- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-336-891/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. RV-25-2325 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir E. M. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistojo E. M. gynėjo skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį – E. M. nusikalstamą veiką dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis perkvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu už BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šią paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda ir paskyrė galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (753,01 Eur) dydžio baudą. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. rugsėjo 10 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus ½ bausmės – 2024 m. gruodžio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. RV-25-2325 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį, rekomenduodama jam toliau tęsti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, dalyvauti intervencinėse priemonėse, nuosekliai vykdyti jam rekomenduojamas resocializacijos priemones, išlaikyti motyvaciją teigiamiems elgesio ir mąstymo pokyčiams.
3. Dėl šio Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuteistasis E. M. pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatuodamas, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistasis E. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį, taip pat Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį.
4.1. Nuteistasis E. M. skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuo nuosprendžio priėmimo ir jo įsiteisėjimo „non bis in idem“ principas nebeleidžia asmeniui prikaišioti jo padaryto nusikaltimo sunkumo, nusikaltimo rūšies ar kitaip bloginti jau nuteisto ir bausmę atlikinėjančio asmens teisinę padėtį tais pagrindais, kuriais jis jau yra teismo nuteistas, nes tai būtų baudimas pakartotinai.
Šalies argumentai
4.2. Skunde teigiama, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodoma, jog per paskutinį bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, žiūri televizijos programas, mokosi užsienio kalbų, jo elgesys vertintinas teigiamai. Atlikdamas bausmę jis aktyviai dalyvavo mąstymo ir elgesio korekcijos programose, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę. Jis turi gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodytos aplinkybės dėl jo asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
4.3. Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje teigiama, kad teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos. Pasak nuteistojo, akivaizdu, kad Lygtinio paleidimo komisija, teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Nors jis yra pateikęs Vilniaus kalėjimo vyresniojo specialisto E. T., kuris su juo bendrauja betarpiškai ir gerai jį pažįsta, 2024 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. RV-25-2362, kurioje padaryta išvada, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, bet Lygtinio paleidimo komisija teigia atvirkščiai, tai yra, kad nėra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nepateikia jokių kontrargumentų. Nuteistojo vertinimu, jis nuo pat bausmės pradžios daro viską, ką tik gali, todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ne trumpalaikė. Formalioji BVK 82 straipsnio 4 dalies sąlyga – akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – neabejotinai yra išpildyta.
4.4. Nurodoma, kad vertinant jo atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, jog BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus kalėjimo sudarytame pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime 2024 m. vasario 12 d., naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog per bausmės atlikimo laikotarpį buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų / įverčių akivaizdus mažėjimas, iš 85 balų iki 73 balų, net 12 balų. Per bausmės atlikimo laikotarpį 12 balų nusikalstamo elgesio rizikos taškų / įverčių sumažėjimas yra laikomas akivaizdžia pažanga. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Tuo tarpu Lygtinio paleidimo komisija nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos nenagrinėjo ir jų nevertino, tik nurodė, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Svarbu pažymėti, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tačiau iš Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo turinio yra akivaizdu, jog Lygtinio paleidimo komisija vertino išimtinai tik jo priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.
4.5. Taip pat teigiama, kad Lygtinio paleidimo komisija ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, dėl to jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas siūlomų intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, taip pat apsauginiai veiksniai. Lygtinio paleidimo komisijos nutarime šios aplinkybės nepaminėtos, komisija neįsigilino į jo asmens bylos duomenų visetą, tokiu būdu esmingai suvaržydama jo teisę į lygtinį paleidimą. Esant akivaizdžiai pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nebelieka būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Anot nuteistojo, visuotinai pripažįstama, kad laisvės atėmimas yra „ultima ratio“, o nepagrįstas atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą ne tik nesuderinamas su humanizmo principais, bet ir neskatina bausmę atliekančių asmenų pasitaisyti.
4.6. Pasak nuteistojo, jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius bei pastovius ryšius su savo artimaisiais (žmona, vaikais). Jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, jis turi gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Taip pat išėjęs į laisvę turėtų darbą – turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinį raštą, kad išėjus į laisvę bus priimtas į darbą, be to, jis ir dabar vykdo individualią veiklą, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko yra prilyginta darbinei. Į mėnesį uždirba 370 Eur, iš kurių po 80 Eur kas mėnesį pagal numatytą grafiką dengia skolą valstybei. Paleistas į laisvę ketina gyventi (duomenys neskelbtini), broliui nuosavybės teise priklausančiame name, iš karto išėjęs į laisvę planuoja dirbti. Taigi, turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme. Pasak nuteistojo, šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamą elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai, pavyzdžiui, nutartys bylose Nr. 1S-673-209/2012, 1S-21-211/2013, 1S-248/2013, TS-77-1011/2023 ir kt.
4.7. Skunde pažymima, kad atsisakydamas tenkinti jo skundą, teismas šį veiksnį vertino visiškai paviršutiniškai ir formaliai, o esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams, kurių jis negali pakeisti. Skundžiamos teismo nutarties argumentas, jog teismas, skirdamas 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį apylinkės teismo požiūrį, kad, nepaisant jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, jo lankytų socialinės reabilitacijos programų, kitų teigiamai jo asmenybę apibūdinančių veiksnių, lygtinis paleidimas negalės būti taikomas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, pasak E. M., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja šia nepagrįsta nutartimi paneigia bet kokią galimybę taikyti jam probaciją ir apskritai paneigia šio instituto esmę.
4.8. Akcentuojama, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas nekeičia teismo paskirtos bausmės – lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau atlieką visą jam teismo paskirtą bausmę su didžiuliais laisvės apribojimais, yra prižiūrimas, o jo atžvilgiu būtų taikoma dar ir intensyvi priežiūra, bei teismo ir probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai. Nepateisinus lygtiniu paleidimu suteikto pasitikėjimo asmuo grąžinamas į pataisos įstaigą pakartotinai atlikti tą bausmės dalį, kurią jis atlikinėjo lygtinio paleidimo sąlygomis, t. y. su ženkliais laisvės apribojimais. Todėl, netgi taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, be to, lygtinio paleidimo sąlygos, poreikio save išlaikyti aspektu (kalėjime asmuo maitinamas ir nemoka komunalinių mokesčių), priežiūros ir grėsmės bausmę atlikti pakartotinai aspektu – yra netgi griežtesnėmis nei bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje. Lygtinio paleidimo institutas realizuoja visuomenės interesą integruoti bausmę atlikusį asmenį į visuomenę. Pasak E. M., skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta tai, kad jo lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
4.9. Anot nuteistojo, lygtinis paleidimas, atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Oficialiai skelbiama valstybės politika bausmių vykdymo klausimais deklaruoja, jog turi būti didinama lygtinai paleidžiamų nuteistųjų dalis, kas taip pat, atitinkant formaliuosius reikalavimus, sukuria teisėtus lūkesčius. Jis atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus. O lygtinio paleidimo komisijos samprotavimai nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl prieštarauja EŽTT suformuluotai taisyklei, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pvz. drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria buvo tenkintas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, teikimo Nr. TS-108-951/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-531-888/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-529-317/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-103-397/2023 ir kt.).
Šalies argumentai
4.10. E. M. manymu, lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Remiantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinti. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai, visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabrėžiama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-526-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-124-806/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys bylose Nr. TS-118-1155/2023, TS-7-1123/2024, TS-28-1011/2024 ir kt. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis galiojančiais teismų precedentais ir taip nepažeidinėti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio, diskriminuoti jį kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu ir taip nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio bei priimti teisingą sprendimą. Pasak E. M., skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Nesivadovauti rekomendacijos REC(2003)22 nuostatomis ir manyti, kad tai tėra tik gairės, kurioms galima nusižengti, jeigu nacionaliniai įstatymai tokių nuostatų nenumato, nuteistojo nuomone, kategoriškai negalima.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo E. M. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
8. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. M. atlieka 7 metų 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę. Šios nutarties priėmimo dieną nuteistasis jau yra atlikęs pusę paskirtos bausmės (šis terminas suėjo 2024 m. gruodžio 10 d.), tačiau jis sutinka ir su tuo, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadinasi, atitinka formaliąją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, susijusią su atliktos bausmės dalimi. Tačiau, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami tik tie nustatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. 2024 m. rugpjūčio 23 d. atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo E. M. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
9. Skunde nuteistasis E. M. nurodo, jog tiek Lygtinio paleidimo komisijos nutarime, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje netinkamai įvertinta jo asmenybė, elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, nusikalstamo elgesio rizikos pažanga ją mažinant, taip pat priimti sprendimai nemotyvuoti, pažeidžiantys Europos Komisijos rekomendacijas ir teisėtų lūkesčių principą. Su šiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
10. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu), kurių jis negali pakeisti. Vis dėlto, nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, pirmosios instancijos teismo aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, kiek kartų jis teistas, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus ir pan. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius jo teistumus ir dabartines jo padarytas nusikalstamas veikas bei jo nekritišką požiūrį į jas (Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2124 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) pažymima, kad asmuo linkęs neigti savo padarytas nusikalstamas veikas, kaltę perkeldamas netinkamai susiklosčiusioms situacijoms, ten buvusiems aplinkiniams, lengvabūdiškai neprisiimdamas atsakomybės).
11. Skunde E. M. teigia, kad jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinamas išimtinai teigiamai, tačiau, kaip matyti iš areštuoto asmens bylos duomenų, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis ir neturi, 2022 m. gegužės ir spalio mėnesiais buvo tris kartus baustas papeikimais (areštuoto asmens b. t. II, 2 d., b. l. 4, 11, 54), tai yra bausmės atlikimo metu buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimai. Pastaruoju metu nuteistasis stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų taisyklių (2024 m. balandžio 8 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuo 2024 m. birželio 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, toliau vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2024 m. sausio 26 d. yra pripažinta darbine veikla, mokosi kalbų, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse ir kt.). Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, nepaisant daromų teigiamų pokyčių, nuteistasis išlieka labiau save teigiamai vertinantis bei yra pastebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, lengvabūdiškumui, negebėjimui numatyti savo elgesio pasekmes, vis dar stebimas abejingas ir pasyvus požiūris į kylančius sunkumus; bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pakankamai orientuotas į socialiai priimtinų elgesio modelių projektavimą, socialiai palankių sąlygų kūrimą, stebima būdinga asmens orientacija ties trumpalaikiais tikslais bei savo asmeninių poreikių tenkinimu, stebimas vis dar gana kategoriškas nuteistojo mąstymas su būdingu požiūrio nelankstumu. Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo teismui pateiktą po Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo surašytą Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto E. T. 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymą apie nuteistojo E. M. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą, kurioje padaryta išvada, kad nuteistasis E. M. daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nurodė, kad ir Lygtinio paleidimo komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo E. M. taikymo, vertino, jog nuteistasis daro tam tikro lygio pažangą, tai atsispindi ir iš areštuoto asmens byloje esančių duomenų, todėl nėra pagrindo nesutikti su Lygtinio paleidimo komisijos nutarime padaryta išvada, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, jog būtų galima teigti, kad įvyko ženklūs asmenybės pokyčiai ir asmuo daugiau nenusikals. Su šiais argumentais bei padarytomis išvadomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Be to, pažymėtina, kad pateikta pažyma yra surašyta to paties specialisto kaip ir Socialinio tyrimo išvada ir yra išimtinai susijusi tik su nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimu, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, taigi pateikta vertinant tik tam tikras su nuteistuoju susijusias aplinkybes ir duomenis, reikšmingus sprendžiant šį konkretų klausimą, o ne visumą lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, kurias minėtas specialistas nurodė būtent Socialinio tyrimo išvadoje.
12. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinime 2024 m. vasario 12 d., naudojant OASys metodiką, per bausmės atlikimo laikotarpį nustatytas jo nusikatamo elgesio rizikos taškų / įverčių akivaizdus mažėjimas – nuo 85 balų iki 73 balų, tačiau nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, jog 2024 m. vasario 12 d. buvo atliktas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 13 d. atlikus rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, Vilniaus kalėjime, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. kovo 4 d. atlikus pakartotiną rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. rugpjūčio 23 d. atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nenurodant nusikalstamo elgesio rizikos balais. Visgi, net ir tuo atveju, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų sumažėjusi taip, kaip nurodoma skunde, ji vis vien išlieka vidutinė, o vertinant tokią aplinkybę kartu su visais duomenimis, reikšmingais sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, ji nėra pakankama išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. RV-25-2325 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra buvo priimtas vienbalsiai, tai yra visiems penkiems Lygtinio paleidimo komisijos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymą nuteistajam E. M.. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog E. M. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumais, dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių tolimesnio taikymo, rekomenduojamų resocializacijos priemonių nuoseklaus vykdymo bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos stiprinimo ir išlaikymo, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga tęsti resocializacijos priemonių taikymą nuteistajam E. M. esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
14. Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nors valstybėje ir stengiamasi skatinti alternatyvių laisvės atėmimo bausmei bausmių taikymą, tačiau kiekvieną kartą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendžiama individualiai. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
15. Nuteistasis skunde kaip formuojamą teisminę praktiką nurodo Vilniaus bei Kauno apygardų, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, kurios išvardintos šios nutarties aprašomojoje dalyje. Atsakant į šį skundo argumentą pastebėtina, jog precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Vertinant kiekvieną iš nurodomų nutarčių tapatumo aspektu, nurodomose nutartyse teismų nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamu atveju. Be to, minima teisminė praktika skunde nėra analizuojama faktinių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo aspektu, įvertinant nuteistojo E. M. byloje nustatytų aplinkybių visumą, ne tik nurodant išaiškinimus atskirai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog apylinkės teismas priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą, nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštarauja teismų praktikai. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.
16. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo E. M. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, įvertinant ir tai, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, savo elgesį keičia teigiama linkme, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, net ir su intensyvia priežiūra. Todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.