Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-02-12 nutarimo Nr. RV-25-475 panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024-02-12 nutarimu Nr. RV-25-475 (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam V. D. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2018-04-06 nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 str. 2 d., 260 str. 3 d., 265 str. 1 d., paskira galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-24 nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2018-04-06 nuosprendžio dalį, kuria V. D. nuteistas pagal BK 179 str. 2 d., šią veiką perkvalifikavo į BK 179 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, taip pat iš naujo subendrinęs bausmes paskyrė galutinę subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2016-09-29; bausmės pabaiga – 2027-09-29. Neatliktos bausmės dalis 2024-02-07 – 3 metai 7 mėnesiai 22 dienos; 2/3 dalys teismo paskirtos bausmės atlikta 2024-01-29. V. D. lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 str. 2 d., įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad V. D. nepasižymi polinkiu atsiriboti nuo socialinės aplinkos, geba užmegzti įvairaus pobūdžio ryšius, diferencijuoja asmenis pagal artumo, pasitikėjimo lygį, teigia turintis draugų, iš kurių sulaukia palaikymo bei visokeriopos pagalbos. Vertinimo metu pastebėta, kad nuteistasis save pateikia išskirtinai tik iš teigiamos pusės, neįvardina neigiamų savybių, kurias norėtų koreguoti, menkina savo atsakomybę nusikalstamuose veiksmuose. Tai leidžia kelti prielaidas apie nuteistojo savivaizdžio neadekvatumą, polinkį pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nenumatant savo elgesio tolimesnių pasekmių, kas gali būti siejama su nuteistojo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Pastebima, kad nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, siekis išlaikyti savo statusą dabartinėje socialinėje aplinkoje. Nuteistasis linkęs neigti savo elgesio ar būdo bruožų sąsajas su nusikalstamumu, stokoja įžvalgų, kas galėtų jam padėti formuoti socialiai atsakingo ir brandaus žmogaus įgūdžius. Bausmės atlikimo metu pastebimos impulsyvumo prielaidos: siekdamas savo tikslų linkęs veikti „čia ir dabar“ principu, būdingos subjektyvios pozicijos oponentų atžvilgiu. Susidūrus su frustruojančiais dirgikliais, gali pasireikšti impulsyvios/ gynybiškos reakcijos. Analizuojant V. D. nusikalstamo elgesio ypatumus, pastebima, kad teisės pažeidimai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų. Įsitraukęs į nusikalstamą veiką, sąmoningai veikdamas bei laikydamasis konspiracijos, jis neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Nuteistasis negebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodo tam tikrą socialinį neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veiklas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių, peržengti ribas. Vertinimo metu nestebima, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamą elgesį iš objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iš asmeninių savo bei savo artimųjų požiūrio taško. Stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiąja, visuomenine prasme. Šiuo metu reiškia tam tikro lygmens pritarimą dėl asmeninės kaltės ar atsakomybės dėl nusikalstamumo, tačiau teismo nuosprendžiuose nurodoma, jog V. D. kaltę neigė. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Mąstymo ypatumai lankstumu nepasižymi, nuteistasis turi savo nuomonę ir linkęs jos laikytis, visgi išlieka prielaidos, jog esant įtikinamiems argumentams, nuteistasis ilgainiui gali būti pajėgus vystyti socialinį dialogą.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo V. D. skundas tenkintinas. Skundžiamas Nutarimas naikintinas ir V. D. taikytinas lygtinis paleidimas.

Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. D. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 str. 1 d. 3 p., nes jis yra nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų įvykdymą ir atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 bausmės dalis buvo atlikta 2024-01-29. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu – kiek daugiau negu 3 metai 6 mėnesiai.

Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 str. 1 d., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Vertinant V. D. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki Kauno apygardos teismo 2018-04-06 nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu ir atlieka, nebuvo teistas. Taigi, teigti, kad V. D. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo susiformavę, nėra pagrindo. Nors V. D. įvykdyta ir BK 260 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas, veika įvykdyta bendrininkų grupe, tačiau, teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

2024-01-10 socialinio tyrimo išvadoje be kita ko, nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. įvykdė šias numatytas socialinės reabilitacijos priemones:

2019-02-07-2019-05-07 baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas;

nuo 2019-05-03 iki 2019-06-14 lankė meno terapijos grupę;

nuo 2019-06-28 lankė savęs pažinimo grupę;

2020-03-27 dalyvavo pozityvaus užimtumo užsiėmime „Meditacinis mandalų spalvinimas ir diskusija“;

2021-12-08 kviestas pirminiam psichologiniam vertinimui atvykus į įstaigą, supažindintas su psichologinių paslaugų teikimo tvarka ir galimybėmis; poreikis psichologinei pagalbai nenustatytas, tačiau rekomenduojama skatinti nuteistojo atsakomybės už savo elgesį prisiėmimą ir įžvalgas, kaip jo asmeniniai sprendimai įtakojo jo dabartinę padėtį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu Vilniaus pataisos namuose, stebimas nuteistojo įsitraukimas į tam tikras pozityvias veiklas ir priemones, reikalauja gilesnės analizės, tokių priemonių pasirinkimo paaiškinimui, pastebėta tam tikra pasyvi kontrolė iš nuteistojo pusės reikalaujant intervencinių priemonių; nuteistasis paskatintas save realizuoti prasmingoje darbinėje veikloje, tokiu būdu vykdant tam tikrus pokyčius sietinus su rizikos valdymu, ugdyti ir palaikyti finansinio raštingumo įgūdžius;

nuo 2022-11-21 iki 2023 m. birželio mėnesio dalyvauja neformalaus švietimo veikloje –lankė anglų kalbos būrelį;

2023 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo baldžiaus specialybę;

2023-05-10 dalyvavo „Nacionalinio instituto Socialinės integracijos“ programoje „Aš esu pokytis“ 8-uose grupiniuose nerimo valdymo užsiėmimuose (12 valandų). 2023-04-12 dalyvavo savanorės vedamuose grupiniuose užsiėmimuose rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyviais medžiagas vartojantiems asmenims;

2023-04-06 nuteistajam įteikta pažyma apie jo dalyvavimą 24 akademinių valandų užsiėmimuose tema „Psichologinė savęs analizė grupėje (Socialinė ir psichologinė integracija)“, kurios pravedė Vilniaus šeimos centro atstovas;

2023-07-04 nuteistajam įteikta pažyma apie jo dalyvavimą teisinio ugdymo mokymuose tema „Šeimos teisė“, išklausė 13 teorinių ir praktinių mokymo valandų;

2023-07-12 įstaigos psichologo pateiktais duomenimis V. D. nuo 2023-03-09 lanko individualią intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė “. Nuteistasis šiuo metu yra pabaigęs apie du trečdalius intervencinės priemonės kurso; dalyvavimo metu žymėtinas V. D. atvirumas, polinkis į tiek savo paties padaryto nusikaltimo, tiek nusikalstamumo apskritai gilesnį aptarimą, geba įvertinti ir savo neigiamų savybių bei nuostatų įtakos dalį tiek nusikaltimo, tiek kitų aktualių problemų kontekste;

nuo 2023-07-13 iki 2023-10-02 dalyvavo 22 iš 24 akademinių valandų trukmės psichologinėje „Potrauminio streso sindromo įveikimo“ programoje, kur ugdė emocinį intelektą bei potrauminio streso įveikimo įgūdžius, kurie itin svarbūs užmezgant socialinius ryšius ir prisitaikant visuomenėje; užsiėmimų metu analizavo save, mokėsi savęs pažinimo būdų, išmoko naujų traumos į veikos technikų bei įgijo socialinių įgūdžių;

nuo 2023-06-07 iki 2023-09-25 dalyvavo 10 akademinių valandų trukmės socialinių užsiėmimų programoje „Priklausomybė-Liga“, kurių metu buvo supažindintas su priklausomybės liga, jos poveikiu žmonių gyvenimams, taip pat supažindintas su priklausomybės sprendimo būdais;

dalyvavo 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose, kurių metu sužinojo asmeninių finansų valdymo bazinius principus, susipažino su investavimo bei taupymo, skolų valdymo ir išlaidų planavimo būdais ir pritaikė žinias praktinėj užduotyje. Taip pat dalyvavo 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, kurių metu sužinojo naujus, efektyvius viešojo kalbėjimo įgūdžius ir jų pritaikymo būdus, ugdė savęs prezentacijos įgūdžius bei pritaikė juos praktinėje užduotyje;

2023-08-04 baigė įstaigos psichologo vestą individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Psichologo pastebėjimu nuteistojo dalyvavimas intervencijoje vertinamas kaip sėkmingas. Intervencinės priemonės pradžioje stebėtas polinkis stengtis pateikti save iš gerosios pusės, dažnai lyginant save su kitais nuteistaisiais ir pabrėžiant aspektus, kuriais, savo subjektyviu vertinimu, jis iš jų išsiskiria gerąja prasme, užsiėmimų metu niekada nesistengė vengti atsakomybės ar neigti savo veiksmų, buvo pakankamai supratingas, kalbėdamas apie savo nusikalstamos veikos žalą aplinkiniams. Intervencijos metu nuteistasis stengėsi nuosekliai bendrauti atvirai, užsiėmimų metu į kiekvienos užduoties analizę įsitraukė pilnavertiškai; geba priimti grįžtamąjį ryšį ir jį pritaikyti. Dalyvavimo eigoje tobulino gebėjimą įsijausti į kitų žmonių situaciją; užbaigęs priemonę geba geriau ir tiksliau įvertinti, apibūdinti skirtingas emocijas bei tikėtinas jų atsiradimo priežastis; analizuodamas sau pačiam kylančias problemas bei galimus jų sprendimo būdus stiprino mąstymo lankstumą; intervencijos pabaigoje demonstravo galintis ne tik pastebėti jam aktualius dirgiklius bei sunkumus, bet ir įvardinti bei vertinti platesnį galimų alternatyvų spektrą šių sunkumų kontekste; suvokia savo atsakomybės dalį savo veiksmuose bei ilgalaikėse probleminėse srityse; geba nurodyti esminius žingsnius, reikalingus kryptingam šių sričių valdymui; pastebi aktualiausias neigiamas savo savybes, gali susieti jų pasireiškimą su nusikalstamumo rizika; gali įvardinti tiek kokiais konkrečiais būdais mažina savo neigiamų savybių įtaką priimamiems sprendimams, tiek aspektus, kuriuose dar turėtų patobulėti.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jau ilgą laiką jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Čia pažymėtina, kad V. D. bausmės atlikimo metu nuo 2019-09-10 (tuo metu bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje) nebuvo skirta nei viena drausminė nuobauda, nuo 2020-08-31 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Taigi, pripažintina, kad jo elgesio korekcija jau pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais bei šeimoje augančia mažamečiu sūnumi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant V. D. lygtinį paleidimą pažeistas nebus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad V. D. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą materialųjį – ženklios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas tenkintinas – Nutarimas panaikintinas ir taikytinas lygtinis paleidimas.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 3 p. Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1, 2 ir 4 d. 2 p., 364 str. teismas,

nutaria:

Nuteistojo V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-02-12 nutarimą Nr. RV-25-475, kuriuo nutarta netaikyti V. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti V. D., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)– Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, esantis Klaipėdos g. 4, Jonavoje), į kurį jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.