Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. H. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuotas asmuo G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13.1. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, šiuo atveju – notaro išduoti vykdomieji įrašai. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi antstolis negali kvestionuoti notaro atlikto vykdomojo įrašo, turinčio vykdomojo dokumento galią.

14.2. Atskirajame skunde minima civilinė byla buvo nagrinėjama pagal Kreditoriaus prevencinį ieškinį ir jos ribos visiškai neapėmė vertinimo, kokios įmokos priskirtinos kokioms pareiškėjos skoloms dengti. Todėl atskirajame skunde dėstoma pareiškėjos pozicija nėra ir negali būti laikoma įrodyta remiantis prejudicinių faktų institutu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0045/21/00838, Nr. 0045/21/00836, Nr. 0045/21/00837 pagal Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės 2021-04-21 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2079, Nr. 2080, Nr. 2081 dėl skolų ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. H. išieškotojo G. S. naudai. Vykdomasis įrašas Nr. 2080 išduotas 2020 m. lapkričio 18 d. vekselio pagrindu (3000 Eur suma, apmokėjimas iki 2021-03-31); vykdomasis įrašas Nr. 2081 išduotas 2020 m. lapkričio 21 d. vekselio pagrindu (2000 Eur suma, apmokėjimas iki 2021-03-31); vykdomasis įrašas Nr. 2079 išduotas 2021 m. lapkričio 16 d. vekselio pagrindu (3000 Eur suma, apmokėjimas iki 2021-03-31).

17. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad apeliantė 2021-03-17 pašto perlaida, pervesdama išieškotojui 8000 Eur sumą, apmokėjo 2020 m. lapkričio 21 d. vekselį 2000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 18 d. vekselį 3000 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 16 d. vekselį 3000 Eur sumai, dėl ko buvo pagrindas antstolei užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0045/21/00837, Nr. 0045/21/00838 ir Nr. 0045/21/00836, t. y. skolininkei visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-21-45-21307 netenkino skolininkės reikalavimo dėl vykdomųjų bylų užbaigimo.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instacijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad antstolė 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-21-45-21307 būtų pažeidusi jos veiklą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei ginčijamos nutarties argumentams.

20. Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

21. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

22. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-127/2007).

23. CPK 632 straipsnyje nustatyti pagrindai vykdomosios bylos užbaigimui. Apeliantė remiasi tuo, kad ji įvykdė vykdomuosius dokumentus, dėl ko vykdomosios bylos Nr. 0045/21/00838, Nr. 0045/21/00836, Nr. 0045/21/00837 antstolės turėjo būti užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

24. CK 6.55 straipsnyje nustatytos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės. Jos taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta šalių susitarimo dėl kitokio skolų dengimo eiliškumo, todėl skolų dengimui taikytina CK 6.55 straipsnio norma.

25. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas jas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Tai reiškia, kad skolininkui nesuteikta teisė be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų, kad kreditorius būtų sutikęs, kad skolininkės 2021-03-17 mokėjimas (8 000 Eur) būtų skirtas apmokėti vekselius, kurių terminai nebuvo suėję (vykdomosios bylos Nr. 0045/21/00838, Nr. 0045/21/00836, Nr. 0045/21/00837). Priešingai, esantys duomenys patvirtina, kad kreditorius 2022-03-19 išsiuntė skolininkei du jos apmokėtų vekselių originalus, kurių apmokėjimo terminai buvo pasibaigę 2020-12-31, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo valią, jog įmoką skiria būtent pradelstos prievolės apmokėjimui. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad apeliantės 8 000 Eur lėšų įmoka padengė vekselius vykdomosiose bylose Nr. 0045/21/00838, Nr. 0045/21/00836, Nr. 0045/21/00837, laikytini prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui (CK 6.55 straipsnio 1 dalis).

Dėl prejudicinių faktų (ne)buvimo

27. Apeliantė atskirajame skunde remiasi ir tuo, kad kitoje civilinėje byloje yra nustatytos prejudicinės šiai bylai aplinkybės. Jos tvirtinimu, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-573-314/2021 konstatuota, kad atsakovė 2021-03-17 mokėjimu ieškovui grąžino dalį paskolos pagal išrašytus vekselius: 2020 m. lapkričio 16 d. 3 000 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 18 d. 3000 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 21 d. 2000 Eur sumai.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-573-314/2021 buvo nustatytos šiai bylai reikšmingos prejudicinės aplinkybės dėl pareiškėjos 2021-03-17 mokėjimu ieškovui grąžintos paskolos pagal išrašytus vekselius. Nurodytoje byloje ieškovas G. S. buvo pareiškęs prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei L. H. disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu iki ji apmokės ieškovui išduotus vekselius. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime konstatuota, kad teismas nevertina šalių paaiškinimų dėl skolos dydžio ir grąžintų piniginių sumų. Nurodytoje byloje taip pat įrodinėjimo dalyku nebuvo skolos pagal vekselius eiliškumo nustatymas. Todėl nurodyta byla bei joje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis šiai bylai ir jomis remtis šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

30. Apeliantė taip pat remiasi tuo, kad kitoje civilinėje byloje (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-4765-810/2021) kreditorius parengiamojo teismo posėdžio metu galimai pripažino faktą, kad piniginės lėšos L. H. faktiškai buvo išmokėtos ne pagal pastarosios išduotus devynis vekselius, bet dviem mokėjimais. Jos tvirtinimu, vekseliai buvo išduoti skirtingomis datomis ir mažesnėmis sumomis siekiant išvengti privalomos sandorio formos – notarinės paskolos sutarties įforminimo. Apeliantės tvirtinimu, vekseliai išrašyti nesilaikant įstatymo nustatytos notarinės formos, dėl ko pripažintini negaliojančiais (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

31. Kaip jau minėta, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją). Įstatymai nesuteikia teisės antstoliui tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo. Antstolis privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl vekselių išrašymo aplinkybių, galimai netinkamos sandorio formos, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo (CPK 510 straipsnis).

32. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo veiksmus, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.