Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

2.Atsakovė Valstybės Įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodę, kad susipažinus su patikslintu ieškiniu darytina išvada, kad jis tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu analogiškas pirminiam ieškiniui – papildomai atsiranda tik naujas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 8 d. papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą lieka aktualūs atsakovo atsiliepime 2022 m. spalio 19 d. išdėstyti motyvai, kuriuos VĮ Turto bankas palaiko juos pilna apimtimi, taip pat atmestinas reikalavimas ir dėl papildomo liudijimo pripažinimo negaliojančiu. 2022 m. spalio 19 d. atsiliepime VĮ turto bankas nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo VĮ Turto bankas. 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu antstolis Dalius Traigys informavo apie skolininko N. G. turtines teises į skolininko mirusiojo brolio A. G. vardu registruotą turtą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą. Minėtas patvarkymas taip pat siųstas ir ieškovui. VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ąjį notaro biurą ir notaras 2018 m. rugsėjo 26 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Viešo aukciono būdu valstybės paveldėtas turtas parduotas ir 2022 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas G. B. Pastebėtina, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog pagal Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro Edgaro Normanto išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusiojo A. G. turtą paveldėjo valstybė. Kaip minėta, šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise nebepriklauso valstybei – perleistas G. B. Minėta aplinkybė žinoma ieškovui, nes prie ieškinio pridėtuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra išviešinta G. B. nuosavybės teisė. Ieškovas N. G. ieškinyje teigia, jog po A. G. mirties atsiradusį palikimą ieškovas priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad N. G. būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas VĮ Turto bankas gavęs antstolio D. Traigio patvarkymą, prieš kreipdamasis į notarą, 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į ieškovą klausdamas ar bus vykdomos palikimo priėmimo procedūros (prašoma teismo atnaujinti terminą palikimui priimti ar teikiamas pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu), tačiau ieškovas nesiėmė atitinkamų veiksmų. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog N. G. neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Pažymėtina, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą buvo 2018 m. spalio 8 d. nuvykta į adresu (duomenys neskelbtini), surašytas turto apžiūros aktas bei paliktas pranešimas ieškovui, raginant jį nedelsiant susisiekti su VĮ Turto banko atstovais, tačiau ieškovas nesusisiekė. Pažymėtina, jog A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktą. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog N. G. turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Pastebėtina, jog N. G. tam, kad įgytų palikimą, turėjo jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjo įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad N. G. paveldėjimo teisės atsisakė. Paminėtina ir tai, jog veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko N. G. nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą, nepareiškia valios priimti palikimą, laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad N. G. žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ajį notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimai būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Pažymėtina, jog pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kadangi ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Akcentuotina ir tai, jog palikėjo įpėdinio veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po jo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Akcentuotina ir tai, jog CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjo A. G. mirties dienos. Pažymėtina, jog ieškovas būdamas palikėjo giminaitis neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Šiuo atveju ieškinio senaties pradžios terminą skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė atsakovas, nėra pagrindo, nes paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas ir po gan ilgo laikotarpio, įpėdiniui pateikus notarui visus būtinus dokumentus (Notariato įstatymo 29 straipsnis), be to, ieškovas žinojo apie palikėjo mirties dieną ir nuo tada jam turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad šiuo atveju yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog palikėjo A. G. palikimą priėmė vienas asmuo, t. y. atsakovas, o ieškovas per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškinio pateikimui. Taip pat informuojame, jog vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151p.), VĮ Turto bankas patyrė ir apmokėjo išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu ir turto registracija. registracija. Tai, kad VĮ Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusio palikėjos turtu, turi būti priteisiamos patvirtinta ir teismų praktika analogiškose bylose (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2343-723/2017). Kaip minėta, ginčo turtas 2022 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jau perleistas naujajam savininkui G. B., t. y. svarstytina ar nurodytas tinkamas atsakovas byloje – nebūdamas turto savininku, VĮ Turto bankas neturi ir procesinių teisių nagrinėjamoje byloje. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, atsakovas prašė: 1) atmesti prašymą dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo; 2) atmesti kaip nepagrįstą prašymą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro, 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; 3) civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant ir atsiųsti neįsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją.

3.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1054 nustatyta, kad valstybei atstovauja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai; kai minėtas turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti kitai valstybės institucijai ar įstaigai; valstybei atstovauja ši institucija ar įstaiga. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir (ar) vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). VMI nėra gavusi pranešimo apie palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nebuvo ir nėra pradėta, VMI neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-304-494/2023 priimti teismo nuožiūra, bylą parengiamajame ir bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiuose nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

4.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad NŽT 2018 m. spalio 1 d. gautas VĮ Turto banko 2018 m. spalio 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėtų žemės sklypų“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „<...> valstybė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. pagrindu, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusiam A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausiusias ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) <...> siunčiame Jums Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro 2018 m. rugsėjo 26 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopiją“. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 1/2 dalį iš bendro 0,5000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį iš bendro 0,7000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ nustatyta, kad 1/2 dalis iš bendro 0,5000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalis iš bendro 0,7000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso Lietuvos Respublikai, taip pat nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant pašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į 1/2 dalį iš bendro 0,5000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir į 1/2 dalį iš bendro 0,7000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. kovo 21 d. duomenimis, 1/2 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. kovo 15 d. priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypo plotas – 0,5000 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. kovo 21 d. duomenimis, 1/2 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. kovo 15 d. priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypo plotas – 0,7000 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas, ginčydamas 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 8 d. papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą po palikėjo mirties. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas N. G. būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pažymėtina, jog A. G. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktą. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog N. G. turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Pastebėtina, jog N. G. tam, kad įgytų palikimą, turėjo jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjo įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad N. G. paveldėjimo teisės atsisakė. Paminėtina ir tai, jog veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko N. G. nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad N. G. žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Konkrečiu atveju, ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilniaus rajono 6 -ajį notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimai būtų negaliojantys bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Palikėjo įpėdinio veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po jo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti palikėjo turto nuosavybės teise. Ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjo A. G. mirties dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas būdamas palikėjo giminaitis neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Šiuo atveju ieškinio senaties pradžios terminą skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė Lietuvos valstybė, nėra pagrindo, nes paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas ir po gan ilgo laikotarpio, įpėdiniui pateikus notarui visus būtinus dokumentus, be to, ieškovas žinojo apie palikėjo mirties dieną ir nuo tada jam turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad šiuo atveju yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog palikėjo A. G. palikimą pagrįstai priėmė Lietuvos valstybė, o ieškovas per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškinio pateikimui. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5.Trečiasis asmuo G. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. nusipirko iš valstybės 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama 14 830,00 Eur. 2022 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko iš valstybės 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama 1 153,00 Eur. Nurodyto turto pirkimo metu G. B. neturėjo ir negalėjo turtėti duomenų apie išdėstytus ieškovo reikalavimus. Turto perleidimo teisėtumą patikrino notarai, tvirtindami minėtas sutartis. Apie ieškovo reikalavimus nežinojo iki gaudama iš teismo ieškinį su priedais. Dėl to G. B. yra sąžininga minėto turto įgijėja. Kadangi minėtos G. B. sutartys byloje nėra ginčijamos, be to ji yra sąžininga nekilnojamųjų daiktų įgijėja, prašo palikti nurodytą nekilnojamąjį turtą jos nuosavybėje ir ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, teismo posėdžiuose trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

8.Atsakovės VĮ Turto banko atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepimą. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškinys atmestinas. Ieškovas patvirtino, kad palikimo priėmimo faktas turi įvykti, kreipiantis į notarą. Ieškovas patvirtino, kad jis kreipėsi į notarą, tačiau notaro įkainiai jam buvo nepriimtini. Liudijimo, išduoto valstybei, išlaidos nesiekia 20,00 Eur. Net ir gaudamas minimalų atlyginimą, ieškovas galėjo priimti tokias išlaidas. Byloje ieškovas naudojasi savo advokato paslaugomis, todėl nėra remtinas asmuo. Yra praleistas vienerių metų senaties terminas. Ieškovui buvo žinoma apie brolio mirtį (duomenys neskelbtini), todėl senaties terminas pasibaigė 2017 m. Net skaičiuojant nuo 2018 m. liudijimo išdavimo valstybei, ieškinys vis tiek laikytinas paduotu praleidus senaties terminą. Senaties terminas svarbus, nes užtikrina šalių teisinį stabilumą. Šiai dienai dalis turto yra perleista trečiajam asmeniui. Aplinkybę, kad nėra pagrindo ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas pripažįsta. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu paveldėto turto liudijimą, bet neginčija pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas patvirtino, kad visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini), visą korespondenciją gaudavo, tačiau negavo antstolio ir VĮ Turto banko pranešimų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokias normas pažeidė notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus. Ieškovas nenurodė nei vieno CK numatyto pagrindo, kuriuo ginčija sandorius. Ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovui apie valstybės palikimo priėmimą buvo pranešta 2018 m. gegužės 18 d. Ieškovas nepriėmė palikimo po brolio mirties, nes visai nesirūpino savo teisėmis, todėl turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Ieškovas pradėjo ginčyti išduotą liudijimą tik po 7 m. CK 1.80 straipsnis netaikytinas, nėra teisės normos, pagal kurią būtu galima teigti, kad turtą paveldėjo ne savininkas. Taikytina CK 5.62 straipsnis. Ieškovas pats pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose matyti, kad turtas įregistruotas valstybės vardu nuo 2018 m. Teisės į turtą buvo išviešintos viešame registre, kitaip traktuoti negalima. Aplinkybės negali būti įrodinėjamos supaprastintai, kai atsakovas yra valstybė.

9.Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Dalimi žemės sklypų disponuoja valstybė, kurie bus įtraukti į žemės fondą. Valstybė dabar yra įregistravusi patikėjimo teisę į minėtus sklypus. Ieškovas žinojo, kada mirė jo brolis, žinojo, kaip turi priimti palikimą, tačiau nepriėmė. Ieškovas nenurodė pagrindų, kuriais sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.