Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo S. P. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu S. P. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Minėtu nutarimu VMI prie FM prašymas dėl nuostolių priteisimo iš S. P. Č. paliktas nenagrinėtu.Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje S. P. Č. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pilnai įrodyta, administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta už šį administracinį nusižengimą paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą. Dėl VMI prie FM administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydžio teismas nurodė, jog patenkinus prašymą dėl nuostolių atlyginimo VMI prie FM, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl nuostolių dydžio, be to, nuostolių suma proceso metu keitėsi, dėl to tokio pobūdžio ginčai tarp šalių yra spręstini civilinio proceso tvarka. VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti šį Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą, pripažnti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. P. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti baudą už šio nusižengimo padarymą, pripažinti VMI prie FM nukentėjusiuoju ir priteisti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. P. Č. 12864,23 Eur turtinės žalos (negautų pajamų)dydžio atlyginimą VMI prie FM naudai. Skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad fizinis asmuo – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P. Č. savo tyčiniais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl mano, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“vadovas privalo atsakyti už tokiais savo neteisėtais tyčiniais veiksmais atsiradusias ir sukeltas neigiamas pasekmes bei iš jo, o ne iš juridinio asmens, kuriam jis vadovauja, turi būti VMI prie FM naudai priteisti atsiradę neigiami materialūs padariniai – nuostoliai, kadangi juos sąlygoja tik fizinio asmens tyčiniai veiksmai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju būtina vadovautis bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle. Skunde pažymima, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą laiku nesumokėta 12864,23 Eur mokestinė nepriemoka, turėtų būti teismo išieškoma iš S. P. Č., kaip fizinio asmens, savo veiksmais prisidėjusio prie žalos valstybės biudžetui padarymo ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra sprendžiamas administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas. Šiuo atveju teismas nepripažindamas VMI prie FM nukentėjusiuoju ir neperduodamas bylos nagrinėti civilinio proceso tvarka pažeidė, ANK 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas, nepatikrino VMI prie FM atsiradusios turtinės žalos dydžio jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes bei tokiu būdu padarė klaidingas išvadas dėl nuostolių dydžio kintamumo, todėl nepagrįstai nusprendė, jog toks ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama S. P. Č. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės. Skundu tik nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, dalimi kuria nepriteistas VMI prie FM nuostolių atlyginimas iš S. P. Č..ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį alternatyvų pažeidimą iš išvardytų įstatyme. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. Č. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, kad bendrovė atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. Iš jo paaiškinimo matosi, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bloga finansinė padėtis susidarė dėl ankščiau pirkto nekilnojamo turto, kad šiuo metu ,,(duomenys neskelbtini)“ bankas yra sudaręs geresnes sąlygas paskolos atidavimui, o nuo 2017 m. balandžio 1 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pradėti pagal galimybes mažinti skolą bei laiku mokėti einamuosius mokesčius. S. P. Č. atstovė advokatė R. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai prasidėjo senai ir tęsiasi kurį laiką, kad S. P. Č. siekdamas išlaikyti įmonę paėmė didelę paskolą, dėl patirtų sunkumų labai pablogėjo jo sveikata, kad prasidėjo neatsiskaitymai su kreditoriais, be to yra įmonių, kurios skolingos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas pripažįsta ir nuostolių neginčija, tačiau dėl reikalavimo sumokėti mokestinę nepriemoką (nuostolius) nurodė, kad šiai dienai reikalaujamos priteisti sumos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas iš karto sumokėti negalėtų. Aptartas S. P. Č. veikimas priešingas CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ir sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, už tai jam kaip įmonės vadovui ir paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniu skundu siekiamas 12864,23 Eur dydžio nuostolių atlyginimas iš S. P. Č., VMI prie FM naudai, instituciją pripažinus nukentėjusiuoju asmeniu, šioje administracinio nusižengimo byloje, negali būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK. Šio įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį).Nors šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas VMI prie FM ir susidarę nuostoliai nėra kintantys, kadangi nebuvo imtasi veiksmų juos pašalinti, tačiau žalos dydis, kurį galimai priteistų teismas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neatitiktų ANK 665 straipsnio 1 dalies normų. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad dėl nesumokėtų mokesčių institucija patyrė turtinę žalą būtent dėl S. P. Č. padaryto administracinio nusižengimo. Nurodoma, kad skola valstybės biudžetui – 12864,23 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėtų mokesčių, t. y. 51 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 1,80 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3407,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 201,45 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1683,82 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 74,46 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2,32 Eur pelno mokestis bei 6876,16 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 565,25 Eur šio mokesčio delspinigiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Šių duomenų kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, susidariusią 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., su turtine žala, už kurią, Institucijos teigimu, atsakingas S. P. Č., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymima, kad administracinį nusižengimą jis padarė, kaip įmonės vadovas tuo, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Tačiau byloje nenustatyta ir tokie veiksmai S. P. Č. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Atsižvelgiant į visas šias aukščiau išdėstytas bei aptartas aplinkybes, toks Institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu VMI prie FM prašymą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos Institucija patyrė dėl įmonės kaltės, atlyginimo klausimas, yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą ir VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.