- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1638-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-6-3-32459-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- B. S., Š. S.
- Suinteresuotas asmuo
- B. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.4.2.3Proceso atnaujinimas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas
- 3.3.4.6Kiti su proceso atnaujinimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mokumo valdymo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mokumo valdymo sprendimai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, suinteresuotas asmuo B. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 nutraukė pareiškėjų B. S. ir Š. S. santuoką bei patvirtino pareiškėjų sudarytą 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-40044-967/2015 turtinėje dalyje ir išnagrinėjus atnaujintą bylą pakeisti 2015 m. spalio 19 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą ir Š. S. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą palikti Š. S. asmeninėje nuosavybėje. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu, kuriuo nutraukė B. S. ir Š. S. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutuoktinei neatlygintinai atiteko žymiai didesnė dalis turto, kuris buvo sutuoktinio asmenine nuosavybe, o sutuoktinis asmeniškai prisiėmė visus finansinius įsipareigojimus kreditoriui Nordea Bank Finland PLC (naujas pavadinimas Luminor Bank AB) pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 0808/34 ir jos papildomus susitarimus, kas akivaizdžiai parodo nenaudingą ne tik jam pačiam, bet ir jo kreditoriams turto ir prievolių padalijimo būdą, iš to turint turtinę naudą tik B. S.. Nurodo, kad turtas B. S. buvo perleistas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teismo sprendimas buvo priimtas nesilaikant ir pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio nuostatas, t. y. nebuvo pranešta tuo metu buvusiems kreditoriams apie pareiškėjų santuokos nutraukimą ir jų turto padalijimą, o juo labiau, apie Š. S. nepagrįstą asmeninio turto perleidimą savo tuometinei sutuoktinei B. S., kas iš esmės pažeidžia kreditorių teises. Sutuoktiniai pagal CK 3.126 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus privalėjo pranešti savo kreditoriams apie santuokos nutraukimą, turto ir prievolių padalijimo tvarką, numatytą jų abiejų pasirašytoje sutartyje, tačiau to nepadarė. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorius apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis (suinteresuotais asmenimis). Teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, terminas pateikti apeliacinį skundą yra pasibaigęs, todėl bankroto administratorius neturi kito pasirinkimo tik, ginant kreditorių interesus, kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, susijusioje su jos turtine dalimi, t. y. turto padalijimu, nes sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Akivaizdu, kad teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo padarinių pažeidžia bankroto byloje patvirtintų kreditorių teises, nes jie nebuvo informuoti apie ištuokos bylą, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neįvardinus prievolių bankui Swedbank, AB, Valstybiniam studijų fondui (Swedbank, AB prievolė perimta Valstybinio studijų fondo), o teismui žinant apie sutuoktinių bendrą kreditorių Nordea Bank Finland Plc, tačiau, tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, neatsižvelgus į įsakmų įstatymo reikalavimą, jog nėra visiems kreditoriams įteikto parnešimo dėl santuokos nutraukimo bylos inicijavimo. Teismo patvirtina sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių asmeninis turtas net ne padalintas, o perleistas taip, kad būtų apsunkintas arba negalimas priverstinis išieškojimas iš skolininkui Š. S. asmenine nuosavybe priklausiusio turto. Tokia sutartis akivaizdžiai prieštarauja viešai moralei ir įstatymų reikalavimams, teismas ją tvirtino rašytinio proceso tvarka neįsigilinęs, jog būtent tokiu būdu sutuoktiniai, elgdamiesi nesąžiningai, neinformavo turimų kreditorių, ko eigoje buvo perleistas asmeninis Š. S. turtas, kuris neturėjo būti traukiamas į santuokinio turto balansą ir dalijamas apskritai, o turėjo likti jo asmenine nuosavybe ir tokiu būdu kreditoriai galėjo ir galėtų nukreipti reikalavimus į šį turtą. Pažymėjo, kad sutuoktiniai apie bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo iškėlimą ne tik nepranešė kreditoriams, bet ir turimus įsipareigojimus nuslėpė nuo teismo, bendrame susitarime nurodydami, kad jie daugiau nėra paėmę jokių paskolų ir neturi kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nors tai neatitiko tikrovės. Teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Remiantis tuo bankroto administratorė prašė atnaujinti procesą baigtos bylos turtinėje dalyje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes manė, kad esant toms aplinkybėms ir įrodymams, kurie paaiškėjo dabar, bet buvo nuslėpti bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas skirtingas sprendimas, sukeliantis visai kitas pasekmes. Su tokiomis santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygomis, leidžiančiomis akivaizdžiai išvengti galimo prievolių įvykdymo užtikrinimo, nebūtų sutikęs sutuoktinių kreditorius – bankas Swedbank, AB. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuo teismo ir kreditorių buvo nuslėpta informacija, turėjusi įtakos priimti neteisėtą sprendimą, dėl kurio nukentėjo kreditorių interesai santuokos nutraukimo byloje, o tuo pačiu ir sudarė situaciją bankrutuoti sutuoktiniui Š. S., o pastarojo byloje jo kreditoriams atgauti skolas iš bankrutuojančio asmens yra maža tikimybė, nes jis neturi turto, kuris buvo perleistas santuokos nutraukimo metu sutuoktinei. Suinteresuotas asmuo B. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, nes bankroto administratorė reiškia prašymą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, koks jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-24788-558/2016. Bankroto administratorė tyčia klaidina teismą, nutylėdama esminį faktą, kad teismas jau yra išnagrinėjęs Valstybinio studijų fondo kreditorinį reikalavimą ir atsisakęs dėl jo atnaujinti procesą. Š. S. gerai išmano bankroto procedūras, būdamas UAB „SIM Logistics“ ir UAB „Širvintų mikroautobusų kooperatyvas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „SIM group“) akcininku ir vadovu, jis, nepraėjęs nė metams nuo santuokos nutraukimo, šioms bendrovėms iniciavo bankrotus ir tokiu būdu išvengė 60 000,00 Eur įsiskolinimo pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kas patvirtina, jog Š. S. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja bankroto procedūromis, siekdamas išvengti savo prievolių kreditoriams ir šantažuodamas buvusią sutuoktinę. Nagrinėjamame administratorės prašyme nurodomas tas pats Valstybinio studijų fondo kreditorinis reikalavimas, įskaitant Valstybinio studijų fondo iš Swedbank, AB perimtą reikalavimą, kuris yra kildinamas iš Š. S. sudarytų paskolų už studijas. Pats kreditorius Valstybinis studijų fondas pripažino, kad suteiktos paskolos už studijas yra išimtinai siejamos su paskolos gavėjo asmeniu, todėl laikytina, kad jos yra asmeninis Š. S. įsipareigojimas. Teismas taip pat nurodė, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl B. S. ir Š. S. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prievolių pobūdis nepasikeis, t. y. prievolės liks asmeninėmis Š. S. prievolėmis. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-792-1019/2017 dėl vaiko išlaikymo įsiteisėjusia 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos priešieškinį, kuriuo ji prašė pakeisti 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.3 punktą, motyvuojant tuo, kad B. S. prašė pakeisti 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimo dalį, kuri turi res judicata galią ir kuri negali būti keičiama. Nurodė, kad nėra aišku, kada konkrečiai atsirado bankroto administratorės nurodomi Š. S. kreditoriniai įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui ir Swedbank, AB. Iš prašymo prieduose pateikto Valstybinio studijų fondo 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto matyti, kad Š. S. buvo atsiskaitęs su fondu už laikotarpį iki 2015 m. II ketvirčio įskaitytinai, taigi akivaizdu, kad bankroto administratorės prašyme nurodomi neįvykdyti įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui susiformavo jau po santuokos nutraukimo. Bankroto administratorės teiginiai dėl turto dalybų neteisingumo nutraukiant santuoką yra visiškai nepagrįsti. Po skyrybų Š. S. atiteko UAB „Širvintų mikroautobusų kooperatyvas“ ir UAB „SIM Logistics“, santuokos metu šių įmonių įstatinis kapitalas iš bendro sutuoktinių turto buvo padidintas atitinkamai nuo 17 377,20 Eur iki 173 760,00 Eur ir nuo 34 754,40 Eur iki 144 810,01 Eur. B. S. viena augina ir išlaiko vaiką, pažymėjo, kad Nordea Bank Finland Plc kreditas 2012-2015 m. buvo mokamas iš bendro šeimos turto. Nuo 2016 m. kovo mėn. Š. S. nebevykdė savo įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį ir jos papildomus susitarimus, kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nuo to laiko įmokas moka B. S.. Ji 2017 m. spalio 2 d. pirma laiko grąžino kreditoriui 14 054,30 Eur būsto kreditą, o 2017 m. spalio 10 d. sudarė su banku papildomą susitarimą, kuriuo buvo pakeista 2008 m. rugpjūčio 8 d. būsto kreditavimo sutartis ir kuriuo B. S. perėmė Š. S. įsipareigojimą bankui ir prisiėmė sau visą atsakomybę prieš banką už kreditavimo sutarties vykdymą. Dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių Š. S. netapo nemokiu ir nepažeidė jokių kreditorių, kuriems pareiškėjai būtų turėję solidarių prievolių, teisių. Š. S. nemoka priteisto išlaikymo dukrai, pareiškėja geranoriškai sutiko, kad dukrai skirtas išlaikymas būtų sumažintas iki 117,50 Eur, o vėliau iki pusės MMA, tačiau, nepaisant to, Š. S. toliau inicijuoja prieš B. S. teisminius puolimus, veikdamas per bankroto administratorę, kurią teismas paskyrė jo paties teikimu. Bankroto administratorės teiginiai, kad B. S., sudarydama 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nuslėpė savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, neturi jokio faktinio pagrindo, bankroto administratorė nepateikia jokių įrodymų. B. S. nežinojo ir nesudarė su Swedbank, AB ir Valstybiniu studijų fondu jokių susitarimų dėl Š. S. paskolų. Jei tai nuslėpė Š. S., tai neturi sukelti neigiamų pasekmių B. S.. Teisme 2018 m. vasario 6 d. gautas pareiškėjos pareiškimas dėl papildomų duomenų prijungimo. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. sausio 26 d. iš B. S. atstovo buvo gautas B. S. kreditorinis reikalavimas, kuriuo pranešama, kad Š. S. yra skolingas B. S. pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 ir 2.1.3. punktus, viso 118 822,56 Eur, taip pat prašoma patvirtinti nurodytus B. S. kreditorinius reikalavimus, kas patvirtina, jog B. S. tiesiogiai pripažįsta pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, nes dar neišnagrinėjus minėto klausimo dėl proceso atnaujinimo, jau teikia reikalavimus, kurie yra tiesiogiai susiję ir svarstytini tik po proceso atnaujinimo B. S. ir Š. S. santuokos nutraukimo byloje. Tokie išankstiniai B. S. veiksmai ir pozicija tik patvirtina išankstinį jos sutikimą su pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo turtinėje dalyje ir patvirtina, jog pati B. S. suvokia jos ir buvusio sutuoktinio pasirašytos sutarties dėl judviejų santuokos nutraukimo neteisėtumą ir nepagrįstumą turtinėje dalyje. Teisme 2018 m. vasario 8 d. gautas B. S. pareiškimas dėl bankroto administratorės pareiškimo dėl papildomų duomenų prijungimo. Nurodė, kad B. S. jokiu būdu nepripažino proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 pagrįstumo, prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Bankroto administratorė klaidina teismą nurodydama, kad ji atsisakė tvirtinti pareiškėjos patikslintą kreditorinį reikalavimą. Taip pat pareiškėja klaidina B. S., nurodydama jai, kad teismas neva jau patenkino jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Toks bankroto administratorės elgesys laikytinas nesąžiningu savo pareigų vykdymu, B. S. bauginimu ir piktnaudžiavimu teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje Nr. 2FB‑49221‑861/2017 patikslinti kreditorių Swedbank, AB ir Valstybinio studijų kreditoriniai reikalavimai fizinio asmens Š. S. bankroto byloje, patvirtinta, kad, be kitų, antrąja eile tenkinamas Valstybinio studijų fondo reikalavimas – 8 417,41 Eur, antrąja eile tenkinamas Swedbank, AB reikalavimas – 64,76 Eur. Valstybinis studijų fondas iš esmės įvykdė Swedbank, AB reikalavimą Š. S. ir iš Swedbank, AB perėmė kreditorinį reikalavimą. Fizinio asmens Š. S. bankroto byloje kreditoriaus Swedbank, AB kreditorinis reikalavimas yra 64,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Š. S. kreditorius Swedbank, AB yra juridinis asmuo, teismas padarė išvadą, kad jo kreditorinis reikalavimas – 64,76 Eur yra pernelyg mažas, kad būtų galima konstatuoti, kad teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu yra iš esmės pažeistos Swedbank, AB teisės ir įstatymo saugomi jo interesai.Teismas taip pat įvertino ir tai, kad Valstybinis studijų fondas 2016 m. birželio 30 d. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo B. S. ir Š. S. santuokos nutraukimo byloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi Valstybinio studijų fondo prašymo netenkino, pažymėdamas, kad kitas sutuoktinis neatsako už asmenines sutuoktinio prievoles, o prievolės Valstybiniam studijų fondui yra asmeninės Š. S. prievolės ir turi būti vykdomos išimtinai iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Teismas įvertinęs visas aplinkybes priėjo išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, siekiant atnaujinti procesą šioje byloje, iš esmės nedaro įtakos kreditoriaus Swedbank, AB teisėms ir įstatymo saugomiems jo interesams, nes Valstybinis studijų fondas iš esmės įvykdė visą Swedbank, AB turtinį reikalavimą Š. S., o Valstybinio studijų fondo prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė fizinio asmens Š. S. bankroto administratorė UAB ,,Mokumo valdymo sprendimai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas, nutraukdamas Simonaičių santuoką, pažeidė net du imperatyvus, įtvirtintus CK 3.126 ir 3.100 straipsnyje, bei CPK 383 straipsnį, CPK 385 straipsnio 1 dalį, nes nesant kreditorių informavimo, patvirtino santuokos nutraukimo sutartį ir perleido asmeninį Š. S. turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, nes tik tokiu būdu galima atkurti buvusią padėtį, atstatyti teisinį gėrį ir tinkamai apginti kreditorių teises, kurios šiurkščiai pažeistos. Reikalavimo perėjimas iš Swedbank, AB Valstybiniam studijų fondui, nereiškia jo mažareikšmiškumo, ners kalba eina apie jau valstybei padarytą žalą. Administratorei kyla klausimas, ar privataus juridinio asmens interesai yra aukščiau už valstybinės biudžetinės įstaigos interesus. Administratorės teigimu, kalba eina apie šiurkštų teisės pažeidimą, kurio pirmosios instancijos teismas net nevertino. Šiuo atveju teismas priešingai – konstatavo pažeidimą, tačiau nurodė, jog jis mažareikšmis. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas. Pirmosios instancijos turėjo ne formaliai įvertinti prašymą, o kruopščiai, ginti viešąjį interesą. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas privalo laikytis imperatyvų, vadovautis teisės normomis, nes priešingai būtų paneigtas teisėtų lūkesčių principas, nebūtų užtikrinta asmens teisė į tinkamą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nutartis yra be motyvų, kas yra pagrindas grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Suinteresuotas asmuo B. S. atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas esmines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui. Ginčijama nutartis yra aiški ir motyvuota, atitinka CPK ir CK imperatyvius reikalavimus. Apeliantė visuose procesiniuose dokumentuose nutyli aplinkybę, kad teismas jau nagrinėjo Valstybinio studijų fondą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą atmetė.Apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios rodytų būtinybę atnaujinti procesą, t. y. kad tai būtų išimtinis atvejis. Apeliantė nepagrįstai remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi bei CPK 185 straipsniu, kadangi jie nesusiję su pareiškėjos skundo argumentais. Administratorė nenurodė, kada susiformavo Valstybinio studijų fondo ir Swedbank, AB reikalavimai. Š. S. įsiskolinimas Valstybiniam studijų fondui atsirado po santuokos nutraukimo. Paskolos sutartis su Swedbank, AB buvo sudaryta santuokos metu, bet išimtinai Š. S. poreikiams. Administratorės teiginiai dėl turto dalybų yra nepagrįsti ir dirbtiniai. Nurodo aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir atsiliepime į pareikštą prašymą. Administratorė galėjo imtis adekvatesnių priemonių Swedbank, AB 64,76 Eur reikalavimui patenkinti. Šiuo atveju administratorė tik siekia atnaujinti turto dalybas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti civilinę bylą.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu nurodydama, kad civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 teismas nutraukė B. S. ir Š. S. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutuoktinei neatlygintinai atiteko žymiai didesnė dalis turto, kuris buvo sutuoktinio asmenine nuosavybe, o tuo metu buvusiems kreditoriams apie pareiškėjų santuokos nutraukimą ir jų turto padalijimą. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išspręstas formaliai, nesigilinant į bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į aukščiau minėtą teismų praktiką, daro priešingą išvadą – pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino nurodytas aplinkybes ir priėmė motyvuotą nutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Swedbank, AB reikalavimas yra 64,76 Eur, kas laikytina itin mažareikšmiu, dėl ko turėtų būti paneigtas teisinio apibrėžtumo principas. Šiuo atveju, kaip tik teigtina, jog atnaujinus procesą vien dėl tokio dydžio reikalavimo, būtų įtvirtintas formalus įstatymo taikymas. Apeliantė skunde kvestionuoja ir Valstybinio studijų fondo interesų apsaugą, t. y. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė fizinio asmens prioritetus prieš valstybinę įstaigą. Su šiuo skundo argumentu nesutiktina, kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodo, kad klausimas dėl Valstybinio studijų fondo interesų jau buvo sprendžiamas ankstesnėje byloje, t. y., kai Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su prašymo dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Prašymas buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Taigi, narinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik kreditoriaus Swedbank, AB interesų pažeidimo mastą ir sprendė, ar pažeidimas yra toks, kuriam ištaisyti butų ekonomiška, koncentruota, protinga atnaujinti santuokos nutraukimo bylą turtinėje dalyje. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo daryti išvados, jog padarytas pažeidimas yra svarbesnis už teismo sprendimo teisinę galią, jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą (CPK 18 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, t. y., kad būtų pažeista teisė į teisingą teismą. Nenustatytas ir CPK 185 straipsnio pažeidimas, kuriame nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus iame Kodekse numatytas iimtis (2 dalis). Jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, priėmė pagrįstas bei motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pareiškėjos prašymas buvo atmestas nepagrįstai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė atnaujinti civilinę bylą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.