Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties M. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. J. padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jam baudą, pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti Institucijos naudai iš M. J. 7798,39 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą. Skunde Institucija nurodo, kad savo pareiškime, pateiktame apylinkės teismui, prašė ne tik M. J. nubausti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 2200 eurų baudą, bet ir pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti 7798,39 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau pastarasis prašymas liko neišnagrinėtas, dėl jo teismas skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė. Tokiu būdu teismas pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje teismas, jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą, privalo išdėstyti išvadas dėl turtinės žalos padarymo, padarytos turtinės žalos dydžio arba argumentus dėl turtinės žalos nenagrinėjimo administracinių nusižengimų teisenoje. Taip pat pažeistos ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios pareigą teismui, priimant sprendimą, aiškintis, ar buvo padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį. Teismas visapusiškai ir išsamiai netyrė apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydį. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nustatė administracinį nusižengimą padariusį asmenį, įrodė jo kaltę dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, todėl nebuvo pagrindo nenurodyti jokių motyvų dėl turtinės žalos atlyginimo, kai šis klausimas buvo visa apimtimi apelianto palaikomas ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Institucija nurodo, kad sutinka su M. J. parinkta nuobauda bei jos dydžiu, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka vis didėja - 2016 m. lapkričio 24 d. buvusi 7798,39 Eur nepriemoka, 2017 m. balandžio 7 d. jau siekė 9047,75 Eur. Ši nepriemoka į valstybės biudžetą nėra sumokėta, todėl pateiktais dokumentais įrodytą sumą – 7798,39 Eur prašoma priteisti iš įmonės direktoriaus M. J..Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nekelia ginčo dėl M. J. nubaudimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, keliamas tik Institucijai padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apylinkės teismui pateiktame Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo (b. l. 2-10) buvo prašoma ne tik įvertinti M. J. veiksmus ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo atžvilgiu, bet ir pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja bei priteisti iš M. J. 7798,39 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo. Skundžiamu nutarimu M. J. buvo pripažintas padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas pinigine bauda, tačiau pareiškimo dalis dėl patirtos žalos atlyginimo liko neišnagrinėta. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarime - nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nepasisakyta, kodėl prašoma priteisti suma yra nepriteisiama arba kodėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtu. Tai laikytina nutarimo trūkumu, kadangi ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, galutiniame procesiniame dokumente negali būti jokių nutylėjimų dėl proceso inicijavimo metu bei jo eigoje iškeltų klausimų. Vis dėlto, šis trūkumas nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, dėl kurio reikėtų naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą. Iš pirmosios instancijos teisme daryto teismo posėdžio garso įrašo, kuris yra sudedamoji bylos dalis, matyti, kad Institucijos atstovas pareiškime išdėstytus prašymus teisme palaikė pilna apimtimi, bylą nagrinėjanti teisėja protokoline nutartimi nutarė netenkinti Institucijos prašymo pripažinti ją šioje byloje nukentėjusiąja, o dėl galimybės priteisti patirtos žalos atlyginimą nuomonės paklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J., kuris nesutiko, kad iš jo asmeniškai būtų priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios mokestinės nepriemokos suma. Taigi, galimos žalos atlyginimo klausimas teismo posėdžio metu buvo iškeltas ir aptartas, tačiau dėl jo išsprendimo (tenkinimo ar atmetimo) arba palikimo nenagrinėtu skundžiamame nutarime nepasisakyta, ką privalo ištaisyti aukštesnės instancijos teismas.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. J. administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas jos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi, kaip minėta, ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo Institucijos patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis nebuvo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo ir priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo - bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius M. J.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į procesą nebuvo įtraukta kaip galimas civilinis atsakovas, kadangi civilinio ieškinio institutas ANK nėra reglamentuotas. Šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, M. J. teisme aiškino, kad dalį mokesčių bendrovė mokėjo, tuo tarpu Institucijos atstovas teigė, kad mokestinė nepriemoka tik auga ir visiškai nėra dengiama. Taigi, dėl susidariusios nepriemokos dydžio yra kilęs ginčas, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalis). Įstatymu aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išsiieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, todėl prašymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo turėjo būti paliktas nenagrinėtu, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.Šiuo atveju M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Vien aplinkybė, kad įmonės materialinė padėtis yra sunki, neleidžia daryti išvados, jog mokestinė nepriemoka ar jos dalis nebus padengta. Be to, Institucija už mokestinės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti netesybų. Remiantis išdėstytu, Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, turtinė žala apeliantui nėra priteisiama, o pareikštas prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinio skundo netenkinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos prašymą dėl 7798,39 eurų turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.