Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalis, nepagrįstai pripažino A. D. kaltu pagal BK 284 straipsnį. Taip pat, teismai pažeidė ir procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), kartu išvadas dėl nuteistojo kaltumo padarė tinkamai neanalizuodami šio klausimo (BPK 305 straipsnis, 331 straipsnis). Skunde keliamas ir teismų sprendimų vykdymo proceso išlaidų klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad kasaciniu skundu, siekiant pagrįsti BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio ir 331 straipsnio reikalavimų pažeidimus bei BK netinkamą normų taikymą, iš esmės nesutinkama su įrodymų tyrimu bei vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriai pateikia nukentėjusiojo parodymų, aplinkybių dėl nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų bei pačių vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų elgesio vertinimą, taip pat ginčijamos teismų išvados dėl liudytojų parodymų vertinimo. Nagrinėjamu atveju kasatoriai nenurodo konkrečių teisnių argumentų, pagrindžiančių esminius BPK pažeidimus, tik pažymima, kad baudžiamosios bylos išnagrinėjimas pasireiškė prielaidomis grindžiamomis išvadomis, kurias kasatoriai ir ginčija. Argumentai, susiję su baudžiamojo įstatymo netinkamu taikymu, taip pat paremti deklaratyviais teiginiais, teismų praktikos atkartojimu. Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, kasacinio skundo dalis, kurioje dėstoma pozicija dėl nuosprendžio pagrindu išduoto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui ir pastarojo priskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pastebėtina, kad aptartas klausimas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi bei šią apskundus aukštesnės instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi. Kasacine tvarka skundžiamos nutartys yra apibrėžtos BPK 367 straipsnio 4 dalyje, į kurias minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis nepatenka. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėjančio apygardos teismo nutartis yra neskundžiama (BPK 364 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, yra paduotas dėl nutarties, kuri kasacine tvarka negali būti skundžiama, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.