Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Vaidai Matulionei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., būdamas UAB „P.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. Bendrovė atliko šiuos mokėjimus, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką: 1) 2016 m. kovo mėn. V. M. išmokėta 22,79 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. vasario 29 d. buvo 29 666,55 Eur; 2) 2016 m. gegužės mėn. V. M. išmokėta 5 506,62 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. balandžio 30 d. buvo 32 129,64 Eur; 3) 2016 m. birželio mėn. V. M., E. M. ir J. G. išmokėta 1 808,29 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. gegužės 30 d. buvo 37 950,43 Eur; 4) 2016 m. liepos mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. birželio 30 d. buvo išmokėta 38 532,42 Eur; 5) 2016 m. rugpjūčio mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. liepos 30 d. buvo 38 887,34 Eur; 6) 2016 m. rugsėjo mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo 38 965,53 Eur; 7) 2016 m. spalio mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 39 061,24 Eur, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje V. M. iš esmės kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir paaiškino, kad neginčija fakto, jog išmokėjo pinigus ir nemokėjo mokesčių inspekcijai. Tiesiog tuo metu nesuprato, kad daro pažeidimą, nes nežinojo apie įstatymą, kuris nustato atsiskaitymų eiliškumą. Galvojo, kad darbuotojų atlyginimai turi prioritetą prieš mokesčių inspekciją. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti mokėjimai darbuotojams buvo atlikti ne pagal vykdomuosius dokumentus. Supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Šiuo metu laikosi įstatymo numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Nesutinka su pareiškime nurodytu reikalavimu Bendrovės nesumokėtas mokesčių sumas priteisti iš jo asmeniškai, nes jam sumokėjus šias sumas, Bendrovės įsiskolinimas VMI nesimažėtų. Pažymėjo, kad pareiškimo nurodytus mokėjimus buvo atlikęs, kai žinojo apie gimsiantį vaiką, pinigai buvo reikalingi būstui įrengti, be to, pagal teismo sprendimą turėjo išlaikyti kitą vaiką. Prašo padarytą pažeidimą vertinti kaip formalų ir skirti mažesnę, nei numatyta įstatyme, baudą, t. y. įspėjimą, o nuostolių atlyginimo nepriteisti, nes tam nėra pagrindo.

Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI 2017 m. sausio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 9-11) matyti, kad, vykdant VMI 2016 m. lapkričio 10 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą, tikrinant mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymą, nustatyta, jog UAB „P.“ įregistruota 2011 m. lapkričio 30 d. Bendrovės vadovas – V. M.. Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „I.“. Bendrovė įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja 2012 m. vasario 28 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 10 d. duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 39 074,91 Eur. Mokestinį nepriemoka susidarė nuo 2013 m. liepos 25 d. 2013 m. rugpjūčio 1 d. priimtas sprendimas nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2013 m. gruodžio 4 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir perduoti anstoliams. Operatyvus patikrinimas buvo atliktas būtent siekiant nustatyti mokestines nepriemokos nemokėjimo priežastis ir sumokėjimo galimybes. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal Bendrovės pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitos išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas.

Iš prie VMI pareiškimo pateiktų Bendrovės kasos knygos išrašo, avanso apyskaitos dokumentų išrašų matyti, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems asmenims, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką, t. y. 1) 2016 m. kovo mėn. V. M. išmokėta 22,79 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. vasario 29 d. buvo 29 666,55 Eur; 2) 2016 m. gegužės mėn. V. M. išmokėta 5 506,62 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. balandžio 30 d. buvo 32 129,64 Eur; 3) 2016 m. birželio mėn. V. M., E. M. ir J. G. išmokėta 1 808,29 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. gegužės 30 d. buvo 37 950,43 Eur; 4) 2016 m. liepos mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. birželio 30 d. buvo išmokėta 38 532,42 Eur; 5) 2016 m. rugpjūčio mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. liepos 30 d. buvo 38 887,34 Eur; 6) 2016 m. rugsėjo mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo 38 965,53 Eur; 7) 2016 m. spalio mėn. V. M. išmokėta 172,90 Eur, skola valstybės biudžetui 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 39 061,24 Eur (b. l. 16, 18-23, 30).

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog Bendrovės vadovas V. M. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas V. M., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, V. M. padarė administracinį nusižengimą. Tai, kad V. M. klaidingai interpretavo įstatymo reikalavimus dėl minėtos atsiskaitymo tvarkos, manydamas, jog pirmiausia turi atsiskaityti su darbuotojais, o vėliau sumokėti mokesčius, nelaikytina jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Būdamas Bendrovės vadovu jis privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka. Kilus abejonėms dėl teisės aktų reikalavimų teisingo aiškinimo, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos į kompetentingus asmenis. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad V. M. elgėsi nepakankamai rūpestingai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad V. M. neatsargiais veiksmais (nesuprato įstatymo reikalavimo, nors privalėjo suprasti) padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. V. M. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes V. M., būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), V. M. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens paraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad V. M. anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, neužtikrino minėto atsiskaitymų eiliškumo neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, klaidingai interpretuodamas įstatymo reikalavimus, po operatyvaus patikrinimo, jo teigimu, laikosi minėtos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, privalo pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą savo sūnui (b. l. 65-72), išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti V. M. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl VMI reikalavimo priteisti iš V. M. 8 029,30 Eur nuostolių atlyginimo teismas pažymi, kad VMI kelia klausimą dėl civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai Bendrovė tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei. VMI įsitikinimu, Bendrovei laiku nepadengus mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, VMI patirtą žalą (atitinkančią Bendrovės kitiems kreditoriams išmokėtą lėšų sumą) turėtų atlyginti juridinio asmens vadovas, t. y. V. M.. Iš tiesų, CK 6.263 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens (taigi ir įmonės vadovo) pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Tačiau, nagrinėdamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovės kreditoriams klausimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei prieš konkretų kreditorių konstatuoti visų pirma būtina nustatyti, kad pati įmonė negali įvykdyti savo prievolių šiam kreditoriui, nes priešingu atveju, t. y. jeigu įmonė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, tokios skolos išieškojimas iš įmonės valdymo organo reikštų juridinio asmens subjektiškumo ir savarankiškumo principų pažeidimą. Konstatavus įmonės negalėjimą vykdyti prievolės, toliau vertintina, ar toks negalėjimas nulemtas įmonės vadovo (kito valdymo organo nario) neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nagrinėjamos kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-516/2016). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas ir į bylą pateiktus dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė yra nemoki ir nėra pajėgi įvykdyti savo prievolių VMI. Iš V. M. ir pačios VMI į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo ir VMI galutinis sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas (b. l.75). Be to, VMI atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad priteisus iš V. M. nurodytą žalos atlyginimą, Bendrovės nemokestinė nepriemoka nebūtų sumažinta. Tokia VMI užimta pozicija tik patvirtina teismo padarytą išvadą, kad klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš V. M. galėtų būti sprendžiamas tik tada, kai būtų nustatyta, jog Bendrovė nėra pajėgi vykdyti savo prievolių VMI. Priešingu atveju gali kilti klausimas dėl VMI nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad mokestinė nepriemoka nebus išieškota iš Bendrovės, o ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, t. y. atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis ir kitos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nenustatinėjamos, reikalavimas atlyginti žalą paliktinas nenagrinėtas. Teismo įsitikinimu, toks ginčas turėtų būtų sprendžiamas civilinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą įtraukiant ir pačią Bendrovę, nes priimtas sprendimas turės įtaką jos teisėms ir pareigoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.