Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9187-907/2021 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovo D. B. ir atsakovės UAB „A.“ 2021 m. kovo 1 d. sudarytą darbo sutartį, ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 2 d., nustatant bandomąjį laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., taip pat atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui per mėnesį 700 Eur atlyginimą, pagal prašymą mokant vieną kartą per mėnesį (b. l. 39–40). Darbo sutartis nutraukta 2021 m. gegužės 26 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 40, 41, 52). Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad darbo užmokestis buvo mokamas grynais, išrašant kasos pajamų orderį.

20. Ieškovas D. B. 2021 m. birželio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „A.“ nesumokėtą darbo užmokestį (b. l. 34). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2021 m. birželio 22 sprendimu DGKS-2597 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad atsakovė yra sumokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas ir galutinai atsiskaičiusi su ieškovu D. B. ir ieškovo prašymo atsakovei UAB „A.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio netenkino (b. l. 34–37).

Dėl ginčo esmės

21. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

22. Byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pagal 2021 m. balandžio 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šiame dokumente jis nepasirašė, o apeliantė teigia priešingai, kad ji su darbuotoju tinkamai atsiskaitė, o 2021 m. balandžio 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas yra pasirašęs ties R. L. pavarde. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderio vertinimu, kad žodžiai „keturi šimtai“ akivaizdžiai įrašyti ne ieškovo ranka ir ne jo raštu, be to, jie įrašyti net kitu rašalu, ir teigia, kad kasos išlaidų orderyje suma skaičiais yra neaiški dėl to, kad galimai nepilnai įrašius skaičių „4“, jis tapo panašus į skaičių „1“, tokiu būdu buhalterė, rengusi 2021 m. birželio 16 d. pažymą, įrašė į ją, kaip išmokėtą sumą 100 Eur, tačiau eilutėje „suma žodžiais“ yra aiškiai įrašyta, kad išmokėta suma yra „keturi šimtai“ eurų. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats atlikęs vertinimą, kad sumą žodžiais „keturi šimtai eurų“ įrašė ne ieškovas, taip pat padarydamas išvadą, kad 2021 m. balandžio 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini)nėra ieškovo parašo, peržengė savo kompetencijos ribas, neskirdamas rašysenos ekspertizės.

24. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Be to civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą prašymu dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, ar 2021 m. balandžio 29 d. išlaidų orderyje yra pasirašęs ieškovas ir ieškovas įrašęs žodžius „keturi šimtai“, bei ar 2021 m. balandžio 30 d. atlyginimų žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo parašas (b. l. 85–87). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas anksčiau akcentavo, kad neturi galimybės sumokėti už ekspertizės atlikimą, visgi pasvarstęs nutarė tokį prašymą reikšti. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovui jei jis mano, kad parašai suklastoti tikslinga buvo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, nurodė, kad prašymas nepagrįstas, paliko spręsti teismui. Iš 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino Teismas akcentavo, kad ieškovas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas, prašymą civilinėje byloje pateikė pavėluotai, rašysenos ekspertizės paskyrimas užvilkins bylos nagrinėjimą. (14:16–15.11). Nors šiuo atveju teismas nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau iš atsakovės argumentų yra pagrindo spręsti, kad atsakovė nebuvo suinteresuota ekspertizės atlikimu.

26. Be to, kas nurodyta šios nutarties 23, 24 punktuose, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019 21 punktas). Šiuo konkrečiu atveju iškilus ginčui dėl atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju be jau minėtų argumentų dėl įrodinėjimo pareigos tenkančios kiekvienai šaliai, pareiga, kad darbdavys yra visiškai atsikaitęs įrodyti tenka darbdaviui. Atsižvelgiant į ginčų specifiką darbo ginčuose abejonės vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies interesais.

27. Iš 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderio matyti, kad nesutampa orderyje nurodyta išmokėta suma skaičiais (100 Eur), su įrašyta suma žodžiais „keturi šimtai“. Apeliantė teigia, kad ji išmokėjo grynais ieškovui 400 Eur ir tai savo parašu bei įrašydamas sumą žodžiais minėtame orderyje patvirtino ieškovas. Taip pat apeliantė ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderyje suma skaičiais yra neaiški dėl to, kad galimai nepilnai įrašius skaičių „4“, jis tapo panašus į skaičių „1“, tokiu būdu buhalterė, rengusi 2021 m. birželio 16 d. pažymą (b. l. 54), įrašė į ją, kaip išmokėtą sumą 100 Eur.

28. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, ar 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderyje esantys žodžiai „keturi šimtai“ yra įrašyti ieškovo. Pirmosios instancijos teismas atlikdamas šio įrašo vertinimą, atsižvelgė į atsakovės atstovės L. Ž. paaiškinimą, kad mokant pinigus darbuotojai skubėdavo ir dažniausiai tik pasirašydavo parašą, o gautą sumą žodžiais retas kuris įrašydavo. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į byloje esantį autentišką 2021 m. balandžio 29 d. išlaidų orderį (b. l. 79) pritaria pirmosios instancijos vertinimui, kad šiame dokumente žodžiai „keturi šimtai“, be to, jie įrašyti kita rašymo priemone, lyginant su ieškovo parašu, tikėtina įrašyti ne ieškovo.

29. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtame kasos išlaidų orderyje eilutėje „suma žodžiais“ yra aiškiai įrašyta, kad išmokėta suma yra „keturi šimtai“ eurų, tačiau taip pat akivaizdu ir nekyla net menkiausių abejonių, jog minėtame kasos išlaidų orderyje, esančioje lentelėje, suma įrašyta skaičiais yra 100 – aiškiai yra įrašytas skaičius vienetas ir jis, priešingai nei teigia apeliantė, net neprimena ketverto. T. y. akivaizdu, kad suma yra 100, o ne 400. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtas dokumentas (Fnurodyta teismo sprendimo 14 punkte) teismui kelia abejonių, ir jį vertinti, kaip teisingą nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Teismas sprendimo 17 punkte aprašė ir analizavo parašus, lygino juos. Apeliantės vertinimu teismas neturėdamas specialių mokslo žinių, vertino, kad žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys ieškovo ir R. L. parašai yra panašūs, padarė nepagrįstą išvadą, kad žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo parašo. Apeliantės vertinimu teismas negalėjo imtis eksperto vaidmens ir daryti išvadas, kurioms reikalingi moksliniai tyrimo metodai ir priemonės. Iš dalies sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neturi specialių žinių, kad galėtų padaryti konkrečias išvadas tirdamas raidžių išsidėstymą, rašymo stilių, raidžių junginius ir kita, tam reikalingos specialios žinios. Šiuo atveju spręstina, kad teismas konkrečias išvadas padarė vizualiai įvertinęs minėtus dokumentus, juos palyginęs bei įvertinęs visumą įrodymų, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle (CPK 185 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 d. tie duomenys gali būti nustatomi šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020 44 punktas). Pirmosios instancijos teismas iš visumos įrodymų padarė pagrįstas išvadas, kad visos abejonės yra ieškovo – darbuotojo naudai, o darbdavys neįrodė, kad išmokėjo 400 Eur.

30. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs, kad pirmame atsiliepimo į ieškinį lape atsakovė nurodė, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime padarytomis išvadomis apie pagal kasos išlaidų orderius išmokėtas ieškovui sumas, sprendime neteisingai nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad pagal 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderį ieškovui buvo išmokėta 100 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Apeliantė atsiliepimo į ieškinį pirmame lape patvirtino, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu padaryta išvada, kad atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderiu ieškovui sumokėjo 100 Eur, tačiau antrame atsiliepimo į ieškinį lape, įrodinėja, priešingas aplinkybes, kad šiuo orderiu buvo išmokėta 400 Eur suma. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė laikėsi pozicijos, kad ji sumokėjo šiuo orderiu ieškovui 400 Eur, todėl teisėjų kolegijos vertinimui, apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad ji pritaria Darbo ginčų komisijos išvadai, jog 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderiu ieškovui sumokėjo 100 Eur nebuvo lemiantis argumentas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, pirminis pinigų išmokėjimą patvirtinantis dokumentas yra būtent kasos išlaidų orderis. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderis buvo išrašytas 100 Eur, o ne 400 Eur sumai, ir šį orderį pasirašius ieškovui ties grafa ,,Gavėjo parašas“, netinkamas kasos knygos užpildymas (nurodant, kad ieškovui išmokėta 400 Eur (b. l. 101) nepaneigia kasos išlaidų orderiu patvirtintų faktų apie išmokėtą ieškovui 100 Eur sumą.

33. Kaip minėta apeliantė teigia, kad ieškovas pasirašė 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vizualiai atlikus parašų palyginimą padaryta išvada, kad šiame žiniaraštyje ieškovas nepasirašė.

34. Iš 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraščio (b. l. 45, 79) matyti, jog eilutėje „10. D. B. 482,45 Eur“ nėra ieškovo parašo. V. O. parašas užima dvi eilutes, tame tarpe ir žemiau esančia eilutę, skirtą pasirašyti D. B., tačiau šioje eilutėje yra pakankamai vietos pasirašyti D. B.. Apeliantė teigia, kad D. B. pasirašė žemiau esančioje eilutėje (grafa „Gavėjo parašas“), kurioje turėjo pasirašyti R. L., ir šią aplinkybę įrodinėja R. L. 2021 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimu, kuriame jis patvirtino, kad 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje yra ne jo parašas, o atlyginimą jis gavo, pagal kasos išlaidų orderį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti, kad šio žiniaraščio 11 eilutės stulpelyje „Gavėjo parašas“ yra pasirašęs ieškovas, tačiau neprašė teismo skirti rašysenos ekspertizės ( šios nutarties 25 punktas), taip pat į bylą nepateikė R. L. 2021 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime nurodyto kasos išlaidų orderio bei neprašė teismo posėdžio metu apklausti liudytoju darbuotoją R. L.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, atsakovė teigė, kad dokumente pasirašė ieškovas, todėl ji, o ne ieškovas, kaip teigia apeliantė, turėjo įrodyti šią aplinkybę visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

35. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ieškovas teigia, jog 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje nepasirašė ir šio dokumento 10 eilutės stulpelyje „Gavėjo parašas“ akivaizdžiai matyti, kad nėra pasirašyta, sprendžia, kad apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog ieškovas yra pasirašęs šiame dokumente, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje ieškovas nepasirašė. Svarbu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje nurodyti duomenys yra teisingi, atsižvelgė ir į 2021 m. spalio 7 d. ir 2021 m. spalio 28 d. kasos knygų įrašus (b. l. 45, 79, 101), iš kurių nustatė, kad 2021 m. balandžio 30 d. darbo užmokestis už 2021 m. balandžio mėnesį buvo išmokėtas atskaitingam asmeniui 7508,55 Eur, nors pagal 2021 m. balandžio 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti – 7651,49 Eur (6511,49 Eur darbo užmokestis ir 1140,00 Eur komandiruotpinigiai). Taip pat teismas iš 2021 m. spalio 7 d. ir 2021 m. spalio 28 d. kasos knygų įrašų nustatė, kad tokia suma 2021 m. kovo-gegužės mėnesiais atskaitingam asmeniui darbo užmokesčių išmokėjimui iš viso nebuvo išduota. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytus netikslumus, esančius atsakovės buhalteriniuose dokumentuose, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo 2021 m. gegužės 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis vertinti kaip teisingus, juo labiau, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

36. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Ieškovas pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą nors ir reiškė prašymą priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, duomenų apie patirtų išlaidų dydį nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.