- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2839-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32459-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- B. S., Š. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Š. S., B. S., akcinė bendrovė Luminor Bank
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Š. S., B. S., akcinė bendrovė Luminor Bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokumo valdymo sprendimai“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir nustatyti pareiškėjams Š. S. ir B. S. terminą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, o šių trūkumų nepašalinus, taikyti teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti B. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
3. Teismas patikrinęs pareiškėjo pateiktą pareiškimą bendrųjų ir specialiųjų formos bei turinio reikalavimų aspektu, pripažino, kad pateiktas pareiškimas neatitinka formaliųjų reikalavimų procesui Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 atnaujinti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 prašo tuo pagrindu, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo padalinta bendra sutuoktinių prievolė V. V. ir dėl to šią prievolę įvykdė Š. S. iš asmeninio turto, tokiu būdu sumažindamas kreditorių galimybę atgauti skolas; kreditorius V. V. nebuvo informuotas apie Š. S. ir B. S. santuokos nutraukimo bylą ir jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktų pagrindais gindamas viešąjį interesą – visų fizinio asmens Š. S. kreditorių interesus. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, kuria patikslinti bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, teismas sprendė, kad V. V. nėra bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. kreditorius, todėl bankroto administratorius nepatenka į subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 ir ginti jame bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. kreditorių interesus.
5. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, jis gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Nagrinėjamu atveju tuo ir pasinaudojo V. V., pareikšdamas ieškinį (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13818-545/2016), todėl teismas konstatavo, jog kreditorius V. V. savo teises ir teisėtus interesus, susijusius su Š. S. suteikta paskola, apgynė pateikdamas teismui ieškinį.
6. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, nes į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi netinkamas subjektas (CPK 2 straipsnio 1 punktas), o į santuokos nutraukimo bylą neįtraukto kreditoriaus V. V. reikalavimai yra patenkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13818-545/2016, pateikus teismui ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti nagrinėti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamojoje nutartyje supainiojo prašymo dėl proceso atnaujinimo stadijas, t. y. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo stadijoje, teismas išsprendė, ar procesas gali ar negali būti atnaujinamas. Tokią išvadą galima daryti dėl to, jog pirmosios instancijos teismas gana išsamiai aptarė proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu (dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų) ir kaip galima suprasti iš teismo nutarties turinio, galimybių atnaujinti procesą šiuo pagrindu teismas nematė. Tačiau išsamiai analizuodamas šį proceso atnaujinimo pagrindą, teismas išsprendė klausimą iš esmės, nors tam nebuvo jokių prielaidų. Nepriėmus prašymo dėl proceso atnaujinimo, nėra galimybės gauti atsiliepimų į prašymą, ištirti įrodymų, juos įvertinti ir padaryti pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Priėmimo stadijoje teismas disponuoja tik ribotu informacijos kiekiu, todėl negali priimti teisingo ir teisėto procesinio sprendimo. Apelianto nuomone, tai yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai priėmimo stadijoje nagrinėjo klausimą iš esmės, todėl teismo nutartis laikytina negaliojančia.
7.2. Apeliantas nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atliko Š. S. kreditorių sąrašo analizę, ir konstatavo, kad V. V. nėra bankrutuojančio asmens kreditorius. Kitaip tariant, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas ištyrė pareiškėjo materialinės teisės buvimą ir nustatė, kad pareiškėjas tokios teisės neturi.
7.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tai, kad pareiškėjas savo prašymą motyvavo ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Šiam proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti nebūtina nustatinėti, ar V. V. šiai dienai yra Š. S. kreditorių sąraše ar ne, kadangi šiuo proceso atnaujinimo pagrindu ginami pirmiausia visų kitų Š. S. kreditorių interesai. Teismas ignoruodamas prašyme dėl proceso atnaujinimo aiškiai nurodytą pagrindą ir remdamasis tik faktu, kad V. V. nėra bankrutuojančio asmens kreditorių sąraše, neturėjo jokio motyvo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme.
7.4. Pareiškėjas (bankroto administratorius), veikdamas visų kreditorių, o jų tarpe ir V. V. bei jo teisių perėmėjos B. S. interesais ir gindamas jų teises, turi teisę ir pareigą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes taip elgtis pareiškėją įpareigoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Iš paminėtos teisės normos seka išvada, kad teikdamas šį prašymą dėl proceso atnaujinimo bankroto administratorius gina ne tik aukščiau minėtų kreditorių, bet ir visų likusių kreditorių bei paties bankrutuojančio asmens interesus, nes taip jį įpareigoja elgtis įstatymo nuostatos. Teismo konstatavimas, kad į teismą kreipėsi netinkamas subjektas (CPK 2 straipsnio 1 punktas), neturi jokio teisinio pagrindimo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo B. S. ir trečiasis asmuo, prisidėjęs prie atsiliepimo į atskirąjį skundą, V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administratoriaus pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra bankroto procedūrų piktnaudžiavimo pavyzdys ir buvusio sutuoktinio, kuris finansuoja administratoriaus teisminius procesus nukreiptus prieš savo buvusią sutuoktinę, bandymas šantažuoti ją dėl santuokos nutraukimo bylos pasekmių. V. V. žinojo apie savo dukters B. S. skyrybas ir santuokos nutraukimo bylą Nr. 2 40044-967/2015. Jis neskolino administratoriaus pareiškime minimų pinigų sutuoktinių bendriems šeimos reikalams, o davė Š. S. jo asmeniniams verslo poreikiams. B. S. ir Š. S. niekada nebuvo solidariais V. V. skolininkais, todėl ir V. V. neįstojo ir neturėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, nes jos baigtis nesukėlė jam jokių materialinių teisinių pasekmių, tik dvasinius išgyvenimus dėl dukros skyrybų. Prievolė V. V. buvo asmeninė Š. S. prievolė ir turėjo būti vykdoma išimtinai iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tą suprasdamas, Š. S. atitinkamai ir elgėsi bei grąžino didžiąją dalį gautų pinigų V. V. dar gerokai anksčiau nei iki bankroto bylos iškėlimo jam. Negrąžintą 2 200 Eur dalį V. V. 2016 m. kovo d. priteisė Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13818-545/2016, kurios vykdymo proceso metu reikalavimo teisę į ją jis perleido savo dukrai B. S., kuri dėl šios skolos net nepareiškė kreditorinio reikalavimo administratoriui. V. V. nebuvo sutuoktinių Š. S. ir B. S. bendro turto kreditoriumi santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-40044-967/2015, o teismas šioje byloje nenusprendė dėl neįtrauktų į šios bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (taigi, nėra tenkinama dėl proceso atnaujinimo privaloma CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto sąlyga), todėl proceso atnaujinimas joje nėra galimas. Administratorius pareiškime visiškai nenurodo, kurių kitų kreditorių, kuriems buvę sutuoktiniai turėjo solidarias prievoles santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienai, teisės buvo pažeistos ir kurių teisės į teisminę gynybą būtų buvusios pažeistos skundžiama nutartimi. Toks neva viešo intereso ginimas laikytinas administratoriaus piktnaudžiavimu teise, jis pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata principą. Be to, administratoriaus pozicija gana prieštaringa. Viena vertus, jis kaltina teismą, kad šis priėmimo stadijoje be pagrindo taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Antra vertus, jis kaltina teismą, kad šis netaikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Akivaizdu, kad priėmimo stadijoje teismas turėjo direkciją remtis tomis CPK normomis, kurių pakako teisėtos nutarties priėmimui. Kaip minėta, naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios neva sudarė teisinį pagrindą administratoriui kreiptis dėl proceso atnaujinimo, visiškai nebuvo naujos ir turėjo jam būti žinomos žymiai anksčiau, patikrinus Š. S. piniginius srautus ir banko sąskaitas.
9. Pareiškėjas Š. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Pažymi, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas; 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo; 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai. Pirmojoje stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio pobūdžio klausimus t. y. formaliai patikrina, ar pateiktas prašymas atitinka jam keliamus procesinius reikalavimus. Pirmojoje stadijoje teismas negali nagrinėti prašymo iš esmės, kitaip tariant, teismas negali spręsti, ar prašymas turi galimybę būti patenkinamas. Tai yra sprendžiama tik antrojoje stadijoje, tada, kai prašymas jau yra teismo priimtas. Todėl teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą pasielgė neteisėtai. Teismas pirmojoje stadijoje (spręsdamas paties prašymo priėmimo klausimą) ne tik patikrino, ar prašymas atitinka visus jam keliamus procesinius reikalavimus, bet ir de facto nagrinėjo prašymą iš esmės. Kitaip tariant, teismas ne tik sprendė priėmimo klausimą, bet ir nagrinėjo patį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tai yra akivaizdus CPK 370 straipsnio pažeidimas. Pažymėtina, jog teismas atsisakė priimti prašymą jį išnagrinėjęs, nors to daryti pirmojoje stadijoje apskritai neturėjo. Akivaizdu, teismas supainiojo prašymo atnaujinti procesą nagrinėjo tvarką, o tokio supainiojimo pasekmė – šiurkščiai pažeistos asmens, kuris su tokiu prašymu kreipiasi į teismą, teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo pagrindu, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo padalinta bendra sutuoktinių prievolė V. V. ir dėl to šią prievolę įvykdė Š. S. iš asmeninio turto, tokiu būdu sumažindamas kreditorių galimybę atgauti skolas; kreditorius V. V. nebuvo informuotas apie Š. S. ir B. S. santuokos nutraukimo bylą ir jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nustatė, kad V. V. nėra bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. kreditorius, todėl konstatavo, jog bankroto administratorius nepatenka į subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 ir ginti jame bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. kreditorių interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi netinkamas subjektas. Taip pat, teismas nurodė, kad į santuokos nutraukimo bylą neįtraukto kreditoriaus V. V. reikalavimai yra patenkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13818-545/2016, pateikus teismui ieškinį.
13. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų buvimo.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas aptartas proceso taisykles, pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, išsprendė prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą. Teismo argumentai, kuriais jis rėmėsi atsisakydamas priimti prašymą, gėlėtų būti priimtini tik nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą iš esmės, po jo priėmimo. Kadangi dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.