- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-214-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02388-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- VĮ Turto banko, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. (N. G.) ir atsakovo VĮ Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. (N. G.) patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N., G. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti faktą, kad ieškovas faktiniu valdymu priėmė A. G. (A. G.) (toliau – palikėjas), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovės 2018 m. liepos 23 d. pareiškimą notarui, 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 7132 ir 2022 m. birželio 8 d. papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4771.
2. Nurodė, kad ieškovas yra A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini), brolis. Mirties dieną ieškovo broliui bendros dalinės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamieji daiktai). Testamento palikėjas nepaliko, kitų galimų įpėdinių neturi. Ieškovas priėmė brolio palikėjo palikimą per tris mėnesius nuo jo mirties, pradėdamas faktiškai valdyti kaip savininkas palikėjui priklausiusią nekilnojamųjų daiktų dalį. Po palikėjo mirties ieškovas gyveno ir iki šiol gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis ir prižiūrėdamas savo nuosavybę, apmokėdamas namo išlaikymo išlaidas, naudojasi minėtais žemės sklypais.
3. Priėmęs palikimą faktiniu valdymu, ieškovas nesikreipė pas notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl palikimas buvo pradėtas tvarkyti valstybės, padavusios 2018 m. liepos 23 d. pareiškimą notarui ir gavusios 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 7132 bei 2022 m. birželio 8 d. papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4771. Šie dokumentai pripažintini negaliojančiais, nes jų priėmimo metu ieškovas buvo teisėtas palikimo savininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškinys pateiktas nepraėjus metams po to, kai į dalį namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsikėlė pirkėja pagal 2022 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Iki to ieškovas laikė save brolio palikimo savininku, neturėjo duomenų, kad palikimas yra registruotas valstybės vardu. Ieškovui nebuvo įteikti jokie antstolio ar atsakovo siūlymai tvarkyti palikimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu prašė atmesti prašymą dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, atmesti kaip nepagrįstą prašymą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 7132, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.
5. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu antstolis D. T. informavo apie skolininko ieškovo turtines teises į skolininko mirusiojo brolio palikėjo vardu registruotą turtą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą. Minėtas patvarkymas taip pat siųstas ir ieškovui. VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ąjį notaro biurą ir notaras 2018 m. rugsėjo 26 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Viešo aukciono būdu valstybės paveldėtas turtas parduotas ir 2022 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas G. B.. Pagal Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusiojo palikėjo turtą paveldėjo valstybė. Minėtas turtas nuosavybės teise nebepriklauso valstybei – perleistas G. B.. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovas VĮ Turto bankas gavęs antstolio D. T. patvarkymą, prieš kreipdamasis į notarą, 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į ieškovą klausdamas ar bus vykdomos palikimo priėmimo procedūros (prašoma teismo atnaujinti terminą palikimui priimti ar teikiamas pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu), tačiau ieškovas nesiėmė atitinkamų veiksmų. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Pažymėjo, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą 2018 m. spalio 8 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), surašytas turto apžiūros aktas bei paliktas pranešimas ieškovui, raginant jį nedelsiant susisiekti su VĮ Turto banko atstovais, tačiau ieškovas nesusisiekė. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktą. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Ieškovas žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Palikėjo įpėdinio veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po jo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjo mirties dienos. Pažymėjo, jog ieškovas būdamas palikėjo giminaitis neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Ieškovas žinojo apie palikėjo mirties dieną ir nuo tada jam turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. Teigė, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjo palikimą priėmė atsakovas, o ieškovas per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškinio pateikimui. VĮ Turto bankas patyrė ir apmokėjo išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimu išdavimu ir turto registracija. Ginčo turtas 2022 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas naujajai savininkei G. B..
6. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes.
7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – NŽT) prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktą, turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Ieškovas žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Palikėjo įpėdinio veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po jo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti palikėjo turto nuosavybės teise. Ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjo mirties dienos. Ieškovas būdamas palikėjo giminaitis neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
8. Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimu prašė palikti ginčo nekilnojamąjį turtą jos nuosavybėje ir ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1182 nusipirko iš valstybės 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama 14 830,00 Eur. 2022 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12936 nusipirko iš valstybės 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama 11 530,00 Eur. Nurodyto turto pirkimo metu G. B. neturėjo ir negalėjo turtėti duomenų apie išdėstytus ieškovo reikalavimus. Turto perleidimo teisėtumą patikrino notarai, tvirtindami minėtas sutartis. Apie ieškovo reikalavimus nežinojo iki gaudama iš teismo ieškinį su priedais. Dėl to G. B. yra sąžininga minėto turto įgijėja. Pažymėjo, kad minėtos sutartys byloje nėra ginčijamos, ji yra sąžininga nekilnojamųjų daiktų įgijėja.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad po brolio mirties kreipėsi į notarą, bet paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, nes pavėlavo. Paaiškino, kad turėjo skolą dėl vaikų išlaikymo. Jam nebuvo žinoma apie jokį turto areštą, skolų juridiniams asmenims neturėjo. 2018 m. pranešimų iš antstolio, VĮ Turto banko nėra gavęs. Apie tai, kad valstybė priėmė brolio palikimą, jam tapo žinoma iš G. B., kuri nupirko brolio palikimo dalį, t. y. dalį namo ir žemės sklypą prie namo. Pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo, ji namo dalyje negyvena. Po brolio mirties jis gyveno name, naudojosi žeme, sodino kopūstus, name darė nedidelius remontus. Ieškovas moka mokesčius už žemę, elektros energiją, tiekiamą vandenį, perka malkas, pakeitė katilą. Apie tai, kad brolio palikimą priėmė valstybė nežinojo. Palikimu pradėjo rūpintis iš karto po brolio mirties, trijų mėnesių laikotarpyje. Name, vonioje, keitė plyteles, dažė lubas, įstatė langus, klijavo tapetus, žemės sklype statė šiltnamį, šienavo, sodino svogūnus. Nuo brolio mirties gyvena ginčo name. Po brolio mirties taip pat liko žemės sklypai. Namų valdoje ieškovas sodino daržus, o kituose sklypuose bulves, sėjo miežius.
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčai dėl palikimo yra tarp palikėjo brolio (ieškovo) ir valstybės. Valstybė nesutinka grąžinti palikimo. Valstybės funkcija yra tvarkyti bešeimininkį turtą, tačiau šioje byloje ieškovas nuo pat pradžios rūpinosi palikimu, jį priėmė. Senaties terminas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kai jam apribojama teisė disponuoti turtu. Ieškovo teisės buvo apribotos pardavus trečiajam asmeniui turtą, t. y. 2022 m. vasario mėn., ieškinys pareikštas po kelių mėnesių. Apie teisių perleidimą ieškovas sužinojo kai trečiasis asmuo pateikė 2022 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui. Byloje nėra jokių įrodymų nei apie antstolio, nei apie VĮ Turto banko pranešimų įteikimą ieškovui. Turto apžiūros akte nurodyta, kad turtas apžiūrėtas, nedalyvaujant kitam bendraturčiui. Ieškovas kreipėsi pas notarą, bet ieškovui pritrūko pinigų, tai jokių aplinkybių apie jo teisių pažeidimą nepatvirtina. Ieškovas toliau netvarkė jokių reikalų, bet naudojosi savo teisėmis, pradėdamas palikimą valdyti. Iš trečiojo asmens sužinojęs apie jo teisių pažeidimą, iš karto kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
11. Atsakovo VĮ Turto banko atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepimą. Ieškovas patvirtino, kad palikimo priėmimo faktas turi įvykti, kreipiantis į notarą. Ieškovas patvirtino, kad jis kreipėsi į notarą, tačiau notaro įkainiai jam buvo nepriimtini. Liudijimo, išduoto valstybei, išlaidos nesiekia 20,00 Eur. Net ir gaudamas minimalų atlyginimą, ieškovas galėjo priimti tokias išlaidas. Byloje ieškovas naudojasi savo advokato paslaugomis, todėl nėra remtinas asmuo. Yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovui buvo žinoma apie brolio mirtį (duomenys neskelbtini), todėl senaties terminas pasibaigė 2017 m. Net skaičiuojant nuo 2018 m. liudijimo išdavimo valstybei, ieškinys vis tiek laikytinas paduotu praleidus senaties terminą. Senaties terminas svarbus, nes užtikrina šalių teisinį stabilumą. Šiai dienai dalis turto yra perleista trečiajam asmeniui. Aplinkybę, kad nėra pagrindo ginčyti pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas pripažįsta. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu paveldėto turto liudijimą, bet neginčija pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas patvirtino, kad visada gyveno ginčo name, visą korespondenciją gaudavo, tačiau negavo antstolio ir VĮ Turto banko pranešimų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokias normas pažeidė notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus. Ieškovas nenurodė nei vieno CK numatyto pagrindo, kuriuo ginčija sandorius. Ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovui apie valstybės palikimo priėmimą buvo pranešta 2018 m. gegužės 18 d. Ieškovas nepriėmė palikimo po brolio mirties, nes visai nesirūpino savo teisėmis, todėl turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Ieškovas pradėjo ginčyti išduotą liudijimą tik po 7 m. Ieškovas pats pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose matyti, kad turtas įregistruotas valstybės vardu nuo 2018 m.
12. Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Dalimi žemės sklypų disponuoja valstybė, kurie bus įtraukti į žemės fondą. Valstybė dabar yra įregistravusi patikėjimo teisę į minėtus sklypus. Ieškovas žinojo, kada mirė jo brolis, žinojo, kaip turi priimti palikimą, tačiau nepriėmė. Ieškovas nenurodė pagrindų, kuriais sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.
13. Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ieškovą, bendravo su jo mama. Su ieškovu yra pažįstami. Ieškovo brolis mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jis gyveno su mama ir ieškovu nuosavame name. Po palikėjo mirties tame name liko gyventi ieškovas. Palikėją laidojo ieškovas ir ji jam padėjo. Ieškovas ir dabar ten gyvena. Po ieškovo mirties liko turto, t. y. liko namas ir du žemės sklypai. Ten ieškovas sodino bulves, kopūstus, name darė remontą, įvedė santechniką. Ieškovas pradėjo tvarkyti palikimą po atsakovo mirties – sodino daržoves, name klijavo tapetus, dažė langus ir grindis. Namas yra prižiūrėtas.
14. Liudytoja J. C. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ieškovą, kažkada močiutės kartu gyveno viename name. Palikėjas savo šeimos, vaikų neturėjo ir gyveno name iki mirties. Po palikėjo mirties liko namas ir du žemės sklypai. Šiuo turtu po palikėjo mirties rūpinosi ieškovas – sodino bulves, mokėjo mokesčius už žemę, name darė remontą, tvarkėsi. Po palikėjo mirties ieškovas pradėjo tvarkyti ir tvarko palikimą: ištapetavo namo kambarius, pakeitė katilą, naudojasi visu namu, žemės sklype prie namo sodino daržus, šienauja, pastatė šiltnamį. Žemės sklypus apdirbinėja ieškovas, samdo traktorių, sieja miežius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G. priėmė po brolio A. G. (A. G.) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Pripažino negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 26 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Nr. 7132, išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., dalyje dėl valstybės paveldėtų 1/2 dalies žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų su priklausančiomis palūkanomis, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“, priklausiusių mirusiajam A. G. pagal 2018 m. birželio 14 d. integruoto kliento informacijos išrašą iš mokesčių administravimo informacinės sistemos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
16. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas po brolio mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, pradėdamas turtą valdyti. Tiek ieškovo ir liudytojų parodymai, bylos medžiaga patvirtina, kad dar iki brolio mirties ieškovas kartu su broliu palikėjo kartu gyveno gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklausė nuosavybės teise po 1/2 dalį. Palikėją laidojo ieškovas, ieškovo brolis savo šeimos, vaikų neturėjo. Po brolio mirties ieškovas liko toliau gyventi minėtame name, rūpinosi visu namu, ištapetavo namo kambarius, pakeitė katilą, santechniką, naudojosi visu namu, žemės sklype prie namo sodino daržus, šienavo, pastatė šiltnamį, rūpinosi ir apdirbinėjo toliau nuo namo esančias žemės sklypais, juose sėjo miežius, sodino daržoves. Ieškovo pateikti įrodymai iš UAB „Ignitis“, patvirtina, kad už suvartotą elektros energiją objekte, (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gegužės 30 d. buvo mokami mokesčiai, skolos nėra.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms atsakovų VĮ „Turto bankas“ ir NŽT nurodytus argumentus, kad ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, palikimo nepriėmė. Nurodė, kad tai, jog ieškovas po brolio mirties buvo nuvykęs pas notarą, nesiekė, kad ieškovui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra aplinkybės, dėl ko negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Nurodė, kad atsakovo VĮ Turto banko nurodyti argumentai, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ginčyti ginčo paveldėjimo teisės liudijimus, kad apie palikimo perėjimą valstybei ieškovui buvo pranešta tinkamai tiek 2018 m. gegužės 7 d. antstolio patvarkymu, tiek 2018 m. gegužės 18 d. VĮ Turto banko raštu, yra nepagrįsti, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui šie dokumentai buvo įteikti pasirašytinai. Apžiūrint 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo ieškovas nedalyvavo. Atsakovas VĮ Turto bankas nepateikė jokių duomenų, kad apie 2022 m. birželio 8 d. Papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4771 buvo pranešta ieškovui, apie nurodytą dokumentą ieškovui tapo žinoma jau pasikreipus į teismą su ieškiniu ir iš teismui 2022 m. lapkričio 14 d. pateiktos Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. medžiagos dėl ginčo paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo valstybei.
19. Sprendė, kad apie ginčo 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą ieškovas sužinojo 2022 metų vasario mėnesį, trečiajam asmeniui pateikus ieškovui 2022 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinys teismui pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d., nepraleidus vienerių metų senaties termino.
20. Nurodė, kad konstatavus faktą, jog ieškovas priėmė savo brolio palikėjo palikimą faktiniu valdymu, nėra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl būtų teisinis pagrindas pripažinti ginčo palikimo perėjimo valstybei liudijimus negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Turto banko 2018 m. liepos 23 d. pareiškimą notarui, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nesukeliantį teisinių pasekmių, kadangi valstybei palikėjo palikimas perėjo ginčijamų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu.
22. Nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. Pastatų dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1182, patvirtinta Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė trečiajam asmeniui G. B. 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), už 14 830 Eur. 2022 m. lapkričio 18 d. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12936, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, pardavė trečiajam asmeniui G. B. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) už 11 530 Eur.
23. Kadangi ieškovas neginčijo 2022 m. vasario 23 d. Pastatų dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1182, 2022 m. lapkričio 18 d. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12936, bei pripažino, kad trečiasis asmuo G. B. yra sąžininga turto įgijėja, turtas turi likti jai. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 26 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Nr. 7132, išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., dalyje dėl valstybės paveldėtų 1/2 dalių žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų su priklausančiomis palūkanomis, priklausiusių mirusiajam paveldėtojui, o 2022 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. išduotą Papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Nr. 4771, pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Ieškovas N. G. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
24.1. Nuosavybės teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui atsiranda ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuris tik identifikuoja konkretų paveldėtą turtą, o nuo palikėjo mirties. Palikimas yra priimamas iš karto visas, o ne dalimis, ir besąlygiškai. Ieškovas, priėmęs brolio palikimą, tapo viso šio palikimo savininku nuo palikėjo mirties. Todėl bet kuris sandoris ar teisinis dokumentas, pažeidžiantis ieškovo nuosavybės teisę, atsiradęs po palikėjo mirties, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra neteisėtas ir niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
24.2. Dėl to, kad ieškovas tapo palikėjo palikimo savininku nuo palikėjo mirties, atsakovė neturėjo teisės įgyti to paties turto nuosavybės teise, 2018 m. liepos 23 d. pareikšdama apie palikimo perėjimą valstybei. Valstybė neturi teisės įgyti palikimą, jeigu jį priėmė įpėdiniai pagal įstatymą. Šiuo pagrindu vienašalis sandoris – atsakovės 2018 m. liepos 23 d. pareiškimas dėl palikimo perėjimo valstybei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę, yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento.
24.3. Skundžiamame teismo sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis teismas vieną liudijimo dalį pripažino negaliojančia, o kitą paliko galioti. Ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais pilna apimtimi. Palikdamas dalį paveldėjimo teisės liudijimo galioti, o kitą dalį panaikindamas, pirmos instancijos teismas nepilnai apgynė ieškovo teises, todėl priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą.
24.4. Pilnas ginčijamų liudijimų pripažinimas negaliojančiais nepažeidžia trečiojo asmens G. B. teisių. Trečiasis asmuo įgijo šį turtą pagal 2022 m. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios lieka galioti, išsaugojant trečiojo asmens nuosavybės teisės pagrindą. G. B. yra sąžininga nurodyto turto įgijėja, todėl iš jos minėto turto išreikalauti negalima. Tačiau atsakovė privalo grąžinti ieškovui aptariamo turto pardavimo kainą, nes pripažinus negaliojančiais minėtus paveldėjimo teisės liudijimus, atsakovė valdo gautas lėšas be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
25. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys, palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
25.1. Ne VĮ Turto banko, o paties ieškovo aplaidžių ir nerūpestingų veiksmų pasekoje ginčo turtas buvo paveldėtas valstybės, o vėliau parduotas viešame aukcione. Byloje nėra nustatyti jokie neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, taip pat turto pardavimą trečiajam asmeniui, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo iš VĮ Turto banko priteisti ieškovui lėšas už parduotą turtą, kurios jau pervestos į valstybės biudžetą.
25.2. Ieškovui nepriėmus palikimo pas notarą, neinformavus notaro apie faktinį palikimo priėmimą ir/ar neišviešinus faktinio palikimo priėmimo (nesikreipta į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, vėliau įsiteisėjusio sprendimo pagrindu registruojant nuosavybės teisės), nebendradarbiaujant bei nesusisiekiant (nekomunikuojant) su antstoliu, su VĮ Turto banku, notarui neliko nieko kito kaip tik išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
26. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys, palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
26.1. Byloje praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo ieškovo brolio palikėjo mirties dienos. Ieškovas, būdamas palikėjo broliu, neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, pats jį palaidojo. Ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė.
26.2. Ieškovas neinformavo notaro, jog faktiniu valdymu yra priėmęs palikimą. Esant tokiam rašytiniam pranešimui, nors ir neišduodamas liudijimo, notaras turėtų pagrindą atlikti (išviešinti) atitinkamą įrašą Testamentų registre.
26.3. Nepriėmus palikimo pas notarą ir/ar neišviešinus faktinio palikimo priėmimo (nesikreipta į teismą dėl juridinio fakto nustatymo), nebendradarbiaujant ir nesusisiekiant (nekomunikuojant) su atsakovu VĮ Turto banku, notarui neliko nieko kito kaip tik išduoti apeliantui palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Nuo palikimo atsiradimo iki ieškinio pateikimo (per šešerius metus), ieškovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo įteisinimo: nors ir nuvykęs pas notarą, tačiau tariamai negalėdamas apmokėti už notaro paslaugas, nepateikęs pareiškimo dėl liudijimo išdavimo; neprašęs teismo nei atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti; neinformavęs notaro apie faktinį palikimo priėmimą; nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Šalies argumentai
27. Atsakovė VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
27.1. Byloje praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo ieškovo brolio palikėjo mirties dienos. Ieškovas, būdamas palikėjo broliu, neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, pats jį palaidojo. Ieškinio senaties pradžios terminą skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė atsakovas, nėra pagrindo, nes paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas ir po gan ilgo laikotarpio, įpėdiniui pateikus notarui visus būtinus dokumentus, be to, ieškovas žinojo apie palikėjo mirties faktą jo mirties dieną ir nuo tada jam turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad šiuo atveju yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Po brolio mirties ieškovas nuvyko pas notarą, bet palikimo nepriėmė, nes neva buvo per brangu. Ieškovas neinformavo notaro, jog faktiniu valdymu yra priėmęs palikimą. Esant tokiam rašytiniam pranešimui, nors ir neišduodamas liudijimo, notaras turėtų pagrindą atlikti (išviešinti) atitinkamą įrašą Testamentų registre. Antstolis, pats patikrinęs Testamentų registrą, būtų net nesikreipęs į VĮ Turto banką, o pasiūlęs išieškotojui (kreditoriui) kreiptis su netiesioginiu ieškiniu dėl įpareigojimo skolininkui (ieškovui) atlikti veiksmus (kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo) ir daiktinių teisių įregistravimo (nuosavybės teisių į palikėjo turtą įregistravimo VĮ Registrų centre).
27.2. Ieškovas patvirtino, kad tuo pačiu adresu siųstus komunalinių paslaugų tiekėjų pranešimus gavo, tačiau antstolio, VĮ Turto bankas – ne. Kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės už praleistą ieškinio senaties terminą, vertintini ieškovo teiginiai neva nei antstolio, nei VĮ Turto bankas rašytinių patvarkymų ir / ar pranešimų jis negavęs, taip pat neradęs VĮ Turto banko atstovo 2022 m. spalio 8 d. palikto pranešimo dėl turto apžiūros akto. Pirmosios instancijos teismas netaikydamas ieškinio senaties termino pažeidė teisinių santykių stabilumo principą. Faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu, be kita ko, buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju taikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma. Ieškovo veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po palikėjo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
27.3. Notaras neturi nei imperatyvios pareigos, nei prievolės savo iniciatyva ieškoti potencialių įpėdinių. Jeigu asmuo, žinodamas apie artimo žmogaus mirtį nesiima veiksmų paveldėti jo turtą, jis pats prisiima riziką. Asmuo privalo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, laiku įgyvendinant savo teises į atsiradusį palikimą. Teisės aktai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Nepriėmus palikimo pas notarą ir/ar neišviešinus faktinio palikimo priėmimo (nesikreipta į teismą dėl juridinio fakto nustatymo), nebendradarbiaujant ir nesusisiekiant (nekomunikuojant) su VĮ Turto banku, notarui neliko nieko kito kaip tik išduoti VĮ Turto bankui palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
27.4. Nuo palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo 2022 m. rugpjūčio 12 d. (per šešerius metus), ieškovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo įteisinimo: nors ir nuvykęs pas notarą, tačiau tariamai negalėdamas apmokėti už notaro paslaugas, nepateikęs pareiškimo dėl liudijimo išdavimo; neprašęs teismo nei atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti; neinformavęs notaro apie faktinį palikimo priėmimą; nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo. Palikus nepakeistą teismo sprendimą iš esmės būtų formuojama ydinga teismų praktika, įtvirtintas klaidingas ir neapibrėžtas CK 5.8 straipsnio vienerių metų senaties termino eigos pradžios momentas (t. y. potencialus įpėdinis savo nuožiūra gali pasirinkti, kada jam neva tampa žinoma apie valstybei išduotą liudijimą), pateisinamas aplaidus, neatsakingas, protingo ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų neatitinkantis įpėdinio elgesys. Taip pat, įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų kaip prejudicinis faktas kitoje byloje, tikėtina, dėl žalos ir/ar nepagrįsto praturtėjimo atsakovu vėl nurodant VĮ Turto banką, nes palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu paveldėtas turtas buvo perleistas viešame aukcione trečiajam asmeniui.
28. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo VĮ Turto banko apeliacinio skundo. Nurodė, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius ir argumentus.
Atsiliepimas
29. Ieškovas N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo iš dalies patenkintas, palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Teismas nustatė ir apeliantas to neginčija, kad ieškovas faktiniu valdymu priėmė savo brolio palikimą. Būtent nuo šios datos ieškovui pilna apimtimi atsirado nuosavybės teisė į visą palikėjo paliktą turtą. Kadangi palikimo savininku ieškovas tapo nuo (duomenys neskelbtini), o pirmas ginčijamas sandoris atsirado tik 2018 m. liepos 23 d., visiškai neaišku, kokiu pagrindu apeliantas teigia, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovo teisė nebuvo pažeista palikimo atsiradimo dieną, todėl šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.
29.2. Įpėdinis laikomas tokiu pat palikimo savininku, tiek pradėjęs faktiškai valdyti buvusį palikėjo turtą, tiek pateikęs pareiškimą notarui. Nei po kreipimosi pas notarą nereikia pradėti turtą valdyti, nei po tokio valdymo pradžios kreiptis su notariniu pareiškimu. Ieškovas atliko visus reikalingus veiksmus palikimui įgyti iš karto po brolio mirties, tai yra įjungė į savo nuosavybės teisę valdomą turtą dalį brolio nekilnojamųjų daiktų. Atlikęs šiuos veiksmus, ieškovas neturėjo jokios įstatyminės prievolės nei kreiptis su pareiškimu pas notarą, nei dar kitaip išviešinti nuosavybės teisės. Ieškovo vizito pas notarą aplinkybės jokios teisinės reikšmės šiai bylai neturi, nes šis vizitas nebuvo sąlyga nuosavybės teisei į palikimą atsirasti; nėra nustatyta, kada ieškovas kreipėsi pas notarą, nes dėl įvykių senumo ir teisinio neišprusimo ieškovas negalėjo atgaminti šios informacijos, vizito metu atsakovas dar nebuvo pateikęs notarui pareiškimo apie palikimo perėjimą valstybei, todėl ieškovas negalėjo tuo metu sužinoti apie jo kaip savininko teisių pažeidimą.
29.3. Testamentų registro nuostatai nenumato notarui galimybės įregistruoti palikimo priėmimą faktiniu valdymu, šis faktas registruojamas tik pateikus notarui rašytinį pareiškimą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo arba vėliau, esant kitų įpėdinių sutikimui ar teismo sprendimui dėl termino atnaujinimo. Dėl to ieškovas neturėjo nei prievolės, nei teisės kreiptis pas notarą iki nagrinėjamos bylos iškėlimo.
29.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su antstolio ir apelianto raginimais sutvarkyti palikimo priėmimą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad šie pranešimai buvo ieškovui įteikti arba net išsiųsti. Net gavęs nurodytus pranešimus, ieškovas nei negalėjo sužinoti iš jų apie savo teisės pažeidimą, nes teisė dar nebuvo pažeista, nei privalėjo pagal įstatymą imtis papildomų įforminimo veiksmų.
Šalies argumentai
29.5. Ieškovas sužinojo, jog nebegali įgyvendinti viso palikimo savininko teisių, kai po 2022 m. vasario 23 d. sutarties sudarymo į namą įsikėlė trečiasis asmuo. Po kelių mėnesių ieškovas susirinko bylai reikalingus įrodymus ir kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje. Iki šios sutarties sąlygoto atsiradimo jo nuosavybėje pašalinio asmens, ieškovas nepatyrė jokių trukdžių, ribojančių jo galimybes naudotis paveldėtu turtu.
29.6. Ieškovui tapus palikimo savininku iki ginčijamų sandorių sudarymo, pastarieji pažeidžia jo nuosavybės teisę, reiškia prieštarauja išdėstytoms imperatyvioms teisės normoms, todėl teisėtai buvo pripažinti teismo negaliojančiais.
30. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus apeliantų teismui pateiktų įrodymų pagrįstumą ir išsamumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl paveldėjimo faktiškai pradėjus turtą valdyti
33. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
34. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.
35. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas.
36. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 5.51 straipsnio nuostatas, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Būtina pažymėti, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, aplinkybės, sprendžiant klausimą, ar įpėdinis yra palikimą priėmęs faktiškai, vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos palikėjo teisų bei pareigų, patenkančių į palikimo sudėtį, turinį. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
37. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
38. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovas po brolio mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, pradėdamas turtą valdyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtai išvadai neturi pagrindo nepritarti.
42. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovo brolis palikėjas A. G. mirė (duomenys neskelbtini), mirė nevedęs, vaikų neturėjo, testamento nepaliko. Ieškovui ir palikėjui (iki palikėjo mirties) nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausė: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
43. Byloje pateikti įrodymai, ieškovo ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad dar iki palikėjo mirties ieškovas kartu su juo gyveno viename name, po palikėjo mirties liko ir toliau jame gyventi, rūpinosi visu namu, ištapetavo namo kambarius, pakeitė katilą, santechniką, naudojosi visu namu, žemės sklype prie namo sodino daržus, šienavo, pastatė šiltnamį, rūpinosi ir apdirbdavo toliau nuo namo esančius žemės sklypus, juose sėjo miežius, sodino daržoves. Ieškovas taip pat mokėjo už ginčo name suvartotą elektros energiją. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką faktišką gyvenamojo namo valdymą pagrindžia ir tolesnis gyvenimas name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties. Taigi byloje faktiniai duomenis patvirtina, jog ieškovas prižiūrėjo namą ir žemės sklypus, vykdė prievoles, susijusias su namu. Byloje pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai ir nuosekli ieškovo pozicija, jog ieškovas savo veiksmais po palikėjo mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, tokiu būdu aiškiai išreikšdama valią jį priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde aukščiau nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš esmės neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po palikėjo mirties, jo turtą paveldėjo ieškovas, aktyviais veiksmais išreikšdamas valią priimti palikimą, atsiradusį po brolio mirties.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui faktiniu valdymu priėmus savo brolio palikėjo palikimą, atsiradusi po jo mirties, būtent nuo palikėjo mirties dienos ieškovui atsirado nuosavybės teisė į visą palikėjo paliktą turtą.
Dėl ieškinio senaties taikymo
45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
46. Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).
48. CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
50. Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
51. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo paveldėtoju, palikėjo turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento.
52. Apeliantas VĮ Turto bankas teigė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo brolio mirties dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, ieškovo teisės palikėjo mirties dieną nebuvo pažeistos, ieškovo ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai nebuvo išduoti, ieškovas galėjo netrukdomai valdyti faktiniu valdymu paveldėtą turtą.
53. Apeliantas VĮ Turto bankas nurodė, kad ieškovas neinformavo notaro, jog faktiniu valdymu yra priėmęs palikimą. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po brolio mirties ieškovas nuvyko pas notarą, tačiau palikimo nepriėmė, nes buvo per brangu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas po brolio mirties nuvyko pas notarą, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, tiek padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, taigi priėmė palikimą vienu iš galimų būdų. Ieškovas, palikėjo turtą priėmęs faktiniu valdymu, neturėjo pareigos kreiptis į notarą ir priimti palikimą kitu būdu – paduodant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo VĮ Turto banko nurodyti argumentai, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ginčyti ginčo paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi apie palikimo perėjimą valstybei ieškovui buvo pranešta tinkamai tiek 2018 m. gegužės 7 d. antstolio patvarkymu, tiek 2018 m. gegužės 18 d. VĮ Turto banko raštu, yra niekuo nepagrįsti, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui šie dokumentai buvo įteikti. Taip pat pažymėtina, jog tik vėliau, t. y. 2018 m. liepos 19 d., VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjo mirties. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas taip pat nedalyvavo VĮ Turto bankui apžiūrint palikėjo turtą 2018 m. spalio 8 d. Taigi labiau tikėtina, jog ieškovas 2018 m. nežinojo apie savo teisių pažeidimą.
55. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad 2018 m. liepos 19 d. ir 2022 m. birželio 8 d. VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjo mirties.
56. Nors ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės 2018 m. liepos 23 d. pareiškimą notarui, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis ieškovui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi palikimas valstybei perėjo tik remiantis ginčijamų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo nurodytoje dalyje.
57. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. 2018 m. rugsėjo 26 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo po palikėjo mirties 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei pinigines lėšas su priklausančiomis palūkanomis. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. 2022 m. birželio 8 d. išdavė Papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo po palikėjo mirties 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. pastatų dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.1182, patvirtinta Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pardavė trečiajam asmeniui G. B. 1/2 dalį ginčo pastato – gyvenamojo namo ir 1/2 dalį ginčo ūkinio pastato. 2022 m. lapkričio 18 d. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, pardavė trečiajam asmeniui G. B. 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
58. Ieškovas teigė, kad apie 2018 m. rugsėjo 26 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą sužinojo 2022 m. vasario mėn., trečiajam asmeniui pateikus ieškovui 1/2 dalies ginčo gyvenamojo namo ir 1/2 dalies ginčo ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo būtent po ginčo nekilnojamojo turto pardavimo trečiajam asmeniui, trečiajam asmeniui atvykus į ginčo namą. Iki trečiojo asmens atvykimo į ginčo namą, ieškovas netrukdomas galėjo naudotis visu palikėjo turtu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad nuo to momento ieškovas turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą. Pastebėtina, kad įprastai žmonės netikrina nekilnojamojo turto registro duomenų iki tokio poreikio atsiradimo, o jokių trukdymų naudotis paveldėtu turtu iki jo pardavimo trečiajam asmeniui ieškovas nepatyrė. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 12 d., t. y. nepraleisdamas vienerių metų ieškinio senaties termino, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto VĮ Turto banko apeliacinio skundo argumentu, kad įpėdiniams palikimo nepriėmus, paveldėjimo teisės pareina valstybei. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po palikėjo mirties jo turtą paveldėjo ieškovas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Taigi paveldėjimo teisė, ieškovui paveldėjus palikėjo turtą, negalėjo pereiti valstybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai, nesusiklostė. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais palikimo perėjimo valstybei liudijimus.
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovui faktiniu valdymu priėmus savo brolio palikimą, atsiradusi po jo mirties, būtent nuo palikėjo mirties dienos ieškovui atsirado nuosavybės teisė į visą palikėjo paliktą turtą, o ne jo dalį. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas tapo viso palikėjo turto savininku, valstybė neturėjo teisės įgyti to paties turto nuosavybės teisė, todėl jai negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjo turtą be išimčių. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nebuvimas (atsakovas paveldėjo turtą pradėdamas jį valdyti) pats savaime patvirtina jo neteisėtumą. Taigi priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti pripažinti negaliojančiais visi palikimo perėjimo valstybei liudijimai, o ne tik dalis jų. Nurodytai išvadai nedaro poveikio vėliau tarp valstybės ir trečiojo asmens sudaryti sandoriai, kurių pagrindu trečiasis asmuo įsigijo dalį palikėjo turto. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo G. B. yra sąžininga dalies palikėjo turto įgijėja, tačiau tai nereiškia, kad ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai neturėtų būti naikinami visa apimtimi.
Dėl bylos baigties
61. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančiomis visų palikimo perėjimo valstybei liudijimu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytoje dalyje, pripažįstant negaliojančiomis tiek 2018 m. rugsėjo 26 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo po palikėjo mirties 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei pinigines lėšas su priklausančiomis palūkanomis, tiek 2022 m. birželio 8 d. Papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo po palikėjo mirties 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, kad kitoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).
63. Byloje nenustatyta neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotos institucijos netinkamas procesinis elgesys, ieškovas taip pat civilinėje byloje neįrodinėjo neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovų nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po brolio A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 26 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Nr. 7132, išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., dėl valstybės paveldėtų 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų su priklausančiomis palūkanomis, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“, priklausiusių mirusiajam A. G. pagal 2018 m. birželio 14 d. integruoto kliento informacijos išrašą iš mokesčių administravimo informacinės sistemos.
Pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 8 d. Papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Nr. 4771, išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., dėl valstybės paveldėtų 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.