- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- TS-118-1155/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Nuteistasis
- P. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. RV-25-3655 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. B.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, P. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 4 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 25 d. – 4 metai 1 mėnuo 9 dienos, 2/3 paskirtos bausmės atlikta 2023 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. RV-25-3655 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. B.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti P. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 82 straipsnio 4 dalį, rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2023 m. gruodžio mėn.
P. B. geba kontroliuoti negatyvias emocijas, stebimi pakankami savitvardos ir savikontrolės įgūdžiai, tačiau tam tikrų susiklosčiusių gyvenimo situacijų metu gali naudoti netinkamas streso įveikos strategijas. Nuteistasis jaučia poreikį spręsti savo problemas, daugeliu atvejų geba numatyti problemų sprendimo alternatyvas, tačiau patirdavo sunkumų emocinėse situacijose, buvo linkęs ignoruoti savo elgsenos pasekmes plačiąja prasme, labiau orientuotas į savo ir artimųjų poreikius. Nuteistasis turi ateities planų, geba racionaliai strateguoti tikslų įgyvendinimo žingsnius, stebimos tam tikro lygmens prielaidos siekti tikslų, remiantis ankstesnėmis mąstymo schemomis. P. B. bausmės atlikimo metu aktyviai įsitraukdavo į intervencinių priemonių vykdymą, nuosekliai dalyvavo psichologo teikiamose palaikomojo pobūdžio konsultacijose.
Nuteistasis racionalizuoja savo nusikaltimo pasekmių įtaką visuomenei, reiškia abejones bausmių dydžiui, pavojingumo laipsniui. Praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priežiūros sąlygų pažeidimų neužfiksuota. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo vieną kartą baustas už alkoholio vartojimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis bendrauja su įstaigos personalu laikydamasis tinkamų socialinių normų. Už nepriekaištingą, gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, mokymąsi, dalyvavimą sporto renginiuose skatintas 16 kartų. Reiškia pritarimą visuotinai priimtoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, itin palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį ir veikė priešingai teisei.
Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu P. B. elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu. Bausmės atlikimo metu Vilniaus kalėjime stebimas disciplinuotas elgesys ir pastangos teigiamai elgtis. Stebimas įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, teigiamos kriminogeninių rizikos poreikių valdymo prielaidos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje bei tęstiniai ir tikslingi nuteistojo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, Komisija balsų dauguma (4 balsai „prieš“ ir 1 balsas „už“) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Vienas komisijos narys atskira motyvuota nuomone siūlė taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes asmuo aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdė Komisijos rekomendacijas, turi realius ateities tikslus ir jų palaipsniui siekia (asmens b. I d. II t. 57–58 l.).
Šalies argumentai
Nuteistojo P. B. pateiktame skunde prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, deklaruojama, jog jis sutinka su intensyvia priežiūra ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstų paskirti. Skunde nurodyta, kad tokios sritys, kaip gyvenimo stilius ar įsidarbinimas įkalinimo įstaigoje, yra visiškai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, o ne nuo jo. Mokymasis yra prilyginamas darbui, be to, kalėjimas neturi galimybių aprūpinti nuteistuosius apmokamu darbu pagal jų specialybes ir išsilavinimą. Kalėjimo teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami kokie nors darbai. Taigi, nėra jokių sąlygų susirasti darbo kalėjime ir įsidarbinti pagal turimas specialybes. Nuteistieji kreipiasi dėl darbo į kalėjimo administraciją, tačiau gauna atsakymus, kad nėra laisvų darbo vietų, todėl teiginiai dėl darbo paieškos kalėjime yra deklaratyvūs. Jis savo iniciatyva pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai, už ją gauna nuolatines pajamas, moka mokesčius, taip pat moka nustatytą 10 proc. nuo gautų pajamų mokestį į nuteistųjų fondą, o likusias lėšas perveda savo sutuoktinei sumokėti už komunalines paslaugas ir vaikams už mokslus.
Vadovaujantis BVK 80 straipsnio 9 dalimi, laikytina, kad nuobaudai išnykus, nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu jis pasižymėjo vien teigiamu elgesiu, pastaruoju metu neturi drausminių nuobaudų, po paskutinės nuobaudos gavimo praėjo 4 metai ir 7 mėnesiai. Per šį laikotarpį jis elgiasi pavyzdingai, drausmingai, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įgijo net 5 specialybes, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Dėl to du kartus į mėnesį po tris paras yra išleidžiamas trumpalaikei išvykai į namus. Iš viso trumpalaikėms išvykoms į namus buvo išleistas 8 kartus. Taip pat jam buvo leista keturioms valandoms išvykti dalyvauti (duomenys neskelbtini) maratone. Atsižvelgiant į tai, Komisijos teiginiai, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra nepagrįsti.
Jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas į Vilniaus kalėjimą, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rezultatas jam buvo siurprizinis. Jokių tokių rezultatų paaiškinimų jam nepateikė, tik pasiteisino, jog (duomenys neskelbtini) administracija klaidingai atlikinėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, o Vilniaus kalėjime yra taikoma OASys 2 metodika. Pagal šią metodiką nėra galimybės patekti į žemos rizikos kategoriją dėl statinių veiksnių. Jis intensyviai vykdė jam sudarytą socialinės reabilitacijos planą, papildomai dalyvavo daugelyje priemonių, kurios į šį planą nebuvo įtrauktos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. B. skundas tenkintinas, Komisijos Nutarimas naikintinas ir P. B. taikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius laisvės atėmimo bausmės.
P. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 13 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV‑25-3387 (asmens b. I d. II t. 44–56 l.), nustatė, kad P. B. iš viso teistas keturis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, įvykdyti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais, pastebima jų sunkėjimo tendencija. Paskutinį kartą P. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iš esmės už tai, kad turėdamas tikslą platinti, savo naudojamose patalpose laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių dalį nuvežė ir pardavė už 160 Eur. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios P. B. dirbo. Kalėjime neišreiškė noro dirbti, bet pasinaudojo pasiūlyta alternatyva ir dalyvavo socialiniame projekte (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu intensyviai mokėsi, įgijo penkias specialybes. Neišreiškė noro realizuoti įgytas žinias ir praktinius gebėjimus įsidarbinant. Atsiradus galimybei, išreiškė norą vykdyti individualią veiklą. Gavus tam leidimą, P. B. sudaro fizinio aktyvumo ir treniruočių programas, realizuoja jas ir nuosekliai gauna pajamas. 2023 m. balandžio mėn. nuteistasis pateikė bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) bei aiškinamąjį raštą, jog P. B. nuo 2022 m. nuosekliai sudaro sporto programas, siunčia jas centrui, o trumpalaikių išvykų metu centre vedė treniruotes gyvai. Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu P. B. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Taip pat jis pateikė patvirtinimą, kad lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju būtų neterminuotai įdarbintas (duomenys neskelbtini).
Nuteistasis turi sutuoktinę ir vaikus, su jais bendrauja. Lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į šeimos namus, sutuoktinė tam neprieštarauja, pateikė rašytinį sutikimą. Trumpalaikių išvykų metu būna namuose su šeima, jokių pažeidimų ar smurto artimoje aplinkoje atvejų nefiksuota. Taip pat anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikomas lygtinio paleidimo institutas, jokių pažeidimų taip pat nebuvo užfiksuota.
Nuteistasis yra 16 kartų skatintas už gerą ir nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, taip pat 2 kartus baustas drausmine tvarka – 2016 m. lapkričio 24 d. už tvarkos nesilaikymą ir 2019 m. gegužės 14 d. už alkoholio vartojimą (nustatytas 1,96 prom. neblaivumas). Nuteistojo teigimu, jis išgėrė, nes sužinojo, kad pašlijo motinos sveikata, jis nėra vartojęs narkotinių medžiagų, neturi priklausomybės nuo alkoholio. Tačiau nuteistojo atžvilgiu priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad P. B. turėjo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį. Kartu paminėtina, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos užsiėmimuose, po paskutinės paskirtos nuobaudos buvo 6 kartus skatintas, be kita ko, prieš terminą panaikinant šią nuobaudą.
Pirminio vertinimo metu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio vertinimo metu buvo įvertintos sritys, į kurias iki tol nebuvo atsižvelgta, ir buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Vertinimo metu buvo nustatyti šie nuteistojo elgesio kriminogeniniai veiksniai: 1) du statiniai – nusikalstama praeitis (praeityje teistas 3 kartus), nusikalstamo elgesio modelis (finansinė motyvacija); 2) septyni dinaminiai – finansų valdymo sunkumai, ambivalentiškos nuostatos darbo struktūruotoje aplinkoje atžvilgiu, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, narkotinių medžiagų vartojimo atvejai, savęs vertinimo ypatumai, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą bei visuomenę; ir 3) septyni apsauginiai – turi išsilavinimą bei darbo rinkoje paklausias specialybes, galės gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, palaiko gerus tarpusavio santykius su savo artimaisiais, stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų, deklaruoja asmeninę poziciją pakartotinai nenusikalsti, stebimas palankus požiūris į jo atžvilgiu taikomas priemones.
Įvertinęs anksčiau nustatytus duomenis, teismas konstatuoja, jog Komisijos Nutarime padaryta išvada, kad P. B. nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra nepagrįsta. Šios teismo nutarties priėmimo dienai nuteistasis jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu P. B. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme. Nors bausmės vykdymo metu jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka, tačiau po paskutinio įvykdyto pažeidimo praėjo daugiau negu 4 metai, per šį laikotarpį jis itin aktyviai vykdo jo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, taip pat buvo 16 kartų skatintas, be kita ko, prieš laiką panaikinant jam skirtą nuobaudą, išleidžiant jį iš kalėjimo trumpalaikėms išvykoms namo, dalyvavimui maratone. Pastebėtina, kad jokių su tuo susijusių pažeidimų neužfiksuota. Taigi, nuteistasis pateisindavo kalėjimo viršininko parodytą pasitikėjimą juo. P. B. pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, teigia, jog skirta griežta bausmė yra jam gera pamoka ateičiai.
P. B. turi patvirtintą gyvenamąją vietą – lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į savo šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) patvirtintą savo sutuoktinės sutikimą su tuo, jog lygtinio paleidimo atveju P. B. gyventų su ja ir vaikais anksčiau nurodytu adresu. Nuteistasis artimai bendrauja su sutuoktine ir vaikais, trumpalaikių išvykų metu būna su jais jų šeimos namuose.
Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės integracijos programose, įvairiuose mokymuose, psichologo konsultacijose ir kt. Bausmės atlikimo metu P. B. įgijo penkias specialybes, dalyvavo socialiniame projekte, vykdo individualią veiklą – sudaro fizinio aktyvumo ir treniruočių planus, kuriuos realizuoja (duomenys neskelbtini), trumpalaikių išvykų metu vedė ten treniruotes gyvai. Tą patvirtina bendradarbiavimo sutartis ir minėto centro aiškinamasis raštas. Tuo tarpu realias nuteistojo gaunamas pajamas pagrindžia jo pateikti išrašai. Be to, P. B. pateikė ir (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad lygtinio paleidimo atveju su juo būtų sudaryta neterminuota darbo sutartis. Taip pat paminėtina, kad nuteistojo atžvilgiu nėra išduotų vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo.
Iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus ir rodo jo teigiamą motyvaciją. P. B. realios pastangos mokytis, dirbti, gauti pajamas teisėtu būdu, itin aktyviai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, nuteistasis pakeitė mąstymą bei požiūrį teigiama linkme, kas kartu vertintina kaip sėkminga jo integravimosi visuomenėje pradžia. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog toliau P. B. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Komisija Nutarime nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių lygtinio paleidimo instituto taikymas P. B. atžvilgiu būtų neteisingas ar nepagrįstas.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nuteistojo P. B. skundas tenkintinas, Komisijos Nutarimas panaikintinas, o nuteistajam P. B. taikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kartu teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 87 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. RV-25-3655 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. B.“ ir taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
Išaiškinti P. B., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba, į kurią jis turi atvykti per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.