Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ (toliau – UAB „A.) dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. B. dirbo pas atsakovę UAB „A.“ pagal 2021 m. kovo 1 d. darbo sutartį suvirintojo-šaltkalvio pareigose (b. l. 39-40). Darbo sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 700 Eur darbo užmokestį per mėnesį, pagal prašymą mokant vieną kartą per mėnesį. Darbo sutartyje šalys nustatė darbo laiko normą – 5 dienų darbo savaitę, 8 val. per dieną (darbo sutarties 4 punktas). Ieškovo D. B. darbo sutartis nutraukta 2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 41, 52; darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – d. b.), d. b. l. 3).

7. Ieškovas D. B. 2021 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu, kuriame nurodė, kad įsidarbino 2021 m. kovo 1 d. UAB „A.“ suvirintoju-šaltkalviu. Buvo sutartas atlyginimas 700 Eur. Dirbo beveik 3 mėnesius. 2021 m. gegužės 26 d. darbdavys pareikalavo parašyti pareiškimą, kad iš darbo išeina savo noru. Tą pačią dieną parašė pareiškimą, tačiau darbdavys su juo galutinai neatsiskaitė (d. b. l. 1-2). Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 22 d. posėdyje ieškovas D. B. papildomai paaiškino, kad darbo užmokestis buvo mokamas dalimis grynais pinigais, tai po 100 Eur, tai po 200 Eur, tai po 400 Eur. Atsakovė su juo galutinai neatsiskaitė, jo paskaičiavimais, atsakovė jam yra skolinga apie 400 Eur darbo užmokesčio (d. b. l. 29). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2021 m. birželio 22 sprendimu (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. B. prašymo atsakovei UAB „A.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio netenkino (d. b. l. 29-30).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

8. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 565,75 Eur nesumokėtą darbo užmokestį (b. l. 29-33). D. B. nurodė, jog per dirbtą laiką pas atsakovę iš viso jam buvo sumokėta 1214,93 Eur darbo užmokesčio pagal kasos išlaidų orderius ir mokėjimo nurodymą (b. l. 51, 79). Ant 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraščio Nr. 20-37 jis nepasirašė ir minėtos sumos – 482,45 Eur negavo, todėl prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nei atsiliepime, nei teismo posėdyje, jos atstovas nurodė, jog atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, yra dar permokėjusi, ant kasos išlaidų orderių ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščio pasirašė pats ieškovas, jis pinigus gavo, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

9. Byloje tarp ieškovo D. B. ir atsakovės UAB „A“ kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju. Po teismo posėdžio paaiškėjo, jog ginčas yra dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pagal 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštį Nr. 20-37, nes ieškovas nesutinka, kad ten jo parašas, ir dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

10. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

11. Byloje nustatyta, jog ieškovas - darbuotojas suvirintoju-šaltkalviu UAB „A.“ dirbo pagal 2021 m. kovo 1 d. darbo sutartį nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., kai buvo atleistas jo paties prašymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (b. l. 39-40, 41, 52). Ieškovo teigimu, bendrovė, atleisdama jį iš darbo, neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl jis kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, tačiau prašyme jokios sumos neįvardijo. Po to jis su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 565,75 Eur priteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog jis pinigus gavo pagal kasos išlaidų orderius: 2021-03-18 – 200 Eur, 2021-04-15 - 400 Eur, 2021-04-29 – 100 Eur, 2021-05-10 – 100 Eur, 2021-05-17 – 200 Eur, nors ten suklysta pavardė, tačiau ieškovas pripažįsta, jog minėtą sumą gavo, 2021-05-24 – 200 Eur. Viso ieškovas už darbo laikotarpį iš atsakovės gavo 1200 Eur pagal kasos išlaidų orderius ir 14,93 Eur buvo sumokėti 2021-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 573 (b. l. 51, 79). 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje nurodytos sumos ieškovas nėra gavęs, jis ten nepasirašė. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, teigdama, kad ji su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi – visiškai atsiskaičiusi, dar permokėjusi. Kasos išlaidų orderiais ieškovui sumokėjo: 2021-03-18 – 200 Eur, 2021-04-15 – 400 Eur, 2021-04-29 – 400 Eur, 2021-05-10 – 100 Eur, 2021-05-17 – 200 Eur, 2021-05-24 – 200 Eur, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiu – 482,45 Eur, 2021-06-15 mokėjimo nurodymu Nr. 573 – 14,93 Eur, kas viso sudaro 1997,38 Eur. Nurodė, kad 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje yra ieškovo parašas, tik ties R. L. pavarde.

12. Darbo sutarties 1.3 punkte darbdavys įsipareigojo ieškovui mokėti 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutarties 4 punkte nustatyta darbo laiko norma – 5 darbo dienų savaitė, 8 val. per dieną. Iš ieškovo darbo sutarties turinio matyti, kad darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio buvo apsvarstyta abiejų sutarties šalių, ieškovas su tokiomis darbo sutarties sąlygomis sutiko, darbo sutartį pasirašė, teisme darbo sutarties sąlygų neginčijo. Iš VSDFV duomenų, esančių darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (d. b. l. 3), 2021 m. kovo – 2021 m. gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 42-44), darbdavio pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 54, 71, 90, 103) matyti, kad už 2021 m. kovo mėnesį (21 d. d.) atsakovė ieškovui yra priskaičiavusi 668,18 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. balandžio mėnesį (20 d. d.) – 666,67 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. gegužės mėnesį (17 d. d.) 723,75 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso – 2058,60 Eur. Minėtos sumos neginčijo ir ieškovas, pats ieškinyje ja rėmėsi, taip pat pateikė VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 28 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 104-105), kurioje nurodytos tos pačios sumos. Taip pat, nors ieškovas teigia, jog jam nebuvo apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau iš atsakovės 2021-05-26 buhalterinės pažymos (b. l. 102) matyti, kad D. B. priklauso 4,71 d. d. atostogų ir už minėtas dienas jam priklauso 157,08 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Taigi už 2021 m. gegužės mėnesį ieškovui išmokama suma sudaro: 566,67 Eur darbo užmokestis ir 157,08 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (4,71 d. d.), iš viso – 723,75 Eur. Nors ieškovas teigia, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas nebuvo apskaičiuota ir įskaičiuota į 723,75 Eur sumą, tačiau atkreiptinas jo dėmesys, jog jis 2021 m. gegužės mėnesį dirbo 17 d. d., t. y., mažiau darbo dienų, nei kitus du mėnesius, todėl visa 723,75 Eur suma negali būti tik darbo užmokestis, t. y., didesnis darbo užmokestis, nei už kitus du mėnesius, kai dirbo daugiau darbo dienų, todėl laikytina, jog 157,08 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas yra įskaičiuota į ieškovui mokėtiną 723,75 Eur sumą ir darbo užmokestis už 2021 m. gegužės mėnesį sudaro 566,67 Eur, kas ir nurodyta 2021-05-26 darbdavio pažymoje (b. l. 102).

13. Atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius ieškovo naudai mokėtina suma už 2021 m. kovo mėnesį sudarė 483,30 Eur, už 2021 m. balandžio mėnesį – 482,45 Eur, už 2021 m. gegužės mėnesį – 514,93 Eur, iš viso – 1480,68 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog iš atsakovės gavo 1200 Eur pagal kasos išlaidų orderius: 2021-03-18 – 200 Eur, 2021-04-15 - 400 Eur, 2021-04-29 – 100 Eur, 2021-05-10 – 100 Eur, 2021-05-17 – 200 Eur, 2021-05-24 – 200 Eur, taip pat - 14,93 Eur buvo sumokėti 2021-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 573, kas bendroje sumoje sudaro 1214,93 Eur. 2021-05-17 kasos išlaidų orderyje, pagal kurį ieškovui buvo išmokėta 200 Eur, nurodyta, kad pinigai išmokami „D. B.“, kas visai neatitinka ieškovo pavardės, bet kadangi ieškovas neginčija to fakto, jog jis pagal minėtą kasos išlaidų orderį 200 Eur gavo ir kad ant minėto kasos išlaidų orderio yra jo parašas, laikytina, jog 2021-05-17 kasos išlaidų orderiu ieškovui buvo išmokėta 200 Eur avansas (b. l. 49).

14. Taip pat ieškovas teigia, kad 2021-04-29 kasos išlaidų orderyje apačioje pasirašė ir gavo tik 100 Eur, ne jo ranka rašyti žodžiai „keturi šimtai“, šalia, nežino, ar jo parašas. Taip pat jis nurodė, kad niekas nereikalavo, jog kasos išlaidų orderiuose būtų rašoma gauta pinigų suma žodžiais, jis tvirtina, jog dėdavo tik parašus. Tai patvirtino ir teismo posėdyje atsakovės atstovė L. Ž., jog pinigai būdavo mokami pietų pertraukų metu ar po darbo, darbuotojai skubėdavo, todėl dažniausiai padėdavo tik parašą, o gautą sumą žodžiais mažai kas įrašydavo. Iš 2021-04-29 kasos išlaidų orderio matyti, kad žodžiai „keturi šimtai“ akivaizdžiai įrašyti ne ieškovo ranka ir ne jo raštu, be to, jie įrašyti net kitu rašalu. Nors atsakovė teigia, kad 2021-04-29 kasos išlaidų orderyje suma skaičiais yra neaiški dėl to, kad galimai nepilnai įrašius skaičių „4“, jis tapo panašus į skaičių „1“, tokiu būdu buhalterė, rengusi 2021-06-16 pažymą, įrašė į ją, kaip išmokėtą sumą 100 Eur, tačiau eilutėje „suma žodžiais“ yra aiškiai įrašyta, kad išmokėta suma yra „keturi šimtai“ eurų, tačiau akivaizdu, jog minėtame kasos išlaidų orderyje įrašytas vienetas, o ne ketvertas ar nebaigtas ketvertas, nes jis visiškai skiriasi nuo 2021-04-15 kasos išlaidų orderyje tuo pačiu raštu rašyto skaičiaus 400. Be to, pati atsakovė darbo ginčų komisijoje sutiko, jog 2021-04-29 kasos išlaidų orderyje yra įrašyta 100 Eur, tai nurodyta darbo ginčų komisijos sprendime. Minėtos aplinkybės atsakovė neginčijo pradžioje ir teisme, tai patvirtino rašydama atsiliepimą - pirmame atsiliepimo lape aiškiai nurodė, jog pagal 2021-04-29 kasos išlaidų orderį ieškovui buvo išmokėta 100 Eur (b. l. 68), ir tik antrame atsiliepimo lape pradėjo neigti savo prieš tai nurodytas aplinkybes, nurodydama, jog suma neaiški, skaičius neaiškus, tik įrašas „Keturi šimtai“ teisingas, nors net neaišku, kieno ranka įrašytas. 2021-04-29 kasos išlaidų orderis neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamų reikalavimų, jis pildytas net trijų asmenų, t. y., įžvelgiamas trijų asmenų raštas, be to, suma, nurodyta skaičiais ir suma nurodyta žodžiais nesutampa, jokie taisymai nėra padaryti, aptarti ir pasirašyti kompetentingų asmenų, kas laikytina, jog minėtas dokumentas teismui kelia abejonių ir jį vertinti kaip teisingą, nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Kadangi ieškovas yra silpnesnioji šalis (darbuotojas) šioje byloje, visos abejonės yra jo naudai, darbdavys neįrodė, jog jis išmokėjo minėtu dokumentu ieškovui 400 Eur, ieškovas pripažįsta, kad pagal 2021-04-29 kasos išlaidų orderį gavo tik 100 Eur, neginčija savo parašo, laikytina, jog atsakovė ieškovui pagal minėtą dokumentą išmokėjo tik 100 Eur, o ne 400 Eur (b. l. 48).

15. Be to, ieškovas D. B. tvirtina, jog 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 20-37 (b. l. 45) nurodytos sumos – 482,45 Eur jis nėra gavęs, prie jo pavardės nėra jo parašo, jis niekada nesirašė ant atlyginimų mokėjimo žiniaraščių, tik ant kasos išlaidų orderių. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, teigdama, kad ji su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi. Nurodė, jog tokios aplinkybės ieškovas darbo ginčų komisijai nenurodė ir savo parašo tikrumo neginčijo. Ieškovas pasirašė eilutėje ties R. L. pavarde, kadangi V. O. parašas užėmė dvi eilutes, o R. L. pinigai pagal 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštį nebuvo išmokami, kadangi jie buvo išmokėti pagal kasos išlaidų orderį. Tai patvirtina R. L. 2021-09-24 paaiškinimas (b. l. 70).

16. Iš 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraščio Nr. 20-37 tiek kopijos (b. l. 45), tiek originalo (b. l. 79) matyti, jog eilutėje „10. D. B. 482,45 Eur“ tikrai nėra ieškovo parašo. V. O. yra pasirašęs per dvi eilutes (už save ir D. B.), tačiau tai netrukdė ieškovui šalia savo pavardės vis tiek padėti parašą, toje pačioje eilutėje, tik kiek toliau, nes tiek V. O., tiek ieškovo parašai yra trumpi, vietos pasirašyti būtų užtekę abiem, ieškovui nebuvo poreikio rašytis prie kito asmens pavardės, tačiau jis nepasirašė. Iš R. L. 2021-09-24 paaiškinimo, rašyto UAB „A.“ direktoriui (b. l. 70), matyti, kad jis teigia, jog 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 20-37 jis nepasirašė, jam atlyginimas grynais pinigais buvo išmokėtas pagal kasos išlaidų orderį. Tačiau minėtas asmuo teisme nebuvo apklaustas liudytoju, kai duodami parodymai prisiekus ir pasirašius priesaiką, jis neprisiekęs rašė paaiškinimą darbdaviui, teismui nėra žinomos paaiškinimo paėmimo aplinkybės, paaiškinimas su rašybos klaidomis ir galimai rašytas darbdavio atstovui diktuojant, be to paaiškinimas paimtas po geroko laiko tarpo, praėjus beveik 5 mėnesiams po galimo parašo padėjimo ant atlyginimų mokėjimo žiniaraščio, todėl R. L. gali ir neprisiminti visų, su tuo susijusių aplinkybių, kur jis pasirašė – kasos išlaidų orderyje ar atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje. Tuo labiau, kad atsakovės atstovė teisme nurodė, jog darbuotojams pinigai būdavo mokami per pietų pertrauką ar po darbo, visi skubėdavo, greitai pasirašydavo, daugiausia dėdavo tik parašą. Todėl minėto paaiškinimo, 2021-09-24 duoto darbuotojo darbdaviui, negalima laikyti patikimu įrodymu, nepaneigiamai įrodančiu faktą, kad 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 20-37 eilutėje prie R. L. pavardės yra ne jo paties parašas, o D. B..

17. Vizualiai įvertinus D. B. parašus, esančius byloje tiek ant kasos išlaidų orderių originalų (b. l. 79), tiek ant kasos išlaidų orderių kopijų (b. l. 46-50), tiek kitus jo parašus, esančius ant procesinių dokumentų, po jais (b. l. 33-55), bei R. L. parašą ant paaiškinimo (b. l. 70), matyti, kad abiejų asmenų parašai panašūs, bet truputį skiriasi. D. B. rašosi raidėmis „DB“ ar tik „D“ ir toliau eina kilpos ar pavingiavimai. R. L. paraše matosi raidės R, L ar D ir lyg – v. Be to, D. B. D raidės viršutinė linija viršuje nenutrūksta, kaip tai yra R. L. parašo atveju, o daro kilpą į apačią ir toliau rašo B raidę arba iš karto daro kilpas, minėta linija leidžiasi žemyn. R. L. atveju, kaip jau minėta, ten yra ar D, ar R, ar L, o greičiausiai – L ir R raidės, tačiau viršuje esanti viršutinė linija nesileidžia į apačią, ji nutrūksta, o toliau parašas nuo R ar L raidės (aiškiai nesimato) iš apačios eina į mažąją v raidę ar daro kažką panašaus į pavingiavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus išoriškai, vizualiai abu parašus, manytina, jog 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 20-37 parašas prie R. L. yra labiau panašus į jo paties parašą, o ne į ieškovo D. B. parašą, todėl laikytina, jog minėtame žiniaraštyje ieškovas D. B. nepasirašė.

19. Nors darbdavys teigia, jog jis ieškovui permokėjo, tačiau tai mažai tikėtina, o kad atsakovės buhalterija galimai netinkamai tvarkoma, matyti iš jos teiktų į bylą buhalterinių dokumentų (nepilnai užpildyti, taisymai neaptarti, ne visi dokumentai suvesti į kasos knygą ir pan.), į kiekvieną teismo posėdį teikiamų vis skirtingų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (2021-06-16, 2021-09-24, 2021-10-28 pažymos, b. l. 54, 71-72, 103), tačiau tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors darbdavys teigia, jog darbo užmokestis už 2021 m. balandžio mėnesį buvo išmokėtas atskaitingam asmeniui, kuris jį išmokėjo darbuotojams, tačiau iš 2021-10-07 ir 2021-10-28 kasos knygos išrašų (b. l. 45, 79, 101) matyti, jog 2021-04-30 darbo užmokestis už 2021 m. balandžio mėnesį buvo išmokėtas atskaitingam asmeniui 7508,55 Eur, nors pagal 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštį Nr. 20-37 jis turėjo būti – 7651,49 Eur (6511,49 Eur darbo užmokestis ir 1140,00 Eur komandiruotpinigiai). Beje, iš 2021-10-07 ir 2021-10-28 kasos knygos išrašų (b. l. 45, 79, 101) matyti, jog tokios sumos 2021 m. kovo-gegužės mėnesiais atskaitingam asmeniui darbo užmokesčių išmokėjimui iš viso nebuvo išduota. Todėl teismui vertinti 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 20-37 nurodytus duomenis, kaip teisingus, nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, o tuo labiau, teismas jais vadovautis negali. Sutiktina su ieškovu ir jo atstove, jog 2021-04-30 atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 20-37 nėra ieškovo parašo, pinigai pagal minėtą dokumentą jam išmokėti nebuvo.

20. Kadangi atsakovė neįrodė, jog pilnai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, o ieškovu, kaip silpnesniąja darbo santykių šalimi, netikėti teismas neturi pagrindo, konstatuotina, jog su ieškovu atsakovė jo atleidimo dieną galutinai neatsiskaitė. Pagal bylos duomenis atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius ieškovo naudai mokėtina suma už 2021 m. kovo mėnesį sudarė 483,30 Eur, už 2021 m. balandžio mėnesį – 482,45 Eur, už 2021 m. gegužės mėnesį – 514,93 Eur, iš viso – 1480,68 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog iš atsakovės gavo 1200 Eur pagal kasos išlaidų orderius: 2021-03-18 – 200 Eur, 2021-04-15 - 400 Eur, 2021-04-29 – 100 Eur, 2021-05-10 – 100 Eur, 2021-05-17 – 200 Eur, 2021-05-24 – 200 Eur, taip pat - 14,93 Eur buvo sumokėti 2021-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 573, kas bendroje sumoje sudaro 1214,93 Eur. Atsakovė ieškovui liko skolinga 265,75 Eur, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 265,75 Eur (suma nurodyta atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio.

Dėl netesybų

21. Ieškovas D. B. taip pat prašo priteisti netesybas už du mėnesius – 1054,36 Eur atskaičius mokesčius (1490,28 Eur neatskaičius mokesčių). DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Kadangi nagrinėjamoje byloje uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo (ieškovo) vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro 265,75 Eur uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, šiuo atveju – ieškovas prašo netesybų tik už du mėnesius, tai minėta suma turi būti padauginta iš 2 ir tai būtų – 531,50 Eur, todėl ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 531,50 Eur (suma nurodyta atskaičius mokesčius) netesybų.

22. Nors ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau minėtas klausimas nenagrinėjamas, nes DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (49 procentus), ieškovui iš atsakovės pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatytina, jog mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 49,00 Eur. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 49 procentai žyminio mokesčio, t. y. 24,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.

24. Ieškovo D. B. patirtos 49 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 196,00 Eur (400,00 Eur x 49 proc. = 196,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 66, 92-94). Atsakovės UAB „A.“ patirtos 51 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 255,00 Eur (500,00 Eur x 51 proc. = 255,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 80, 95-96). Atlikus priešpriešinį šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos: atsakovei iš ieškovo priteistinos 59,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes šalys teikė procesinius dokumentus, naudojosi advokatų teisinės pagalbos paslaugomis, advokatų atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 6,74 Eur iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir proporcingai atmestų reikalavimų daliai valstybei nepriteistinos, nes jų dalys (3,30 Eur ir 3,44 Eur) neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „A.“, į. k. 302860966, 265,75 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų, 75 ct) neišmokėtą darbo užmokestį (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 531,50 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro, 50 ct) netesybas (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

Kitoje dalyje ieškinį (dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo) atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „A.“, į. k. 302860966, iš ieškovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 59,00 Eur (penkiasdešimt devynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „A.“, į. k. 302860966, 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) ar kurią kitą), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.