Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo M. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jam paskirta 500 eurų dydžio bauda,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB „TAK Baltic“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t.y. kad UAB „TAK Baltic“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent:

- žinodamas, kad 2016-02-10 Bendrovė turi 564,26 Eur mokestinę nepriemoką, išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 1 091,41 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 912,08 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 297,08 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 3 024,92 Eur, iš kurių 2 024,92 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; 2016-03-23 iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, atliko atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais bendrai 928,60 Eur sumai bei 2016-03-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 1 181,59 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2016-04-29 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 306,27 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1.211.72 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 3 336,92 Eur, iš kurių 2 596,29 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-04-08 iš Bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 891,77 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-05-02 iki 2016-05-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 221,58 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 116,58 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 5 730,11 Eur, iš kurių 4 830,11 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-05-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 857,60 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 126,68 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 732,68 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-06-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 825,37 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 744,68 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 989,68 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 7 000 Eur, iš kurių 5 505,34 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 300 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditore bei 2016-07-08 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 455,25 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 2 003,41 Eur – laikotarpio pradžiai ir 2 459,41 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, iš kurių 7 200 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 538,81 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais bei 2016-08-12 iš bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-09-01 iki 2016-09-30 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 2 478,64 Eur – laikotarpio pradžiai ir 3 840,64 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 9 500 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-09-15 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-10-01 iki 2016-10-28 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 3 863,75 Eur – laikotarpio pradžiai ir 5 607,66 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 16 222,02 Eur, iš kurių 15 522,02 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-10-14 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-11-03 iki 2016-11-29 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 5 629,99 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 057,99 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 19 626,09 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 72 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore bei 2016-11-15 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 7 106,37 Eur – laikotarpio pradžiai ir 8 470,37 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, iš kurių 7 200 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-12-15 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 8 531,26 Eur – laikotarpio pradžiai ir 9 749,26 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 1 500 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-01-13 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 508,20 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 9 816,57 Eur – laikotarpio pradžiai ir 10 402,57 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 13 184,95 Eur, iš kurių 12 634,95 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 102,85 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore bei 2017-02-15 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 333,18 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 10 465,36 Eur – laikotarpio pradžiai ir 12 405,36 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 14 000 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-03-15 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 335,50 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-04-01 iki 2017-04-28 bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 12 476,72 Eur – laikotarpio pradžiai ir 14 587,72 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas bendrovės darbuotojas gavo 16 232,66 Eur, iš kurių 14 355,63 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-04-14 iš bendrovės kasos išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 508,20 Eur sumai.

Tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto nuomone, ANK teisės normų sistemos analizė leidžia padaryti išvadą, jog administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta žala gali būti priteisiama teismo tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepriklausomai nuo to ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo sutinka savo noru ar ne atlyginti nusižengimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.

Pažymi, jog teismui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą įstatymo yra suteikta galimybė priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Nurodo, kad ankščiau paminėto nusižengimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) turi būti padengta bendrovės ir vadovo solidariai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu neginčijama M. C. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija, nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės ar paskirtos nuobaudos dydžio klausimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, dalimi kuria paliktas nenagrinėtu VMI prie FM nuostolių atlyginimas iš M. C.

Apeliaciniu skundu siekiamas 13 923,35 eurų dydžio nuostolių atlyginimas iš M. C., VMI prie FM naudai, instituciją pripažinus nukentėjusiuoju asmeniu, šioje administracinio nusižengimo byloje, negali būti tenkinamas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali.

Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas M. C. neneigė, jog UAB „TAK Baltic“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, kad bendrovė atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. Iš nubaustojo parodymų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad lėšų patenkinti visus kreditorinius reikalavimus, t.y. sumokėti mokesčius už patalpų nuomą, už komunalines paslaugas, išmokėti bendrovėje dirbantiems darbuotojams atlyginimus, pašalinti patirtus nuostolius, atsiskaityti su valstybe, visų turimų bendrovės lėšų neužtektų, todėl nubaustasis pasirinko tęsti verslą ir laikinai mokesčių valstybei nesumokėti (b.l.111). UAB „TAK Baltic“ bloga finansinė padėtis susidarė dėl ankščiau patirtų nuostolių, kai lankytojai sulaužė kebabinės inventorių ir bendrovės vadovui net du kartus teko remontuoti patalpas bei inventorių jame, buvo sugadinti supirkti maisto produktai, kuriuos teko susipirkti iš naujo, tuo metu prarado daug pirkėjų, ženkliai sumažėjo pajamos ir pan. (b.l.111). Kad buvo padarytas administracinis nusižengimas nubaustasis pilnai pripažįsta ir nuostolių neginčija, tačiau dėl reikalavimo sumokėti mokestinę nepriemoką (nuostolius) nurodė, kad stengsis mažinti įsiskolinimą, nurodė, jog GPM mokestį, kurį sudaro 347,52 eurų jis jau sumokėjo (b.l.112). Taigi aptarti M. C. veikimai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ir sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, už tai M. C. kaip bendrovės vadovui ir paskirta administracinė nuobauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. skundžiamu nutarimu paliko nenagrinėtą VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad toks ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą įtraukiant ir pačią bendrovę. Patikrinus byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus pilnai sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pardaryta išvada.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Dėl šio apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad tokiu atveju, bendrovė turėtų būti įtraukta į administracinio nusižengimo procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendra atsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. Kaip jau paminėta šioje nutartyje šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad M. C. savo veiksmais, t.y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Kadangi ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-429-397/2017; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-608-290/2017; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-56-468/2017).

Pažymėtina ir tai, kad VMI patirtų nuostolių (žalos) dydis keitėsi, apeliaciniame skunde nurodyti du skirtingi patirtos žalos dydžiai, t.y. 13 923,35 bei 14 150,97 eurai.

Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato 665 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, jog žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje VMI prie FM susidarę nuostoliai nėra pastovūs, tai patvirtina apeliacinio skundo argumentai, todėl žalos dydis, kurį galimai priteistų teismas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neatitiktų ANK 665 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, taigi jis pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.