadangi neturėsiu iš ko gyvent“, „Nereikia manes ignoruot,galėtumėt bendraut su manim as jums padėjau pinigus išplaut tai supraskit ir mane as patyriau didžiuli nuostoli“.

49. Ir nors nuteistoji L. G. viso proceso metu tvirtino nesuvokusi, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, o apeliaciniame skunde teigia buvusi suklaidinta, bando pateisinti savo neteisėtą elgesį ir sumenkinti atliktus veiksmus nurodydama, kad viską darė atvirai ir legaliai, buvo įsitikusi, kad bendrauja su realiu asmeniu turėjusiu oficialią paskyrą „Facebook“, atlieka atlygintinę paslaugą ir buvo apgauta taip pat, kaip nukentėjusioji V. L., tačiau teisėjų kolegijos nuomone nustatytų aplinkybių visuma įvertinus „darbo“ pobūdį ir trukmę, aplinkybes, kad L. G. su „B. S.“ gyvai niekada nebendravo, vykdė visus jos nurodymus net nebandydama jų patikrinti, dideles pinigų sumas siuntinėjo skirtingiems asmenims į skirtingus miestus, keitė perlaidų gavėjus, neabejotinai patvirtina, jog L. G. suprato savo veiksmų neteisėtumą, ir tai, kad neteisėtoje veikoje dalyvauja atlikdama tam tikrą užduotį su kitais asmenimis (bendrininkais). Tai, kad L. G. asmeniškai nepažinojo kitų bendrininkų, jiems fiziškai išgrynintų pinigų neperdavė jos atsakomybės nešalina. Jau vien faktas, kad dalis pinigų buvo išsiųsti Ž. P. į (duomenys neskelbtini) miestą, o kita dalis A. B. į (duomenys neskelbtini) leido nuteistajai suprasti, kad pinigai nėra gauti „B. S.“ už prekes. Pažymint, kad pirmojoje žinutėje „B. S.“ buvo nurodžiusi, kad reikės išgryninti pinigus ir perduoti jai, tačiau nei viena pašto perlaida nebuvo išsiųsta „B. S.“ vardu. L. G. turėjo patirtį įsidarbinant (anksčiau yra dirbusi oficialiai), žinojo jog nesusitiko su darbdaviu, nepasirašė jokios sutarties, neaptarė kokios pareigos, bet sutiko padidinti banko sąskaitos limitą iki 14 000 Eur, tą ir padarė siekdama padėti išgryninti pinigus nepažįstamam asmeniui, turint vienintelį tikslą, gauti pakankamai didelį atlygį, už kitų, o tuo pačiu ir savo neteisėtus veiksmus. Taigi, nuteistoji neįsitikinusi nei pinigų kilme, nei asmens, kurio nurodymus vykdė, tapatybe, betarpiškai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, realizavo dalį sukčiavimo požymių siekdama vieningo tikslo, t. y. apgaulės būdu sau ir kitiems įgyti turtinę naudą. Taigi padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdama tiesiogine tyčia.

50. Sutiktina, kad nusikalstamu būdu įgytų pinigų negrąžinimas nukentėjusiajai ir civiliniams ieškovams negali būti pagrindu nuteistosios tiesioginiai tyčiai pagrįsti, tačiau skundžiamame nuosprendyje L. G. kaltė įrodyta nustatytų aplinkybių visuma, sujungus jas į vientisą loginę grandinę. Aplinkybės, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje vertino nuteistosios L. G. veiksmus iškart po nusikalstamos veikos padarymo, kuomet ji žinodama, kad sąskaita užblokuota vis tiek reikalavo savo užmokesčio, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu, nes šių aplinkybių nustatymas ir vertinimas iš esmės padeda atskleisti apeliantės psichinį santykį su veika ir jos padariniais.

51. Daug dėmesio nuteistoji apeliaciniame skunde skiria ir nukentėjusiosios veiksmams (nerūpestingumui ar net aplaidumui) lygindama juos su savaisiais, tačiau akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra spendžiamas nukentėjusiosios V. L. kaltės klausimas. L. G. valinį sprendimą veikti nusikalstamai už atlygį priėmė pati, niekino neverčiama, radusi skelbimą „Facebook“ parašė „B. S.“ ir vykdė visus jos nurodymus, suprasdama kad elgiasi nusikalstamai, todėl pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

52. Atsižvelgdama į tai, kad nėra pagrindo L. G. išteisinti bei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, teisėjų kolegija netenkina ir apeliantės prašymo atmesti priteistus civilinius ieškinius.

Dėl A. A. B. atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės

53. Nuteistoji A. A. B. apeliaciniame skunde savo prašymą atleisti ją nuo laisvės apribojimo bausmės sieja su kilsiančiomis neigiamomis pasekmėmis jos šeimai. Nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, liko skaudžiai apgauta. Gynėjas advokatas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti BK 37 straipsnį.

54. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Įstatymas nepateikia detalesnių nuorodų, kokie požymiai turėtų ar galėtų lemti veikos pripažinimą mažareikšme. Teismų praktikoje aiškinama, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme.

55. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-68-976/2023). Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017).

56. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

57. A. A. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytoja, o vėliau, kaip įtariamoji, nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą „B. S.“, kuri siūlo darbą 2 dienoms ir reikalinga elektroninė bankininkystė. Parašė tai moteriai pranešimą per „Messenger“, kad domina toks darbas. Minėta moteris jai atrašė, kad dirba su užsakymais, ir paprašė jos banko sąskaitos numerio. Ji išsiuntė jai savo „Swedbank“ sąskaitos numerį. Po to ji dingo ir kažkur po dviejų savaičių jai vėl parašė paklausdama, ar galėtų per „Lietuvos paštą“ pasiimti pinigų. Nieko blogo neįtardama, ji sutiko. Tačiau buvo pasibaigęs jos paso galiojimas ir pašto darbuotoja pinigų jai neišdavė. Tuomet ji pasiūlė savo draugui A. B., kad jis nueitų ir išgrynintų pinigus (5 t., b. l. 79-80, 10 t., b. l. 126-128, 136-137). Apklausiama apylinkės teisme apeliantė nors ir nurodė, kad nesuprato, jog dalyvauja nusikaltime, tačiau patvirtino, kad iš pradžių pagalvojo, jog kažkas bus blogai, bet tuo metu reikėjo pinigų ir viskas, paskui negalvojo. Galvojo, kad gali būti nusikalstama veika, bet paskui pažiūrėjo, kad įmonė patikima ir pagalvojo, kad nebus jokių nesąmonių. Pagalvojo, kad nusikalstama veika bus dėl to, kad per dieną 200 Eur neįmanoma užsidirbti. Jai reikėjo pinigų ir pasidavė šitam (15 t., b. l. 36-37).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu šie aukščiau aptarti apeliantės parodymai ir aplinkybės, kad darbas buvo siūlomas tik kelioms dienoms, kad už jį siūlomas atlygis buvo neadekvatus, patvirtina, jog A. A. B. suvokė tikrąjį „darbo“ pobūdį ir „darbuotojų“ suradimo tikslą bei jų panaudojimą nusikalstamiems tikslams. Tai, kad apeliantė buvo pasyvi kilsiantiems paradiniams, aktyviai nesidomėjo „darbdaviu“, asmeniškai telefonu nekontaktavo su nukentėjusiąja, pati neatliko neteisėtų finansinių operacijų, apgaule neįgijo prisijungimo duomenų ir pašte neišgrynino neteisėtai pervestų pinigų dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (pasibaigus paso galiojimui), nešalina jos atsakomybės ir nedaro veikos mažiau pavojinga. A. A. B. atlikdama šios nutarties 6 ir 12 pastraipose nustatytus veiksmus realizavo dalį objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių ir kartu su kitais asmenimis veikė siekdama vieningo tikslo, t. y. sau ir kitiems įgyti turtinę naudą.

59. Šios aplinkybės rodo, jog A. A. B. padaryta veika yra pavojinga visuomenei ir pažeidžia įstatymo saugomas vertybes, apgaule pasisavinta pinigų suma yra pakankamai didelė, todėl nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, pripažinti mažareikšme teisėjų kolegija neturi pagrindo. Net ir įvertinus aplinkybes, kad A. A. B. yra neseniai pagimdžiusi, kad jau pats baudžiamasis procesas sukėlė stresą ir nepatogumus bei dėl jai paskirtos bausmės gali suprastėti šeimos reputacija nesudaro pagrindo apeliantę atleisti nuo laisvės apribojimo bausmės, kadangi kylančios neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais jos padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl A. B. ir S. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

60. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės grindžia atsirasiančiomis neigiamomis pasekmėmis jo šeimai bei tvirtina, kad jis nusikaltimo nepadarė, liko apgautas ir išnaudotas kitų asmenų. S. P. prašydama atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir panaikinti jai skirtą laisvės apribojimo bausmę apeliaciniame skunde dėsto neigiamas pasekmes (neteko darbo, turėjo daug finansinių išlaidų) dėl ilgai užsitęsusio teisminio proceso, nurodo, kad yra vieniša mama bei teigia, kad dėl apribotos laisvės ji negalės dirbti pagal kirpėjos specialybę. Pažymi, kad ja pasinaudojo, ji pati buvo apgauta ir tapo sukčių auka.

61. Remiantis BK 39 straipsnio 2 dalimi asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

62. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų A. B. ir S. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek A. B., tiek S. P. praeityje neteisti ir nusikalto pirmąjį kartą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nenustatyta nei viena apeliantų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija bei atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokias neigiamas pasekmes apeliantai patyrė ar patirs ateityje, konstatuotina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. ir S. P. negali būti taikomos, kadangi jie neatitinka visų sąlygų, numatytų BK 39 straipsnio 2 dalyje.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad spendžiant apie tyčios turinį negalima apsiriboti vien tik asmenų suinteresuotų bylos baigtimi subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, reikia įvertinti objektyvių bylos aplinkybių visumą.

64. A. B. apklausiamas įtariamuoju neneigė, kad atliko veiksmus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą: nuvyko į paštą ir išgrynino pinigus, viso 4 pašto perlaidas - 4000 eurų, 2200 eurų, 2200 eurų, 2200 eurų. Vėliau minėtus pinigus perdavė asmeniui, kuris buvo jam nurodytas. Kaip atlygį gavo už pirmą išgryninimą (kai išgrynino 4000 eurų) - 200 eurų, ir už 6600 eurų išgryninimą gavo 400 eurų, t. y. viso 600 eurų. Tvirtino nežinojęs, kad tie pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, tyčia tų veiksmų neatliko, su niekuo nesitarė. Nepažįsta nei vieno iš asmenų, išvardintų įtarime (10 t., b. l. 105-106). Duodamas parodymus apie darbo pobūdį nurodė, kad draugė – dabartinė žmona A. A. B., surado darbo skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“. Tiksliai kaip buvo suformuluotas skelbimas, neprisimena, kažkas buvo parašyta, kad „siūlomas darbas internetu“, vėliau ji susirašinėdama su „B. S.“ sužinojo, kad reikia gryninti įmonės pinigus, buvo įvardinta kažkokia įmonė. Pagal pavadinimą internete surado tokią įmonę, ji užsiima drabužių prekyba. Pirma dėl darbo pobūdžio susirašinėjo žmona, ji sužinojo, kad į banko sąskaitą bus pervedinėjami pinigai, reikės juos išgryninti ir atiduoti nurodytam asmeniui. Toks darbas jam asmeniškai nesukėlė jokių įtarimų, nes ta įmonė buvo registruota (10 t., b. l. 94-96). Apylinkės teisme tvirtino, kad nesuvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Tačiau 200 Eur už tokį darbą jam atrodė per didelė suma, įtarimai pradėjo kilti. Jokio pokalbio tarp jo ir tos moters (kurios nurodymus vykdė) nebuvo. Susirašinėjo per „Messenger“. Jis bandė skambinti, bet niekas nekėlė. Galbūt klausė ar tikrai nieko nebus. Jam pasakė adresą kokiu važiuoti ir, kad prieis moteris, kuriai reikia paduoti pinigus. Jis pinigus padavė į rankas. Moters tapatybe neįsitikino. Nei kalbėjo, nei vardą pasakė. Nepagalvojo kaip įrodys, kad atsidavė pinigus (15 t., b. l. 32-33).

65. Iš aukščiau aptartų apelianto parodymų matyti, kad „darbas“ turėjo būti susijęs su įmonės pinigų išgryninimu, t. y. į asmeninę banko sąskaitą bus pervesti pinigai ir reikės juos išgryninti bei atiduoti nurodytam asmeniui. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. pinigus gavo pašto perlaidomis ir juos siuntė ne įmonė, o fizinis asmuo – L. G.. Akcentuotina ir tai, kad pinigai buvo išgryninti dvejuose pašto skyriuose (duomenys neskelbtini) (centriniame pašte ir pašto klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“) ir perduoti nenustatytam asmeniui tame pačiame mieste, net nesiaiškinant jo asmenybės. Būtent aptarti nuteistojo A. B. veiksmai bei pasyvus elgesys leidžia pagrįstai paneigti jo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis liko apgautas ir išnaudotas kitų asmenų. Apeliantas net nebandė domėtis, kodėl moteris, kuriai perdavė pinigus, būdama tame pačiame mieste negalėjo pati paimti pinigų iš pašto. Iš to seka, kad apeliantas suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti.

66. Tuo tarpu S. P. jau pirminės apklausos metu, apklausta specialiąja liudytoja, nurodė, kad per kelis kartus išgryninusi 14 000 Eur ir važiuodama į nurodytą vietą jų atiduoti moteriai vardu Ingrida suprato, kad vyksta kažkas įtartino, pinigai galėjo būti neteisėtai gauti. Supratusi, kad pinigai yra neteisėti, išsigando, kad galės su ja po to susidoroti, todėl dėl minėtų pinigų grąžinimo nesikreipė į banką ir į policiją (3 t., b. l. 66-67). Apklausiama įtariamąja nurodė, kad pinigai pervesti į jos sąskaitą yra gauti nusikalstamu būdu, ji sužinojo jau vėliau, kai policijos pareigūnai atvyko daryti kratą jos namuose, nors įtarimų jai kilo anksčiau, kai „G. Š.“ parašė, kad galima dirbti su sutartimi ir be sutarties. Jeigu būtų žinojusi, kad tie pinigai gauti nusikalstamu būdu, būtų nevežusi jų. Galvojo apie galimybę kreiptis į policiją, tačiau bijojo, nes asmuo „G. Š.“ profiliu, turėjo visus jos duomenis, todėl bijojo, kad gali susidoroti su ja. Kitą dieną „G. Š.“ jai dar skambino, tačiau ji nekėlė, parašė jai melagingai, kad yra išvažiavusi iš (duomenys neskelbtini), kad ši „atstotų nuo jos“ (10 t., b. l. 8-10). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą S. P. neneigė, kad atliko veiksmus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą: nurodė savo banko sąskaitą, išgrynino pinigus ir juos atidavė, tačiau nurodė nežinojusi, kad tie pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, tyčia tų veiksmų neatliko, ji su niekuo nesitarė ir nebuvo bendrininkų grupėje. Nepažįsta nei vieno iš asmenų, išvardintų įtarime (10 t., b. l. 17-19). Apklausiama apylinkės teisme apeliantė parodė, kad ieškojo darbo ir internete pamatė „G. Š.“ skelbimą. Parašė, kad domina. Atrašė, kad darbas su automobilio detalėmis, perves pinigus, juos reikės nuimti, pristatyti žmogui ir viskas. Tuo metu nieko nepagalvojo. Pamačiusi, kad 14 000 Eur pervesti iš D. kažkas, o ne iš įmonės susijusios su automobilių detalėmis susimastė, kad gali būti kažkas negerai, tuo metu važiavo taksi atiduoti pinigus. Sukėlė įtarimą atlygis, todėl antrą kartą pasiūlius padaryti tą patį ji nesutiko. Atsisakė, nes nujautė kažką, kad negali taip būti, kad tokios didelės sumos. Protas nušvito kai atidavė pinigus. Ėjo atidavusi pinigus ir rankos kojos drebėjo. Nepagalvojo, kad nusikaltimas čia gali būti, apie tai sužinojo kai negalėjo nuimti vaiko pinigų iš bankomato (14 t., b. l. 74-76).

67. Šie nuteistosios S. P. parodymai patvirtina, kad ji išgryninusi didelę sumą pinigų ir jau važiuodama taksi į nurodytą vietą jų atiduoti suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau jų nenutraukė, nors tokią galimybę turėjo, vadinasi veikė tiesiogine tyčia. Taigi apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, kad ji buvo apgauta ir tapo sukčių auka, nepasitvirtino. Pati nuteistoji S. P. sutiko atlikti neteisėtus veiksmus ir be šio jos indėlio į bendrą nusikalstamą veiką, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas ir apgaule įgytos piniginės lėšos.

Dėl R. P. prašymų

68. Nors nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde ir nesutinka su veikos perkvalifikavimu, tačiau apylinkės teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d. bei atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, t. y. kad R. P. apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, pagrįstai jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai įgytą labai didelės vertės svetimą turtą numatyta nebe BK 182 straipsnio 2 dalyje, o BK 182 straipsnio 3 dalyje. Be to iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta tik viena galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 182 straipsnio 3 dalyje yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvi bausmės rūšis – bauda, todėl šis baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo R. P. teisinę padėtį ir galioja atgal (BPK 362¹ straipsnis).

69. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

70. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę svarbu ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, koks šių aplinkybių tarpusavio santykis bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Be to pažymėtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju tikrindama nuteistajam R. P. pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės rūšis bei nustatytus jų dydžius, vadovaujasi apeliacinio skundo nagrinėjimo metu galiojančia nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

71. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

72. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam R. P. bausmės rūšis (laisvės atėmimo bausmes) ir nustatydamas jų dydžius (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 198¹ straipsnio 1dalį 9 mėnesių atėmimo bausmę; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį taip pat 2 metų laisvės atėmimo bausmę) atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas už tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, du tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimus, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad R. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertino, kad nuteistasis R. P. nuo 2013 m. už analogiškas veikas teistas keturiolika kartų, kad jo nusikalstamais veiksmais užvaldyta turto vertė – 64890 eurų (1297 MGL) labai didelę turto vertę (900 MGL) viršija 1,4 karto. Taip pat plačiai aptarė apelianto aktyvų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir pažymėjo, kad R. P. nusikaltimus padarė bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais bei nenustatytais asmenimis. Konstatavęs teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą apylinkės teismas sušvelnino R. P. skiriamas bausmes už kiekvieną nusikaltimą. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį, žalą bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšys, tiek jų dydžiai nuteistajam R. P. parinkti tinkamai, nepriklausomai nuo to, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitė baudžiamasis įstatymas reglamentuojantis bausmių skyrimo nuostatas. Akivaizdu, jog R. P. padaryti nusikaltimai nebuvo nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar atsitiktiniai. Apeliantas sistemingai pažeidinėja tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės normų reikalavimus, t. y. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 4 kartus, baudų nesumokėjęs, visi nusižengimai padaryti įkalinimo įstaigose (12 t., b. l. 35-40), iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas trisdešimt septynis kartus (11 t., b. l. 183-200, 12 t., b. l. 1-34), šias nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų taip pat matyti, kad nuteistojo R. P. atžvilgiu dar nagrinėjamos keturios baudžiamosios bylos Nr. 1-1172-668/2025, Nr. 1-790-753/2025, 1-695-1165/2025, 1-3-831/2025 dėl analogiškų nusikalstamų veikų, o 2025 m. balandžio 22 d. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, keturiuose epizoduose. Tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. P. ir rodo, jog jis negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje nebus pasiekti skyrus R. P. švelnesnes bausmes.

73. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat išsamiai įvertino aplinkybes įtakojusias bylos nagrinėjimo trukmę ir į tai atsižvelgęs skyrė R. P. už keturių nusikalstamų veikų padarymą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir sutrumpinti, tai yra dar labiau švelninti R. P. skirtą bausmę neturi teisinio pagrindo.

74. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-831/2025 nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas R. P., padarytos dar 2017 metais, t. y. anksčiau nei skundžiamame nuosprendyje (2019 m.), todėl apylinkės teismas siekdamas išvengti bendrinimo klaidų, paskirtos bausmės nebendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, pagal kurį R. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

75. Akcentuotina, kad tenkinus R. P. prašymą ir subendrinus jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš esmės būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, kadangi esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, būtų suvaržyta nuteistojo R. P. teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, R. P. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo tenkinti ir kitų nuteistojo R. P. prašymų susijusių su bausmės pradžia ir įskaitytinais laikotarpiais.

76. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, tačiau jokių motyvų dėl to nepateikia.

77. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

78. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs, jog nukentėjusioji V. L. nusikalstamų veikų padarymo metu prarado asmeninėje sąskaitoje 2 metus taupytas lėšas buto remontui, neturėjo lėšų pragyvenimui, vaikų išlaikymui, atsiskaitymui su tiekėjais ir patyrė nepatogumų, dėl to jai teko imti paskolą, naudotis lėšomis iš kreditinės kortelės ir, todėl ji patyrė stresą, jos psichologinė būklė buvo bloga, civilinį ieškinį tenkino pilna apimtimi ir priteisė 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų R. P., S. P., E. M., D. S., Ž. P., A. A. B., A. B., L. G., G. A..

79. Teisėjų kolegija įvertinusi V. L. patirtus išgyvenimus tiek nusikalstamų veikų vykdymo metu, tiek po to: stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, psichologinę būseną, bejėgiškumo jausmą, žlugusius planus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 5000 Eur neturtinė žala nėra per didelė, yra adekvati nukentėjusiosios patirtoms neigiamos pasekmėms ir atitinka formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-202-697/2024, 2K-165-976/2022, 2K-61-648/2022, 2K-213-942/2019). Mažinti V. L. priteistos neturtinės žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas nemato priežasčių, kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusioji prarado ne tik asmenines lėšas esančias banko sąskaitoje, tačiau apgaulės būdu veikiant tiesiogine tyčia buvo pasisavintos ir dviejų įmonių, kurių direktore yra ji piniginės lėšos. Nukentėjusiajai priklausančių įmonių UAB ,,D. K.“ ir UAB ,,M.“ civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesti. Tuo tarpu nuteistieji yra sveiki, darbingo amžiaus asmenys, kurių finansinė padėtis ateityje gali pasikeisti priklausomai nuo jų pačių dedamų pastangų, todėl nėra jokio pagrindo mažinti nukentėjusiajai V. L. priteistą neturtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų

80. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teiktos nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistajam R. P., kurios sudaro 704,17 Eur (20 t., b. l. 1-3), nuteistajam D. S. ir nuteistajai E. M., kurios sudaro 961,23 (19 t., b. l. 170-172), nuteistajam A. B., kurios sudaro 637,50 (19 t., b. l. 174-176), nuteistajai S. P., kurios sudaro 728,17 (19 t., b. l. 197-199) ir nuteistajai A. A. B., kurios sudaro 818,87 (19 t., b. l. 164-166).

81. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistiesiems R. P., D. S., E. M., A. B., S. P. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistųjų valios bei tai, kad nuteistieji turės atlyginti nusikalstamais veiksmai padarytą žalą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jų neišieško, kadangi tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Nuteistosios A. A. B. gynėjas advokatas Arvydas Gudas baigiamųjų kalbų metu prašė nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo ginamosios, kadangi jos turtinė padėtis sunki, ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus, niekur nedirba ir šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Teisėjų kolegija šį prašymą tenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. A. B. nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. P., D. S., A. B., L. G., E. M., S. P., A. A. B. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistųjų R. P., D. S., A. B., E. M., S. P. ir A. A. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.