- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- eAN2-293-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01970-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Advokatai
- Petras Butkevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo D. R. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1400 € bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. nubausta už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turint mokestinę nepriemoką, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. D. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos, interesus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu, apeliantė pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo panaikinti, pripažinti apeliantę nukentėjusia ir priteisti iš D. R. 18689,11 € nuostolių atlyginimą. Nurodo, kad apeliantės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas teismų praktika ir įstatymuose įtvirtintomis bei byloje įrodytomis nuostolių atlyginimo sąlygomis: žala yra 18689,11 € mokestinė nepriemoka, neteisėti veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymas, priežastinis ryšys – mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei direktorė būtų laikiusis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės. Kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. R. atstovas advokatas Petras Butkevičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą bei apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą. Teiginys, kad žala turi būti išieškoma tik iš bendrovės vadovo, prieštarauja juridinio asmens savarankiškumo principui, nes taip aiškinant iš esmės visais atvejais bendrovei pažeidus teisės normas automatiškai turėtų būti išieškoma žala iš įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nekelia klausimo dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo bei paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti žalos atlyginimo iš D. R..
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu bei pateiktu apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl padariniai (šiuo atveju turtinė žala) nėra šio nusižengimo sudėties požymis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, konstatuojant D. R. kaltę minėto administracinio nusižengimo padaryme, nenustatinėjo ar buvo padaryta žala apeliantei, ar įvardinta suma – 18689,11 €, mokestinė nepriemoka, visa apimtimi ar iš dalies atitinka turtinės žalos, priteistinos pagal ANK 664 straipsnį, turinį.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju nėra pripažintas nei vienas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti apeliantę nukentėjusiąja konkrečiu atveju, nepaisant to, kad ji apeliaciniame skunde deklaruoja patyrusi turtinę žalą (negavusi pajamų) dėl D. R. padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) į procesą nebuvo įtraukta kaip galimas civilinis atsakovas, kadangi civilinio ieškinio institutas ANK nėra reglamentuotas. Kaip minėta, administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarinys ir įprastu atveju ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai.
Apeliantės prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, yra formuojama kryptinga teismų praktiką. Kaip teisingai yra išaiškinęs Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-608-290/2017, vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo, mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką, susidariusią iki 2017 m. liepos 14 d., su turtine žala, už kurią, apeliantės teigimu, atsakinga D. R., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymima, kad administracinį nusižengimą ji padarė, kaip įmonės vadovė tuo, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Tačiau byloje nenustatyta kad jos neteisėtas veikimas apeliantės atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Pastebėtina, kad MAĮ 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu apeliantės prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmesti, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.
Apibendrindamas visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išvadas ir sprendimą dėl nuostolių neatlyginimo apeliantei padarė pagrįstai, tinkamai įvertinęs teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą bei teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.