Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Olgai Milienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C., būdamas UAB „T.“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „T.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent:

- žinodamas, kad 2016-02-10 Bendrovė turi 564,26 Eur mokestinę nepriemoką, išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 1 091,41 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 912,08 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 297,08 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 3 024,92 Eur, iš kurių 2 024,92 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; 2016-03-23 iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „M.“, atliko atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais bendrai 928,60 Eur sumai bei 2016-03-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 1 181,59 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2016-04-29 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 306,27 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1.211.72 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 3 336,92 Eur, iš kurių 2 596,29 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-04-08 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 891,77 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-05-02 iki 2016-05-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 221,58 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 116,58 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 5 730,11 Eur, iš kurių 4 830,11 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-05-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 857,60 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 126,68 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 732,68 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-06-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 825,37 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 1 744,68 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 989,68 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 7 000 Eur, iš kurių 5 505,34 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 300 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditore bei 2016-07-08 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 455,25 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 2 003,41 Eur – laikotarpio pradžiai ir 2 459,41 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, iš kurių 7 200 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 538,81 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais bei 2016-08-12 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-09-01 iki 2016-09-30 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 2 478,64 Eur – laikotarpio pradžiai ir 3 840,64 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 9 500 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-09-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-10-01 iki 2016-10-28 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 3 863,75 Eur – laikotarpio pradžiai ir 5 607,66 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 222,02 Eur, iš kurių 15 522,02 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-10-14 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-11-03 iki 2016-11-29 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 5 629,99 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 057,99 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 19 626,09 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 72 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore bei 2016-11-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 7 106,37 Eur – laikotarpio pradžiai ir 8 470,37 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, iš kurių 7 200 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-12-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 8 531,26 Eur – laikotarpio pradžiai ir 9 749,26 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 1 500 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-01-13 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 508,20 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 9 816,57 Eur – laikotarpio pradžiai ir 10 402,57 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 13 184,95 Eur, iš kurių 12 634,95 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 102,85 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore bei 2017-02-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 333,18 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 10 465,36 Eur – laikotarpio pradžiai ir 12 405,36 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 14 000 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-03-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 335,50 Eur sumai;

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-04-01 iki 2017-04-28 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 12 476,72 Eur – laikotarpio pradžiai ir 14 587,72 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 232,66 Eur, iš kurių 14 355,63 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-04-14 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 508,20 Eur sumai.

Tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje M. C. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad yra UAB „T.“ vadovas, įmonei priklauso kebabinė-picerija Lazdynuose. 2014 m. įvykio muštynės, buvo sugadintas įmonės inventorius. Įmonei neturint pinigų, teko skolintis ir atlikti remontą, tačiau po įvykio sumažėjo klientų. 2015 m. įmonė vėl patyrė nuostolių dėl tos pačios priežasties. Vėl teko atlikti remontą, nors ankstesnės skolos dar nebuvo grąžintos. Kita vertus, reikėjo dirbti, mokėti darbuotojams, už nuomą ir elektrą. Po įvykių teko išmesti visus produktus. Ieškojo teisybės, kreipėsi į policiją dėl žalos atlyginimo. Buvo teismai, nustatyti kalti asmenys, tačiau per antstolius pavyko išsiieškoti tik 350 Eur ir tai buvo tik moralinė žala, o įmonė negavo jokių pinigų. Sutinka, kad yra kaltas, tačiau, jeigu mokėtų valstybei, tai įmonė nutrauktų veiklą. Jeigu nemokėtų už nuomą, išvytų iš patalpų, tada ir darbo nebūtų, darbuotojams nemokėtų, nepirktų produktų. Pripažįsta, kad įmonė neturėjo pinigų visų kreditorių reikalavimams, tačiau jis priėmė sprendimą tęsti verslą. Galvojo, kad taip bus geriau, t. y. susigrąžinus senus klientus, gavus pajamų, bus galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat su valstybe. Planavo mokesčius sumokėti vėliau. Įmonė pateikusi prašymą VMI dėl atsiskaitymų grafiko sudarymo, tačiau atsakymo dar nėra. Po įmonės patikrinimo dalis mokesčių yra sumokėta. Gailisi dėl savo veikos. Lietuvoje yra jo šeima, darbas. Pats yra atvykęs iš Turkijos, o Lietuvoje gyvena apie 9 metus. Iki minėtų įvykių problemų nebuvo, laiku atsiskaitinėjo. Baigiamojoje kalboje M. C. pakartojo, kad labai gailisi, pasistengs mokesčius sumokėti, jeigu VMI sutiks sudaryti grafiką, stengėsi, kad įmonė nebankrutuotų.

Teismo posėdyje VMI atstovė pateikė 2017-09-07 mokesčių balansą, kuriame nurodytas aktualus Bendrovės įsiskolinimas. Paaiškino, kad Bendrovė sumokėjo GPM, o kitų mokesčių nesumokėjo. Mokestinė paskola įmonei šiuo metu nėra suteikta. Kitu atveju tai matytųsi iš balanso. Baigiamojoje kalboje palaikė pateiktą pareiškimą, prašė M. C. pripažinti kaltu ir, atsižvelgiant į asmens nurodytas aplinkybes dėl sunkumų versle, neprieštarautų, jeigu jam būtų skirta mažesnė bauda, nei numatyta įstatyme. Taip pat prašė priteisti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant, kad buvo sumokėtas GMP, žalos suma yra 347,52 Eur mažesne.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI 2017-06-09 operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 83–86) matyti, kad, vykdant VMI 2017-09-04 operatyvaus patikrinimo pavedimą, buvo atliktas Bendrovės operatyvus patikrinimas, tikrinant nuo 2016-02-01 iki 2017-05-31 piniginių lėšų judėjimą Bendrovės kasoje ir bankų sąskaitose, atskaitingų asmenų avanso apyskaitas, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registras, kitus registrus, finansinės atsakomybės dokumentus už 2016 m. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2010-10-14, PVM mokėtoja įregistruota – 2013-11-20, Bendrovės direktorius ir akcininkas nuo 2014-02-21 yra M. C.. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017-05-04 Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 13 784,16 Eur. Mokestinė nepriemoka susiformavo pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas, mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016-04-04, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2017-01-10 ir 2017-04-04 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Išnagrinėjus pinigų lėšų judėjimą bankų sąskaitose, buvo nustatyta, kad Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, po mokestinės prievolės sumokėjimo termino nuo 2016-02-01 iki 2017-05-15 iš kasos išmokėjo 94 338,81 Eur ir iš banko sąskaitos išmokėjo 928,60 Eur atskaitingiems asmenims, kurie šiais pinigais atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais, grąžino akcininkui ir vadovui M. C. 42 643,53 Eur paskolą, tačiau Bendrovė nesumokėjo mokesčių.

Iš prie VMI pareiškimo pateiktų Bendrovės mokesčių balansų, kasos knygos, sąskaitų išrašų ir avanso apyskaitos duomenų matyti, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems asmenims, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką, t. y. 2016-02-10 Bendrovė turėjo 564,26 Eur mokestinę nepriemoką, išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 1 091,41 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 912,08 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 297,08 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 3 024,92 Eur, iš kurių 2 024,92 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; 2016-03-23 iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „M.“, atliko atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais bendrai 928,60 Eur sumai bei 2016-03-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 1 181,59 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2016-04-29 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 1 306,27 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1.211.72 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 3 336,92 Eur, iš kurių 2 596,29 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-04-08 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 891,77 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-05-02 iki 2016-05-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 1 221,58 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 116,58 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 5 730,11 Eur, iš kurių 4 830,11 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-05-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 857,60 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 1 126,68 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 732,68 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-06-10 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 825,37 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 1 744,68 Eur – laikotarpio pradžiai ir 1 989,68 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 7 000 Eur, iš kurių 5 505,34 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 300 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditore bei 2016-07-08 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 455,25 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 2 003,41 Eur – laikotarpio pradžiai ir 2 459,41 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, iš kurių 7 200 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 538,81 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais bei 2016-08-12 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-09-01 iki 2016-09-30 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 2 478,64 Eur – laikotarpio pradžiai ir 3 840,64 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 9 500 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-09-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-10-01 iki 2016-10-28 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 3 863,75 Eur – laikotarpio pradžiai ir 5 607,66 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 222,02 Eur, iš kurių 15 522,02 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-10-14 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-11-03 iki 2016-11-29 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 5 629,99 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 057,99 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 19 626,09 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 72 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore bei 2016-11-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 7 106,37 Eur – laikotarpio pradžiai ir 8 470,37 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 000 Eur, iš kurių 7 200 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2016-12-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 490,17 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 8 531,26 Eur – laikotarpio pradžiai ir 9 749,26 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 1 500 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-01-13 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 508,20 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 9 816,57 Eur – laikotarpio pradžiai ir 10 402,57 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 13 184,95 Eur, iš kurių 12 634,95 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; išmokėjo E. K. kaip atskaitingam bendrovės darbuotojui 102,85 Eur, kurie taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore bei 2017-02-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 333,18 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 10 465,36 Eur – laikotarpio pradžiai ir 12 405,36 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 14 000 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-03-15 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 335,50 Eur sumai; laikotarpyje nuo 2017-04-01 iki 2017-04-28 Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 12 476,72 Eur – laikotarpio pradžiai ir 14 587,72 Eur – laikotarpio pabaigai, M. C. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 232,66 Eur, iš kurių 14 355,63 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais; be to, 2017-04-14 iš Bendrovės kasos išmokėjo Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bendrai 508,20 Eur sumai (b. l. 13–82).

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog Bendrovės vadovas M. C. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas M. C., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, M. C. padarė administracinį nusižengimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad M. C. tyčiniais veiksmais padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. M. C. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes M. C., būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), M. C. asmenybę (dirbantis, atvykęs gyventi į Lietuvą iš užsienio valstybės, byloje duomenų apie asmens paraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad M. C. anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, po operatyvaus patikrinimo sumokėjo dalį mokesčių, jo teigimu, kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos suteikimo, jo nurodytas aplinkybes dėl patalpų, kuriose Bendrovė vykdo veiklą, ir inventoriaus suniokojimo po dviejų įvykių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti M. C. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl VMI reikalavimo priteisti iš M. C. 13 936,52 Eur (Bendrovei sumokėjus GPM, prašome priteisti suma sumažėja iki 13 589 Eur) nuostolių atlyginimo teismas pažymi, kad VMI kelia klausimą dėl civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai Bendrovė tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei. VMI įsitikinimu, Bendrovei laiku nepadengus mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, VMI patirtą žalą (atitinkančią Bendrovės kitiems kreditoriams išmokėtą lėšų sumą) turėtų atlyginti juridinio asmens vadovas, t. y. M. C.. Pagal aktualią teismų praktiką šis klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą įtraukiant į pačią Bendrovę, nes priimtas sprendimas turės įtaką jos teisėms ir pareigoms, todėl analogiški VMI reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paliekami nenagrinėtais (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1786-1035/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN-56-468/2017). Taigi, atsižvelgiant į teismų praktiką, šioje byloje VMI reikalavimas dėl 13 589 Eur nuostolių atlyginimo taip pat paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-4553-1035/2017. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.