- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-732-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01958-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Daitra“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daitra“ dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Daitra“ 1478,59 Eur palėptų defektų šalinimo išlaidų, 250 Eur, sumokėtų UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, taip pat prašė priteisti iš atsakovės 33,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovės 2020-08-29 už 15700,00 Eur įsigijo automobilį, juo naudojosi pagal paskirtį, t. y. važinėjo 40 dienų, nuvažiavo daugiau kaip 3000 km, 2020-10-08 važiuojant automobilis sugedo. Diagnostikai ir remontui ieškovas išleido viso 1478,59 Eur. Laikė, kad automobilis turėjo paslėptų pavarų dėžės defektų, be to, sugedo ir termostatas, kurį teko keisti, todėl manė, kad remonto išlaidas turėtų atlyginti atsakovas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovui pardavė automobilį be trūkumų, automobilis praėjo techninę apžiūrą. Visus automobilio priežiūros darbus, dėl kurių buvo su ieškovu susitarę, įmonėje atliko. Automobilis buvo 4 metų senumo, nuvažiavęs per 170 000 km, gamintojas automobiliui teikia garantiją 3 metams arba 100 000 km, eksploatuojant automobilį po garantinio laikotarpio jokių garantijų niekas neduoda, nes automobilio dalys dėvisi ir sugesti gali bet kas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Esminiai teismo argumentai:
3.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas nupirko iš atsakovės automobilį, kuris buvo naudotas keturis metus, automobilis jau buvo nuvažiavęs 171300 km. Ieškovas nurodė, kad atvažiavęs apžiūrėti automobilio, važiuodamas juo pamatė automobilio skydelyje užrašą „check“, apie tai paklausė pardavėjo atstovo, jam buvo paaiškinta, kad užrašas prietaisų skydelyje reiškia, kad automobiliui reikia atlikti techninį aptarnavimą, t. y. pakeisti paskirstymo, grandinę, pakeisti variklio tepalus, oro, kuro ir tepalo filtrus, atsakovės atstovas ieškovui pažadėjo visus minėtus darbus atlikti ir atlikti automobilio techninę apžiūrą. Nors ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovas darbų neatliko, o tiesiog ištrynė automobilio kompiuteryje tam tikrus duomenis, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė.
3.2. Pažymėtina, kad atliekant jau minėtą techninį aptarnavimą, jokie darbai su automobilio pavarų dėže nėra atliekami, automobilio prietaisų skydelis nerodė jokių perspėjimų apie galimą pavarų dėžės gedimą, nėra jokių duomenų, kad automobilis pardavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo pavarų dėžės defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
3.3. Ieškovas automobilį įsigijo 2020-08-20, o trūkumai išaiškėjo 2020-10-08, per tą laiką ieškovas automobiliu nuvažiavo daugiau kaip 3000 km. Naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui. Šiuo atveju, gamykla naujam, neeksploatuotam automobiliui suteikia 3 metų arba 100 000 km garantiją. Ieškovas nusipirko automobilį, kuris buvo intensyviai naudotas 4 metus, akivaizdu, kad automobilį naudojant gali dėvėtis ir gesti jo detalės, kas ir nutiko šiuo konkrečiu atveju.
3.4. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad ieškovui atsakovė pardavė techniškai tvarkingą automobilį, tinkamą naudoti pagal jo paskirtį. Intensyviai naudojant automobilį, detalės, kurios dėvisi naudojant galėjo sugesti, tačiau tokio būsimo gedimo atsakovė negalėjo numatyti, todėl teismas nelaiko to paslėptu trūkumu, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismo sprendimas prieštarauja nuosekliai suformuotai teismų praktikai. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti trūkumų egzistavimo faktą, o atsakovo pareiga yra įrodyti, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio trūkumai galėjo ar atsirado būtent ieškovui tinkamai ar netinkamai eksploatuojant automobilį.
4.2. Atsakovei neįrodinėjant, kad trūkumai nebuvo paslėpti, ginčo dėl to ir negalėjo kilti, nes pagal išplėtotą kasacinio teismo praktiką defektai, kurie yra neakivaizdūs (pavarų dėžės gedimas buvo nustatytas tik atlikus kompiuterinę diagnostiką ir išardžius pavarų dėžę, o termostato blogas veikimas paaiškėjo prasidėjus šaltajam sezonui ir taip pat nustatytas specializuotame servise), kurių šalis nežinojo ir negalėjo žinoti laikomi paslėptais. Paslėptus trūkumus nuo akivaizdžių (matomų) skiria esminės aplinkybės susijusios su šalies galėjimu neturint specialių žinių, įgūdžių, įrankių ar technikos jas pastebėti ir/ar identifikuoti.
4.3. Sprendimo motyvas, kad atsakovei, kaip naudoto daikto pardavėjai nekyla atsakomybė todėl, kad automobilį naudojant jis gali dėvėtis ir gesti jo detalės, nėra įrodytas šioje byloje, nes pirma, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti trūkumai (pavarų dėžės ir termostato gedimas) buvo sąlygoti natūralaus nusidėvėjimo, nors pagal teismų praktiką būtent jam tenka tokia pareiga. Antra, teismo išvada nėra paremta jokiais motyvais, kad naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui. Trečia, sprendimo motyvas, kad automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas yra teismo nuomonė, kuri nėra niekuo motyvuota. Teismo išvada, kad 3 000 km. eksploatacija per beveik 2 mėnesius yra intensyvi, laikytina nepagrįsta. Ketvirta, tokie teismo motyvai prieštarauja suformuotai teismų praktikai - daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
4.4. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, jog „ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovė darbų neatliko, o tiesiog ištrynė automobilio kompiuteryje tam tikrus duomenis, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė“, todėl privalėjo vertinti šiuos atsakovės pateiktus įrodymus patikimumo ar galimo suklastojimo prasme, tačiau to nepadarė. Ieškovui akivaizdu, kad jo surinkti ir su 2021-09-07 prašymu pateikti įrodymai bei 2021-09-07 teismo posėdžio metu pateikti papildomi paaiškinimai susiję su PVM sąskaitų faktūrų datomis, PVM sąskaitose faktūrose neidentifikuotomis prekėmis ir paslaugomis, tai pat jų kiekio (pvz. alyvos) neatitikimu, kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo ir galimo suklastojimo, tačiau teismas jų netyrė ir dėl to nepasisakė.
4.5. Ieškovas pažymėjo teismui, kad ieškovo ir atsakovės 2020-08-29 sudaryta Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis ir iš jos kilęs ginčas vertintinas per vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau teismas net nevertino ir nepasisakė dėl to ar ieškovo ir atsakovės ginčui taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos, bonus pater familias elgesio standartas bei nenagrinėjo šių normų taikymo sprendžiant šalių ginčą. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad atsakovė yra verslininkė, kuriam sutartinės atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 d.)
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovo Ž. S. apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Daitra“ prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pardavė transporto priemonę su paslėptais defektais; atsakovė ieškovui pardavė tvarkingą automobilį, kuris gali dalyvauti eisme, ieškovo nurodytas gedimas - automatinės pavarų dėžės, termostato defektai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dėl to, kad automobilis (jo dalys, mazgai) dėl naudojimo natūraliai nusidėvėjo. Tai kad atsakovė byloje nepasisakė, jog ieškovo nurodyti defektai nelaikytini paslėptais, nereiškia, kad tokie trūkumai apskritai egzistavo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ir už juos atsakingas pardavėjas (atsakovas). Atsakovė byloje pagrindė, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį, tinkamą naudoti pagal paskirtį.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškovas privalėjo teismui įrodymus, kad automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo pavarų dėžės defektą, neveikė termostatas, jo eksploatuoti nebuvo galima. Tuo tarpu atsakovė pagrindė aplinkybes, kad pardavė tvarkingą automobilį. Atsakovė byloje teigė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, defektai buvo nulemti transporto priemonės mazgų, dalių natūralaus dėvėjimosi, intensyvaus eksploatavimo. Teismas priimdamas sprendimą įvertino faktinę aplinkybę, kad ieškovas automobilį įsigijo 2020-08-20, trūkumai išaiškėjo 2020-10-08, per tą laiką automobilis nuvažiavo daugiau kaip 3000 km. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui.
5.3. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai pavarų dėžės ir termostato trūkumus nelaikė paslėptais defektais. Tai, kad pavarų dėžės gedimas buvo nustatytas atlikus kompiuterinę diagnostiką ir išardžius pavarų dėžę, o termostato blogas veikimas paaiškėjo prasidėjus šaltajam sezonui nereiškia, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu gedimai egzistavo, buvo nuslėpti nuo pirkėjo. Ieškovas įsigijo tvarkingą transporto priemonę su atlikta technine apžiūra, kuri patvirtina, kad transporto priemonė gali dalyvauti eisme, su tokia transporto priemone Ieškovas važiavo, ja naudojosi, nuvažiavo 3000 km.
5.4. Be to, apklausiamas teismo posėdyje, ieškovas nurodė, kad automobilio apžiūros metu veikė automobilio salono aušinimas, todėl prasidėjus šaltajam sezonui, paaiškėjęs termostato blogas veikimas negali būti laikomas paslėptu trūkumu, nes nėra pateikta į bylą įrodymų, kad atsakovė būtų keitusi, remontavusi termostatą, atlikusi kokius nors veiksmus susijusius su šia detale. Ieškovas visiškai nepagrįstai nenori pripažinti fakto, kad jis pirko nenaują automobilį ir negali tikėtis nepriekaištingo jo veikimo ar, kad tokiam automobiliui nereikės jokių investicijų dėl jo vienų ar kitų dalių natūralaus nusidėvėjimo.
5.5. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų, kad jis neįrodė, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, pirkimo - pardavimo metu turėjo pavarų dėžės ar kitų trūkumų. Ieškovas įsigytą automobilį galėjo naudoti pagal paskirtį tiek pardavimo metu, tiek vėliau, tačiau atsakovė negali užtikrinti dalių natūralaus dėvėjimosi pasekmių ir būti atsakingu už ieškovo patirtas išlaidas po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nesant duomenų, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais trūkumais.
5.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovės surinkti ir su 2021-09-07 prašymu pateikti įrodymai bei 2021-09-07 teismo posėdžio metu pateikti papildomi paaiškinimai susiję su PVM sąskaitų faktūrų datomis, PVM sąskaitose faktūrose neidentifikuotomis prekėmis ir paslaugomis, tai pat jų kiekio (pvz. alyvos) neatitikimu, kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo ir galimo suklastojimo, tačiau teismas jų netyrė ir dėl to nepasisakė. Šiuos dokumentus atsakovė pateikė ir teismas 2021-09-07 teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės aiškinosi dėl kokios apimties remonto, aptarnavimo šalys buvo susitarusios iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, leido pasisakyti šalims dėl pateiktų įrodymų, susijusių su atliktais remonto darbais. Ieškovas byloje patvirtino, kad atsakovė atliko sutartus automobilio remonto, aptarnavimo darbus ir šie darbai nebuvo susiję su pavarų dėže, termostatu. Pirmosios instancijos teismas surinktų byloje įrodymų pagrindu darė pagrįstą išvadą, kad atsakovui atliekant techninį aptarnavimą, jokie darbai su pavarų dėže nebuvo atliekami.
5.7. Ieškovas teigia, jog teismas nekvalifikavo šalių teisinių santykių kaip vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties, kurios šaliai - pardavėjui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Nesutiktina, kad teismas neįvertino ar netinkamai įvertino atsakovo elgesį sąžiningo pardavėjo aspektu. Tai, kad ieškovas yra vartotojas, nereiškia, kad vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir jam negalioja CPK įtvirtintas rungimosi, dispozityvumo principai (CPK 12 str., 13 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų nesąžininga vykdydama sutartinius santykius, o pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumą būtų išnagrinėjęs netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl parduoto daikto (naudoto automobilio) trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės 2020-08-29 16.30 val. įsigijo naudotą (4,5 metų senumo) automobilį Landrover Discovery Sport, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 700 Eur. Automobilio rida – 171 300 km. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad informacijos apie automobilio trūkumus nėra. 2020-10-30 ieškovas iš V. S. IĮ pirko pavarų dėžės detalę, sumokėjo 110,00 Eur. 2020-11-16 ieškovas UAB „Aukščiausia pavara“ už automobilio remonto paslaugas sumokėjo 653,59 Eur. 2020-10-14 UAB „Autohaus“ sudarytame automobilio defektavimo akte nurodoma, kad neveikia greičio dėžės tepalo slėgio vožtuvas. Ieškovas dėl automobilio paslėptų defektų 2021-01-08 kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pripažino ieškovo reikalavimą nepagrįstu. Ieškovas apie tai, kad rengiamasi atlikti automobilio defektaciją, atsakovės vadovą informavo 2020-10-14 ir 2020-11-04 SMS žinutėmis, 2020-12-03 SMS žinute informavo, kad yra sugedęs termostatas. 2020-10-30 ieškovas sumokėjo 50,00 Eur UAB „Autopretenzija“ už konsultacijos paslaugas. 2021-04-13 ieškovas sumokėjo 200,00 Eur UAB „Autopretenzija“ už konsultavimą ieškiniui. 2020-11-09 30 ieškovas iš V. S. IĮ pirko pavarų dėžę, sumokėjo 420,00 Eur. 2020-12-18 ieškovas sumokėjo 235,00 Eur už termostatą ir jo pakeitimą. 2020-10-20 AKDC automobilio apžiūros akte nurodoma, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką, nustatyta, kad reikalingas automatinės greičių dėžės keitimas arba remontas. Autoplius.lt skelbime nurodoma, kad visureigis Land Rover Discovery Sport pagamintas 2016-03 mėn. 2020-11-23 ieškovas pateikė atsakovei pretenziją raštu, 2020-12-21 pateikė pakartotinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovė automobilį įsigijo 2020-07-10 Belgijoje iš privataus asmens. 2020-08-29 automobiliui Šiaulių techninių apžiūrų centre atlikta techninė apžiūra, nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninės apžiūros galiojimo data - iki 2022-08-29. Atsakovės vadovo 2020-08-10 prašymu automobiliui servise UAB „SROS“ numatyti atlikti darbai- pakeisti variklio paskirstymo remontinį komplektą, pakeisti variklio oro, kuro, tepalo filtrus, pakeisti variklio tepalus, išardžius variklio paskirstymo remontinį komplektą, nuspręsta pakeisti variklio turbiną. UAB „SROS pagal 2020-08-27 PVM Sąskaitą-faktūrą A Nr.08017193 atlikti darbai - paskirstymo grandinės pakeitimas, turbinos montavimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi nustatė, jog atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę, kuria buvo įmanoma naudotis pagal tiesioginę paskirtį.
11. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
12. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
13. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ straipsnis).
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo-pardavimo metu ieškovė atsakovei pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, o atsakovė jokių rašytinių automobilio trūkumų nenurodė.
15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirma, ieškovas įrodžius trūkumų egzistavimo faktą, atsakovė neįrodė, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo, t. y. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio trūkumai galėjo ar atsirado būtent ieškovui tinkamai ar netinkamai eksploatuojant automobilį. Apelianto nuomone, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Antra, atsakovei neįrodinėjant, kad trūkumai nebuvo paslėpti, ginčo dėl to ir negalėjo kilti, nes pagal išplėtotą kasacinio teismo praktiką defektai, kurie yra neakivaizdūs (pavarų dėžės gedimas buvo nustatytas tik atlikus kompiuterinę diagnostiką ir išardžius pavarų dėžę, o termostato blogas veikimas paaiškėjo prasidėjus šaltajam sezonui ir taip pat nustatytas specializuotame servise), kurių šalis nežinojo ir negalėjo žinoti laikomi paslėptais. Trečia, sprendimo motyvai, kad atsakovei, kaip naudoto daikto pardavėjai nekyla atsakomybė todėl, kad automobilį naudojant jis gali dėvėtis ir gesti jo detalės, nėra įrodytas šioje byloje, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti trūkumai (pavarų dėžės ir termostato gedimas) buvo sąlygoti natūralaus nusidėvėjimo, jog naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui, kad automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas yra nemotyvuota teismo nuomonė, yra nepagrįsti. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Ketvirta, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, jog „ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovė darbų neatliko, o tiesiog ištrynė automobilio kompiuteryje tam tikrus duomenis, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė“, todėl privalėjo vertinti šiuos atsakovės pateiktus įrodymus patikimumo ar galimo suklastojimo prasme, tačiau to nepadarė. Penkta, ieškovas yra vartotojas, tačiau teismas net nevertino ir nepasisakė dėl ginčui taikytinų vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normų, taip pat neatkreipė dėmesio, kad atsakovė yra verslininkė, kuriam sutartinės atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 d.).
16. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo aspektu pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentą dėl įrodinėjimo naštos, atkreipia dėmesį, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2020-10-30 iš V. S. IĮ pirko pavarų dėžės detalę, sumokėjo 110,00 Eur. 2020-11-16 ieškovas UAB „Aukščiausia pavara“ už automobilio remonto paslaugas sumokėjo 653,59 Eur. 2020-10-14 UAB „Autohaus“ sudarytame automobilio defektavimo akte nurodoma, kad neveikia greičio dėžės tepalo slėgio vožtuvas. 2020-12-03 ieškovas SMS žinute informavo atsakovę, kad yra sugedęs termostatas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pastebi, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį galiojo privalomoji techninė apžiūra atlikta 2020-08-29 Šiaulių techninių apžiūrų centre, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninės apžiūros galiojimo data iki 2022-08-29. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja / plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytas trūkumas, kad po dviejų mėnesių po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, automobilyje neveikia greičio dėžės tepalo slėgio vožtuvas, o po trijų mėnesių - 2020-12-03 (ieškovas informavo atsakovę), kad yra sugedęs termostatas negali būti vertinamas kaip esminiai automobilio trūkumai, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovas automobilį apžiūrai (kompiuterinei diagnostikai) pateikė 2020 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei po 6 savaičių nuo automobilio pirkimo dienos. Pakartotinė automobilio diagnostika atlikta 2020-11-16 dar praėjus 4-5 savaitėm, nustatyti gedimai ir atliktas automobilio gedimų pašalinimas. Akcentuotina, kad per šį daugiau nei po dviejų mėnesių laikotarpį ieškovas pravažiavo 3563 km (automobilio rida pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 171 300 000 km., automobilio rida kompiuterinės diagnostikos UAB „Aukščiausia pavara“ metu nurodyta 174 863 km). Vertinant laikotarpį ir pravažiavimo dydį, spręstina, kad beveik 1,5 – 2,5 mėnesių laikotarpis nėra tas laiko tarpas, kad galėtų konstatuoti faktą, jog automobilis sugedo iš karto / staiga po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kaip jau ištirta, automobiliu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, tai yra automobilis užsivedė ir važiavo, automobilio techninė apžiūra galiojo, pirkėjas automobilį apžiūrėjo, išbandė, pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus.
21. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo nustatyta, kad ieškovas atvažiavęs apžiūrėti automobilio prieš jį perkant, važiuodamas juo pamatė automobilio skydelyje užrašą „check“, apie tai paklausė pardavėjo atstovo, jam buvo paaiškinta, kad užrašas prietaisų skydelyje reiškia, kad automobiliui reikia atlikti techninį aptarnavimą, t. y. pakeisti paskirstymo, grandinę, pakeisti variklio tepalus, oro, kuro ir tepalo filtrus, atsakovės atstovas ieškovui pažadėjo visus minėtus darbus atlikti ir atlikti automobilio techninę apžiūrą. Atsakovė visus šiuos darbus atliko, papildomai dar pakeitė automobiliui turbiną, automobilis praėjo techninę apžiūrą ir buvo parduotas ieškovui techniškai tvarkingas, ką ir nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu.
22. Tai, kad ieškovas nurodo, jog teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, jog „ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovė darbų neatliko, o tiesiog ištrynė automobilio kompiuteryje tam tikrus duomenis, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė“, tačiau nevertino atsakovės pateiktų įrodymų patikimumo ar galimo suklastojimo prasme, nesudaro apeliacinės instancijos teismui vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Nors ieškovas apeliuoja į atsakovės nesąžiningumą, nurodydamas, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta 1000 Eur mažesnė suma, nei ieškovas mokėjo, kas neva įrodo, jog atsakovo bando išvengti mokesčių valstybei, taip pat teigia, jog atsakovė pateikė į bylą sąskaitas, kurios nėra susijusios su byla, tačiau šios ieškovo nurodomos neesminės aplinkybės nepatvirtina ir neįrodo atsakovės nesąžiningumo, kuris būtų lėmęs ir įtakojęs ieškovo apsisprendimą pirkti naudotą automobilį būtent iš atsakovės.
23. Apeliaciniame skunde nenurodoma, jog nustatyti gedimai yra esminiai, ekonominiu požiūriu nėra tikslinga jų šalinti dėl didelių sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismas, grįždamas prie įrodinėjimo pareigos ir naštos paskirstymo, primena, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ir buvo nustatyti gedimai, tačiau jie buvo nustatyti po beveik pusantro mėnesio laikotarpio, o remontuotas automobilis dar po mėnesio, po 3500 km pravažiavimo. Gedimas dėl termostato atsirado dar vėliau, todėl laikyti, kad šie gedimai buvo paslėpti ir atsakovė apie juos žinojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad šių aplinkybių ieškovas ir neįrodė. Be to, ieškovo nurodomos patirtos naudoto automobilio trūkumų šalinimo išlaidos – 1478,59 Eur sudaro tik 9 proc. viso naudoto automobilio vertės (ieškovas nurodo, kad mokėjo 1000 Eur daugiau (15 700 Eur) nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovė to neneigė).
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi Civilinio kodekso nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
26. Taigi, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į formuojamą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo įgytas naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo, o vėliau, dėl natūralaus susidėvėjimo, kas savaime suprantama, o ne dėl atsakovės kaltės atsiradusius daikto trūkumus, ieškovas pašalino atitinkančiomis protingumo kriterijus sąnaudomis.
27. Ieškovas apeliaciniame skundė teigia, jog jis yra vartotojas, tačiau teismas net nevertino ir nepasisakė dėl ginčui taikytinų vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normų, taip pat neatkreipė dėmesio, kad atsakovė yra verslininkė, kuriam sutartinės atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 d.).
28. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pretenzijas dėl įsigyto naudoto automobilio trūkumų, kurie atsirado po tam tikro laiko nuo jo įsigijimo, nagrinėjo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir pripažino ieškovo reikalavimą nepagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ginčui taikytinų vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normų, kadangi nagrinėjo ginčą esamų ir turimų įrodymų apimtyje. Tai, kad atsakovė yra verslininkė, tačiau nesant jokių įrodymų, kad naudotas automobilis neatitiko jam įprastų reikalavimų automobilio įsigijimo metu ir kurį laiko po jo, ir kad automobilyje jo įsigijimo metu buvo paslėpti trūkumai, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu nepagrįstais ar neatitinkančiais aktualios kasacinio teismo praktikos.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad jo įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų įprastų kokybės reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovas automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Nenustačius atsakovės atsakomybės pagrindų, turtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas. Kita vertus, apeliantas civilinės atsakomybės sąlygų ir neįrodinėjo, tik nurodė, kad patyrė, praėjus kuriam laikui po automobilio įsigijimo ir jo eksploatavimo, išlaidas.
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir teisingai nustatė, jog atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovui parduotos transporto priemonės trūkumų.
31. Apibendrinant konstatuojama, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos 544,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Ž. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovės UAB „Daitra“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.