Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1286-886/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: e2A-1286-886/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00443-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: L. H.
Ieškovas: G. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1286-886/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00443-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.7; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. H. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei L. H. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (CBP-3789, 2021-08-10) prašė priteisti iš atsakovės L. H. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 8 000 Eur skolos pagal atsakovės 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 14 d. pasirašytus skolos raštelius, pavadintus „vekseliai“.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovei paskolino pinigus. Atsakovė savo vardu ieškovui išdavė devynis paprastuosius vekselius, kuriais įsipareigojo juos apmokėti vekseliuose nurodytomis datomis. Iš viso atsakovė vekseliais prisiėmė įsipareigojimų juos apmokėti už bendrą 27 500 Eur sumą. Atsakovė padengė dalį įsiskolinimų – 11 500 Eur sumą – pagal 2020 m. lapkričio 8 d., 2020 m. lapkričio 10 d., 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. lapkričio 17 d. vekselius, kurių apmokėjimo terminas buvo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Dėl vekselių, kurių atsakovė neapmokėjo iki 2021 m. kovo 31 d., ir kuriuose skola neviršijo 3 000 Eur sumos, notarų biuras ieškovui išdavė vykdomuosius įrašus. Liko du vekseliai po 4 000 Eur, kurių atsakovė neapmokėjo, ir kuriems notarų biuras neturėjo teisės išduoti vykdomąjį įrašą dėl teisės aktais nustatyto apribojimo. Šie du vekseliai išrašyti 2020 m. lapkričio 9 d. (4 000 Eur sumai) ir 2020 m. lapkričio 14 d. (4 000 Eur sumai), atsiskaitymo terminas iki 2021 m. kovo 31 d. Atsakovė neatsiskaitė, todėl ieškovas prašo iš jos priteisti 8000 Eur sumą.

3. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-30670)

prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė ieškovui yra grąžinusi 12 000 Eur. Atsakovė viso iš ieškovo pasiskolino 17 000 Eur, tačiau vekseliai didesnei sumai buvo išduoti ieškovui darant spaudimą atsakovei. Vekseliuose, kuriuos ieškovas laiko paskolos rašteliais, ir kuriais ieškovas įrodinėja ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas. Atsakovė neigia, gavusi iš ieškovo 4 000 Eur pagal 2020 lapkričio 9 d. vekselį ir 4 000 Eur pagal 2020 lapkričio 14 d. vekselį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį, sudarytą ieškovo ir atsakovės dėl 11 500 Eur paskolos, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažino 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą ieškovo ir atsakovės dėl 16 000 Eur paskolos, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovės 7 500 Eur. Priteisė ieškovui iš atsakovės 2 251,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šalys sudarė dvi paskolos sutartis 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d., jų pagrindu ieškovas atsakovei paskolino pinigines lėšas, atsakovė įsipareigojo jas grąžinti atitinkamai iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. kovo 31 d.

6.1. Pagal 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį ieškovo paskolintas lėšas atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties sudarymo metu atsakovė surašė keturis paprastuosius vekselius bendrai 11 500 Eur sumai: 2020 m. lapkričio 8 d. paprastasis vekselis – 1 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 9 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 10 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. – 3 500 Eur.

6.2. Pagal 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį ieškovo paskolintas pinigines lėšas atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. kovo 31 d. Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovė surašė penkis paprastuosius vekselius bendrai 16 000 Eur sumai: 2020 m. lapkričio 14 d. paprastąjį vekselį 4 000 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 16 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 17 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 18 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 21 d. – 2 000 Eur.

7. Teismas 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nes jos sudarytos paprasta rašytine forma, buvo vykdomos grynais pinigais, jų suma viršijo tris tūkstančius eurų, todėl jos prieštarauja CK 6.871 straipsnio 4 dalies imperatyviam reikalavimui tokio pobūdžio sandorį sudaryti notarine forma.

8. Atsakovės surašyti ir pasirašyti vekseliai, atitinkamai dėl 11 500 Eur ir dėl 16 000 Eur bendros sumos, vertinant juos visumoje kartu su ieškovo paaiškinimais, liudytojų V. Z. ir S. G. parodymais, teismui sudarė pagrindą tikėtinai išvadai, kad 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimis ieškovas atsakovei paskolino ir perdavė atitinkamai 11 500 Eur ir 16 000 Eur.

9. Ieškovo pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtino, kad ieškovas 2020 m. lapkričio mėnesį turėjo realią galimybę paskolinti atsakovei 27 500 Eur.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartimi jau buvo įsipareigojusi ieškovui iki 2020 m. gruodžio 31 d. grąžinti 11 500 Eur sumą. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi iš ieškovo pasiskolintas pinigines lėšas ji ketino grąžinti 2021 m. kovo 31 d., kai baigsis jos turimo terminuoto indėlio sutartis. Tikėtina, jog nutraukti terminuoto indėlio sutartį atsakovei buvo naudingiau, nei skolintis iš ieškovo 7 000 Eur, kaip ji teigia, su 129 proc. palūkanomis. Teismas vertino, kad tai tik patvirtina atsakovės paaiškinimo, jog ji sutiko ieškovui už paskolintus 7 000 Eur mokėti 9 000 Eur atlygį, nelogiškumą.

11. Nors atsakovė teigė, kad skolintis iš ieškovo 27 500 Eur jai nebuvo poreikio, nes „sukčiams“ iš viso buvo pervesta 34 100 Eur, kurių 3 250 Eur buvo atsakovės asmeninės lėšos, 4 000 Eur paskolintos L. L., 5 000 Eur gautos iš sutuoktinio, 5 000 Eur pervestos iš sutuoktinio sąskaitos, ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas vertino, kad šie įrodymai nepaneigia poreikio atsakovei iš ieškovo pasiskolinti 27 500 Eur. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovei piniginės lėšos buvo reikalingos ne tik tikslu jas pervesti asmeniui, su kuriuo ji susipažino internetinėje svetainėje, bet ir tikslu grąžinti pasiskolintas lėšas kitiems asmenis – L. L., taip pat vėliau ir ieškovui, galimai – sutuoktiniui K. H.. Atsakovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė aplinkybių, kada ji grąžino L. L. pasiskolintus 4 000 Eur, iš kur ji šias ir ieškovui gražintus 12 000 Eur gavo. Akivaizdu, skolindamasi iš ieškovo pakankamai didelę pinigų sumą pagal paskolų sutartis, savų piniginių lėšų ji neturėjo, todėl lieka neaišku, kokiu būdu ji gavo ir grąžino L. L. ir ieškovui pakankamai didelę bendrą 16 000 Eur sumą per pakankamai trumpą laikotarpį. Neatmetama galimybė, jog dalį šių lėšų sudarė ir ieškovo atsakovei paskolintos ir galimai sukčiams nepervestos piniginės lėšos.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, sprendė, kad ieškovas įrodė esminę paskolos sutarties sąlygą – 11 500 Eur perdavimą pagal 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį ir 16 000 Eur perdavimą pagal 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį paskolos gavėjos (atsakovės) nuosavybėn ir paskolos gavėjos įsipareigojimą grąžinti pinigus, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. sudarė paskolos sutartis (kurių sudarymą atsakovė patvirtino surašydama vekselius), pagal jas atsakovės nuosavybėn ieškovas perdavė atitinkamai 11 500 Eur ir 16 000 Eur grynais pinigais, o atsakovė įsipareigojo grąžinti pinigus atitinkamai iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. kovo 31 d.

13. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovė pagal šias paskolos sutartis ieškovui grąžino 12 000 Eur, 8 000 Eur skolos išieškojimas vykdomas antstolės kontoroje vykdomųjų įrašų pagal vekselius pagrindu. Pripažinus 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytas paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 7 500 Eur sumą.

14. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dalia teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantė 2022 m. birželio 23 d. apeliaciniu skundu (DOK-23860) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 7 500 Eur ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Vertinant šalių pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, ieškovas neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. atsakovei iš viso paskolino 27 500 Eur. Ieškovas 2021 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kas jį paskatino paskolinti atsakovei didžiulę sumą – psichologinės pagalbos jam teikimas. Tačiau apeliantė nėra psichologė ar psichiatrė, neturi tam reikalingo išsilavinimo, todėl tokių paslaugų neteikia, todėl šie ieškovo teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai.

15.2 Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad ieškovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį patvirtina, kad ieškovas 2020 m. lapkričio mėnesį turėjo realią galimybę paskolinti atsakovei 27 500 Eur. Ieškovo turto pajamų deklaracijos nėra pagrįstos pirminiais pajamas pagrindžiančiais įrodymais, ieškovo žodiniai paaiškinimai dėl gaunamų pajamų yra nenuoseklūs prieštarauja vieni kitiems, ieškovo nesugebėjo paaiškinti kiek ir kokių realių išlaidų jis patiria per metus. Kasacinio teisimo praktikoje dėl pajamų deklaracijos pasisakoma, kad šis įrodymas turi būti vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, jos gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. (LAT 2006 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006). Ieškovas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad gavo metinėse pajamų deklaracijose nurodytas sumas.

15.3 Ieškovo paaiškinimai apie pajamas ir išlaidas bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Gaunamas pajamas už vandens dviračių nuomą jis dalinosi su savo uošviene, o nurodytos pajamos ieškovo metinėse pajamų deklaracijose neatitinka realių ieškovo pajamų, kurios leistų paskolinti atsakovei 27 500 Eur. Ieškovo veikla – vandens dviračių nuoma – yra sezoninis darbas, todėl abejotina, kad per Lietuvoje trumpą šiltąjį sezoną jis galėtų uždirbti tokias ženklias pinigines sumas, kad galėtų jas skolinti apeliantei.

15.4 Ieškovas su 2022 m. sausio 14 d. lydraščiu pateikė įrodymus, neva pagrindžiančius jo išlaidas. Lydraštyje nurodyta, kad atmetus visas išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2020 m. lapkričio ieškovui lieka 52 300 Eur pajamų. Tačiau ieškovas lydraštyje nenurodė visų išlaidų, kurios mažina jo pajamas, pvz.: buto nuoma ir komunaliniai mokesčiai, prieplaukos nuoma, mokėjimai uošvienei V. Z., atostogų išlaidos, drabužiai, vaistai, išlaidos vaiko išlaikymui, kitos būtinos išlaidos. Informacijos apie visas išlaidas nepateikimas ir neatskleidimas duomenų, kiek už leidimą naudotis prieplauka ir vandens inventoriaus nuomą ieškovas moka uošvienei V. Z., patvirtina faktą, kad ieškovas neturėjo pakankamai lėšų paskolinti atsakovei 27 500 Eur.

15.5 Nei uošvienės V. Z., nei brolio S. G. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes šie liudytojai su ieškovu susiję ne tik giminystės, bet ir finansiniais ryšiais. Nei vienas iš liudytojų nematė pinigų perdavimo atsakovei fakto (pinigų sumos) ir pinigų neskaičiavo, liudytojai tokių aplinkybių patvirtinti negali. Ieškovas uošvienei mokėdavo už prieplaukos ir už vandens inventoriaus nuomą, nors šios informacijos savo metinėse pajamų deklaracijose nenurodė, o teismo posėdyje kelis kartus keitė savo paaiškinimus. Liudytojui S. G. ieškovas skolino pinigus, nors pagal paskolos sumą (16 000 Eur) privalėjo sandorį tvirtinti notarine tvarka (CK 6.871 straipsnio 4 dalį), tačiau to nepadarė, taip pat nenurodė sandorio savo metinėje pajamų deklaracijoje. Be to, ieškovo ir liudytojo S. G. paaiškinimai dėl sandorio yra abejotini, nes liudytojas teismo posėdžio metu teigė ,,Pinigus iš ieškovo S. G. pasiskolino 2020 m. rugpjūčio 9 d., nes ketino išsipirkti valstybinę žemę po pastatais, kurių dalį paveldėjo iš senelio. Tačiau procesas užsitęsė, žemės išsipirkti nepavyko.“, ieškovas teigė priešingai, 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad žemės grąžinimo klausimus brolis susitvarkė.

Atsiliepimas

15.6 Atsakovei nebuvo poreikio skolintis tokios didelės pinigų sumos, kokią nurodo ieškovas. Atsakovė byloje teikė savo ir savo sutuoktinio banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti abiejų bankinės operacijos. Viso sukčiams atsakovė pervedė 17 250 Eur: 2020 m. lapkričio 4 d. 3 250 Eur – iš asmeninių lėšų, 2020 m. lapkričio 12 d. 4 000 Eur – pasiskolinti iš L. L., 2020 m. lapkričio 16 d. 5 000 Eur – gauti iš sutuoktinio, 2020 m. lapkričio 17 d. 5 000 Eur – pervesta tiesiogiai iš sutuoktinio banko sąskaitos. Sukčiams atsakovė pervedė 34 100 Eur, tad atsakovei kilo poreikis pasiskolinti iš ieškovo 16 850 Eur (34 100 – 17 250 = 16 850). Dėl šios priežasties atsakovė iš ieškovo ir skolino 17 000 Eur, o ne ieškovo nurodomus 27 000 Eur. Atsakovei nebuvo poreikio skolintis daugiau, nei 17 000 Eur.

15.7 Negalima sutikti su teismo pozicija, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė aplinkybių, kada ji grąžino L. L. pasiskolintus 4 000 Eur, iš kur ji gavo šią sumą ir ieškovui gražintus 12 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad ji turėjo indėlį banke, kitas lėšas pasiskolino iš savo sutuoktinio (su kuriuo veda bendrą ūkį, todėl paskolos iki šiol nėra grąžinusi), pasiskolino iš pažįstamų asmenų, kurie gyvena Vokietijoje, šios aplinkybės nebuvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu.

15.8 Teismui laikant, kad 4 000 Eur L. L. ir 12 000 Eur ieškovui buvo grąžinti iš 27 000 Eur, kuriuos ji pasiskolino iš ieškovo, nėra suprantama, kodėl šią pinigų sumą apeliantė turėjo laikyti iki 2021 m. pavasario, vasaros. Apeliantė 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje paliudijo, kad L. L. pinigines lėšas grąžino 2021 m. birželio – liepos mėnesiais. Ieškovui 12 000 Eur buvo grąžinta per keletą kartų. Kartu su atsiliepimu į ieškinį apeliantė pateikė įrodymus, kad 2021 m. kovo 17 d. pašto perlaida buvo apmokėti 2020 m. lapkričio 21 d. vekselis 2 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 18 d. vekselis 3 000 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 16 d. vekselis 3 000 Eur sumai. Kitos piniginės lėšos buvo grąžintos vėliau, antstoliui vykdant išieškojimą. Akivaizdu, kad apeliantė L. L. ir ieškovui pinigines lėšas grąžino ne iš tų pačių pinigų, kuriuos jai paskolino ieškovas, nes tarp paskolos suteikimo ir jos dalinio grąžinimo praėjo pakankamai daug laiko.

15.9 Negalima sutikti su teismo teiginiu, jog mažai tikėtina, kad apeliantė skolinosi iš ieškovo pinigines lėšas net su 129 proc. palūkanomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė iš ieškovo pinigines lėšas skolino itin susijaudinusi, būdama stresinėje situacijoje, kas jai trukdė objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti logiškus sprendimus. Tokio pobūdžio sukčiavimas, kurį patyrė apeliantė yra žinomas būtent dėl gebėjimo žmones priversti priimti sprendimus, kurių šie nepriimtų esant įprastoms aplinkybėms.

16. Ieškovas 2022 m. liepos 18 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-26385) nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

16.1 Turėdama asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir norėdama tariamai pasiskolinti tik 7 000 Eur, apeliantė šią sumą galėtų pasiskolinti iš trečiųjų asmenų už mažesnes palūkanas, nei kad skolinosi iš ieškovo. Greituosius kreditus teikiančios bendrovės tokią pinigų sumą skolina ir be užstato, o pinigus išduoda per itin trumpą laiką. Apeliantė nesikreipė į bankus ar greitųjų kreditų bendroves, o jos teigimu už 129 proc. palūkanas skolinosi iš ieškovo. Tokia apeliantės pozicija prieštarauja minimaliems protingumo ir apdairumo kriterijams. Apeliantė ne kartą buvo nurodžiusi žodžiu (netiesiogiai nurodyta ir rašytiniame susirašinėjime, pateiktame su 2021 m. lapkričio 29 d. prašymu dėl įrodymų pateikimo), jog ieškovas nebuvo pirmas asmuo, į kurį ji kreipėsi, ieškodama galimybės pasiskolinti. Taigi apeliantė sąmoningai ieškojo, kur pasiskolinti pinigų.

16.2 Sutiktina su logiška teismo išvada, kad jei apeliantė tikrai būtų norėjusi 2020 m. lapkričio 15 d. iš ieškovo skolintis tik 7 000 Eur, jai kur kas paprasčiau ir pigiau būtų buvę nutraukti savo banko terminuotojo indėlio sutartį ir išsiimti iš banko savo pačios pinigus, nei, kaip ji teigia, skolintis iš ieškovo panašią sumą, tačiau už milžiniškas 129 proc. palūkanas.

Šalies argumentai

16.3 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pateiktuose vekseliuose piniginių lėšų perdavimo faktas nėra užfiksuotas. Šis argumentas prieštarauja vekselio sampratai bei jo neginčijamumo ir tiesioginio vykdymo savybėms. Vekselis savo esme ir turiniu skiriasi nuo skolos raštelio ir paskolos sutarties būtent tuo, jog vien vekselio turėjimo faktas laikomas neginčijamu (atitikus kitas sąlygas – ir tiesiogiai vykdytinu) dokumentu, patvirtinančiu paskolos dalyko perdavimą skolininkui. Dėl minėtos priežasties jokie papildomi įrodymai nei vekselių turinį atitinkantys skolos rašteliai dėl ginčo sumos nagrinėjamoje byloje neturi ir negali būti reikalaujami kaip įrodymai dėl pinigų kiekio perdavimo. Apeliantės sudaryti ir pasirašyti vekselio turinį atitinkantys skolos rašteliai – perduotos pinigų sumos fiksavimo prasme – laikytini nors ir ne vykdytinais, tačiau tiesioginiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais šalių valią atitinkantį pinigų perdavimą.

16.4 Vien aplinkybė, kad liudytojai giminystės ryšiais yra susiję su šalimi, savaime nereiškia jų liudijimo neteisingumo ar įrodomosios reikšmės nebuvimo. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nėra suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi, nes nėra ieškovo šeimos nariai, galintys turėti finansinį suinteresuotumą ieškovo finansais. Ieškovas niekuomet nėra kartu augęs su S. G., iki šiol gyvena skirtinguose miestuose. Ieškovą su V. Z. praeityje siejo verslo reikalai (kartu vykdė vandens dviračių ir valčių nuomą iki 2017 m. birželio 1 d., kai ieškovas perpirko visą verslą, tą patvirtina byloje pateikta atitinkama inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartis). Net jei liudytojas yra ginčo šalies verslo partneris, tai nereiškia jo finansinio suinteresuotumo bylos baigtimi ar finansinės priklausomybės nuo ginčo šalies. Todėl jokiais įrodymais nepagrįsta apeliacinio skundo išvada, jog abiejų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes šie liudytojai su ieškovu susiję giminystės ir finansiniais ryšiais.

16.5 Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo įrodinėtomis galimybėmis suteikti ginčo paskolą, grindžiant jas gyventojų pajamų mokesčių deklaracijomis, nes deklaracijos nėra pagrįstos pirminiais pajamas grindžiančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė neginčijo deklaracijose nurodytų duomenų teisingumo ir pagrįstumo, todėl šis teiginys (ginčijant deklaracijų įrodomąją vertę) turėjo būti išsakytas bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, o ne apeliaciniame skunde. Deklaracijos yra registruotos ir priimtos, mokesčiai už jas yra sumokėti, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jas esant netinkamais ar nepagrįstais pajamų apskaitos dokumentais, pateiktais valstybei ir jos priimtais. Deklaracijos yra pateiktos ir priimtos dar gerokai iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, o dauguma iš jų – iki ginčo paskolos suteikimo. Todėl nėra pagrindo net prielaidai, kad deklaracijose nurodyti duomenys būtų buvę deklaruoti specialiai netiksliai ar neatitinkant realybės. Apeliacinio skundo teiginiai, jog deklaracijos nepagrįstos, tėra deklaratyvūs ir negrindžiami jokiais įrodymais. Skunde minimi pavyzdžiai iš ieškovo teiktų žodinių paaiškinimų yra cituojami iš paaiškinimų apie patirtas išlaidas, o ne pajamas. Apeliantės atstovas bylos nagrinėjimo metu net nekvestionavo ieškovo pajamų dydžio, buvo klausinėjama apie jo išlaidas, o ne pajamas.

16.6 Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas nenurodė savo su verslu susijusių išlaidų V. Z. ir skolintų pinigų S. G. savo metinėse gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose. Iš byloje esančio skolos raštelio tarp ieškovo ir S. G., dėl jokių palūkanų šalys nesitarė ir atitinkamai jų ieškovas negavo, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo teiginiai, jog metinėje deklaracijoje ieškovas turėjo būti nurodęs suteiktą beprocentę paskolą. Neaišku, kokiu teisiniu mokestiniu pagrindu ieškovas deklaracijose privalėjo detalizuoti su vykdoma veikla pagal verslo liudijimą susijusias išlaidas. Jeigu mokesčio subjektas privalėtų deklaracijoje deklaruoti savo išlaidas, tačiau jų nebūtų nurodęs, tokia deklaracija nebūtų priimta.

16.7 Apeliantė neteikė įrodymų ir neįrodinėjo, iš kur gavo lėšų greitu laiku po paskolos gavimo grąžinti 16 000 Eur (ieškovui 12 000 Eur, L. L. 4 000 Eur). Apeliantė įvardijo, jog 2021 m. kovo mėnesį atgavo banke padėtą terminuotąjį indėlį 5 000 Eur sumai, ir tik abstrakčiai žodžiu nurodė, jog likusius 11 000 Eur gavo iš sutuoktinio ir neįvardintų asmenų Vokietijoje, tačiau šių paaiškinimų negrindė jokiais įrodymais. Jeigu apeliantė būtų turėjusi galimybę pasiskolinti iš sutuoktinio ar kitų pažįstamų asmenų Vokietijoje net 11 000 Eur, akivaizdu, tą ji būtų dariusi iš karto ir tikrai nesiskolinusi pinigų iš ieškovo, kaip pati nurodo, už 129 proc. palūkanas. Be to, apeliantės vengiama pagrįsti gautų lėšų skoloms grąžinti suma (11 000 Eur) akivaizdžiai sutampa su byloje ginčijama gautų iš ieškovo (10 500 Eur) pinigų suma.

16.8 Neaišku, kokia yra galutinė (tikroji) atsakovės sukčiams pervestų pinigų suma, tai neįrodyta ir nenustatyta. Iš byloje gauto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog apeliantė 2020 m. lapkričio 24 d. į policiją kreipėsi dėl iš jos išviliotų 13 250 Eur, o ne dėl šioje byloje nurodomų galimai/tariamai išviliotų 34 100 Eur. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog į įrodinėjamą sukčiams pervestų 17 250 Eur sumą neįeina iš ieškovo skolintos lėšos. Apeliantė neteikė teismui rašytinių įrodymų (nors akivaizdu, jog pinigai sukčiams buvo pervedinėjami per banką, todėl įrodymus pateikti nesudėtinga), jog iš ieškovo gautas lėšas naudojo būtent sukčiams. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog apeliantė sukčiams pervedė būtent 34 100 Eur, o ne didesnę sumą. Minėtos išvados tiesiogiai paneigia apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad apeliantei neva nebuvo poreikio skolintis iš ieškovo 27 500 Eur sumos.

16.9 Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė neva skolinosi iš ieškovo pinigus už 129 proc. palūkanų dėl savo didelio susijaudinimo ir jai daromo spaudimo iš sukčių. Šie argumentai nėra grindžiami jokiais įrodymais. Apie patiriamą baimę, agresiją ar spaudimą iš sukčių pusės apeliantė neminėjo, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Šių aplinkybių nepatvirtina bylos faktinės aplinkybės. Lėšų pervedimas sukčiams vyko ilgą laiką, todėl argumentai apie trumpalaikį susijaudinimą atmestini. Į lėšų pervedimą buvo įtraukti net keletas apeliantės artimųjų, kuriems tikrai turėjo būti žinoma, kam ir kodėl jie perveda pinigus. Net jei apeliantė ir būtų susijaudinusi, jos artimieji lėšas pervedinėjo nebūdami šios būsenos, taigi savo valia ir sąmoningai, siekdami savo ar apeliantės tikslų.

16.10 Iš pridedamo prie atsiliepimo susirašinėjimo su apeliante matyti, jog ieškovas neturėjo jokio noro ar intereso slėpti perduodamų pinigų kiekio ir siūlė tvirtinti paskolos sutartį pas notarą, tačiau apeliantė kategoriškai atsisakė notaro paslaugų. Atsisakius notaro, visus iki vieno skolą patvirtinančius dokumentus parengė pati apeliantė, pasinaudodama ieškovo žinių ir skolinimo patirties spragomis, tikėtinai ir jo sveikatos būklės sutrikimais.

16.11 Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovo žodiniai paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs, netikslūs. Tokiais teiginiais akivaizdžiai yra ignoruojama, jog ieškovas yra ligonis, sergantis šizofrenija, todėl negebėjimas tiksliai reikštis ir pasakoti yra kaip tik ieškovo ligos požymis. Pavienės netikslios ieškovo paaiškinimų citatos negali būti vertinamos atsiejant jas nuo šio asmens objektyvių galimybių reikšti mintis, o ypač negali būti priešpastatomos kitų, sveikų asmenų (liudytojų) parodymams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 7 500 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Apeliantė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo ir atsakovės 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. sudarytos paskolos sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, ir šios sprendimo dalies neginčija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šios sprendimo dalies nevertina ir plačiau dėl jos nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Šalys neginčija aplinkybės, kad 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. ieškovas apeliantei paskolino pinigus, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl paskolintos pinigų sumos dydžio.

21. Ieškovas teigia, kad 2020 m. lapkričio 8 d. apeliantei paskolino 11 500 Eur, o apeliantė šiai sumai surašė ieškovui paprastuosius vekselius (2020 m. lapkričio 8 d. – 1 000 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 10 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. – 3 500 Eur), kuriuos apeliantė turėjo apmokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Be to, ieškovas teigia, 2020 m. lapkričio 15 d. paskolinęs apeliantei 16 000 Eur, o apeliantė šiai sumai surašė paprastuosius vekselius (2020 m. lapkričio 14 d. – 4 000 Eur, 2021 m. lapkričio 16 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 17 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 18 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 21 d. – 2 000 Eur), kuriuos turėjo apmokėti iki 2021 m. kovo 31 d. (CBP-3789 priedai).

22. Apeliantės teigimu, 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartimi ieškovas jai paskolino 10 000 Eur, o likusi 1 500 Eur suma yra procentai už paskolintą sumą; 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino 7 000 Eur, o likusi 9 000 Eur suma yra procentai už paskolintą sumą.

23. Ieškovas 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje patvirtino, kad apeliantė jam grąžino 12 000 Eur, o ne 11 500 Eur, kaip nurodyta ieškinyje (garso įrašas nuo 41 min. 26 s.). Apeliantės grąžintą 8 000 Eur sumą ieškovui patvirtina 2021 m. kovo 17 d. pinigų perlaidos kvitas (DOK-30670 priedai). Apeliantė 2022 m. kovo 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-10546 priedai) nurodė, kad ieškovui pinigus grąžindavo grynaisiais ir neprašė iš ieškovo atskirų rašytinių patvirtinimų dėl pinigų grąžinimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantė pagal išduotus vekselius ieškovui iš viso yra grąžinusi 12 000 Eur.

24. Antstolė T. G. vykdo skolos išieškojimą iš apeliantės ieškovui trijose vykdomosiose bylose pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus: 1) vykdomoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) – pagal 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2081 dėl 2 000 Eur skolos; 2) vykdomoji byla Nr. .(duomenys neskelbtini) – pagal 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį įrašą Nr.2080 dėl 3000 Eur skolos; 3) vykdomoji byla Nr. .(duomenys neskelbtini) – pagal 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį įrašą Nr.2079 dėl 3 000 Eur skolos (DOK-36076). Šios antstolės 2022 m. balandžio 28 d. pažymoje nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas įvykdytas: skola, palūkanos ir vykdymo išlaidos apmokėtos; vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini) liko apmokėti 1 419,35 Eur skolos, 1,87 Eur palūkanų, 141,93 Eur vykdymo išlaidų; vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini) liko apmokėti 3 023,33 Eur skolos, 193,81 Eur palūkanų ir 343,89 Eur vykdymo išlaidų (DOK-15407 priedas).

25. Apeliantės sutuoktinis 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu jai pervedė 5 000 Eur, tos pačios dienos mokėjimo nurodymu apeliantė pervedė 5 000 Eur į G. R. banko sąskaitą. L. L. 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu pervedė apeliantei 4 000 Eur, tos pačios dienos mokėjimo nurodymu apeliantė pervedė 4 000 Eur į G. R. banko sąskaitą. Apeliantė 2020 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė 3 250 Eur į L. B. banko sąskaitą. Apeliantės sutuoktinis 2020 m. lapkričio 17 d. pervedė 5 000 Eur G. R. (DOK-36076 priedai). Apeliantė 2022 m. balandžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-12856 priedai) nurodė, kad jos draugė R. P. už ją atliko 6 850 Eur perlaidą sukčiams, tam pagrįsti pateikė 2020 m. lapkričio 16-17 d. mokėjimo nurodymus, kuriais R. P. pervedė 6 850 Eur į G. R. sąskaitą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl įrodymų vertinimo

27. Apeliantės teigimu, vertinant byloje pateiktus šalių įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, ieškovas neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. atsakovei paskolino 27 500 Eur, nes nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad ieškovo pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2020 m. lapkričio mėnesį turėjo realią galimybę paskolinti apeliantei 27 500 Eur. Apeliantė nurodo, kad ieškovo turto pajamų deklaracijos nėra pagrįstos pirminiais pajamas pagrindžiančiais įrodymais, ieškovo žodiniai paaiškinimai dėl gaunamų pajamų yra nenuoseklūs prieštarauja vieni kitiems, ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kiek ir kokių realių išlaidų jis patiria per metus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

29. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

31. Iš ieškovo pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų (DOK-371003) matyti, kad ieškovo metinės pajamos 2018 metais sudarė 21 500 Eur (1 791 Eur/mėn.), vėliau didėjo: 2019 m. – 28 000 Eur (2 330 Eur/mėn.), 2020 m. – 33 800 Eur (2 816 Eur/mėn.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų (DOK-40191) matyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai ir butas, kurio vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro vertinimą sudaro apie 46 000 Eur. Iš byloje esančio S. G. skolos raštelio, pagal kurį šis asmuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. skolinosi iš ieškovo 16 000 Eur, matyti, kad kitoje raštelio pusėje yra ieškovo patvirtinimas, kad S. G. pinigus jam grąžino 2020 m. lapkričio 15 d. (DOK-40191).

32. Apeliantės dėstomos abejonės dėl ieškovo pajamų realumo iš jo vykdomos individualios veiklos ir jos nurodomi argumentai, kad ieškovas nenurodė visų pragyvenimui reikalingų išlaidų, kurios mažina ieškovo pajamas ir paneigia jo galimybę apeliantei paskolinti 27 500 Eur, paremti tik subjektyviu apeliantės vertinimu. Apeliantė nepaneigė byloje 2022 m. sausio 14 d. pateiktų ieškovo paaiškinimų apie patiriamas išlaidas ir gaunamas pajamas (DOK-1479). Apeliantė kelia abejones dėl ieškovo paskolintos 16 000 Eur sumos S. G., teigia, kad tokio dydžio paskolos sandoriui privaloma notarinė forma, ir kad ieškovas privalėjo tokį sandorį nurodyti metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako, nes šio sandorio teisinis vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos pagrįsti ieškovo finansinį pajėgumą paskolinti apeliantei 27 500 Eur sumą.

33. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantei nebuvo poreikio skolintis tokią didelę pinigų sumą, kokią nurodo ieškovas. Apeliantė teigia, kad sukčiams ji iš viso pervedė 34 100 Eur. Pervestą 17 250 Eur sumą sudaro jos asmeninės, sutuoktinio ir iš L. L. pasiskolintos lėšos (2020 m. lapkričio 4 d. 3 250 Eur – iš asmeninių lėšų, 2020 m. lapkričio 12 d. 4 000 Eur – pasiskolinti iš L. L., 2020 m. lapkričio 16 d. 5 000 Eur – gauti iš sutuoktinio, 2020 m. lapkričio 17 d. 5 000 Eur – pervesta tiesiogiai iš sutuoktinio banko sąskaitos). Apeliantės teigimu, jai kilo poreikis iš ieškovo pasiskolinti 16 850 Eur (34 100 – 17 250 = 16 850). Dėl šios priežasties atsakovė iš ieškovo ir skolino 17 000 Eur, o ne ieškovo nurodomus 27 000 Eur. Teisėjų kolegija nurodomus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

34. Byloje pateikti apeliantės išrašyti vekseliai: 2020 m. lapkričio 8 d. – 1 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 9 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 10 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. – 3 500 Eur, kuriuos apeliantė turėjo apmokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2020 m. lapkričio 14 d. – 4 000 Eur, 2021 m. lapkričio 16 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 17 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 18 d. – 3 000 Eur, 2020 m. lapkričio 21 d. – 2 000 Eur, kuriuos apeliantė turėjo apmokėti iki 2021 m. kovo 31 d. (CBP-3789 priedai).

35. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius 2022 m. balandžio 26 d. pateikė duomenis, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal apeliantės 2020 m. lapkričio 24 d. pranešimą, kad 2020 m. lapkričio 4 – 17 dienomis iš jos buvo išviliota 13 250 Eur suma (DOK-14561).

36. Iš apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 4 d. – 30 d. laikotarpiu apeliantė sukčiams pervedė 22 250 Eur (2020 m. lapkričio 4 d. – 3 250 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. – 10 000 Eur, 2020 m. lapkričio 12 d. – 4 000 Eur, 2020 m. lapkričio 16 d. – 5000 Eur). Iš šio išrašo taip pat matyti, kad 2020 m. lapkričio 10 d. per 6 kartus į apeliantės banko sąskaitą buvo įnešta 10 000 Eur, t. y. tikėtinai dalis pinigų sumos, kuri buvo gauta iš ieškovo, ir dėl kurios apeliantė išrašė 2020 m. lapkričio 8 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. paprastuosius vekselius 11 500 Eur sumai (DOK-10546). Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad 2020 m. lapkričio 15 d. ieškovo teigimu paskolinta 16 000 Eur pinigų suma, ar kaip teigia apeliantė, kad skolinosi tik 7 000 Eur, buvo pervestos tik sukčiams. Minėtame apeliantės banko sąskaitos išraše nėra duomenų, kad į jos banko sąskaitą būtų įnešta pinigų suma, kuriai apeliantė išrašė 2020 m. lapkričio 14 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. lapkričio 21 d. paprastuosius vekselius.

37. Apeliantė teismui 2022 m. balandžio 14 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jos draugė R. P. atliko 6 850 Eur perlaidą sukčiams vietoje apeliantės, šiuos grynuosius pinigus jai perdavė L. H. ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymus, kuriais R. P. pervedė 6 850 Eur į G. R. sąskaitą (DOK-12856 priedai).

38. Byloje pateiktas 2021 m. kovo 17 d. pinigų perlaidos kvitas patvirtina, kad apeliantė ieškovui grąžino 8 000 Eur (DOK-30670 priedai). Kvito mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad mokėjimas atliktas už 2020 m. lapkričio 21 d. vekselį – 2 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 18 d. vekselį – 3 000 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 16 d. vekselį – 3 000 Eur sumai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnis) Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-296-656/2022 teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nustatyta, kad kreditorius (šioje byloje ieškovas) 2022 m. kovo 19 d. išsiuntė skolininkei (šioje byloje apeliantei) du jos apmokėtų vekselių originalus, kurių apmokėjimo terminai buvo pasibaigę 2020 m. gruodžio 31 d., tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo valią, jog įmoką skiria būtent pradelstos prievolės apmokėjimui.

39. Nors apeliantė nurodė, kad nepažįstamam asmeniui pervedė savo asmenines lėšas, sutuoktinio ir L. L. paskolintas lėšas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, dėl ko apeliantei kilo poreikis iš ieškovo skolintis tik 17 000 Eur, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie įrodymai nepaneigia apeliantės poreikio iš ieškovo pasiskolinti 27 500 Eur, taip pat, kad atsakovei piniginės lėšos buvo reikalingos ne tik siekiant jas pervesti asmeniui, su kuriuo ji susipažino internetinėje svetainėje, bet ir tikslu grąžinti pasiskolintas lėšas kitiems asmenims, ieškovui.

40. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad mažai tikėtina, jog ji skolinosi iš ieškovo pinigines lėšas net su 129 proc. palūkanomis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantė iš ieškovo pinigines lėšas skolino itin susijaudinusi, būdama stresinėje situacijoje, kas jai trukdė objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti logiškus sprendimus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.

41. Apeliantės teigimu, 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartimi jai ieškovas paskolino 10 000 Eur, o 1 500 Eur yra procentai už paskolintą sumą; 2020 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi ieškovas apeliantei paskolino 7 000 Eur, o 9 000 Eur yra procentai už paskolintą sumą. Tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad tarp šalių buvo susitarimas, kad apeliantė už paskolintas pinigines lėšas mokės ieškovui, jos teigimu, nurodyto dydžio palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantė galėjo pasinaudoti greituosius kreditus teikiančių subjektų paslaugomis, kurie kreditus teikia per trumpą laiką ir mažesnėmis palūkanomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nutraukti apeliantei jos turimo terminuoto indėlio sutartį buvo naudingiau, nei skolintis iš ieškovo 7 000 Eur, kaip ji teigia, su 129 procentų dydžio palūkanomis.

42. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ar kad priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

46. Apeliantė prašo už apeliacinio skundo parengimą priteisti iš ieškovo 1 040 Eur, šioms išlaidoms pagrįsti 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė 2022 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas ir 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymą (DOK-21988). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

47. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grindžiamų 2022 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2022 m. liepos 7 d. trimis mokėjimo nurodymais (DOK-26385).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016, 73 punktas). Šio ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo, asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022).

49. Nors atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė pats ieškovas, tačiau jo prašomą priteisti 700 Eur sumą sudaro išlaidos už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. 2022 m. liepos 4 d. sąskaita už teisines paslaugas išrašyta advokato padėjėjo E. N., ir šis asmuo yra nurodytas kaip gavėjas 2022 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymuose (DOK-26385).

50. Atsižvelgdama į tai, kad atstovavimo teisiniai santykiai apima ir procesinių dokumentų rengimą, o įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą parengęs advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėLaima KriaučiūnaitėEgidijus Tamašauskas