Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmę atlikęs 2017 m. rugpjūčio 14 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal 281-1 straipsnio 1 dalį paskiriant 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis dalyje. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) paskiriant galutinę 88 parų arešto bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 16 d.,

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2021 m. birželio 25 d., apie 18:40 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), bendrame namo kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis tyčia ranka sudavė N. L. smūgį į krūtinę, abejomis rankomis suėmė N. L. už pečių ir stūmė, dėl ko N. L. atsitrenkė į namo sieną ir parkrito ant žemės, tokias savo veiksmais padarė N. L. poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, dešiniajame kelyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. L. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Su žmona sėdėjo lauko terasoje, adresu (duomenys neskelbtini), datos nepamena. Kaimynas paeidamas pradėjo įžeidinėti, provokuoti, jis nenorėdamas konfliktuoti, nes tai ne pirmas jo provokavimas, nuėjo į kambarį. Jis jį (kaltinamąjį) išvadino šūdo gabalu, jis įžeidinėjo, išėjo, nes norėjo išvengti konflikto. Jis yra kaimynas, pas juos bendras praėjimas pro jo terasą. Kaimynas tada buvo pas jį terasoje. Terasoje liko jo žmona. Išgirdo kaip jis žmonai pradėjo mėtyti replikas, ,,kiek tu čia būsi pas jį, ką jūs čia veikiat“. Jis išėjo pro lauko duris, prašė, kad jis neterorizuotų jo žmonos. Replikas girdėjo ir jo kaimynas. Tada jis jį (kaltinamąjį) stvėrė už pečių ir pargriovė kartu su žmona. Jis jį (kaltinamąjį) ir žmoną pargriovė. Žmona stovėjo tarp jų. Jis jo nelietė net pirštu. Žmona klykė, jis jį (kaltinamąjį) paleido ir nuėjo. Jis jį čiupo ir griovė, prispaudė keliu jo galvą prie žemės. Policija nebuvo atvykusi. Gal ir buvo išgėręs. Nepamena, kokia tai diena. Pas jį ir jo žmoną buvo mėlynės. Jis buvo pasirengęs konfliktui, jį filmavo. Jis buvo su šuniu. Kiek tada buvo žmonių pas jį, nežino. Galėjo prašyti žmonos, kad ji eitų į šoną, kad nesikištų. D. gali ateiti pas jį pasisėdėti, išgerti alkoholio. Jis priėjo prie žmonos pasakyti, kad ji nesiveltų į provokacijas ir jis jį (kaltinamąjį) pargriovė. Nesudavė nukentėjusiajam. Jokių mėlynių, nubrozdinimų nematė. Ta vieta filmuojama pastoviai. Ten yra stacionari įranga, ji yra tam, kad fiksuoti kada ateina ir išeina. Jam nebuvo naujiena, kad jis filmuos. Tuo metu nematė ar filmuoja, bet galvojo, kad filmuoja. Teritorija aptverta, yra du varteliai, jie užsidaro spyna. Ten uždara teritorija. Ten matyt nevieša teritorija. Name (duomenys neskelbtini) butai. Kiek gyventojų, nežino. Nuo jo terasos vyko gal už dviejų metrų. Nežino ar jis tuo metu kreipėsi į policiją. Jis koja jo veidą buvo prispaudęs prie žemės. Jis buvo (duomenys neskelbtini) į galvą. Nežino ar L. dirba, jis visą laiką namuose. Nežino kuom jis užsiima. Name viena kamera filmuoja kiemą, kitos kameros yra L.. (duomenys neskelbtini) trauma gauta prieš (duomenys neskelbtini) metų. Skauda (duomenys neskelbtini), geria (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaistus. Jis terorizavo jį (kalinamąjį) parduoti butą. Praeinat buvo replikos ir filmavimai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. D. nurodė, kad nori, jog dalyvautų jo gynėjas Jurijus Kovalenko. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Šiandien atsisako duoti parodymus, parodymus duos susipažinęs su įtarimu ir pasitaręs su advokatu (t.1, b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas A. D. nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. jis su savo drauge D. D., maždaug nuo 18 val. sėdėjo savo namų terasoje. Jie sėdėjo, šnekėjo, jis sėdėjo nugara į bendrą kiemą. Terasa nėra niekuo aptverta, ji tik yra atkelta nuo žemės apie metrą. Jo kaimynas N. L. ėjo takeliu, kuris veda pro jo terasą, jis ėjo su savo žmona ir šuniu. Nuo tako iki jo terasos maždaug apie 1-2 metrai. N. L. einant pro jo terasą, A. D. girdėjo, kaip jis sakė: ,,tas šūdo gabalas ir vėl geria šampaną“. A. D. jo nematė, kadangi sėdėjo nugara į taką, bet tikrai žino, kad ten buvo jo kaimyno N. L. balsas. A. D., girdėdamas tokius žodžius, atsistojo, atsisuko ir pasakė: ,,eik ir vieną kartą palik mane ramybėje“, jis nenorėjo N. L. įžeisti. Tuomet N. L. sustojo, atsisuko tiesiai į A. D. ir jam pasakė: ,,ką čia aiškini“. N. L. padavė šunio pavadėlį savo žmonai ir liepė jai filmuoti. Tada A. D. jam pasakė: ,,žinai, eik iš kur atėjai“ ir A. D. nuėjo iš terasos į kambarį. A. D. draugė D. pradėjo malšinti konfliktą, ji liko toliau kalbėti su jo kaimynais. Jis, būdamas namuose, girdėjo, kaip jo kaimynas N. L. stovi prie jo terasos ir jo draugės D. klausinėja, ką ji su juo, tokiu ,,urodu“ daro ir koks jis blogas. Tai išgirdęs, A. D. neištvėręs tokių jo kalbų, įžeidinėjimų jo adresu, išėjo į lauką ir eidamas link jo sakė: ,,ar tu gali eit savo keliais“. A. D. priėjus prie N. L., jis A. D. abejomis savo rankomis stvėrė už pečių ir pradėjo jį tampyti, A. D. draugė D. pradėjo juos skirti. Jiems trims besigrumiant, jis su D. nukrito ant žemės. A. D. parkritus, N. L. su savo keliu prispaudė jo veidą prie žemės, D. pradėjo klykti ir rėkti, tuomet jo kaimynas N. L. jį paleido. A. D. nuėjo namo nusiprausti, D. nuėjo kartu su juo. Jo kaimyno žmona visą konfliktą stebėjo ir kaip jis suprato, filmavo. Po to karto jis kaimyną N. L. kelis kartus matė, bet jis praeina tylėdamas, A. D. irgi nesivelia į konfliktus. Taip pat visą konfliktą matė ir girdėjo kaimynas J. D. (t. 1, b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. D. nurodė, kad vienintelį veiksmą, kurį jis atliko, tai gynėsi nuo kaimyno N. L. veiksmų. Taip pat nori pažymėti, kad viso konflikto metu be pertraukų kaimyno N. L. žmona M. L. viską filmavo savo mobiliuoju telefonu, dėl to būtina išsireikalauti vaizdo medžiagos fiksavimo pradinę laikmeną (t.1, b. l. 81).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. L. nurodė, kad kamera pastatyta po įvykio. Su kaimynais dėl vaizdo kamerų įrengimo derino. Negarantuoja, kad gali pateikti įsigijimo dokumentus. Įsigijo, kad dar kartą, kad nebūtų užpultas. Atsikraustė ten gyventi, nes nusipirko naują butą. D. pastoviai girtaudavo, sakė ,,aš ganksteris ir jums bus pizda“. Buvo atvažiavęs namo administratorius, girtas D. jam žadėjo buteliu galvą sudaužyti ir papjauti su peiliu. Po jo mamos mirties jis eilinį kartą prisigėrė ir atėjo pas jį į terasą ir pradėjo grasinti. Tai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Jis (nukentėjusysis) jį išvijo, paskambino jo advokatui ir pasakė, kad išspręstų su juo problemas. Advokatas (duomenys neskelbtini) išsprendė klausimą. 2020 m. gegužės 24 d. pas juos atėjo moterys daryti teritorijos priežiūrą, D. buvo visiškai girtas ir pradėjo kabinėtis prie jų. Jis buvo terasoje, jį sudrausmino. Jis atėjo pas jį (nukentėjusįjį) į terasą ir pradėjo grasinti, kad užmuš, kad jam ,,bus pizda“. Parašė pareiškimą policijai. Policija padarė apklausą, pasakė, kad stenkis įrašinėti, su juo nesikalbėti. D. nuo 2021 kovo pradėjo gerti, gėrė kiekvieną dieną. 2020 m. birželio 26 d. ėjo link mašinos pietauti, D. sudavė smūgį į krūtinę, tuo metu liudytojas J. D. nustūmė, jie nuėjo link mašinos, bet jis negalėjo nusiraminti, bandė pulti, tai iš mašinos nufilmavo žmona. Policijai pateikta filmuota medžiaga. Policija nerado priežasčių pradėti bylą. 25 dieną išvažiavo darbiniais reikalais, jam paskambino žmona, pasakė, kad kaimynas paprašė patraukti mašiną ir D. ją užpuolė, ji nuėjo link namų ir paskambino jam. Žmona tuo metu (duomenys neskelbtini). Jis paskambino į policiją 12.05 val. paprašė, kad atsiųstu ekipažą. Policija pasakė, kad viskas tvarkoje ir neatvyko, po to dar skambino. Po antro ar trečio skambučio policija atvažiavo 16 val., D. buvo savo namuose. Policija jį išsikvietė, pasišnekėjo, D. buvo girtas. Vakare apie 18.40 ėjo pavedžioti šuns, artėjant prie terasos jis juos pamatė, pasakė ,,ateina sūkos, jums bus pizda“. Jie tyliai, ramiai ėjo toliau, D. klykdamas įbėgo į namus, paskui jį įlėkė D.. Tada D. išbėgo pro buto duris, D. išbėgo pro terasą, bėgo link D., bandė sustabdyti D. D. ją nustūmė, sakė pasitrauk ar dink ir puolė jį smūgiuodamas rankomis. Jis spėjo apsiginti, tada jį parvertė ir prispaudė, palaikė kol nurimo. Tada jį paleido, jis nuėjo namo. Kai D. laikė, D. buvo priėjusi, pasakė, kad viskas gerai ir nuo jo nuėjo. Kai buvo miške, žmona pasakė, kad pas jį bėga kraujas, rankos buvo kruvinos, nufotografavo. Parvedė šunį atgal, paskambino į policiją, paklausė kur galima daryti abdukciją. Policija jį nukreipė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, užfiksuoti sužalojimus. Pasakė, kad greitosios nereikia. Po to jis praeinant grasino. Pagavo vairuojant girtą, parašė gal 10 pareiškimų, jis buvo nubaustas administracine tvarka. Rudenį fiksuojant jį dėl rūkymo, grasino pamauti iešmu, bet jis purkštelėjo dujų ir jis atstojo. Po to jis rašė žinutes ,,Tave saugo tik apribojimai, tu paranojikas“. Telegram rašė žinutes ,,Kare kaip kare, taisyklių nėra“. Kas vyko detaliai nepamena, jo tikslas buvo apsiginti. Jis gynėsi, todėl nefiksavo kas vyko. Jis tada rankomis puolė jį. Jam buvo keletas smūgių į krutinę, kai krito, buvo nubrozdinta ranka, koja, buvo traumuotas petys. Į krūtinę pataikė gal du tris kartus. Smūgiavo ranka, jis jį sugriebė ir parvertė. Jis prispaudė jo krūtinę ir rankas. Suvaržė jo galimybes smūgiuoti. Jis nebuvo praradęs sąmonę. Jis nurimo, todėl jį nusprendė paleisti, jo niekas nespaudė ir nedusino. Visi sužalojimai padaryti šio įvykio metu. Iki to sužalojimų nebuvo. Nepamena, kad D. būtų kritusi su jais. Jis užsiėmė savigyna. Gynėsi nuo D.. Kur buvo jo žmona negali pasakyti, ji buvo kažkur šalia, ji filmavo, viska pateikė policijai. Jo žmona nerėkė. Sutuoktinė filmavo savo įrenginiu, telefonu ,,Iphone“. Tuo metu galėjo būti ,,iphone12“. Po šio įvykio filmuodavo išeidami. Tuo metu buvo stresas, todėl nieko nejautė. Jis nusibrozdino rankas, nes trenkėsi į sieną. Jis nustūmė D. ir puolė jį. Jie nukrito ant bendro namo teritorijos. Iki laiptelių buvo gal metras. Gydytis baigė praeitų metų gruodį, kai keičiasi orai traukia petį. Nubrozdinimai praėjo gal po poros savaičių. Įkeliant vaizdo įrašą pavadinimo nekeitė. Iš kur pavadinimai, nežino, vaizdo įrašų nekarpė, netrumpino. Visą dieną kvietė policiją, jie buvo atvažiavę ir kalbėjo su D.. Iki jo namų buvo gal 20 metrų, buvo savo namo kieme. D. buvo girtas, kai laikė jį, buvo alkoholio kvapas. Dėl kitų kaimynų į teisėsaugą nesikreipė. Fašistu jį vadino, bet tai nesusiję su byla. Tada į jį kreipėsi D. ir jis jam atsakė. Tą dieną buvo atvažiavęs vienas ekipažas iš dviejų vyrų. Pareiškimo jiems neįteikė, nes rašė ir pateikė per e.policiją. Ekipažas atvyko 16 val., o sumušimas buvo vėliau. D. buvo tik vieną kartą. Tą dieną jo nebuvo. Jis sumaišė datas. Dieną prieš jie girtavo. Tada jis stūmė D., kad nelįstų prie jų.

Civilinį ieškinį palaiko, gydymo išlaidos ir moralinė žala. Reikėjo ne trumpai gydytis, likutinis skausmas dar yra. Skausmas fizinis. Moralinė žala yra dėl fizinio skausmo. Kokius vaistus išrašė, tuos ir pirko. Gydymas baigėsi praeitų metų gruodžio mėnesį. Buvo (duomenys neskelbtini) klinikoje, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur yra registruotas. Jam kainavo vaistai, buvo biuletenis. Vaistus gėrė, toliau, buvo reabilitacinis gydymas (duomenys neskelbtini) klinikoje. Vaistai ir gydytojų konsultacijos 595 Eur. Dėl skausmo negalėjo miegoti naktį. Jam skaudėjo petį, keldavosi naktį nuo skausmo, kai reikėjo persiversti į kitą pusę. Prieš miegą vaistų nenaudojo, vartojo vaistus nuo skausmo. Buvo sudėtinga valdyti ranką. Buvo labai daug streso. Pavojinga vaikščioti, turėjo dujinį balionėlį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas N. L. parodė, kad pažymoje nurodytu adresu gyvena apie 2 metus. Jo namas, esantis, (duomenys neskelbtini), turi keletą butų ir įėjimų, jis dalinasi bendru įėjimu ir kiemo teritorija su kaimynu A. D.. Kaimynas yra labai konfliktinis, ypač, kai yra girtas. 2021 m. gegužės 24 d. A., būdamas girtas, pirmą kartą jam pagrasino, kad jį užmuš. Buvo pradėtas tyrimas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, A. buvo įspėtas, dėl savo elgesio. Tačiau nepasitaisė. Po to pareiškimo parašymo praėjus dviems savaitėms, išpuoliai iš A. D. vyksta beveik kas dieną, kai jis girtas, jo draugė ar draugai kiekvieną kartą, kai yra šalia jo, bando juos apsaugoti nuo neadekvataus A. D. elgesio ir terorizavimo. Grasinimai ir gąsdinimai vyksta kas dieną, kai jie kažkur eina bendra namo teritorija, pro jo terasą, kas padaro jų gyvenimą šalia A. D. sudėtingu dėl pastovių grasinimų, puldinėjimų. 2021 birželio 24 d., apie 13 val., jam su žmona M. L. einant link mašinos, kuri stovi gatvėje, prie namo, nuo savo terasos, juos užpuolė visiškai girtas A. D., kuris kaip tik su draugais gėrė savo terasoje. Jis pribėgo prie jų bei sudavė jam nestiprų smūgį ranka į krūtinę, jis spėjo atšokti, todėl smūgis nebuvo stiprus. Fizinio skausmo jis nepajuto. Prie jų pribėgo A. draugas ir jį atitraukė. Bet nuo to įvykio išsigando jo (duomenys neskelbtini) žmona. Jie išvažiavo, o grįžus jiems jau viskas buvo ramu. 2021 m. birželio 25 d. jis nebuvo namuose, apie 12:00 val. jam paskambino žmona ir pasakė, kad ją užpuolė A., jis vėl buvo girtas, iš jos žodžių, jis užpuolė ją tik žodžiais, jokio fizinio skausmo jai nesukėlė, tačiau labai ją išgadino. Po jos skambučio jis 12:03 val. iškvietė policiją. Policija atvyko apie 16 val. pakalbėjo su kaimynu, kad ji nuramintų. Apie 18:40 val. jis su žmona ir šunimi ėjo pasivaikščioti, vėl ėjo per jų bendrą kiemą, nes kito kelio tiesiog nėra. Pamatęs juos su žmona, girtas kaimynas A. D. vėl užpuolė juos. Pradėjo rėkti, keiktis, vadino juos „sukos“ ir kitais žodžiais. A. D. nubėgo į savo namus kažko pasiimti, su juo buvusi mergina pradėjo klykti, tada jis išbėgo pro duris, o ji pro terasą bėgo jo raminti. A. D. keikdamasis grasino susidorojimu, kelią jam bandė pastoti ir jį apraminti jo draugė, bet A. savo draugę pastūmė ir ji pargriuvo. Tada A. D. puolė N. L. rankomis, jie pradėjo muštis ir muštynių metu N. L., pasinaudodamas savigynos veiksmais, paguldė užpuolusį juos kaimyną A. D. ant žemės ir laikė, kol jis, raminamas savo draugės, nurimo ir nustojo smurtauti. Muštynių metu N. L. veikė adrenalinas, todėl jis nelabai pamena visų muštynių aplinkybių, jo tikslas buvo apraminti A.. Tuo metu įvykyje dalyvavo jie keturiese, žmona spėjo kai ką nufilmuoti, filmuotą medžiagą jis pridėjo prie savo pareiškimo. A. aprimus, N. L. jį paleido, jo draugė A. nusivedė į namus, o jis su žmona nuėjo į mišką su šunimi. Miške jis suprato, kad dešinė ranka kraujuoja, taip pat skaudėjo kairę ranką. Jis paskambino pagalbos telefonu ir jam patarė kreiptis į medikus bei parašyti pareiškimą, ką jis ir padarė. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) GMP, kur jam nustatė alkūnės, kelio, peties ir žasto, blauzdos ir dilbio nubrozdinimus ir sumušimus. Prie apklausos prideda išrašą iš ligoninės. Jo žmonai gydytojai rekomendavo tausojantį ir gulintį režimą, ji (duomenys neskelbtini), yra pati (duomenys neskelbtini) pradžia, (duomenys neskelbtini) labai sunkus ir stresas jį neigiamai veikia. Daugiau tiksliai nieko nurodyti negali (t.1, b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju papildomai apklaustas N. L. parodė, kad 2021 m. birelio 25 d., apie 18:40 val., esant namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kai tarp jo ir jo kaimyno A. D., kuris, kaip jis mano, buvo visiškai neblaivus, kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje A. D. nubėgo į savo namus, paskui jį nubėgo ir jo draugė, kuri, mano, irgi buvo neblaivi. Tuomet iš A. D. namų pasigirdo moteriškas klyksmas ir A. D. išbėgo pro buto duris, o jo draugė pro terasos duris ir bandė sulaikyti A. D., kuris bėgdamas nustūmė savo draugę ir pribėgo prie jo. Kiek pamena, A. D. griebė jį už pečių ir tuomet jie abu atsitrenkė į namo sieną. Ar nukrito ant žemės, pasakyti negali, kadangi vyko grumtynės, jis tikrai nesistengė visko įsiminti, jam buvo svarbu apsaugoti (duomenys neskelbtini) žmoną ir apginti nuo A. D.. Jiems nukritus ant žemės, jis iš karto užlipo ant A. D. ir prispaudė jį prie žemės, jis nenorėjo sužeisti A. D., jis tik norėjo, kad jis nurimtų. A. D. aprimus, N. L. nulipo nuo jo ir jį paleido. Kol A. D. apsiramino, praėjo maždaug viena minutė. Kol jis laikė A. D., buvo priėjusi jo draugė, apžiūrėjo A. D. pasakė, kad jam viskas gerai ir nuėjo. Kai jis paleido A. D., jis su žmona nuėjo toliau. Jiems su žmona nuėjus į mišką, jis pastebėjo, kad jo dešinė alkūnė ir zona aplink alkūnę nubrozdinta, dešinys kelias taip pat nubrozdintas ir skaudėjo kairį petį ir kairį dilbį, ant krūtinės mėlynes jis pamatė tik kitą dieną, nuo A. D. veiksmų jis juto fizinį skausmą (t.1, b. l. 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. D. nurodė, kad datos nepamena, tai vyko prieš metus, vasarą. Pas D. sėdėjo namuose jo terasoje. Konfliktas prasidėjo nuo terasos. Tai buvo kiemo teritorijoje. Terasa ne uždara. Po to vystėsi iki išėjimo. N. pradėjo įžeidinėti D.. Kaimynas pavadino jį šūdo gabalu. Sulaikė D., kad nieks neįvyktų. N. provokuodavo, buvo daugiau nei penki kartai. Įvykio metu laikė D.. Juos atskyrė ir daugiau nieko nebuvo. Alkoholis buvo minimalus, stiprių gėrimų nebuvo. Jis laikė A., juos atskyrė. Tai buvo apie pietus, tarp pusė 12 ir 14 val. Filmavimų daug, todėl kiek jų buvo negali pasakyti. Gal tuo metu su D. buvo dviese. Tai ne vienas epizodas. Konfliktas dėl rūkymo. Ten nuomojasi butą, iki to įvykio gyveno gal pora mėnesių. Žinojo, kad nukentėjusysis yra namo gyventojas. Vieną kartą policija buvo atvykusi. Vakare jo nebuvo, buvo D. žmona.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, teismas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. D. duotus parodymus (t. 1, b. l. 50). Patvirtina parodymus, tai jo parašas. Gal tai buvo 7-8 val. vakaro. Gal tyrėja parašė laiką. Policijos pareigūnai buvo atvykę ne vieną kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. D. parodė, kad jis pažįsta savo kaimynus A. D., taip pat iš matymo N. L. ir jo žmoną M. L.. 2021 m. birelio 25 d., apie 18:40 val., jis laiką leido pas kaimyną A., drauge sėdėjo jo terasoje, vartojo alkoholį. Jiems besėdint terasoje, pro šalį praeidinėjo kaimynas N. su savo žmona ir be jokios priežasties A. pasakė: ,,Tu esi šūdo gabalas“, tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. D. šiek tiek įsiterpė tarp abiejų vyrų, dėl viso pikto stovėjo tarp jų, kad konfliktas neįsirutuliotų. Tuo viskas ir pasibaigė. Kiek pamena, jie toliau sėdėjo terasoje su A.. Po šių vyrų žodinio konflikto pas A. terasoje pabuvo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Kaip suprato, policiją iškvietė N.. J. D., būdamas terasoje, nematė, kad kažkuris iš buvusių asmenų, konflikto metu smurtautų vienas kito atžvilgiu. Jam nėra žinoma, kad A. ir N. konfliktuotų, kadangi minėtu adresu yra atsikraustęs prieš du mėnesius, kodėl N. taip pasakė A., nežino. Daugiau nieko papildyti neturi (t.1, b. l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. (D.) nurodė, kad N. L. pažįsta kaip kaimyną. Vasarą 2021 metais birželio mėnesį sėdėjo lauko terasoje. Ji tą dieną atvažiavo gal 5 val. Praeidamas N. pradėjo užgaulioti A., prasidėjo žodinis konfliktas. Tai buvo vakare. A. sakė atstok. Ji jį bandė sustabdyti, kad nekonfliktuoti. A. išėjo į namus. N. ją kalbino, sakė ką tu čia veiki. Matė, kad A. eina, ji atsistojo tarp N. A. ėjo piktas, nes N. sakė ,,ką tu čia darai, aš vis tiek jį pasodinsiu“. A. priėjo arčiau, N. stvėrė A. ir juos pargriovė. Ji iš jų išlindo. N. apsivertė ir laikė A.. A. paleisti neprašė. Paleisti A. prašė ji. Pas ją buvo didžiulė mėlynė. A. spaudė prie žemės, kaklas buvo apdraskytas. N. nekliuvo, kliuvo jai. A. N. nesudavė. Smūgių nebuvo, bet N. A. pargriovė. Griuvo ant laiptelių. Ji bandė išsivaduoti, prašė A. paleisti, bet jį spaudė prie žemės. Kaimynė L. ėjo su šunimi ir filmavo. Nepamena ar kaimynė rėkė, gal kalbėjo garsiai. N. praeidamas visada filmavo, iki to įvykio nefilmuodavo. Be A. jos nefilmuoja. Policija nebuvo atvažiavusi. Alkoholio ji nevartojo, gal buvo išgėręs šampano. Nukentėjusysis buvo agresyvus ne į ją, todėl į nukentėjusįjį atsisuko nugara, bandė sustabdyti A.. Iki to konfliktų nebuvo. Po visko jie išsiskirstė, nuėjo namo. Ten lankosi nuo 2021 kovo mėnesio. Jai esant tai buvo pirmas konfliktas. Jai net nebuvo minčių kviesti policiją. Rodos į butą nebuvo nuėjusi. Gėrimų gal ir turėjo. Ji atvažiavo po darbo, buvo gal dvi, tris valandas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. D. įvykdė jam inkriminuotą veiką.

Atskirai pažymėtina, kad vaizdo įraše VID-20210625-WA0000.mp4, 895 KB, esančiame byloje (CD prisegtas prie I tomo viršelio), matyti, kaip A. D. eina pro namą ir, sakydamas „leisk praeit“ nustumia liudytoją D. D. (D.), kuri sako „A. baik“. Kitame vaizdo įraše VID-20210625-WA0001(2).mp4, 3266 KB, esančiame byloje (CD prisegtas prie I tomo viršelio), matyti, kaip A. D. guli ant žemės, N. L. virš jo, o liudytoja D. D. (D.) vaikšto aplink juos ramiai, nueidama į šoną mosteli ranka. Taigi, vaizdo įrašai patvirtina tiek N. L., tiek M. L. parodymus, kad būtent A. D. agresyviai nusiteikęs judėjo link kaltinamojo ir jo sutuoktinės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Byloje kilo ginčas dėl konflikto vietos – kaltinamojo teigimu, kiemas yra privatus, ten niekas negali patekti. Tačiau iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų matyti, kad namas, kuriame gyvena nukentėjusysis ir kaltinamasis yra daugiabutis, pastatytas ant tos paties žemės sklypo, kur ir kiemas, kuriame vyko konfliktas, į kiemą patenka tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek kiti gyventojai, tai yra bendras namo kiemas, bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu priklausantis namo gyventojams, jį gali matyti namo gyventojai, nėra duomenų, kad tai kaltinamojo ar nukentėjusiojo privati nuosavybė, taigi vieta laikytina vieša.

A. D. atlikti veiksmai – tyčinis smūgis ranka N. L. į krūtinę, N. L. stūmimas suėmus už pečių, dėl ko N. L. atsitrenkė į namo sieną ir parkrito ant žemės, vertinamas kaip įžūlus elgesys. Apklausti proceso dalyviai nurodė, tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kad dėl tokių A. D. veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, konfliktą galėjo matyti ir daugiau namo kaimynų, todėl vien ta aplinkybė, kad daugiau liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, neapklausiant namo gyventojus, nesudaro pagrindo manyti, kad konflikto vieta nevieša, priešingai, teismas konstatuoja, jog viešoji tvarka nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta. Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad kaltinamasis A. D. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

A. D. tiesiogine tyčia padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 90-97), ne vieną kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam, dirbantis (t.1, b. l. 89). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apibojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais.

Teismo vertinimu, vienerių metų trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais, kurie, darys teigiamą įtaką A. D..

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, šiuo atveju tikslinga A. D. paskirti ir vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnis). Pagal BK 71 straipsnį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgus į A. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, tikslinga kaltinamajam paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. D. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu. Nors nuosprendžiai yra įsiteisėję, tačiau teismui priimant šį nuosprendį, nėra duomenų ar A. D. arešto bausmes yra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu bausmės nėra bendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo N. L. atstovė advokatė Evelina Trukšinienė pateikė civilinį ieškinį. Jame prašo:

1) Iš A. D. priteisti 595,59 Eur turtinės žalos atlyginimą N. L. naudai;

2) Iš A. D. priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą N. L. naudai;

3) Iš A. D. priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas iš A. D. už priteistą turtinę ir neturtinę žalą N. L. nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

4) Priteisti iš A. D. N. L. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo priverstas ne kartą lankytis gydymo įstaigose, taip pat pirkti vaistus bei maisto papildus sveikatai atstatyti, dėl ko iš viso patyrė 595,59 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos sumą, sudaro gydytojo rentgenologo konsultacijos, individualūs kineziterapijos seansai salėje, traumuotų kūno vietų masažai, fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, išlaidos vaistams, maisto papildams ir kt. Tai, kad nukentėjusiajam pavojingais ir teisei priešingais kaltininko veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1536/2021 (01).

Dėl procesinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P- 75-788/2019 nurodyta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas iš kaltinamojo už priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t.1, b. l. 164-171).

Dėl turtinės žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 84- 648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio 1-2 dalių nuostatos. Taigi, žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos.

Pirmiausia pasisakyta, kad anksčiau aptartų įrodymų visumos kontekste, nustatyta, kad būtent tarp kaltinamojo A. D. veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmais buvo sukelti specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai. Taip pat civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų N. L. turėjo gydytis, lankytis gydymo įstaigoje. Teismas įvertinęs pateiktas sąskaitas faktūras už gydymo paslaugas ir sumokėtus vaistus (t.1, b. l. 172-187), pripažįsta, kad jos yra pagrįstos ir turi būti priteistinos iš kaltinamojo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo N. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo N. L. naudai priteistina 595,59 Eur turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos

Civilinis ieškovas iš kaltinamojo A. D. prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 bei 284 straipsniai), priteisiamos neturtinės žalos dydis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1A- 730-851/2018, Nr. 1A-487-988/2011, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 272- 648/2015).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) patyrė stresą ir nerimą bei skausmą dėl patirto sužalojimo, tačiau nėra duomenų, kad ateityje jam dėl patirtų sužalojimų būtų reikalingos operacijos ar specialios procedūros ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

Nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Nepateikta jokių patvirtinančių dokumentų, kad dėl kaltinamojo veiksmais sukelto nerimo, baimės ir streso N. L. būtų reikėję lankytis pas psichologus ar gerti nerimą malšinančius vaistus. Kita vertus, Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, taigi, nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir formuojama teismų praktika iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo N. L. naudai priteistina 1000 Eur neturtinė žala.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Nukentėjusiojo N. L. atstovė advokatė Evelina Trukšinienė civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo N. L. naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Nukentėjusiojo N. L. atstovė advokatė Evelina Trukšinienė civiliniame ieškinyje prašo iš A. D. su bylos nagrinėjimu susijusias proceso išlaidas. Iš sąskaitos išrašo ir pateikto prašymo matyti, kad nukentėjusysis prašo priteisti 3025 Eur (t.2, b. l. 20,21,55). Šią sumą sudaro advokatės atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje bei ieškinio parengimas.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo. Už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu numatytas 2,5 koeficientas; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1; už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs: tyčinį apysunkį ar tyčinį nesunkų nusikaltimą – 1,5; (Rekomendacijų 10.1, 10.1.2,10.2 ir 10.12. p.). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1780,50 Eur.

Taigi, maksimali pagal Rekomendacijas priteistina suma – 8902,50 Eur (5 x1780=8902,50 Eur.) Akivaizdu, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 10.1, 10.1.2,10.2 ir 10.12. p nurodytos sumos, priteistinos advokatui. Įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinyje keliamus klausimus ir suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį (vyko 6 posėdžiai – 10 valandų), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo patirtas 3025 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 70), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos – laikomos voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymo įstaiga;

2) per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) per visą bausmės laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį);

4) per visą bausmės laikotarpį uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. L..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 (trijų) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

Tenkinti N. L. civilinį ieškinį iš dalies ir iš kaltinamojo A. D. N. L. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 595,59 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš kaltinamojo A. D. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš A. D. priteisti civiliniam ieškovui N. L. 3025 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) dydžio procesinių (atstovavimo) išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas laikomas baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.