Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Luminor Bank, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Iš bylos duomenų nustatęs, kad Š. S. žinojo apie posėdžio datą, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jokių prašymų iki bylos nagrinėjimo gauta nebuvo, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12. Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorius UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo; netenkinus atskirojo skundo, pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant B. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 500 Eur ir priteisiant jas iš administravimui skirtų lėšų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

12.7. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės; be to, jos galėjo būti priteisiamos iš bankrutuojančio asmens administravimui skirtų lėšų, o ne iš bankroto administratoriaus. Apelianto skundo netenkinimo atveju, skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti keičiama sumažinant priteisiamas kitos šalies B. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 500 Eur ir priteisiant jas iš administravimui skirtų lėšų (FABĮ 22 str.).

14.1. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Pažymi, kad 2018 m. liepos 9 d. aktu perduodami teismo sprendimai nebuvo privalomi perduoti bankroto administratoriui; bankroto administratorius turėjo visas galimybes sužinoti informaciją apie teisminį ginčą dėl negrąžintos 2 200 Eur paskolos dalies; jam turėjo būti žinomos šios civilinės bylos faktinės aplinkybės.

14.2. Aplinkybė, kad V. V. buvo asmeninis Š. S. kreditorius santuokos nutraukimo metu nėra esminė, turėjusi reikšmę teismui tvirtinant susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar kaip nors iš esmės neigiamai paveikusi Š. S. ateities kreditorių teises. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. (bylos iškėlimo), o Š. S. 3 581 Eur grąžino iki šios datos. Nei Š. S., nei pareiškėjas niekada nereiškė pretenzijų B. S. dėl 3 250 Eur sumos ((14 481 Eur – 3 581 Eur)/2 ir minus 2 200 Eur). Ši suma nedaro jokio esminio poveikio Š. S. kreditorinių reikalavimų mažinimui ar bankroto bylos baigčiai. Bankroto administratorius galėjo rinktis proporcingesnę priemonę - reikšti regreso tvarka reikalavimą dėl šios paskolos dalies grąžinimo.

14.3. Paskolos grąžinimas (3 250 Eur) beveik prieš 2 metus iki bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas sandoriu, galėjusiu turėti įtakos tam, kad bankrutuojantis asmuo Š. S. negali įvykdyti prievolių kreditoriams.

14.4. Santuokos nutraukimo metu Š. S. žinojo apie jam paskolintus pinigus. Vertinant bankroto administratoriaus argumentus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Š. S. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Teismas teisingai pritaikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, taip pat 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

14.6. B. S. bylinėjimosi išlaidas sąlygojo ypatingai didelės apimties (kaip tokio pobūdžio bylose) pareiškėjo ir Š. S. parengti procesiniai dokumentai, pateiktų įrodymų apimtis, į kuriuos reikėjo daug darbo laiko įsigilinti, surinkti papildomus įrodymus, peržiūrėti archyvinius duomenis, įsiteisėjusius teismų sprendimus ir susijusius procesinius dokumentus, bei parengti išsamų atsiliepimą.

3. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime prašė netenkinti apelianto bankrutuojančio asmens Š. S. bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti vertinama, ar bankroto administratoriui buvo ar galėjo būti žinomos aplinkybės apie kreditoriui V. V. buvusią skolą.

15.2. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo pozicija dėl to, kam turi būti taikomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (apeliantui ar bankrutuojančiam asmeniui Š. S.), nėra dviprasmiška ar prieštaringa; teismas pagrindė poziciją, jog net ir tuo atveju, jeigu CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusios aplinkybės vis tik turėtų būti taikomos ne bankrutuojančiam asmeniui, o apeliantui, byloje esantys duomenys patvirtina (t. 6, b. l. 84), jog apeliantui turėjo ir galėjo būti žinomos aplinkybės apie kreditorių V. V. nuo bankroto administratoriaus paskyrimo momento.

15.3. Įstatyme nėra numatyta, kad sutuoktiniai turi teisę pasirinkti, nurodyti ar nenurodyti sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorių santuokos nutraukimo byloje. Š. S. pakeitus nuomonę dėl to, kad V. V. visgi turėjo būti įtrauktas kreditoriumi į santuokos nutraukimo bylą 2015 metais, nėra pagrindas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

15.4. Neaišku, kurio kreditoriaus interesus apeliantas siekia apginti, prašydamas atnaujinti procesą 2015 m. išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje.

15.5. Net jeigu būtų pripažįstama, jog įsipareigojimas kreditoriui V. V. turėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, proceso atnaujinimas jam nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi situacija yra pasikeitusi iš esmės – V. V. nebėra kreditorius.

15.6. Dėl kitų apelianto minimų kreditorių (Swedbank AB, Valstybinis studijų fondas) jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiose Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse Nr. A2-24788-558/2016 (t. 1, b. l. 144) ir A2-2425-391/2018 (2S-1638-794/2018), kuriose buvo atsisakyta tenkinti prašymus dėl proceso atnaujinimo.

15.7. Apelianto argumentas, neva paskolos sutarties patvirtinimo faktui įrodyti yra taikoma CK 3.92 str. 3 d. numatyta prezumpcija, kurią turėjo paneigti B. S., yra nepagrįstas.

15.8. Atsižvelgiant į tai, jog nei bankroto administratorius, nei bankrutuojantis fizinis asmuo neįrodė prievolės kreditoriui V. V. solidarumo, teigtina, jog apeliantas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

15.9. Vilniaus apygardos teismui priėmus apelianto papildomus dokumentus apeliacinėje instancijoje ir nustačius, jog prievolė kreditoriui V. V. pripažįstama solidaria, Š. S. tokiu atveju turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. reikalauti iš bendraskolės B. S. lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Tai, kad prievolė jau nesančiam kreditoriui V. V. nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neužkerta kelio Š. S. regreso tvarka išsiieškoti iš B. S..

2. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime prašo Š. S. bankroto administratoriaus atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad Š. S. niekada neprašė paskolinti jam pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės įstatinio kapitalo didinimui ar šeimos bendriems reikalams; jų prašė savo asmeniniams reikalams, ir dėl to niekada su juo nebuvo ginčo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas fizinio asmens bankroto administratoriaus prašymas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Iš civilinės bylos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 nutraukė pareiškėjų B. S. ir Š. S. santuoką bei patvirtino pareiškėjų sudarytą 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 Š. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. 2018 m. rugsėjo 3 d. bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 bei 9 punktų pagrindais, nurodydamas, jog sutartimi nebuvo pasidalinta bendra sutuoktinių prievolė V. V.; Š. S. ją įvykdė iš asmeninio savo turto, taip sumažindamas kreditorių galimybes atgauti skolas; be to, kreditorius V. V. nebuvo informuotas apie sutuoktinių santuokos nutraukimo bylą ir šalių sudarytą sutartį, taip pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.

20. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

21. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo.

22. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų - jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bankroto administratoriaus prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požymių, kadangi suinteresuotam asmeniui Š. S. jau santuokos nutraukimo metu buvo žinoma apie V. V. suteiktą paskolą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti žinomos Š. S., bet ne jo bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiam atskirojo skundo argumentui.

24. Pažymėtina, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

25. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

26. Taigi, tiek pacituotų civilinio proceso kodekso nuostatų, tiek kasacinio teismo išaiškinimų analizė leidžia daryti išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte minima sąvoka „pareiškėjas“ siejama būtent su dalyvavusiu byloje asmeniu, o ne kitais asmenimis. Todėl bankroto administratorius reikšti prašymą šiuo pagrindu turi teisę tik kaip bankrutuojančio asmens – Š. S. atstovas, o siekdamas apginti kreditorių interesus, kaip minėta - CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliantas taip pat teigia, kad jis atstovauja ir viešą interesą kaip specialiai valstybės įgaliotas pareigūnas administruoti (valdyti) bankroto bylas, išvengiant ar maksimaliai sumažinant žalą visuomenei dėl bankroto bylos padarinių. Tačiau pagal CPK 365 straipsnio 2 dalį subjektas, turintis teisę CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Tokia teisė bankroto administratoriui nesuteikta.

27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jau santuokos metu Š. S. buvo žinoma apie prievolę V. V. (jo 2012 m. lapkričio 5 d. suteiktą paskolą), pagrįstai netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl išdėstytų motyvų, kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais grindžiama galimybė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Kadangi pareiškėjas prašymą grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas dėl to, ar bankroto administratorius nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nelaikytinas prieštaravimu ir nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo.

28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

30. Nagrinėjamu atveju, prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bankroto administratorius grindė CK 3.126 straipsnio 2 dalies bei CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimu, t. y. tuo, kad būtent V. V. nebuvo informuotas apie Š. S. ir B. S. santuokos nutraukimo procesą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad nei V. V., nei naujoji kreditorė B. S., nėra pareiškę prašymo įstoti į Š. S. bankroto bylą, negali būti pagrindas neginti jų interesų. Pasak apelianto, B. S. teoriškai turi teisę kreiptis į teismą dėl negrąžintų 2 200 Eur kreditorinio reikalavimo.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo dalis dėl potencialių kreditorių teisių gynimo niekuo nepagrįsta. Atsižvelgiant į jau minėtą proceso atnaujinimo išimtinį pobūdį, į byloje nustatytas aplinkybes, kad kreditoriaus V. V. (bei jo teisių perėmėjos) finansinis reikalavimas bankroto byloje nėra pareikštas, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto, numatančio konkrečius terminus kreditorių reikalavimams pareikšti, nuostatas, taip pat galimybę tvirtinti reikalavimus praleidus šiuos terminus tik teismui praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, tai, kad bankroto administratoriaus nurodomas kreditorius (teisių perėmėja) apie bankroto bylos Š. S. iškėlimą žino, taip pat žinojo apie sutarties sudarymo aplinkybes, ir neįrodinėja, kad tokia sutartis pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, apelianto argumentai dėl V. V. (naujosios kreditorės) teisių gynimo, siekiant civilinės bylos proceso atnaujinimo yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad tokio prašymo patenkinimas neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų.

32. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog bankroto administratorius dėl kitų kreditorių – AB Swedbank bei Valstybinio studijų fondo - neįtraukimo į bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau buvo kreipęsis, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas (civilinė byla Nr. A2-2425-391/2018). Išlaikymo sutuoktinių dukrai K. S. klausimas buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo metu, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ji (jos įstatyminiai atstovai) nebuvo įtraukti į bylą. Kitų kreditorių apeliantas nenurodo.

33. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, kad teismas neteisingai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

34. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

35. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pareiškėjo argumentą, kad priimant teismo sprendimą buvo padaryti imperatyvių teisės normų pažeidimai, t.y. nesudarytos sąlygos Š. S. dalyvauti bylos nagrinėjime bei apskųsti teismo sprendimą. Nurodo, jog Š. S. dokumentai nebuvo įteikti CPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, kai jų nepavyko įteikti siunčiant registruota siunta. Mano, jog el. laiškas, kuriuo patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtina, jog žino apie bylos nagrinėjimą, nėra pakankamas įrodymas, nes neatmestina, kad šį pranešimą teismui galėjo parašyti ir kiti asmenys.

36. CPK 540 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Šiuo atveju pareiškėjų Š. S. ir B. S. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, ir toks bylos nagrinėjimo būdas atitinka įstatymo reikalavimus. Byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama šalims nedalyvaujant, o apelianto prielaidų, kad Š. S. nežinojo apie bylos nagrinėjimo datą, nepatvirtina jokios bylos aplinkybės. Kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo, pasirašęs pareiškimą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir ilgą laiką nesulaukęs pranešimo apie prašymo nagrinėjimą, pats siektų sužinoti šią informaciją (t.y. kreiptųsi į dokumentus rengusį asmenį, kitą sutuoktinį ar teismą). Šiuo atveju, Š. S. neįrodinėja, kad faktas apie santuokos nutraukimą jam nežinomas, todėl kartu įvertinus pirmosios instancijos teismo aptartą įrodymą (el. laišką), nėra pagrindo išvadai, kad apie santuokos nutraukimo bylą Š. S. nebuvo informuotas. Kita vertus, apeliantas nenurodo, kokie Š. S. veiksmai rodo, kad jis iš viso ketino pakeisti sutarties sąlygas, ir kokią esminę reikšmę priimto teismo sprendimo teisėtumui turi neva padarytas proceso pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent paminėtų aplinkybių bei įrodymų (įskaitant el. laišką), visuma leidžia daryti išvadą, kad apie bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimą Š. S. buvo pranešta tinkamai. Taigi, ir ši atskirojo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

37. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

38. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

39. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas anksčiau kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo bei remdamasis civilinės bylos Nr. 2-4044-967/2015 medžiaga, galėjo tokį prašymą (dėl kreditoriaus V. V.) paduoti ankstenėje byloje, padarė neteisingai įvertinęs bylos duomenis. Teigia, kad nurodytoje civilinėje byloje nebuvo jokių dokumentų, susijusių su Š. S. ir jo sutuoktinės įsipareigojimais V. V.. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pareiškėjo pozicijai. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokia informacija apie prievolę V. V. buvo paminėtoje civilinėje byloje. Vien faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, kuria Š. S. iškelta bankroto byla, suinteresuotu asmeniu (kreditoriumi) nurodytas V. V., nesant duomenų028,50 Eur išlaidų. mo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimą - 1 ienė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605, kokia informacija apie šio kreditoriaus reikalavimo pagrindą buvo bankroto byloje, nėra pakankamas konstatuoti, jog bankroto administratorius žinojo ar turėjo žinoti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes. Tačiau ši apeliacinės instancijos teismo išvada nesudaro pagrindo tenkinti atskirojo skundo; kaip jau minėta, apeliantas neįrodė, kad šioje byloje egzistuoja vienas (ar keli) proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apelianto teigimu, iš bankroto administratoriaus suinteresuotam asmeniui B. S. priteistos bylinėjimosi išlaidos (1 633,50 Eur) yra akivaizdžiai per didelės; be to, jos galėjo būti priteisiamos iš bankrutuojančio asmens administravimui skitrtų lėšų, o ne iš bankroto administratoriaus asmeniškai.

41. Kaip ir nurodyta atskirajame skunde, suinteresuotas asmuo B. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605 Eur, o už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimą – 1 028,50 Eur išlaidų.

42. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atskirojo skundo pastebėjimu, kad suinteresuoto asmens nurodytos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 370,68 Eur), todėl priteista 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 370,68 Eur. Tačiau nesutiktina, kad išlaidų dydis už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijų 8.8 punkte numatytas koeficientas už prašymo atnaujinti procesą parengimą - 2,5 (prilyginamas, priešieškinio bei atsiliepimo į šiuos procesinius dokumentus dydžiui), darytina išvada, kad apelianto nurodytas taikytinas Rekomendacijų punktas (8.16 p.) yra klaidingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteistos suinteresuoto asmens išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimą parengimą paliktinos nepakeistos.

44. Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš administravimui skirtų lėšų netenkintinas, nesant tam teisinio pagrindo.

45. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl prašymų dėl naujų įrodymų pateikimo bei dokumentų išreikalavimo

46. CPK 314 straipnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

47. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties Nr. 2FB-18178-861/2018, 2018 m. vasario 1 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto, Š. S. išrašo iš turėtos atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke kopijas ir kt; taip pat prašo išreikalauti iš SODROS Vilniaus skyriaus, VMI įrodymus apie B. S. darbo santykių faktus, gautas pajamas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei susijusiose šeimos valdytose įmonęse laikotarpiu nuo 2012m . sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; išreikalauti iš SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo įrodymus apie B. S. ir Š. S. sudarytas laidavimo sutartis 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai pateikiamais dokumentais pareiškėjas siekia įrodyti atskirajame skunde pakeistą argumentaciją dėl prievolės kreditoriui V. V. suteiktos paskolos panaudojimo aplinkybių, o atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; į tai, jog apeliantas nepagrindė, kodėl šių dokumentų negalėjo gauti (nereikalavo) anksčiau, prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo netenkina; pateikti dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui.

49. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsisakoma priimti ir suinteresuoto asmens Š. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus papildomus dokumentus.

50. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant suinteresuotam asmeniui B. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. sumažinant jas iki 1 399,18 Eur (CPK 320 straipsnis).

51. Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas pareiškėjo atskirasis skundas, į tai, kad suinteresuoto asmens išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų tokių išlaidų dydį, todėl iš pareiškėjo B. S. priteistina 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, sumažinant iš bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ suinteresuotam asmeniui B. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 399,18 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 18 ct).

Priteisti iš bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ suinteresuotam asmeniui B. S. 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti apelianto bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ bei suinteresuoto asmens Š. S. pateiktus papildomus dokumentus su priedais ir grąžinti juos pateikusiems asmenims.