Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ugnės Gailiūnienės ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-02 nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymo įstaiga, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą bausmės laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, bei per visą bausmės laikotarpį uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. L..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

Iš A. D. nukentėjusiojo N. L. naudai priteista 595,59 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos, bei 3 025 Eur procesinių išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato J.Kovalenko apeliacinis skundas atmestinas

6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad visi byloje surinkti duomenys, taip pat ir pateikti gynybos, buvo įvertinti sistemiškai, juos lyginant tarpusavyje, išanalizuoti tiek nuteistąjį A. D. kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai bei aiškiai nurodyti teismo motyvai, kodėl vienais duomenimis remiamasi, o kiti atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog atsižvelgiant į tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilusio konflikto vietą, A. D. atliktus smurtinius veiksmus ir sukeltas pasekmes sutrikdant N. L. sveikatą ir viešąją tvarką, jis pagrįstai buvo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, ją kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, o jo smurtiniai veiksmai N. L. atžvilgiu ir viešosios tvarkos sutrikdymas negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam A. D. ar jo gynėjui nepriimtinos tokios teismų išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl įvykio eigos

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis N. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad A. D. jo atžvilgiu smurtavo ir jam nustatyti sužalojimai buvo sukelti būtent nuteistojo smurtiniais veiksmais. Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2021-06-25, 19.54 val. buvo gautas N. L. pranešimas, kad apie 18.40 val. jis su žmona ir šunimi išėjo pasivaikščioti, kaimynas A. D. juos užpuolė pargriaudamas savo draugę, kuri bandė nuraminti ir sustabdyti, N. L. pasinaudodamas savigynos veiksmais paguldė A. D. ant žemės ir laikė kol kaimynas nusiramins. Šio užpuolimo metu N. L. buvo nestipriai sužalota ranka (1 t., b. l. 3), nukentėjusiojo skunde nurodomos analogiškos aplinkybės, kad A. D. užpuolė juos su žmona pargriaudamas savo draugę, kuri bandė jį nuraminti ir sustabdyti, N. L. paguldė A. D. ant žemės ir laikė, kol jis nurimo. Užpuolimo metu jam buvo nestipriai sužalota ranka, sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 6). Apklausiamas iškart po įvykio, 2021-06-28, nukentėjusysis N. L. tyrėjams parodė, kad A. D. nubėgo į savo namus kažko pasiimti, išbėgo pro duris, o jo mergina pro terasą bėgo jo raminti, bandė jam pastoti kelią, bet A. D. savo draugę pastūmė ir ji pargriuvo, tada A. D. puolė N. L. rankomis, jie pradėjo muštis ir muštynių metu N. L., pasinaudodamas savigynos veiksmais, paguldė A. D. ant žemės ir laikė, kol A. D. nurimo (1 t., b. l. 23-25).

9. Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, 2021-11-03, nukentėjusysis N. L. ir toliau davė analogiškus parodymus, pažymėjo, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, A. D. nubėgo į savo namus, paskui jį nubėgo ir jo draugė, tuomet A. D. išbėgo pro buto duris, o jo draugė pro terasos duris ir bandė sulaikyti A. D., kuris bėgdamas nustūmė savo draugę ir pribėgo prie N. L., griebė už pečių ir tuomet jie abu atsitrenkė į namo sieną, jiems nukritus ant žemės N. L. iš karto užlipo ant A. D. ir prispaudė jį prie žemės, norėjo, kad jis nurimtų, kol jis laikė A. D., buvo priėjusi jo draugė, apžiūrėjo A. D. pasakė, kad jam viskas gerai ir nuėjo. Jo dešinė alkūnė ir zona aplink alkūnę buvo nubrozdinta, dešinys kelias taip pat nubrozdintas ir skaudėjo kairį petį ir kairį dilbį, ant krūtinės mėlynės, juto fizinį skausmą (t.1, b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. L. nurodė, kad nuteistasis A. D. išbėgo pro buto duris, D. D. išbėgo pro terasą, bėgo link A. D., bandė sustabdyti, A. D. ją nustūmė ir puolė N. L. smūgiuodamas rankomis į krūtinę, N. L. spėjo apsiginti, tada A. D. sugriebė, parvertė ir prispaudė, palaikė kol nurimo ir paleido. Kai jis laikė A. D., D. D. buvo priėjusi, pasakė nukentėjusiojo žmonai, kad viskas gerai ir nuo jo nuėjo.

10. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. D. gynėjas, nukentėjusiojo paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu išliko nuoseklūs, neprieštaringi, o skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais N. L. parodymų esmės. Nors tarp nukentėjusiojo N. L. ir nuteistojo A. D. buvo susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių nukentėjusiojo tam tikrą suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti A. D. ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu, jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl gresiančios teisinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

11. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir jo sutuoktinės M. L., kuri tiesiogiai stebėjo įvykį, parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad iš savo namų atbėgo įniršęs A. D., jis bėgo tiesiai į jos vyrą N. L., kadangi pakeliui stovėjo D. D., A. D. ją ranka pastūmė, A. D. tiesiai puolė ant jos vyro N. L., tarp jų prasidėjo grumtynės, jos vyras N. L. prispaudė A. D. prie žemės ir pasakė, kad paleis jį tada, tik kai jis apsiramins, kai A. D. apsiramino, jos vyras jį paleido. Vėliau jiems su vyru besivaikštant ji pastebėjo, kad nubrozdinta jo ranka, paklausė, ar jam neskauda, vyras atsakė, kad jaučia skausmą, grįžus namo ant vyro pastebėjo ir daugiau sužalojimų, mėlynių (1 t., b. l. 43). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad A. D. pribėgęs prie jos vyro trenkė su ranka į krūtinę, griebė už pečių ar krūtinės, buvo grumtynės, tuomet jos vyras N. L. iš karto jam taip pat griebė už pečių ir A. D. pastūmė jos vyrą į sienelę, jie abu nukrito ant žemės, jos vyras A. D. paguldė ant nugaros, užlipo ant A. D., jį laikė. Po grumtynių su A. D. ant N. L. kairės rankos žasto buvo nubrozdinimai, mėlynės ant visos rankos, nubrozdinta kairės rankos alkūnė, po kairiu petimi, ant krūtinės buvo mėlynių (1 t., b. l. 47). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. nurodė, kad D. D. bandė apraminti A. D., A. D. pašoko, bandė prie jų bėgti, D. D. jį prilaikė, A. D. užpuolė jos vyrą ir mušė į kaklo, pečių sritį, puolė dviem rankom, buvo ne vienas smūgis, vyro alkūnė kraujavo, buvo sužalojimai ant rankos, mėlynės ant kūno, krūtinės srityje, jam ilgai skaudėjo kairę ranką.

12. Nors, apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas nurodo, kad, jo vertinimu, M. L. parodymai galimai yra nepatikimi dėl jos šališkumo, kadangi ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras liudytojo palankumas vienam iš bylos dalyvių savaime nelemia tokių parodymų nepatikimumo ir to, kad tokie parodymai pilnai ar dalyje negali būti pripažįstami įrodymais byloje. Vertinant tokio asmens parodymų patikimumą būtina juos analizuoti kitų surinktų duomenų kontekste, o liudytojos M. L. parodymai atitinka ne tik nukentėjusiojo parodymų aplinkybes, bet ir kitus bylos duomenis.

13. Nukentėjusiojo N. L. ir liudytojos M. L. nurodytą įvykių eigą, jog A. D. bėgo link jų būdamas agresyviai nusteikęs ir jį stabdė D. D., patvirtina bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše Nr. VID-20210625-WA0000 matomas A. D., kuris eina greitu žingsniu, jį užstodama savo rankomis bando sustabdyti D. D., sako jam ,,A. baik“, A. D. piktai jai atsako ,,Leisk praeit“, pastumia ją ir nueina. Įraše matyti, kad A. D. yra susierzinęs, agresyviai nusiteikęs priešais esančio žmogaus, tikėtina N. L., atžvilgiu, bando atsikratyti jam praeiti trukdančios D. D., ją pastumia ir nueina į priekį link stovinčio N. L.. Iš vaizdo įrašo Nr. VID-20210625-WA0001 matyti, kad kaip A. D. jau guli ant žemės, o nukentėjusysis N. L. laiko jį prispaudęs prie žemės, tuo metu A. D. sutuoktinė D. D. apeina aplink gulinčius vyrus, mosteli ranka (panaudoja rankos gestą, visuomenėje paprastai suvokiamą kaip nepaisymą tam tikros situacijos, abejingumą) ir filmuojančiam asmeniui, M. L., pasako frazę „Moliai“ ir nueina buto link (CD diskas prie bylos 1 t. viršelio). Nuteistojo gynėjo manymu, šie vaizdo įrašai yra nepilni, bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi visų priemonių, siekiant gauti autentišką vaizdo įrašą, kuris galimai būtų reikšmingas A. D. veiksmų kvalifikavimui. Vis dėlto, iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja M. L. teismui nurodė, kad telefonas, kuriuo buvo filmuota, neišlikęs, pažymėjo, kad ji vaizdo įrašų nekoreagavo, ką turėjo, tą pateikė ikiteisminio tyrimo institucijoms. Šiuo metu nėra galimybės patikrinti tokių liudytojos teiginių patikimumo, byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad buvo daroma daugiau vaizdo įrašų ar kad liudytoja sąmoningai sunaikino vaizdo įrašus, kaip jau minėta, mobilus telefonas yra neišlikęs, atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šių duomenų gavimas nebegalimas.

14. Analizuojamuose vaizdo įrašuose matoma A. D. sutuoktinė D. D. taip pat buvo apklausta proceso metu ir teigė, kad jos sutuoktinis buvo užpultas N. L., pats smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, tačiau kaip ir liudytojos M. L. atveju, tokio bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo parodymai privalo būti vertinami kitų bylos duomenų kontekste ir turi būti vadovaujamasi tik ta parodymų dalimi, kuri atitinka kitus surinktus duomenis. Apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme D. D. parodė, kad tarp A. D. ir N. L. prasidėjo žodinis konfliktas, ji jį bandė sustabdyti, kad nekonfliktuoti, pribėgo prie N. L. ir nusuko jam nugarą, nes A. D. ėjo link jo agresyviai nusiteikęs (1 t., b. l. 35). Būtent ši liudytojos parodymų dalis atitinka tiek nukentėjusiojo N. L. ir liudytojos M. L. parodymus bei vaizdo įrašų medžiagą, o liudytojos teiginiai, kad smurtinius veiksmus pradėjo ne jos sutuoktinis A. D., o nukentėjusysis N. L., neatitinka byloje nustatytos įvykių eigos ir laikytini D. D. suinteresuotumu bylos baigtimi siekiant sušvelninti A. D. kilsiančią teisinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pati liudytoja apklausos metu atsakydama į klausimus apylinkės teisme pažymėjo, jog kai rankomis stabdė sutuoktinį A. D., nukentėjusysis N. L. nerodė jokios iniciatyvos pulti, ji net nemanė, kad N. L. puls, taigi, kaip ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, vaizdo įraše gerai matomi ir nukentėjusiojo bei liudytojos M. L. apibūdinti D. D. aktyvūs veiksmai visais įmanomais būdais sustabdyti link N. L. besiveržiantį A. D., ignoruojant jo reikalavimus pasitraukti, laikytini pagrindu išvadai, jog agresyviai nusiteikęs buvo būtent nuteistasis ir jis pradėjo smurtinius veiksmus.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo liudytojais apklausti A. D. ir N. L. kaimynas J. D. ir policijos pareigūnai K. K. ir R. A., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų parodymai nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi, kadangi nė vienas iš jų įvykio nematė ir nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių. Nors liudytojas J. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną apie 18.40 val. laiką leido pas kaimyną A. D., drauge sėdėjo jo terasoje, vartojo alkoholį, jiems besėdint terasoje pro šalį ėjo kaimynas N. L. ir tarp jo ir A. D. kilo žodinis konfliktas, J. D. šiek tiek įsiterpė tarp abiejų vyrų, dėl viso pikto stovėjo tarp jų, kad konfliktas neįsirutuliotų, tuo viskas ir pasibaigė, nematė, kad kažkuris iš buvusių asmenų, konflikto metu smurtautų vienas kito atžvilgiu (1 t., b. l. 50), teisiamojo posėdžio metu J. D. nurodė, kad nėra tikras ar parodymus duoda apie tą patį įvykį, tikslios datos nepamena, buvo ne vienas konfliktas tarp A. D., šis, jo stebėtas, buvo apie pietus, tarp pusė 12 ir 14 val., tuo metu su A. D. buvo dviese. N. L. pradėjo įžeidinėti A. D., jis sulaikė A. D., kad nieks neįvyktų, juos atskyrė ir daugiau nieko nebuvo. Advokatės E.Trukšinienės paklaustas, kaip gali paaiškinti, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykis kilo 18.40 val., liudytojas suabejojo, ar kalbama apie tą patį įvykį, pažymėjo, kad gal tyrėja protokole parašė laiką, nurodė, kad vakare jo nebuvo, buvo A. D. žmona.

16. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. D. ir N. L. konfliktas neapsiribojo vien tik apsižodžiavimu, vyko grumtynės, abu asmenys buvo nukritę ant žemės, be to, įvykyje dalyvavo D. D., o policijos pareigūnai nebuvo iškviesti, taigi, laikytina, kad J. D. davė parodymus apie kitą įvykį ir jo parodymais apylinkės teismas nesivadovavo pagrįstai. Analogiškos išvados darytinos dėl policijos pareigūnų K. K. ir R. A. parodymų įrodomosios reikšmės byloje. Abu liudytojai į A. D. butą buvo atvykę 16-18 val., t. y. dar iki nagrinėjamo konflikto, tuo tarpu po jo policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo kviečiami, todėl šiais liudytojų parodymais taip pat nesivadovaujama.

17. Tai, kad N. L. nagrinėjamo įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai, patvirtina nukentėjusiojo po konflikto padaryta nuotrauka bei medicinos įstaigų duomenys. Nuotraukoje Nr. photo_2021-06-25 19.31.06. matomas N. L., ant kurio rankos yra nubrozdinimas ir raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 55-57), Iš VĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2021-06-26, 00.26 val., N. L. buvo nustatytas alkūnės sumušimas, kelio sumušimas, peties ir žasto sumušimas, blauzdos nubrozdinimas ir dilbio nubrozdinimas (1 t., b. l. 26), iš Baltijos ir Amerikos klinikos išrašų matyti, kad 2021-11-30 N. L. nustatytas peties pažeidimas (1 t., b. l. 132-134). Sužalojimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1536/2021(01), kurioje nurodyta, kad apžiūros 2021-06-29 metu N. L. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kietu buku daiktu (daiktais), kurie buvo padaryti prieš 4-8 paras iki apžiūros, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais ir nebūdingi savęs žalojimui (1 t., b. l. 17-18). Taigi, specialisto išvada nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo N. L. ir liudytojos M. L. nurodomas dėl A. D. veiksmų sukeltų sužalojimų vietas – ranka, kelias bei laiką bei mechanizmą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis susižalojo kitu metu, iš bylos medžiagos matyti, kad po patirto smurto nukentėjusysis nedelsiant kreipėsi į BPC, iš karto nuvyko į medicinos įstaigą apžiūrai, o po kelių dienų buvo apžiūrėtas specialisto, kuris nustatė sužalojimų laiką, kuris atitinka A. D. ir N. L. konflikto laiką.

18. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad nukentėjusiajam N. L. nustatyti sužalojimai yra A. D. smurtinių veiksmų, atliktų nustatytu laiku, 2021-06-25, padariniai. Dėl kitų skunde nurodomų aplinkybių (dėl to, kas ką pirmiau sugriebė už pečių, kokiu metu asmenys atsitrenkė į sienelę ir pan.) kaip negalinčių šią išvadą paneigti, plačiau nepasisakoma ir toliau vertinamas šių nuteistojo A. D. atliktų smurtinių veiksmų teisėtumas ir teisinis kvalifikavimas.

Dėl A. D. veiksmų kvalifikavimo

19. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas nesutinka su jo ginamojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį, nurodo, kad nebuvo sukelti būtinieji padariniai, o įvykis kilo ne viešoje vietoje.

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-54-222/2017).

21. Sprendžiant, ar nuteistojo A. D. veiksmai prieš nukentėjusįjį N. L. atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, ar buvo nukreipti tik į N. L., teisėjų kolegija vertina, kokius padarinius sukėlė nuteistojo viešoje vietoje naudotas smurtas. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko viešoje vietoje, konfliktą ir smurtinius veiksmus matė jo ir nukentėjusiojo sutuoktinės, apie konfliktą buvo pranešta policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos darbuotojams. Tuo tarpu atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).

22. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad konflikto vieta, jo manymu, nebuvo vieša, kadangi namo kiemas laikytina privačia erdve, aptverta tvora, užrakinama varteliais. Tokius teiginius paneigia bylos duomenys. Byloje yra nustatyta, kad konfliktas įvyko namo, kuriame yra 8 butai, kieme, taigi, name gyvena ne tik nuteistasis A. D., nukentėjusysis N. L. ir jų sutuoktinės, bet ir kiti asmenys, įvykio metu buvo šiltas oras, vasara, langai, durys atidaryti, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad aplink namą esanti tvora yra su tarpais, persimatanti, todėl tokį asmenų konfliktą galėjo matyti ir aplink vaikštantys asmenys. Šių duomenų pagrindu laikytina, kad nuteistasis A. D. pasirinkęs savo konflikto sprendimui tokią vietą rodė nepagarbą aplinkiniams, o vien tai, kad pašalinių asmenų nebuvo, jo atsakomybės nešalina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. D. veiksmų pobūdis ir intensyvumas leidžia spręsti, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo.

23. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas privalėjo vertinti ir nukentėjusiojo veiksmų teisėtumą, pažymi, kad nukentėjusysis buvo įvykio iniciatorius, savo veiksmais išprovokavo galimybę šiam įvykiui atsitikti, tačiau iš įvykio faktinių aplinkybių nėra nustatyta, kad nukentėjusysis kokiais nors aktyviais veiksmais, kurie iš tiesų būtų pateisinę tokį A. D. atsaką, būtų provokavęs nuteistąjį pradėti smurtinį konfliktą. Net jei tarp jų ir buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, kurių metu N. L. atvirai kritikavo A. D. dėl jo pažiūrų ar kreipdavosi į teisėsaugos įstaigas dėl galimai daromų administracinių nusižengimų/nusikalstamų veikų, A. D. puolimas link N. L., net ir matant, kad tą sulaikyti mėgina jo sutuoktinė D. D., smūgiavimas, negali būti laikomas adekvačia reakcija.

24. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. D. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje, nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį N. L., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai nuteistojo A. D. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

25. Nuteistojo A. D. gynėjas teigia, kad jo ginamojo veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir A. D. galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo. Tokiems advokato teiginiams nėra teisinio pagrindo.

26. Remiantis BK 37 straipsnio nuostatomis, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

27. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis paprastai netaikomas, jei padarytas nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017).

28. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, pagal BK 284 straipsnį – kai smurtas prieš asmenį panaudojamas viešoje vietoje. Taigi, sveikatos sutrikdymo sukėlimas ir net tik fizinio skausmo sukėlimas smurtaujant yra pakankamas pagrindas, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Kiekvieno, net ir minimalaus smurto atveju pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė – žmogaus asmens neliečiamumas, todėl fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikšmiu nusikaltimu gali būti pripažįstamas tik itin retais, išimtiniais atvejais. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu įstatymų leidėjas baudžiamajai atsakomybei kilti yra nustatęs nusikaltimo sudėties požymį, tai jį nustačius, jo specifikos pagrindu pripažinti veiką mažareikšme paprastai negalima (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-190/2005), t. y. konstatavus, kad yra sukelti padariniai – sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas, viešosios tvarkos pažeidimas, pakartotinai juos vertinti mažareikšmiškumo kontekste kaip menkus nėra galima, nes tokiu būdu teisės atliekamas dvigubas padarinių vertinimas bei prieštaraujama įstatymų leidėjo valiai dėl atitinkamų padarinių sveikatai kriminalizavimo.

29. Tyrimo duomenimis, A. D. veiksmai buvo nukreipti į vieną svarbiausių teisinių gėrių – kito asmens sveikatos sutrikdymą ar skausmo sukėlimą bei viešosios tvarkos sutrikdymą smurtinius veiksmus atliekant viešai, dėl tokių A. D. veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamas reakcijas, skausmą, turėjo kreiptis į specialistus, buvo pradėtas baudžiamasis procesas, todėl, nepaisant nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto ar liekamųjų reiškinių bei to, kad nėra nustatyti A. D. ir N. L. konfliktą matę pašaliniai asmenys (išskyrus jų sutuoktines), ši veika negali būti laikoma nepakankamai pavojinga, todėl A. D. turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

30. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės A. D. veiksmų kvalifikavimui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, yra pirmosios instancijos teismo pakankamai motyvuota ir pagrįsta bei, kolegijos vertinimu, pakankama teisingumo principo įgyvendinimui, todėl ją keisti, apeliacinės instancijos teisme, teismas nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą atmesti.