Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-314-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
II-314-716/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00780-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Advokatai
Džigintas Žabelis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-314-716/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00730-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,dalyvaujant atsakomybėn patrauktam A. S.,jo atstovui advokatui Džigintui Žabeliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu („Zoom“ platformoje) išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 25 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 450 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 30 d. gautas atsakomybėn patraukto A. S. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 25 d. priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, neesant pareiškėjo veikoje administracinio nusižengimo požymių ir priimti naują nutarimą perkvalifikuojant veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį bei paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose. Neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau minėtą prašymą, skunde prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 25 d. priimtą nutarimą pakeisti ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta 2021 m. vasario 25 d. priimtu nutarimu.

Skunde nurodoma, kad pažeidimo padarymo vietoje pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Policijos pareigūnai pasakė, kad jo vairavimas pripažįstamas chuliganišku, pareigūnai nesileido į kalbas, jiems buvo nesvarbu, kodėl jis taip darė, kiek laiko tai truko, nebuvo rašomas įvykio vietos apžiūros protokolas, nebuvo daromos fotonuotraukos. Pareiškėjas raštu buvo pateikęs prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau jam atvykus į nagrinėjimą, byla buvo išnagrinėta ankščiau nei paskirtas bylos nagrinėjimo laikas. Pareiškėjas nesutinka, kad jis vairavo chuliganiškai, kadangi jokių chuliganiškų paskatų jis neturėjo, prieš nieką pasirodyti nesiekė, o tik išbandė automobilį ant slidžios kelio dangos ir pažiūrėjo, ar tinkamai veikia saugumo sistemos. Jis sutinka, kad vairavo automobilį aikštelėje staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio ratus ir priversdamas automobilį slysti į šoną, tačiau to nepakanka nubausti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi nebuvo nustatyti subjektyvieji požymiai – jo kaltė ir motyvai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 25 d. priimtame nutarime nėra užsiminta apie chuliganiškas paskatas, nors veika ir kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nėra aišku, kodėl konkrečiu atveju Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte numatytų bendro pobūdžio pareigų nevykdymas laikomas padarytu būtent iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo vairavimas truko trumpą laiko tarpą, padarė kelis apsisukimus, kurie ir buvo užfiksuoti vaizdo įraše. Manevras padarytas šeštadienio vakarą, apytuštėje automobilių aikštelėje, aplinkui vien gamybinės patalpos, nėra gyvenamųjų namų. Kadangi šalies teritorijoje paskelbtas karantinas, jokių žmonių aplinkui nebuvo, aikštelėje buvo tik pareiškėjas su draugu. Jokio motyvo pasipuikuoti ar pademonstruoti vairavimo įgūdžius nebuvo. Niekam nesukelta avarinė situacija. Neilgai trukusiu vairavimu nebuvo siekiama sutrikdyti visuomenės rimtį. Byloje nėra duomenų apie chuliganiškas paskatas ir apie tai kaip jos pasireiškė, taip pat nėra įrodymų, kokiu būdu buvo pademonstruotas niekinamas požiūris į aplinkinius žmones, nepagarba kitiems vairuotojams, neigiamos reakcijos, pasipiktinimas.

Šalies argumentai

Skunde taip pat prašoma taikyti 34 straipsnio 6 dalį, kadangi pareiškėjas suprato, jog jokie veiksmai neleistini, pasimokė ir gailisi, kad pažeidė KET. Yra atsakingas vairuotojas, geba mokytis iš savo klaidų. Prižada, kad daugiau toks jo elgesys nebesikartos. Priėmusi nutarimą institucija visiškai neįvertino nusižengimo padarymo pobūdžio, jo pavojingumo, nes net ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra aiškiai ir akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus. Teisę vairuoti pareiškėjas turi jau 22 metus, gali vairuoti beveik visų kategorijų transporto priemones. Jau beveik 10 metų dirba tik vairuotoju-ekspeditoriu. Per metus nuvažiuoja daug kilometrų, važinėja po Baltijos šalis, Europą. Niekada nebuvo atimta teisė už jokį KET pažeidimą. Per paskutinius 5 metus buvo baustas už smulkius KET pažeidimus, baudas sumoka laiku. Užsienyje baustas nėra. Nutarimą priėmusi institucija visiškai nevertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų. Vienintelės pareiškėjo pajamos ir darbo pobūdis – krovinių pervežimas vairuojant transporto priemones, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sąlygoja ne tik darbo netekimą, bet ir ypatingai apsunkins įpareigojimą vykdyti tretiesiems asmenims. Teisė vairuoti reikalinga dar ir dėl to, kad galėtų pasirūpinti mažamete dukra, padėti neįgaliai paralyžuotai kaimynei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė nurodo, kad 2021 m. vasario 25 d. priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi A. S. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio ratus privertė automobilį slysti į šoną. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Pareigūnas, įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, įvertinęs 35 straipsnyje ir 36 straipsnyje numatytas sąlygas ir aplinkybes, priėmė nutarimą ir A. S. už nusižengimą paskyrė 450 eurų baudą, bei taikė ANK numatytą privalomą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Skundo prašo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nenorėjo to daryti dėl kažkokių paskatų, nenorėjo sukelti pavojaus. Nemano, kad buvo chuliganiškas vairavimas. Buvo su draugu, stovėjo aikštelėje ir kalbėjosi. Jis nesenai įsigijo automobilį su galiniais varomais ratais. Užėjo kalba apie sistemas „ASR“ ir „ABS“, norėjo jas išbandyti. Jis nesitikėjo, kad taip gausis, prieš tai pasižiūrėjo, kad niekam nekeltų pavojaus. Buvo vėlus vakaras, privati aikštelė, jis niekam nenorėjo įspūdžio padaryti. Blogai vertina savo poelgį dėl tokio vairavimo, kai galėjo nukentėti kiti žmonės ir jis pats. Tuo metu, kai vairavo, negalvojo, kad kažką pažeidžia. Chuliganišką vairavimą suprato kaip galimą kelyje keliant grėsmę nuosavybei ar žmonėms. Buvo pavojingas vairavimas ir sutinku, kad toks vairavimas netoleruojamas, kad negalima taip daryti. Pripažįsta, kad pažeidė taisykles, kad blogai, ir neapgalvotai pasielgė.

A. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 2 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio ratus, privertė automobilį slysti į šoną ir tokiais ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (toliau - KET) bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtini požymiai yra tyčia veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis A. S. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažįstamas ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, pripažįstamas vienu iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-719/2019).

Nagrinėjamu atveju A. S. pripažino, kad aikštelėje manevruodamas automobiliu tyčia privertė automobilį slysti į šoną, nes, pasak pareiškėjo, norėjo išbandyti automobilio elektronines saugos funkcijas. Savo kaltę pažeidėjas pripažino ir administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad gailisi. A. S. nurodė, kad suprato, jog pasielgė neapdairiai, lengvabūdiškai.

Iš bylos duomenų visumos, o labiausiai vaizdo įraše matyti, kad A. S. neleistinai vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojų tiek savo, tiek netoliese esančių žmonių sveikatai ir turtui, tai padarė aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, turinčioje labai ribotą laisvos erdvės plotą, visiškai šalia stovint kitiems lengviesiems automobiliams, netoliese esant daugiabučiam pastatui, kurio gyventojai akivaizdžiai galėjo neteisėtą elgesį matyti pro langus. A. S. buvo ne vienas, bet su draugu, šio akivaizdoje siekė pasirodyti be pagrindo pranašesniu ne tik dėl savo vairavimo įgūdžių, bet ir dėl įsigyto automobilio galiniais varomais ratais, taip demonstruodamas nepagarbą ne tik galiojančioms teisės normos, bet ir aplinkai ir aplinkiniams. Savo neteisėtus ir pavojingus veiksmus A. S. sąmoningai tęsė sukdamas ne vieną ratą tol, kol juos nutraukė dėl atvykusių policijos pareigūnų. Įvertinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes, objektyviai atliktus pažeidėjo veiksmus veikiant sąmoningai ir tyčia siekiant draudžiamų pasekmių teismas pripažįsta, kad staigiai akseleruodamas ratus ir priversdamas automobilį slysti šonu A. S. vairavo chuliganiškai, dėl ko pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 420 straipsnio 2 dalies numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar taikymas trumpesniam terminui, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. S. dirba vairuotoju-ekspeditoriu. Netekęs vairuotojo pažymėjimo pažeidėjas akivaizdžiai būtų priverstas prarasti darbą ir netektų turimo vienintelio pragyvenimo šaltinio. Tasi vertindamas teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas ne vieno darbdavio yra charakterizuojamas tik teigiamai, apibudinamas kaip atsakingas, teisingas ir sąžiningas žmogus. Tokia charakteristika leidžia pripažinti, kad A. S. padarytas pažeidimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.

Pareiškėjas augina ir išlaiko mažametę dukrą, yra vienintelis teisę vairuoti šeimoje turintis asmuo. Ilgas vairuotojo pažymėjimo praradimas akivaizdžiai paveiktų ir mažametės interesus. Be to, A. S. turi turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, dėl ko prarastas darbas ir pajamos būtų neproporcingai neigiamos pasekmės padaryto pažeidimo turiniui. Taip pat teismas pastebi, kad pareiškėjas sistemingai KET nepažeidinėja, nors dirba vairuotoju ir nuolatos vykdydamas profesines pareigas susiduria su jų reikalavimais. Pareiškėjas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 28-29), kas neleidžia abejoti tokio asmens pareigingumu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažžeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, padarytas reikalingas išvadas - yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. S. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, kadangi pareiškėjo prašymas apskritai neskirti šios poveikio priemonės negali būti tenkinamas, nes tokiu būdu nebūtų tinkamai įvertintas pažeidimo pavojingumas ir nebūtų skirta teisinga nuobauda. Darydamas pažeidimą A. S. prisiėmė neigiamų pasekmių riziką, iki pažeidimo padarymo turėjo galimybę įvertinti jam gresiančios atsakomybės griežtumą. Šiuo atveju už padarytą chuliganišką vairavimą įstatymas numato ne alternatyvų, bet privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Nagrinėdamas skundą teismas atsižvelgė ir vertino priimto 2021 m. vasario 25 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar administracinio nusižengimo bylos teisena buvo vykdoma įstatymų pagrindais ir nustatyta tvarka, tinkamai laikantis teisės normų ir teisėtumo principų.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimas buvo priimtas 2021 m. vasario 25 d. 9.50 val., kaip nurodoma įžanginėje jo dalyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (b. l. 21). Tokią tvarką pareiškėjas ginčijo skunde ir nurodė, kad buvo nuvykęs į bylos nagrinėjimą, tačiau nutarimas byloje jau buvo priimtas, t. y. byla išnagrinėta ankščiau nei buvo informuotas A. S..

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Jame numatyta bendroji taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (1 dalis). Kartu minėtas straipsnis numato specialią normą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokiu būdu toks reikalavimas turėtų būti išreikštas, neįpareigoja asmenys tai daryti tik rašytine forma ar būtinai kitokiu privalomu būdu. Minėtas straipsnis privalomai numato tik tai, kad apie galimybę reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi būti pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (3 dalis). Tokia normos konstrukcija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka jeigu administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys per nustatytą terminą pateikia reikalavimą dėl žodinio proceso arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą. Tokią išvadą pagrindžia ir kompleksinis administracinių nusižengimų kodekso normų vertinimas, o būtent kodekse numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą (571 straipsnis), teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (577 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. elektroniniu laišku nurodė norintis dalyvauti bylos nagrinėjime (b. l. 23). Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo paskirtas ir turėjo vykti 2021 m. vasario 25 d. 10.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje (b. l. 19-20). Dėl nežinomų priežasčių nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas anksčiau, t. y. 2021 m. vasario 25 d. 9.50 val., dėl ko nėra pagrindo netikėti pareiškėjo argumentais, kad jam atvykus į bylos nagrinėjimą, byla jau buvo išnagrinėta. Remiantis minėta administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalies nuostata dėl asmenų atvykimo, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad remiantis įstatymu bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka dalyvaujant atvykusiam asmeniui arba rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimo dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešajame posėdyje rašytinio proceso tvarka, kokia šiuo atveju buvo taikyta ir yra nurodyta priimtame nutarime, įstatymas nenumato. Todėl gavę A. S. rašytinį pageidavimą dalyvauti bylos nagrinėjime ir rašytine tvarka išnagrinėję bylą pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. įstatymu garantuojamas teises, numatytas ANK 577 straipsnyje, o būtent būti išklausytam duodant paaiškinimus, dalyvaujant nagrinėjamoje byloje reikšti prašymus, pateikti reikšmingus duomenis.

Dėl padarytų pažeidimų ir nesilaikymo nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 25 d. nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl naikintinas. Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant skundą teisme, kur teismo posėdyje buvo išklausytas A. S., buvo išspręsti jo prašymai. Dėl to panaikinus skundžiamą nutarimą nėra pagrindo bylą iš naujo gražinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas pripažįsta A. S. kaltu padarius neteisėtą veiką, kuri atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tą patvirtina paties A. S. paaiškinimai tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas esantys byloje, administracinio nusižengimo protokolo duomenys.

Išnagrinėjus bylą A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis su pažeidimu sutiko, gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad pažeidėjui nuobaudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. nusižengė kelių eismo saugumo srityje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimą, jis yra dirbantis, savo kaltę pripažino, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bylos duomenimis asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 28-29), „LITEKO“ duomenimis nėra teistas praeityje. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus įstatymo nuostatas, draudžiančias sunkinti skundą dėl nutarimo pateikusio asmens teisinę padėtį, pažeidėjui skirtina minimali sankcijoje kaip administracinė nuobauda numatyta piniginė bauda. Pagrindo skirti švelnesnio pobūdžio nuobaudos, t. y. baudos, švelninant pareiškėjo atsakomybę teismas nenustatė. Kita vertus, teismas aukščiau pasisakė ir taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį mato pagrindą pažeidėjui skirti trumpesnio termino nei privalomai numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

A. S. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį skirti 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 5 dalimi pritaikius kodekso 34 straipsnio 6 dalimi A. S. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas