- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 2-2343-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01454-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atsiliepime suformuluotą savarankišką reikalavimą dėl patirtų išlaidų iš ieškovo priteisimo, tretysis asmuo – A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1) panaikinti 2017-01-24 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1-1026;
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po savo sutuoktinės J. K. mirties 2015-10-22 faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti ½ dalį buto, unikalus Nr. 4194-8000-3019:0005, esančio (duomenys neskelbtini), Bukiškių k., Vilniaus r. sav.
1.Ieškinyje nurodė, kad ieškovo sutuoktinė, mirusi 2015-10-22, santuokos metu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1992-06-04 privatizavo butą, unikalus Nr. 4194-8000-3019:0005, esantį (duomenys neskelbtini), Bukiškio k., Vilniaus rajone. Po sutuoktinės mirties ieškovas susirgo ir per tris mėnesius nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Vėliau buvo sudaręs sutartį su advokatu, kuris paveldėjimo klausimų nesutvarkė ir negrąžino ieškovui originalių buto dokumentų. Apie tai, kad ½ dalį buto buvo nuspręsta perimti valstybės vardu paveldėjimo teise, ieškovas nebuvo informuotas. Mano, kad notarė nepagrįstai išdavė palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1-1026, į ½ dalį nurodyto buto, pažeidžiant ieškovo teises į palikimą, likusį po sutuoktinės mirties. Ieškovas faktiniu valdymu po sutuoktinės J. K. mirties pradėjo valdyti visą butą juo betarpiškai naudodamasis, jį tvarkydamas, prižiūrėdamas ir mokėdamas priklausančius mokesčius. Ieškovas ir šiuo metu gyvena bute su sūnumi A. K..
Atsiliepimas
2.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto banko“, atsiliepimu į ieškinį (b.l. 20-23) prašė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Tenkinus ieškinį, prašo priteisti iš ieškovo 42,63 Eur valstybės patirtų ir apmokėtų išlaidų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu J. K. turtu. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras.
3.Teismo posėdžio metu ieškovas J. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad po žmonos mirties labai pablogėjo sveikata, atsidūrė ligoninėje. Po žmonos mirties jis toliau gyvena tame bute. Sūnus gyveno atskirai - nuomojo butą. Po žmonos mirties jis už visas komunalines paslaugas mokėjo. Prižiūrėjo butą kaip savo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė Z. M. prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškovas palikimą po žmonos mirties priėmė faktiniu valdymu. Nesutinka dėl atsakovo reikalavimo priteisti 42,63 Eur valstybės patirtų ir apmokėtų išlaidų.
4.Tretysis asmuo A. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nepretenduoja į mamos palikimą. Tėvas teisme pasakė teisybę.
5.Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
6.Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teismas, vertindamas įrodymus, privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo J. K. sutuoktinė J. K. mirė 2015-10-22 (b. l. 14-16). Jų santuoka buvo sudaryta 1978‑09‑30, o santuokos metu palikėja 1992-06-04 Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 310 įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. 4194-80000-3019:0005, esantį Vilniaus r. sav., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 27). I. J. K. iki ir po sutuoktinės J. K. mirties gyveno minėtame bute, mokėjo ir šiuo metu moka mokesčius už butą (b. l. 12). Po sutuoktinės mirties ieškovas dėl savo sunkios sveikatos būklės ir teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po sutuoktinės J. K. mirties 2015-10-22 ieškovas J. K. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Palikėjos ir ieškovo sūnus A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Pareiškėjas ieškinyje suformulavo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl konkretaus nekilnojamojo turto palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu, t.y. dėl nurodyto buto. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, t.y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą iš dalies ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė sutuoktinės palikimą faktiniu valdymu.
Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties 2015‑10-22, jos palikimą priėmė ieškovas J. K., pradėjęs turtą faktiškai valdyti, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Dėl šios priežasties tenkinamas ieškinio reikalavimas panaikinti 2017-01-24 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1-1026. Turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusioji neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turtą paveldėti, o atsisako ir pan. Lietuvos A. T. yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Bylos medžiaga nustatyta, kad nors ir valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, spynos nepakeistos, raktus nuo buto turi ieškovas, tuo turtu jis naudojasi ir t.t.
Atsakovės savarankiškas reikalavimas tenkinamas visiškai.
7.Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovo J. K. valstybės patirtas išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu palikėjos turtu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ne tik klausimas dėl ieškinio reikalavimo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą tenkinimo, bet ir reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas išnagrinėjo ir atsakovės savarankišką reikalavimą ((duomenys neskelbtini) str. 7 d.).
Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 42,63 Eur išlaidų dėl buto perėmimo ir šios išlaidos patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 29-40).Pareiškėjas,kaip sąmoningas ir protingas asmuo privalėjo veikti apdairiai,nelaukti tol,kol jo buto dalis atiteks valstybei,sudarė tokią situaciją,kad atsakovas patyrė nepagrįstų išlaidų dėl turto priėmimo kai to galima buvo išvengti.Išlaidų kaltė tenka pareiškėjui. Teismui nustačius, kad ieškovas priėmė palikimą ir yra buto savininkas, o atsakovė patyrė išlaidas dėl ieškovo neveikimo, kuomet jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, būtent ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovei patirtas išlaidas dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo (CK 4.37 str., 4.47 str. 2 p., 6.245 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina atsakovės reikalavimą ir priteisia atsakovei iš ieškovo 42,63 Eur patirtų išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
8.Ieškovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 220,02 Eur sumai (b.l. 47). Nors šiuo atveju ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovė yra Lietuvos valstybė, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra finansuojama iš valstybės biudžeto bei tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d., bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,259-270 straipsniais, 443str.,444 str. 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties 2015-10-22 priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2017-01-24 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1-1026.
Tenkinti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), savarankišką reikalavimą ir priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42,63 Eur (keturiasdešimt du eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu palikėjos turtu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.