Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovams L. B., G. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore, išsituokusi,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškimu prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei E. L. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą, nes E. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turint mokestinę nepriemoką, nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. E. L. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – VMI prie LR FM interesus. Be to, pareiškimu VMI prie LR FM taip pat prašė pripažinti ją nukentėjusiąją ir priteisti iš E. L. 60022,63 Eur nuostolių atlyginimo VMI prie LR FM naudai. VMI prie LR FM atstovams teismo posėdžio metu pateikus dokumentus apie E. L. baustumą administracine tvarka už analogišką veiką – 2016 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį - ir nesumokėtą šiuo nutarimu paskirtą 1448 Eur baudą, prašoma E. L. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Iš pareiškimo turinio ir prie pareiškimo pateiktos medžiagos bei VMI prie LR FM papildomai pateiktų įrodymų: išrašų iš informacinių sistemų, 2017 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, avanso apyskaitų, kasos knygos, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto, nustatyta, kad VMI prie LR FM atlikus UAB “ (duomenys neskelbtini)” operatyvų patikrinimą, kai ši bendrovė operatyvaus patikrinimo atlikimo pradžiai – 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo skolinga valstybės biudžetui 60053,83 Eur, kurio metu patikrintas šios bendrovės piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose ir kasoje nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., bendrovės debitoriai/kreditoriai, pirkėjų ir tiekėjų apyvartos, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt., nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje UAB “ (duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 35145,55 Eur, o tikrinamuoju laikotarpiu - nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. - UAB “ (duomenys neskelbtini)” vadovė E. L. atliko mokėjimo atsiskaitymus tiekėjams už prekes ir paslaugas, sumokėjo žemės nuomos mokestį, grąžinta paskola pagal sutartį, o taip pat išmokėta 9275,00 atskaitingam asmeniui E. L., 11137,58 Eur išmokėta darbo užmokesčio, kas pažeidė VMI prie FM interesus, nes tuo metu UAB “ (duomenys neskelbtini)” buvo skolinga VMI prie FM, tačiau pirmenybė teisė kitiems kreditoriams. Šie duomenys liudija, kad E. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, t.y. sumokėdama tiekėjams už prekes ir paslaugas bei atlikdama kitus mokėjimus, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, nes Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Būtent CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai numato, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tačiau šiuo atveju E. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su penktos eilės kreditoriais ir taip pažeidė trečios eilės kreditoriaus - VMI prie FM teises ir interesus, t.y. nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus E. L. paaiškinimus dėl to, kad ji, nors būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tačiau dirbdama specifiniu darbo režimu - tik 5 val. per savaitę, neturėjo galimybės sukontroliuoti įmonės veiklos, o pagal jos 2016 m. birželio 1 d. priimtą įsakymą už kreditorinių įsiskolinimų mokėjimus, mokėjimo eiliškumo laikymąsi yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius R. P., kuris įmonėje dirba pastoviai ir iš esmės kontroliuoja visą įmonės veiklą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos mokesčių mokėtojo pareigos, kur inter alia įtvirtinta pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 punktas); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 punktas) ir t.t. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog būtent bendrovės vadovas – šiuo atveju būtent UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė E. L. - yra atsakingas už tinkamą visos bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą ir jų sumokėjimą. Kartu teismas ir kitus E. L. paaiškinimus dėl neva buvusių svarbių objektyvių mokestinių prievolių neįvykdymo priežasčių: atlikti neišvengiami mokėjimai, siekiant išlaikyti įmonę veikiančią, dengiant skolas kitiems įmonės kreditoriams ir pan., dėl ko ji negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis būtent ir yra skirta tokiai situacijai, kai įmonėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Paminėtoje teisės normoje nėra nenumatyta jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma kaip tik ir reglamentuoja, kokia tvarka turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai susidaro situacija, jog įmonė negali vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (LAT Administracinė byla Nr. 2AT-56-696/2015). Todėl teismas sprendžia, jog pati E. L. iš esmės pripažįsta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (mokėdama nuomos mokestį, vykdė skolinius įsipareigojimus bendrovės kreditoriams ir pan.), tokiu būdu ši įmonė disponavo savo lėšomis, tačiau pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kai juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o tokiais veiksmais buvo pažeistos kreditoriaus VMI prie FM teises.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad E. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokie bylos duomenys patvirtina, kad E. L. veiksmai atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, nes ji pažeidė kreditoriaus VMI prie LR FM interesus, nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Byloje esantys įrodymai, o taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad E. L. 2016 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-360-287/2016 pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir ji nubausta 1448,00 eurų bauda, ją sumokant per 24 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Bauda, kaip matyti iš į bylą pateiktų išrašų iš informacinės sistemos ir VMI prie LR FM atstovų paaiškinimų, nesumokėta. Kadangi E. L. nagrinėjamu atveju padarė naują administracinį nusižengimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. būdama bausta minėtu įsiteisėjusiu nutarimu, todėl laikytina, kad yra pagrindas E. L. iškelti administracinio nusižengimo bylą ir patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, nes ji pakartotinai pažeidė kreditoriaus VMI prie LR FM interesus, nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. L. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji administracinį nusižengimą padarė sulaukusi 69 metų amžiaus, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ji yra senatvės pensininkė, jos pensijos dydis – 285,14 Eur, iš kurios vykdomos išskaitos ir išmokama suma tesiekia apie 150 Eur. Nors ji dirba, tačiau, kaip liudija byloje esanti darbo sutartis,- tik 5 darbo valandas per savaitę ir jos darbo užmokestis nedidelis – ne mažiau 1,8 minimalaus Vyriausybės nustatyto valandinio uždarbio. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti E. L. paskiriant už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytą minimalią baudą – 2700 eurų baudą (ANK 32, 34-36 straipsniai).

Dėl VMI prie LR FM pripažinimo nukentėjusiąją ir nuostolių atlyginimo priteisimo

E. L. kategoriškai nesutiko su VMI prie LR FM prašymu pripažinti pastarąją nukentėjusiąja ir iš jos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės priteisti nuostolius, motyvuodama tuo, kad už neįvykdytas mokestines prievoles pagal mokesčių įstatymus atsakingas mokesčių mokėtojas - juridinis asmuo ir pagal teismų praktiką iš fizinio asmens – vadovo tokie nuostoliai negali būti priteisti. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su E. L. argumentais šiuo klausimu.

ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šioje normoje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarinys. ANK 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį).

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti VMI prie LR FM prašymų pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti iš E. L. nuostolių atlyginimą, nepaisant to, kad pareiškime nurodo patyrusi turtinę žalą (negavusi pajamų) dėl E. L. padaryto administracinio nusižengimo. VMI prie LR FM nepagrįstai šiuo atveju žalą tapatina su nesumokėtos mokestinės prievolės dydžiu. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, E. L. padarė kaip įmonės vadovas, pažeidusi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, o šio nusižengimo sudėtis, kaip minėta aukščiau, yra formali. Byloje nenustatyta, kad E. L. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAI) prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, o mokesčio nepriemoka - mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (MAĮ 2 straipsnio 11 punktas), mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017, kur taip pat buvo keliamas klausimas, ar administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas fizinio asmens (direktoriaus) administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje), iš jo kaip nusižengimu padarytą žalą galima priteisti juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės) mokestinę nepriemoką, nurodė, jog mokestinė juridinio asmens nepriemoka negali būti priteista iš jo vadovo, taip pat pažymėjo, kad atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, jog už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014). Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodyta, jog fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017). Kaip konstatuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017, civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, todėl pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-624/2013, 3K-3-54-701/2017).

Taigi, iš aukščiau nurodyto akivaizdu, jog už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai jos vadovas E. L.. Be to, juridinio asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka nėra žala civilinės atsakomybės prasme. Nors pagal teismų praktiką neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka, tačiau tokių aplinkybių ne tik kad byloje nėra, jų nenurodė ir VMI prie LR FM pareiškime. Kartu teismas pabrėžia, jog ANK juridinio asmens atsakomybės nenumato, o žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis). Minėta, kad ANK 665 straipsnyje yra reglamentuoti tik turtinės žalos atlyginimo klausimai, tačiau ANK juridinio asmens atsakomybės nenumato, civilinio ieškinio institutas taip pat nenumatytas, todėl nėra numatyta ir galimybės į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus proceso dalyvius (šiuo atveju sprendžiant tokius VMI prie LR FM reikalavimus turėtų būti įtrauktas į procesą šis juridinis asmuo, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms). Bylos duomenys liudija, jog VMI nurodomų patirtų nuostolių (žalos) dydis keitėsi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos, tačiau minėtame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o šio įstatymo 106 straipsnyje yra įtvirtinti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, nėra pagrindo pripažinti VMI prie LR FM nukentėjusiuoju, o VMI prie LR FM reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Tokio šio klausimo sprendimo laikomasi teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-89-167/2017, Nr. AN2-27-616/2017, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-608-290/2017, Nr. AN2-429-397/2017, Nr. AN2-345-478/2017 ir kt., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-293-891/2017, Nr. eAN2-194-195/2017 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 - 36 straipsniais, 120 straipsnio 2 dalimi, 630, 635 – 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

Iškelti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorei E. L. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 2 dalį.

E. L. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti administracinę nuobaudą – 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A-11-284/2018.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.