- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-305-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29896-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“
- Kategorijos
- 2.6.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas 1) nutraukti tarp ieškovo R. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Metausta“ sudarytą sutartį dėl paspirtuko „Insportline Saturian“ (toliau – Paspirtukas, Prekė) pirkimo-pardavimo; 2) grąžinti ieškovui 960,00 Eur sumą, sumokėtą už paspirtuką; 3) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas ieškovo naudai nuo 960,00 Eur sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pilno skolos išieškojimo iš atsakovės; 4) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:
1.1. 2018 m. birželio 14 d. tarp ieškovo R. M. ir atsakovės UAB „Metausta“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovės paspirtuką „Insportline Saturian“. Pradėjus naudotis paspirtuku, pradėjo išsijunginėti jo valdymas, dingo trauka. 2018 m. liepos 10 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl gedimų. 2018 m. liepos 12 d. atsakovė informavo ieškovą, jog pašalino paspirtuko trūkumus. Atvykus atsiimti prekę, atsakovė informavo, jog už remontą reikės sumokėti 80,00 Eur. Ieškovui prieštaraujant ir siekiant išvengti konflikto, ieškovas sutiko ir sumokėjo atsakovei 60,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas pastebėjo, jog vairo mechanizme yra trūkę du varžtai. Sekančią dieną nuvežė ir paspirtuką paliko atsakovei, papildomai informuodamas, jog nerimą kelia ir galinio rato variklio padidėjusi temperatūra. Po kelių dienų atsakovė informavo, jog bandys susisieti su prekės gamintoju ir išspręs problemą, o kol tai įvyks, pasiūlė ieškovui pasiimti paspirtuką pas save. Nuo to laiko ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, bet negavo jokio atsakymo. 2019 m. gegužės 3 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę ir 2019 m. gegužės 14 d. gavo atsakymą, jog gamintojas atsakė, kad gedimai yra mechaniniai, atsiradę dėl netinkamo paspirtuko naudojimo, todėl garantinis aptarnavimas nėra teikiamas. Kadangi ieškovas negalėjo toliau naudotis paspirtuku, jis kreipėsi į atsakovę, pasiūlydamas pasiimti parduotą prekę ir grąžinti sumokėtus pinigus.
1.2. Atsakovei atsisakius grąžinti ieškovui pinigus už nekokybišką prekę, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kuri 2019 m. liepos 10 d. atsakovės patalpose, dalyvaujant ieškovui, atliko paspirtuko apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, jog paspirtuko rida 2300 km., nustatyta, jog išlūžę vairo tvirtinimo varžtai, kurie prilaiko paspirtuko vairo ištraukimą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tarnyba pateikė išvadą, jog paspirtuko pažeidimai nėra gamyklinio pobūdžio ir yra atsiradę dėl netinkamos jo eksploatacijos. 2019 m. rugsėjo 13 d. Tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo netenkino ieškovo prašymo, tačiau ieškovas su šiuo Tarnybos nutarimu nesutinka.
1.3. Paspirtukas po įsigijimo (2018 m. birželio 14 d.) pirmą kartą sugedo ir buvo priduotas taisyti 2018 m. liepos 12 d. Antrą kartą paspirtukas sugedo praėjus 1,5 mėnesio po įsigijimo, todėl akivaizdu, jog jis buvo perduotas su trūkumais. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, paspirtuko trūkumai turi būti laikomi trūkumais, buvusiais perdavimo metu. Be to, šiuo metu paspirtuko pagal paskirtį naudoti negalima.
1.4. Pirmą kartą sugedus paspirtukui, kai ieškovas juo naudojosi nepilną mėnesį, už paspirtuko remontą, atsakovei pareikalavus, ieškovas sumokėjo 60,00 Eur. Tačiau ieškovas mano, kad atsakovė turi sugrąžinti ieškovui jo sumokėtą sumą už paspirtuko remontą, kadangi neturėjo teisės reikalauti sumokėti už remontą garantiniu laikotarpiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Metausta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2019 m. gegužės 3 d., t. y. suėjus beveik 1 metams po sutarties sudarymo (2018 m. birželio 14 d.), ieškovas pareikalavo pakeisti netinkamos kokybės paspirtuką tinkamos kokybės daiktu arba grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovė nesutiko su pretenzija ir nurodė, jog garantija nebus taikoma, kai mechaniniai pažeidimai atsirado dėl netinkamo paspirtuko eksploatavimo, nes tokią išvadą nurodė ir prekės gamintojas.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus. Tarnyba atliko paspirtuko apžiūrą ir nustatė mechaninius pažeidimus: nubrozdinimus, išlūžusius vairo tvirtinimo varžtus, įlinkusį pagrindą. Buvo nustatyta, jog buvo pakeisti paspirtuko variklio parametrai – nuimtas greičio ribotuvas siekiant padidinti paspirtuko greitį. Paspirtuko gamintojo instrukcijoje nurodytas greitis yra 25 km/h, o apžiūros metu buvo pasiektas net 46 km/h greitis. Paspirtuko gamintojo instrukcijoje yra nurodyta, jog prekei garantinis aptarnavimas nėra taikomas, jeigu yra atlikti tyčiniai projekto ar konstrukcijos pakeitimai. Tarnyba atmetė ieškovo reikalavimus.
2.3. Nors ieškovui tenka pareiga įrodyti paspirtuko trūkumų faktą, tačiau ieškovas neįrodė jokių konkrečių defektų. Atsiradę mechaniniai pažeidimai – lūžę vairo tvirtinimo varžtai ir įlinkusi stovimoji dalis atsirado dėl to, jog nuėmus gamintojo uždėtą greičio ribotuvą, paspirtuku buvo važinėjama didesniu nei maksimaliu 25 km/h gamintojo nurodytu greičiu, dėl ko tapo sudėtingiau valdyti paspirtuką. Staigiai stabdant ar staigiai pradedant važiuoti, atraminės konstrukcijos dalims teko didesnė nei įprasta pasipriešinimo inercinė jėga. Dėl to ir galėjo lūžti vairo tvirtinimo varžtai ir įlinko korpuso detalės. Tokie pažeidimai galėjo atsirasti ir dėl kitokio fizinio poveikio, pvz. smūgio. Atsakovas, savavališkai keisdamas paspirtuko technines savybes, neteko teisės į garantinį prekės aptarnavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisė iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darė išvadą, jog aplinkybės – du sulūžę paspirtuko vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis paspirtuko galinio rato variklis – yra įrodytos, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių paspirtuko elektros sistemos gedimus. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nustatyta, jog paspirtukas veikia ir važiuoja be trikdžių, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. el. laišku ieškovas yra nurodęs atsakovui, jog po gedimo pašalinimo paspirtuko elektros sistema veikia gerai. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog paspirtukas turi elektros sistemos gedimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog paspirtukas turi pašalintą greičio ribotuvą ir gali važiuoti didesniu nei 25 km/h greičiu.
5. Teismas pažymėjo, jog vien aplinkybių, jog atsakovės parduotas paspirtukas turi du sulūžusius vairo mechanizmo varžtus ir kaistantį galinio rato variklį, nustatymas pats savaime neįrodo, jog atsakovė ieškovui pardavė netinkamos kokybės prekę, todėl ieškovas turi įrodyti, jog prekės trūkumai yra netinkamos prekės kokybės pasekmė. Be to, šioms aplinkybėms nustatyti ir įrodyti reikia specialiųjų žinių, o byloje šalys atsisakė skirti ekspertizę, tad dėl šių priežasčių teismas sprendimą priėmė pagal byloje esančius įrodymus, vertindamas juos pagal savo vidinį įsitikinimą.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodytos varžtų sulūžimo priežastys, o šalys ir jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė tik galimas prielaidas, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog paspirtuko galinio rato variklio kaitimas neatitinka jo normalių savybių, todėl teismas sprendė, jog paspirtuko galinio rato variklio kaitimo faktą nėra pagrindo pripažinti netinkama jo kokybe. Taip pat byloje esant nepaneigtų duomenų, jog varžtų sulūžimas yra mechaninio poveikio pasekmė, teismas sprendė, kad jų sulūžimo priežastimi yra ne netinkama jų kokybė, tačiau stiprus paspirtiko naudotojo mechaninis poveikis.
7. Įvertinęs šias aplinkybes ir motyvus, teismas darė išvadą, kad šioje byloje įrodytos faktinės aplinkybės nelaikytini ieškovui perduoto paspirtuko netinkamos kokybės įrodymu, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364 straipsnio 7 dalies 4 punktu, neturi pagrindo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti ieškovui sumokėtą paspirtuko kainą.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sutarties nutraukimas turi būti taikomas kaip paskutinė ir kraštutinė priemonė. Nagrinėjamu atveju vien dėl sulūžusių dviejų vairo mechanizmo varžtų, kurių teismo vertinimu, kaina su darbo kaina, vertinant su viso paspirtuko verte, yra nežymi, įvertinus tai, kad Tarnybos išvadoje nurodoma, jog paspirtukas veikia ir važiuoja be trikdžių, sutarties nutraukimas ir įpareigojimas grąžinti visą paspirtuko, kuris buvo naudojamas ir turi aiškių nusidėvėjimo požymių, kainą neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.
9. Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 60,00 Eur, sumokėtų už paspirtuko remontą. Be to, ieškovas neįrodė, jog pirmas paspirtuko gedimas buvo priskirtas prie garantinių gedimų, kuris turėjo būti atliktas atsakovės sąskaita.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių paspirtuko elektros sistemos gedimus. Teismui buvo pateiktas susirašinėjimas su atsakove dėl paspirtuko gedimo sutvarkymo, o taip pat teismui pateiktas mokėjimo kvitas už paspirtuko remontą.
10.2. Išskyrus atsakovę paspirtuko remontu daugiau niekas neužsiėmė, ieškovas neturi net minimalių žinių, kaip funkcionuoja paspirtuko kompiuteris, kaip galima pakeisti variklio parametrus. Be to, pačios atsakovės atstovas nurodo, jog buvo paspirtuko gedimas, kurį remontavo atsakovė, tačiau, kokį remontą atliko atsakovė, niekas nesigilino, tačiau akivaizdu, kad be atsakovės paspirtuko daugiau niekas neremontavo, todėl apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, jog nustatyti paspirtuko pažeidimai nėra gamyklinio pobūdžio, o atsiradę išskirtinai dėl netinkamos paspirtuko eksploatacijos.
10.3. Nagrinėjamu atveju ne ieškovas turėjo teismo prašyti skirti ekspertizę ir įvertinti paspirtuko gedimus, kadangi ieškovui pakako įrodyti paspirtuko gedimus, kuriuos jis ir nurodė, tai, kad paspirtuko vairo mechanizme trūkę du varžtai, dėl ko vairo mechanizmo sistema tapo nesaugi. Aplinkybė dėl paspirtuko elektros sistemos gedimų ieškovas taip pat įrodė, teismui pateikdamas susirašinėjimą dėl paspirtuko elektros gedimo sutvarkymo ir pateikdamas mokėjimo kvitą, todėl tų gedimų priežastį turėjo įrodyti atsakovė.
10.4. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 11 dalimi, vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per šešerių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Todėl nagrinėjamu atveju paspirtukui sugedus per 25 dienas nuo pirkimo, ir vėl po kurio laiko pastebėjus, kad paspirtuko vairo mechanizme yra įtrūkę du varžtai, akivaizdu, kad atsakovė turėjo grąžinti ieškovui pinigus už prekę, pasiimdamas pačią prekę.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Metausta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Paspirtuko trūkumų faktą teko įrodyti ieškovui, o atsakovė galėjo į ieškovo reikalavimus atsikirsti tiek neigdama trūkumų faktą, tiek įrodinėdama, jog trūkumai atsirado jau po paspirtuko perdavimo ieškovui ir dėl ieškovo atliktų paspirtuko naudojimo taisyklių pažeidimo. Esamu atveju atsakovė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įvykdė – Vartotojų teisių apsaugos tarnybos apžiūros metu padaryta išvada, kur nurodyta, jog atsakovė perdavė ieškovui tinkamos kokybės prekę, o ieškovui pažeidus paspirtuko gamintojo nustatytas eksploatavimo sąlygas, ieškovas neteko teisės į paspirtuko garantinį aptarnavimą, dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga už trūkumus, atsiradusius dėl tokių ieškovo veiksmų. Tuo tarpu ieškovas į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, galinčių paneigti tokią išvadą, o taip pat neprašė skirti ekspertizės trūkumų priežasčiai nustatyti.
11.2. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu panaikinti sutartį bei grąžinti ieškovui lėšas, kadangi esamu atveju dėl dviejų sulūžusių vairo mechanizmo varžtų veikianti paspirtuko pirkimo-pardavimo sutartis negali būti nutraukta bei grąžinta visa paspirtuko kaina. Paspirtukas yra akivaizdžiai nusidėvėjęs, todėl tokio reikalavimo tenkinimas reikštų, jog ieškovas neatlygintinai metus laiko naudojosi paspirtuku ir juo nuvažiavo 2300 km atstumą, o atsakovei būtų grąžinamas ieškovo modifikuotas bei nudėvėtas paspirtukas, kuriam nebetaikomas gamintojo garantinis aptarnavimas. Tad šis ieškovo reikalavimas ieškovui suteiktų neproporcingą naudą atsakovės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovė, pardavusi ieškovui netinkamos kokybės prekę (paspirtuką), kuris gedo iš esmės iškart po jo įsigijimo, turi prisiimti atsakomybę ir grąžinti ieškovui pinigus, sumokėtus už įsigytą netinkamos kokybės prekę, kurios tolimesnis eksploatavimas negalimas, ir prašo teismo nutraukti tarp šalių sudarytą paspirtuko pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui grąžinant jo sumokėtą prekės kainą. Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, kadangi, anot ieškovo, jis įrodė prekės trūkumus, atsiradusius iš esmės iš karto po prekės įsigijimo, todėl šiuo atveju būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji nėra atsakinga už pirkėjo nurodytus prekės trūkumus.
16. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tarp ieškovo R. M. ir UAB „Metausta“ 2018 m. birželio 14 d. buvo sudaryta prekės – paspirtuko „Insportline Saturian“ (900,00 Eur) pirkimo-pardavimo sutartis. 2018 m. liepos 10 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paspirtuko elektros sistemos trūkumų (išsijunginėjo paspirtuko valdymas, dingdavo paspirtuko trauka), kuriuos atsakovė 2018 m. liepos 12 d. pašalino ir ieškovas už tai sumokėjo atsakovei 60,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu laišku ieškovas pranešė atsakovei, jog paliko paspirtuką, nes jame yra lūžę du vairo mechanizmo laikymo varžtai ir neramina galinio rato perkaitimas. Kartu ieškovas paklausė, ar perkaitimas yra normalu, ar turi taip kaisti. Taip pat ieškovas pranešė, jog sutvarkyti laidai, kurie trumpino ir atjunginėjo paspirtuko valdymą, dabar veikia gerai, problema nesikartoja kaip anksčiau. 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovą, jog gautas gamyklos atsakymas, kuriame teigiama, kad tai yra mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl netinkamo paspirtuko eksploatavimo, todėl šiuo atveju garantinis aptarnavimas nėra suteikiamas.
17. Ieškovas 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Vykstant ginčo tyrimui bei dalyvaujant ieškovui, atsakovės atstovui bei Tarnybos atstovei, buvo atlikta paspirtuko apžiūra. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybos gaminio vertinimo išvadoje buvo nustatyta, jog paspirtukas yra naudotas, matosi nubrozdinimai; nuvažiuotas atstumas – 2300 km; ištraukus vairalazdę iš stovo, už vairalazdės ištraukimo žymos matomi nubrozdinimai; išlūžę vairo tvirtinimo varžtai, kurie prilaiko vairo ištraukimą; paspirtuko stovimoji dalis ties vairalazde įlinkusi; pakeisti variklio parametrai – nuimtas ribotuvas siekiant padidinti paspirtuko greitį. Buvo nustatyta ir konstatuota, kad maksimalus gamintojo nurodytas greitis - 25 km/h, tuo tarpu įjungus paspirtuką ir leidus laisva eiga, pasiekiamas maksimalus 46 km/h greitis. Paspirtukas veikia ir važiuoja be trikdžių. Tarnyba pažymėjo, kad gamintojo prekės instrukcijoje nurodyta, kad gamintojo garantija negalioja, jeigu yra atlikti tyčiniai projekto ar konstrukcijos pakeitimai, kas nagrinėjamo ginčo atveju ir buvo atlikta, apeliantus iš esmės neginčijant ir neneigiant paspirtuko greičio ribotuvo nuėmimo faktą, t. y. paties pirkėjo atliktą prekės konstrukcijos pakeitimą. Apžiūros metu Tarnyba padarė išvada, jog nustatyti paspirtuko pažeidimai nėra gamyklinio pobūdžio ir atsirado išskirtinai dėl netinkamos paspirtuko eksploatacijos, todėl konstatavo, kad pardavėjas nėra atsakingas už atsiradusius prekės pažeidimus, todėl vartotojo (ieškovo) reikalavimas - nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, yra nepagrįstas.
18. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
19. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
20. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CPK 363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
21. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
22. Taigi, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Be to, kaip buvo minėta, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
23. Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016); įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog nupirkti daiktai (-as) yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
24. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (lot. onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (lot. per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Taigi, kad paspirtuko trūkumai buvo pirkimo-pardavimo metu ir kad pirkėjui buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, privalo įrodyti vartotojas (ieškovas). Vartotojui įrodžius šias aplinkybes, tuomet pardavėjui (atsakovei) tektų pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog paspirtuko trūkumai: du sulūžę vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis galinio rato variklis – yra įrodyti, abi šalys juos pripažino ir neginčijo. Tačiau teismas, vertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog paspirtukas turi elektros sistemos gedimus. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paspirtuko elektros sistemos trūkumai nėra įrodyti, teigdamas, jog ši aplinkybė įrodyta šalių susirašinėjimu dėl paspirtuko elektros instaliacijos gedimo bei mokėjimo kvitas už paspirtuko remontą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
26. Sutiktina su ieškovo argumentu ir byloje dėl to ginčo nėra, jog ieškovas, nepraėjus ir mėnesiui nuo paspirtuko pirkimo, t. y. 2018 m. liepos 10 d., kreipėsi į atsakovę dėl paspirtuko elektros sistemos trūkumo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis trūkumas buvo pašalintas. Kaip matyti iš ieškovo 2018 m. rugpjūčio 30 d. elektroninio laiško, kuriuo atsakovei buvo pranešta apie kitą paspirtuko gedimą, pats ieškovas nurodo „tuos laidus, kuriuos sutvarkėt ir kurie trumpino ir atjunginėjo paspirtuko valdymą, dabar veikia gerai, problema nesikartoja kaip anksčiau“. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atliekant paspirtuko apžiūrą (tyrimą), nebuvo nustatyti jokie paspirtuko elektros sistemos trūkumai, priešingai, Tarnyba taip pat konstatavo, kad prekė veikia ir važiuoja be trikdžių. Be to, ir pats ieškovas, kreipdamasis į Tarnybą dėl pažeistų teisių gynimo, nenurodė prekės trūkumo, susijusio su elektros instaliacija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paspirtuko elektros sistemos trūkumų ieškovas neįrodė.
27. Kiti paspirtuko trūkumai: du sulūžę vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis galinio rato variklis, kaip minėta anksčiau, yra įrodyti, abi šalys šiuos paspirtuko trūkumus pripažino ir neginčijo. Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tik šių faktinių aplinkybių nustatymas pats savaime neįrodo, jog atsakovė ieškovui perdavė netinkamos kokybės prekę. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės: kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jei neįrodo, kad šie trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui įrodžius prekės trūkumų faktą, atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji nėra atsakinga už ieškovo nurodytus trūkumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą, t. y. kad trūkumai atsirado jau po paspirtuko perdavimo ieškovui ir būtent dėl ieškovo netinkamo prekės naudojimosi.
28. Nagrinėjamu atveju, siekiant atsikirsti, atsakovė rėmėsi gamintojo atsakymu, kuriame nurodoma, kad prekės mechaniniai pažeidimai (du sulūžę vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis galinio rato variklis) atsirado dėl netinkamo prekės naudojimo; taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atlikta paspirtuko apžiūra ir jos pagrindu 2019 m. rugsėjo 13 d. priimtu nutarimu, kuriuo konstatuota, jog prekės pažeidimai nėra gamyklinio pobūdžio ir yra atsiradę išskirtinai dėl netinkamos prekės eksploatacijos ir prekės garantinių sąlygų nesilaikymo.
29. Minėta, atlikus paspirtuko apžiūrą, Tarnyba nustatė, kad yra pakeisti paspirtuko variklio parametrai – nuimtas greičio ribotuvas, siekiant padidinti paspirtuko greitį. Tai apžiūros metu patvirtino tiek pirkėjas (ieškovas), tiek pardavėjo atstovas (CPK 187 straipsnis), todėl apelianto teiginiai, kad jis neturi net minimalių žinių, kaip funkcionuoja paspirtuko kompiuteris, ir kaip galima pakeisti variklio parametrus, todėl jų nekeitė, vertintini kritiškai. Tuo tarpu paspirtuko naudojimo instrukcijoje numatyta, kad garantija negalioja, jeigu yra atlikti tyčiniai projekto ar konstrukcijos pakeitimai, taip pat, jei bet kokie pakeitimai buvo atlikti nekvalifikuoto asmens (Prekės naudojimo instrukcijos „Garantijos reikalavimo tvarka“). Kadangi apeliantas nesilaikė prekės naudojimo instrukcijoje nurodytų naudojimo reikalavimų ir pakeitė gamintojo numatytas prekės technines savybes, t. y. nuimdamas greičio ribotuvą padidino maksimalų paspirtuko važiavimo greitį, o užfiksuoti duomenys apie paspirtuko vos per kelis jo eksploatavimo mėnesius nuvažiuotą atstumą (2 300 km) patvirtina labai intensyvų jo naudojimą, sutiktina su atsakove bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pažeidė gamintojo nustatytas paspirtuko eksploatavimo sąlygas ir neteko teisės į paspirtuko garantinį aptarnavimą (CK 6.333 straipsnio 3 dalis), atitinkamai į pretenzijų dėl paspirtuko kokybės patenkinimą, o atsakovė negali būti laikoma atsakinga už trūkumus, atsiradusius dėl tokių paties ieškovo veiksmų.
30. Nustačius aplinkybes, jog buvo pakeistos gamintojo numatytos prekės techninės savybės, atsiranda pagrindas labiau tikėtinai išvadai, jog atsiradę mechaniniai prekės pažeidimai (lūžę vairo tvirtinimo varžtai, įlinkusi stovimoji dalis ir pan.) atsirado būtent dėl to, kad nuėmus gamintojo uždėtą greičio ribotuvą, paspirtuku galėjo būti važinėjama didesniu nei maksimaliu 25 km/h gamintojo nurodytu greičiu, dėl ko tapo sudėtingiau valdyti paspirtuką ir staigiai stabdant ar staigiai pradedant važiuoti atraminėms konstrukcijos dalims teko didesnė, nei įprasta apkrova, todėl būtent dėl to galėjo lūžti vairo tvirtinimo varžtai ir įlinkti korpuso detalės. Tokio pobūdžio mechaniniai pažeidimai taip pat galėjo atsirasti ir dėl kitokio fizinio poveikio, pavyzdžiui, nuo smūgio, kas eksploatuojant paspirtuką didesniu nei gamintojo numatytu maksimaliu greičiu, taip pat yra labai tikėtina galimybė.
31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja esant labiau tikėtina, jog paspirtuko trūkumai atsirado jau po paspirtuko perdavimo ieškovui, t. y. eksploatavimo metu, ir dėl paties ieškovo veiksmų – paspirtuko netinkamo eksploatavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą neteikė jokių įrodymų, galinčių paneigti tokią išvadą. Ieškovas nurodo tik bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, kad paspirtukas nuolat gedo ir nėra tinkamas naudoti, tačiau nepateikia konkrečių paaiškinimų, kokie paspirtuko gedimai ar defektai, ieškovo manymu, atsirado dėl gamintojo kaltės, nepridėjo jokių tuos gedimus ar defektus pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina, kad net esant pirmosios instancijos teismo pasiūlymui, ieškovas neprašė skirti ekspertizės trūkumų priežasčiai nustatyti.
33. Nors vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, o vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, tačiau teismas negali labiau tikėti ieškovo pozicija, negu atsakovės pozicija, vien išimtinai dėl aplinkybių, jog ieškovas yra vartotojas.
34. Kartu pastebėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama CK 6.363 straipsnio 11 dalies nuostata, kur nurodoma, jog vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu <...>, nesuponuoja pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo, kadangi prezumpcija buvo paneigta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktos apžiūros duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymai), kurie buvo pirmosios instancijos teismo kompleksiškai įvertinti, todėl ir šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Metausta“ priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (ieškovo) R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“ (įmonės kodas – 303100222, buv. Šv. Gertrūdos g. 7, Kaunas) iš ieškovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.