Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4144 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, J. J. paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 14 d. Bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 13 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2023 m. rugsėjo 13 d.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: atsižvelgiant į tai, kad yra teistas pirmą kartą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, turi stabilią darbinę patirtį laisvėje, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, todėl siūlo taikyti lygtinį paleidimą.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmę nuo 2020 metų atlieka lengvosios grupės sąlygomis, užsiima individualia darbine veikla ir gauna pajamas, Komisijos rekomendacijas vykdė. Manytina, jog asmuo suprato savo klaidas ir tolesnę bausmę gali atlikti nestruktūruotoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. J. skundas tenkintinas.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo J. J. skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo J. J. asmens bylą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių J. J. būtų negalima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo J. J. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad J. J. yra nuteistas subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, du trečdalius šios bausmės jis atliko 2023 m. rugsėjo 13 d., tokiu būdu nuteistojo J. J. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. Taip pat BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-4009 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad J. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema. Tokiu būdu darytina išvada, kad J. J. atitinka ir šį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalų lygtinio paleidimo kriterijų. Vis dėlto, Nutarime, aptariant lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam motyvus, nurodyta, kad Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu būdu Komisija iš esmės nepripažino, jog nagrinėjamu atveju yra įstatymo numatyta formali sąlyga lygtinio paleidimo taikymui – akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra numatyta kaip alternatyvi sąlyga tam, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – sąlygai, kurią nuteistasis J. J. akivaizdžiai atitinka. Tokiu būdu Komisija savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš esmės motyvavo netinkamai, neatsižvelgdama į tai, kad J. J. nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir kad tokiu atveju įstatymas nereikalauja akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, šioje dalyje teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų ir kad Komisija netinkamai įvertino jo nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant.

Vis dėlto, pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai, kad nuteistasis J. J. šiuo atveju atitinka minėtus kriterijus, dar nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, t.y. nuteistasis turi atitikti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Taigi, nuteistojo elgesio dinamika valdant savo nusikalstamo elgesio riziką, nors šiuo atveju, J. J. nusikalstamo elgesio rizikai esant žemai, nėra būtina pripažinimui, kad nuteistasis atitinka formalų lygtinio paleidimo kriterijų, vis tiek yra svarbi vertinant, ar galima šiuo atveju konstatuoti esant materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų.

Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje, aptariant J. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą ir jo dinamiką, nurodyta, kad 2017 m. kovo 27 d. J. J. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas bei nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2018 m. rugsėjo 5 d. atlikus pakartotinius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus, buvo nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. spalio 21 d. ir 2023 m. vasario 23 d. Alytaus pataisos namuose atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes bei nuteistojo elgesį, dalyvavimo resocializacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenis, 2023 m. gruodžio 6 d., atliekant rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, Vilniaus kalėjime nustatyta (išliekanti) žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu J. J. patvirtino savo gyvenamąją vietą bei įsidarbinimo galimybę paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju. Nuteistasis aktyviai įsitraukia į individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą. Turi įgijęs keletą profesinių kvalifikacijų. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje 6 kartus buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimai. Pastaruoju metu nuteistasis stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių, nuostatos darbinei veiklai teigiamos, jis vykdo individualią veiklą, kuri prilyginat darbinei veiklai. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. J. J. 7 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Apibendrinant galima teigti, kad J. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema. Siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus nuteistojo tęstinis įsitraukimas į resocializacijos procesą: dalyvavimas intervencinėse priemonėse, nuoseklus jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas, kryptingos į pokytį orientuotos motyvacijos stiprinimas bei išlaikymas. Šias socialinio tyrimo išvadoje nurodytas rekomendacijas atkartojo ir Komisija skundžiamame Nutarime. Vis dėlto, teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad Komisija iš esmės nepateikė konkrečių argumentų, kodėl tolesnis nuteistajam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas yra neįmanomas lygtinio paleidimo atveju, vykdant nuteistojo probaciją. Nutarimą Komisija iš dalies motyvavo nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių, darančių įtaką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nurodyti sunkumai atpažįstant problemas, neteisėti problemų sprendimo būdai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, impulsyvus elgesys, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios bei tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu. Nuteistasis savo skunde teigė, kad Komisija suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nepateikė argumentų, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad pati Komisija Nutarime pažymėjo, kad nuteistasis žino ir supranta savo būdingų bruožų ir nusikalstamumo ryšį, nepasižymi suvokimo stoka vertindamas savo asmenines savybes bei būdo bruožus, geba identifikuoti sunkumus, kurie sąlygojo neteisėtą ir nusikalstamą elgesį, analizuodamas ankstesnį gyvenimo būdą, nuteistasis nėra linkęs neigti savo nusikalstamų veiksmų, geba išreikšti asmeninę atsakomybę, pripažįsta pagrindines problemines sritis, skatinusias jo nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, kad nuteistasis pasižymėtų esminiais jį į nusikalstamą elgesį pastūmėjusių savo asmeninių savybių suvokimo ar vertinimo trūkumais, tokiu būdu nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad tolesnė nuteistojo elgesio korekcija yra įmanoma tik įkalinimo sąlygomis.

Skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis įvykdė ankstesnes Komisijos jam pateiktas rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą, pirmą kartą 2023 m. kovo 27 d. Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir pateikė šią rekomendaciją: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Tiek iš Nutarimo, tiek iš asmens bylos duomenų matyti, kad šias rekomendacijas J. J. įvykdė: 2023 m. dalyvavo savanorės psichologės asistentės vestuose 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ ir 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose, 2023 m. rugsėjo 11 d. dalyvavo Vilniaus kalėjimo psichologo vestoje paskaitoje, skirtoje paminėti Pasaulinį savižudybių prevencijos dieną, nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. lankė programą „Tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymosi grupėje“, dalyvavo 4 užsiėmimuose, 2023 m. liepos 20 d. jam įteiktas UAB „Militra“ sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas pagal pirmosios pagalbos mokymo programą. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. J. rekomendacijų vykdymo laikotarpiu aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: viktorinose, kryžiažodžių sprendime, žaidžia krepšinį, futbolą, tęsė individualią veiklą. Nuo 2023 m. lapkričio 24 d. pradėjo dalyvavimą psichologo vykdomoje intervencinėje priemonė „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Iki šiol nuo atvykimo į įstaigą noriai kreipėsi ir dalyvavo keliose palaikomojo pobūdžio konsultacijose pagal poreikį. Taigi, nuteistasis nuosekliai įvykdė Komisijos jam anksčiau pateiktas rekomendacijas. Pažymėtina, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose ir iki tol. Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte nurodyta, kad, remiantis 2017 m. kovo 28 d. sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano reabilitacijos priemonių vykdymo analize, J. J.: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; 2018 m. baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“; 2018 m. baigė (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą; 2019 m. baigė meno terapijos programą R.A.K.T.A.S.“; (duomenys neskelbtini) 2020 m. įgijo (duomenys neskelbtini), 2021 m. (duomenys neskelbtini), o 2022 m. (duomenys neskelbtini) specialybes; 2020 m. baigė „Narkomanijos prevencijos, ugdant streso įveikos įgūdžių psichoedukacijos ir kognityvinės elgesio intervencijos metodu“ programą; 2021 m. dalyvavo „Biblijoterapijos“ užsiėmimuose; nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo ir baigė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą „Įžanginė grupė“, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Šių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš esmės nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios dėjo pastangas valdyti jam aktualius kriminogeninius veiksnius ir mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, o ne tik formaliai pradėjo tai daryti siekdamas lygtinio paleidimo, komisijai pateikus atitinkamas rekomendacijas.

Savo skunde nuteistasis taip pat teigia, kad Komisija Nutarime iš esmės suabsoliutino jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, į privalomų atsižvelgti aplinkybių visumą be kita ko įeina ir padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, todėl šią aplinkybę vertinti privaloma. Šiuo atveju J. J. yra nuteistas už iš viso 6 nusikalstamas veikas – jis tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, du apysunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais ar šaudmenimis, ir vieną sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Nors jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas nuteistąjį J. J. charakterizuoja neigiamai, vis dėlto sutiktina su jo skundo argumentu, kad padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas negali tapti absoliučiu pagrindu asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi akivaizdu, jog įstatymas ir tokias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims yra numatęs galimybę taikyti lygtinį paleidimą, jei jie atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistajam J. J. buvo paskirta ilga – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios didžiąją dalį – daugiau nei 7 metus paskirtos bausmės – jis šiuo metu jau yra atlikęs. Taip pat pažymėtina, kad J. J. anksčiau nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pirmą kartą su pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, bei už dabartinius nusikaltimus buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo daryti prielaidų, kad nuteistasis iki pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo buvo linkęs gyventi nusikalstamą gyvenimo būdą, pelnytis pragyvenimui neteisėtais būdais, nėra pagrindo išvadoms apie J. J. nusikalstamo elgesio sistemingumą ar pakartotinumą, nusikalstamų veikų sunkėjimą.

Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad nuteistasis laisvėje turėjo gana nemažą darbinę patirtį – SODRA duomenimis dirbo apie (duomenys neskelbtini), ilgiausiai dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), po to dirbo įvairiose kitose darbovietėse trumpesnius laikotarpius. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nors iš pradžių siūlomo darbo atsisakė (už tai buvo du kartus baustas drausmine tvarka – 2017 m. kovo 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d.), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini). Nuteistajam taip pat (duomenys neskelbtini) buvo leista vykdyti individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jam leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 28 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu ši jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Šią individualią veiklą nuteistasis vykdo ir iki šiol. Nuteistasis taip pat yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvados 4.4 punkte, aptariant nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, nurodyta, kad šiuo metu nuteistajam nėra būdingi finansiniai sunkumai dėl neapmokėtų ieškinių, vykdomųjų dokumentų. Jo nusikalstamos veikos yra siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, kas rodo sunkumus su lėšų gavimo, tvarkymosi, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis, todėl galima teigti, kad šis veiksnys susijęs su nuteistojo padarytomis veiklomis, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistajam pilnai realizavus save darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai būtų svarbus apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką galintis padėti valdyti veiksnys. Teismo vertinimu, nuteistojo bausmės vykdymo metu dedamos akivaizdžios pastangos save realizuoti šioje srityje teikia pagrindo išvadai, kad nurodytas apsauginis veiksnys egzistuoja šiuo atveju, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, negrįš prie bandymų siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, taip pat jau realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis turės prevencinį poveikį sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į tai, kad sunkiausios iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį, susijusį su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo klausimu socialinio tyrimo išvados 4.7 punkte nurodyta, kad apie psichotropinių medžiagų vartojimą nuteistasis paminėjo, kad iki nuteisimo vartodavo kanapes ir hašišą, neturėdamas ketinimų jas platinti. Kokaino pavartojimą apibūdino kaip vienkartinį pabandymą, daugiau jo nevartojęs. Pokalbio metu nuteistasis nevengia analizuoti narkotinių medžiagų vartojimo žalos ar pasekmių visuomenei ar atskiriems asmenims, geba suprasti neigiamą vartojimo poveikį plačiąja prasme. Dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažinęs. Ateičiai deklaruoja blaivų gyvenimo būdą. Įkalinimo vietoje narkotikų vartojimo faktų fiksuota nebuvo. Apie alkoholio vartojimą nuteistasis pasakojo, kad jį vartojo įprastai, nepiktnaudžiavo, tad jokių neigiamų pasekmių nepatirdavo. Vis dėlto 2022 m. balandžio 16 d., apie 22.50 val., patikrinus nuteistojo blaivumą pataisos namuose, buvo nustatytas 0,16 promilės apsvaigimas. Nuteistasis teigė, kad jis padarė teigiamasi išvadas iš savo neigiamos patirties, daugiau alkoholio nevartojo, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. lankė ir užbaigė „Įžanginę grupę“, skirtą blaivybės motyvacijai, dalyvauja savi-pagalbos susirinkimuose AN, AA. Pastaruoju laikotarpiu sunkumai valdyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročius – nestebimi. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas vertina, kad nuteistasis padarė atitinkamas išvadas šioje srityje, ėmėsi priemonių spręsti turimas problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, ir ateityje nebedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų apie ankstesnius teismo parodyto pasitikėjimo nuteistajam pažeidimus – turimais duomenimis ikiteisminio tyrimo metu J. J. buvo taikoma kardomoji priemonė – periodiškas registravimasis policijos įstaigoje ir piniginis užstatas, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2017 m. kovo 14 d., t.y. iki realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, teismo įpareigojimų ar probacijos sąlygų pažeidimų nebuvo fiksuota. Tuo tarpu vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje atliekant bausmę, pažymėtina, kad jis nebuvo nepriekaištingas. Remiantis socialinio tyrimo išvados 5.2 punktu, bausmės atlikimo metu 6 kartus pasireiškė nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatyti taisyklių bei rėžimo reikalavimo pažeidimai, nors nuteistasis buvo ir 7 kartus skatintas. Vis dėlto, pažymėtina, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, paskutinį kartą buvo baustas 2023 m. vasario 22 d., taigi, jau beveik metus yra stebimas gerai disciplinuotas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, taip pat, kaip paminėjo nuteistasis savo skunde, jam ne vieną kartą buvo suteiktas leidimas išvyki į trumpalaikes išvykas už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, kad minėtų išvykų metu būtų fiksuoti kokie nors nuteistojo elgesio taisyklių pažeidimai. Teismo vertinimu, šiuo atveju galima teigti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas, jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitė į gerą, nors nuteistasis praeityje turėjo problemų su disciplina struktūruotoje aplinkoje, tačiau šiuo metu pakankamai ilgą laikotarpį stebimas geras nuteistojo gebėjimas save disciplinuoti, net ir mažiau struktūruotoje aplinkoje laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti bausmės rėžimo ar kitų teisės reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai ir ne visi Komisijos nariai sutiko su lygtinio paleidimo netaikymu nuteistajam J. J.. Priimant nutarimą, tik 2 iš 4 Komisijos narių balsavo už lygtinio paleidimo netaikymą nuteistajam. Nutarime yra pateiktos dviejų kitų Komisijos narių atskirosios motyvuotos nuomonės, kuriomis siūloma taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo J. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likusiu bausmės vykdymo laikotarpiu suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių pasiekti, jog nuteistasis, bausmės terminui pasibaigus, gyventų visavertį gyvenimą, laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų. Tuo pačiu pabrėžtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam bus taikomi probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai. Nuteistajam nepateisinus teismo jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidus jam nustatytas probacijos sąlygas, ar padarius naujų teisei priešingų veikų, lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti panaikintas ir jis grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad J. J. asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, J. J. pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant probaciją, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia nuteistojo J. J. skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą ir J. J. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-25-4144 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. J. ir taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:

1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose;

3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas laisvės atėmimo vietų įstaigoje;

4) nesilankyti tam tikrose vietose;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;

6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.