Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-144-785/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-05-11
Bylos Nr.: 1-144-785/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-01745-2013-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ramūnas Antanavičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis: M. M.
Kaltinamasis: A. J.
Advokatai: Ramutė Budrytė, Eugenijus Senovaitis

Kategorijos

1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-144-785/2015;Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01745-2013-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.31.1. 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPR EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorams Renatai Staniulienei, Andriui Kiuršinui, kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai M. M., jos atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) serviso meistru – padėjėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas 2013-01-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 3 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį, iš viso 30 valandų, vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 2 d. į bausmę įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme (viena para) ir laikytina neatlikta bausmės dalis 24 viešųjų darbų valandos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 311 str. 1 d., 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2013-11-26 apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus smogė rankomis bei spyrė A. M. į įvairias kūno vietas ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejose kojose, kas esant gyvam vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. M. išėjus iš namo, pastarąjį pasivijo bei kelio, vedančio link sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos, kelkraštyje, 9 metrų atstumu nuo sodų bendrijos teritorijos, linoleumui pjaustyti skirtu peiliu tyčia perpjovė A. M. kaklą ir padarė pjautinį sužalojimą kaklo srityje, nuo ko pastarasis įvykio vietoje mirė, taip nužudė nukentėjusįjį A. M., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Be to, jis 2013-11-26 03.00-06.00 val. laikotarpyje, po to kai nužudė nukentėjusįjį A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) esančioje apleistoje lapių auginimo fermos teritorijoje, iš nurengtų A. M. drabužių pagrobė svetimą turtą – A. M. priklausančius 2000 litų (kas atitinka 579,71 eurus), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, jis 2013-11-26 03.00 val. - 06.00 val. laikotarpyje, žinodamas, kad A. M. miręs, automobiliu „VW CARAVELLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežęs nužudytojo A. M. kūną į (duomenys neskelbtini) esančią apleistą lapių auginimo fermos teritoriją, kur 15 metrų atstumu nuo minėtos teritorijos tvoros, ištraukė iš automobilio A. M. kūną ir paguldęs ant žemės iš dalies nurengė drabužius ir linoleumui pjaustyti skirtu peiliu tyčia padarė daugybines pjautines galvos žaizdas, septynias pjautines žaizdas kairio peties srityje ties rankos atidalinimo vieta, vieną pjautinę žaizdą dešinėje rankoje, trylika pjautinių žaizdų kairės alkūnės duobės srityje, vieną kairiame žaste, vieną kairiame dilbyje, vieną sėklidžių kapšelyje, vieną kairėje kojoje - viso dvidešimt penkių pjūvių pasekoje, tris pjautines žaizdas dešinės rankos IV piršte - trijų trauminių poveikių pasekoje, dešinės kojos bei galvos atidalinimus su trachėjos ir VI kaklo slankstelio sužalojimais, permetė kūno dalis per tvorą ir pakišo po šakomis, po ko 2013-11-27 apie 01.00 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią apleistą lapių auginimo fermos teritoriją, perlipęs per tvorą ir 1,5 metrų atstumui nuo tvoros, iškasė duobę bei sudėjęs A. M. kūno dalis apipylė jas druskos rūgštimi, padarydamas galvos ir kaklo minkštųjų audinių, gerklų kremzlių ir poliežuvinio kaulo pažeidimus, kūno dalis užkasė, t.y. tyčia išniekino A. M. palaikus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 311 str. 1 d.

A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną buvo darbe. Vakare apie 22 val. grįžo namo, gyvena soduose su žmona ir dviem vaikais. Bevalgant žmona pasakė, kad užeis kaimynas A. M., kuris atėjo truputi išgėręs ir atsinešė 0.3 tapos alaus skardines, gal po dvi skardines kiekvienam. Prašė patarimo dėl elektros instaliacijos. Jie kalbėjosi pirmame aukšte pagrindiniame kambaryje prie židinio. Žmona šalia užsiiminėjo buitiniais namų ruošos darbais. Jie su A. M. išeidavo į lauką parūkyti. Jie buvo nuėję pas A. M. pasižiūrėti į namus, jis nusivedė į rūsį, parodė kokį katilą pasistatė, apie langų keitimą jie nieko nekalbėjo. A. M. jam jokių pinigų nerodė ir jis nematė ar pastarasis turi pinigų. A. M. pasiėmęs dujinį pistoletą, norėdamas parodyti kaip jis šaudo, savo kieme iš jo šaudė. Grįžtant A. M. iš namų pasiėmė dar alaus, iš viso iki 10 skardinių. Grįžo atgal pas jį į namus, jie kalbėjo, gėrė alų, rūkė. Sandėliuke turėjo 2 butelius degtinės. Vienas buvo nugertas, kitas pilnas, juos taip pat gėrė su A. M.. Jiems geriant degtinę, nusileido dukra, A. M. pasodino jo dukrą ant kelių davė pistoletą. Žinojo, kad jis neužtaisytas, bet jam vis tiek tai nepatiko. Jie tada apsižodžiavo, A. M. lyg pyktelėjo. Jis nusiuntė vaikus miegoti. Kai vaikai užmigo, žmona atėjo pas juos. Ji paėmė A. M. pistoletą ir kažkur padėjo. Būdami namie jie konfliktavo ir jis A. M. sudavė smūgį į nosį. Žmona buvo virtuvėje, ji bandė išskirti juos, ramino. Kelis smūgius A. M. sudavė ir jam. Konfliktas tarp jų kilo, kad A. M. glostė jo dukrą ir davė jai pistoletą, ir jis norėjo išsiaiškinti kodėl A. M. norėjo nušauti jo šunį. Jie tada jau buvo išgėrę butelį degtinės ir alų. Buvo apsvaigę abu, įtakos konfliktui tai galėjo turėti. A. M. jo atsiprašė. Žmona sakė, kad ir jis atsiprašytų A. M., kad negerai taip, nes yra kaimynai. Jie apsikabino, paspaudė vienas kitam rankas ir jis išėjo į lauką parūkyti. Jis išėjo, parūkė ir nesulaukęs A. M. grįžo. Paklausė žmonos kur A., ji pasakė, kad jis išėjo namo. Jis apsižiūrėjo namus ir A. nerado. Žmona jam sakė, kad reikia jam eiti susirasti A. ir dar jo atsiprašyti. Jis pasiėmė cigarečių ir žiebtuvėlį iš sandėliuko, apsirengė striukę ir išėjo į lauką. Lauke pašaukė A., galvojo, kad reikia pabaigti susitaikymą, parsivesti A. namo. Pamatė keliu einantį žmogų, priėjęs arčiau pamatė, kad tai A.. Klausė kur jis vaikšto, jis sakė netrukdyti, atrodė supykęs. Suprato, kad jis pyksta. Eidami jie kalbėjosi, klausė ar jis nepyksta ant jo, vėl su juo pradėjo stumdytis. A. sakė, kad pasikvietė draugus ir, kad jam bus negerai. A. M. jį pastūmė, įspyrė į ranką, paskui atrodo į koją, galbūt jis už kažko užkliuvo ir pargriuvo ant žemės. Jam skaudėjo kairę koją. Jis pagalvojo, kad A. M. jį puola. Jis kėlėsi, sukosi ir rankoje turėjo peiliuką linoleumo pjaustymui. Tas peiliukas buvo darbinės striukės kišenėje, kuria jis buvo apsivilkęs. Jis stojosi ir sukosi į dešinę, norėjo gintis nuo A. M.. A. buvo išskėtęs rankas ir į priekį pavirtęs, taip gavosi, kad jis su tuo peiliuku perrėžė jam gerklę, pataikė į dešinę pusę. Kai jis atsistojo nesuprato, kad pataikė. A. M. susiėmė ranka už kaklo. Lyg kažką sakė, bet jis nesuprato. Pamatė savo rankose peiliuką. A. susverdėjo ir iš karto parkrito ant žemės, jis suprato, kad galėjo jį sužeisti. Jam atrodė, kad A. M. jį puolė, ir jis jam pataikė į gerklę su tuo peiliuku. Buvo tamsu, bet švietė mėnulis, kito apšvietimo nebuvo. A. susmuko ant kelio. Jis stovėjo, žiūrėjo, A. M. gulėjo ir nejudėjo, galvojo, kad jis jau buvo miręs, kraujo buvo daug. Nesiėmė jokių veiksmų, kad kviesti pagalbą, bandyti sustabdyti kraują. Išsigando, prisiminė, kad jis grasino, jog atvažiuos jo draugai. Jis A. M. paėmęs už pažastų nutempė nuo kelio į pievutę. Patraukęs jį nuo kelio matė, kad A. M. nekvėpuoja, nejudėjo. Buvo kilusi mintis skambinti policijai, kodėl to nepadarė negali paaiškinti. Kaip pasiėmė mašiną „VW Caravelle“, ką grįžęs darė namuose neatsimena. Ar matė žmoną ar kalbėjo su ja kai parėjo pasiimti automobilio neprisimena. Atsimena, kad kūną įkėlė į automobilį „VW Caravelle“ pro jo galą. Nuvažiavo į iš anksčiau žinomą nuošalią vietą prie (duomenys neskelbtini) kaimo, prie apleistos lapių auginimo fermos. Nuo namų iki tos vietos reikia važiuoti 10-15 minučių. Šalia tos vietos yra lentpjūvė, buvo ten buvęs kelis kartus. Matėsi, kad teritorija aptverta tvora, yra keliukas. Dabar supranta, kad važiavo paslėpti kūną. Sustojo šalikelėje, ištraukė kūną iš mašinos. Už rankų paėmęs tempė kūną iki tvoros. Pamatęs dviejų metrų aukščio tvorą, suprato, kad kūno per tą tvorą neperkels. Sugalvojo, kad kūną reikia padalinti dalimis, kad galėtų perkelti jį per tvorą. Kaip tai darė neatsimena. Kiek laiko tai truko, nežino. Atsimena kaip permetė dvi rankas, kaip kitas dalis neatsimena. Permetęs viską per tvorą, stovėjo ir rūkė prieš tvorą. Kur kūno dalis meta nežiūrėjo. Aplinkui mėtėsi A. daiktai, rūbai. Džemperį ir maikutę taip pat permetė per tvorą. Paskui suprato, kad visus A. M. rūbus, daiktus reikėtų geriau sudeginti. Surinko kitus daiktus, batus, kelnes. Pamatė iškritusius pinigus, galvojo, kad jie iškrito iš jo kelnių kišenės. Dėl turėtų pinigų paaiškino, kad grįžęs iš darbo pasiėmė pinigų ir įsidėjo į darbinės striukės kišenę. Pinigus namuose laikė grynais. Tuo metu turėjo beveik 5000 litų. Pasiėmė 1400 litų. Turėjo nusipirkti kuro, papildyti žmonos sąskaitą, nupirkti gipso plokščių. Pasiėmė iš vakaro, nes ryte anksti keliasi. Įsidėjo pinigus į darbinę kairę striukės kišenę, o peiliukas buvo dešinėje striukės kišenėje. Ar A. M. turėjo pinigų nematė. Pinigai mėtėsi ant žemės toje vietoje, kur dalino A. M. kūną, jie buvo kruvini. Jis pinigus surinko, kiek ten jų buvo neskaičiavo. Toje vietoje surinko viską kas buvo, tai yra ir peiliuką, kruviną skudurėlį, į kurį valėsi rankas, sidabrinę grandinėlę, pinigus. Pinigų buvo 7 kupiūros po 200 litų, iš viso 1400 Lt, kuriuos suskaičiavo vėliau, kai grįžo į namus. Visus daiktus susidėjo į kišenes. Surinkęs visus daiktus, nuėjo prie mašinos, numetė viską į keleivio vietą ant žemės. Išvažiavo namo. Galvoja, kad kūną dalino su tuo pačiu peiliu, su kuriuo perpjovė A. M. gerklę. Nežino kaip tiksliai atidalino A. M. kūną, bet galvoja, kad pirma nupjovė galvą, paskui rankas, paskui kojas. Iš pradžių norėjo permesti visus daiktus per tvorą, bet paskui suprato, kad geriau sudeginti likusius. Bandė pats perlipti per tvorą, bet nepavyko. Galėjo būti, kad buvo apie 4 valanda, kai jis iš tos apleistos fermos važiavo namo. Kiek ten užtruko negali pasakyti, gal kokią valandą, ar pusantros. Grįžo namo, pastatė automobilį. Savo kruvinus drabužius nusirengė. Parsivežtą A. M. batą, kelnes, grandinėlę, peiliuką ir kruviną skudurą sumetė į krosnį. Namuose visi miegojo. Savo rūbus numetė prie krosnies ir nuėjo į dušą nusiprausti, apsirengė kitus drabužius. Išėjo į lauką parūkyti, prisiminė, kad jo striukėje liko pinigai. Pasižiūrėjęs pamatė, kad pinigai buvo kruvini ir suglamžyti. Bandė pinigus nuplauti, bet nesisekė. Savo drabužius sumetė į krosnį, o pinigus pakišo po židiniu džiovinti, pats nuėjo miegoti. Buvo apie 5 ar 5.30 val., švito. Tai buvo lapkričio 27 d. Kiek tiksliai buvo laiko negali pasakyti. Kai atsikėlė žmona paklausė ar važiuos į darbą. Žmona pamatė tuos kruvinus pinigus po židiniu ryte. Žmona klausė, iš kur kruvini pinigai, jis žmonai atsakė, kad tai jo pinigai susikruvino. Pinigai buvo stipriai kruvini, keturias kupiūras iš karto įmetė į krosnį, o vėliau likusias tris. Atsikėlęs ryte paskambino į darbą, pasakė, kad neateis, kad pasitempė koją, nors kojos susižeidęs nebuvo. Žmona ėmė jo klausinėti dėl vakarykščių įvykių, bet jai nežinojo ką atsakyti. Automobilį iš ryto apžiūrėjo, bagažinėje buvo dvi nedidelės kraujo dėmės, jas pavalė su skuduriuku, kurį vėliau sudegino. Automobilio priekyje, kur buvo sudėti daiktai dėmių nesimatė. Pasiėmė iš namų dar 1400 litų, nes reikėjo papildyti sąskaitą žmonai, užpilti kuro, pasiimti gipsą. Kai pasiėmė pinigus, dėžutėje namuose dar liko apie 1400 litų. Pinigus buvo susitaupę kartu su žmona. Apie 10 val. važiavo į miestą, kur degalinėje įpylė automobiliui kuro, įnešdamas 600 litų papildė žmonos sąskaitą. Prieš savaitę buvo susitaręs automobilį parduoti, todėl kitą dieną automobilį varė į cheminę valyklą. Tą pačią dieną užsukęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko druskos rūgšties. Anksčiau buvo pirkęs druskos rūgšties automobilių serviso, kuriame dirbo, reikalams. Žino, kad druskos rūgštis ardo rūdis. Pirko 4 bakelius po 1 litrą ir vieną 5 litrų bakelį druskos rūgšties, gumines pirštines, plėvelės. Sugalvojo, kad reikėtų kūno dalis užkasti, kad nesimatytų ir niekas nerastų. Grįžti nenorėjo į tą vietą, bet suprato, kad reikės grįžti užkasti kūno dalis. Rūgštį pirko todėl, kad ją užpylus greičiau suirtų palaikai. Apsipirkęs važiavo namo. Namuose padavė žmonai pirkinius, su ja nekalbėjo, nes neturėjo nei noro, nei nuotaikos su ja kalbėtis. Pas juos buvo atėjusi A. žmona ir jo senelis, klausė dėl A.. Jiems pasakė, kad A. buvo pas juos atėjęs atsigerti alaus ir išėjo. Vakare su žmona įsikalbėjo, pasakė jai, kad nužudė A., kad teks atsakyti. Ji klausinėjo jo, ką jai atsakė, tikslai neatsimena. Žmonai pasakius ką jis padarė, ji kurį laiką nekalbėjo su juo. Vakare sakė žmonai, kad reikės paslėpti kūną. Žmona prisiminė, kad yra A. M. pistoletas yra likęs pas juos namuose, jo klausė ką su juo daryti. Jis paėmė tą pistoletą, sugalvojo išmesti jį į tvenkinį. Vėliau, norėdamas juo atsikratyti, nuvažiavau ir išmetė pistoletą į tvenkinį, esantį (duomenys neskelbtini), gal 700 m ar 1 kilometras nuo namų. Mašinoje buvo likusi rūgštis, plėvelė, pirštinės. Iš namų pasiėmęs nedidelį kastuvą ir apie 24 val. sėdo į mašiną ir išvažiavo turėdamas tikslą užkasti kūną. Atvažiavęs mašiną paliko prie tvoros. Per tvorą persimetė visus 9 litrus druskos rūgšties, peršoko per tvorą. Taip pat turėjo pasiėmęs juodus šiukšlių maišus ir kastuvą. Planavo kūną sudėti į šiukšlių maišus, užpilti rūgštimi ir užkasti. Iškasė duobę, susinešė prie duobės kūno dalis, taip pat pamatė džemperį, „maikę“. Suprato, kad reikia viską apžiūrėti ar nieko neliko. Nuėmė nuo rankos žiedą, kad jeigu kas ras kūną, kad pagal žiedą neatpažintų. Viską sudėjo į vieną vietą, į duobę paklojo šiukšlių maišą, sudėjo kūno dalis, užpylė 5 litrus druskos rūgšties, dar 1 litrą, nes pagalvojo, kad bus mažai ir viską užkasė. Užpylus rūgštį niekas nesidarė, jokio akivaizdaus poveikio nebuvo. Jautė rūgšties kvapą, sunku buvo kvėpuoti. Ant veido taip pat pylė rūgštį. Nežino ar subjaurojo veidą ar ne, nežino kaip ten buvo. Mano, kad pjaunat galvą galėjo subjauroti veidą. Taip galėjo daryti dėl to, kad A. M. neatpažintų iš veido. Jis atidalindamas kūną dalimis, norėjo jį paslėpti. Laidojimo apeigas žino. Jeigu tai vadinasi išniekinimas, tada jis tai pripažįsta, kad išniekino kūną. Supranta, kad atėmė teisę atsisveikinti su mirusiuoju, palaidoti jį. Rūbus, buvusius šalia, sukrovė į maišą, juos ir bakelius nuo rūgšties permetė per tvorą link automobilio. Perlipo per tvorą, daiktus susimetė į mašiną. Važiuojant pasuko į kairę pusę, link (duomenys neskelbtini). Pravažiavus kapinaites sustojo, apsisuko, atsisėdo stotelėje parūkyti. Pamatė šiukšliadėžę, iš mašinos paėmė A. M. bliuzoną, nusirengė savo striukę, pirštines, viską sumetė į tą šiukšlinę, apipylė rūgštimi. Iš kišenės ištraukė auksinį vestuvinį žiedą nuo A. rankos ir numetė į kitą kelio pusę, į krūmus. Sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Kai grįžo žmona klausė kur buvo, jai sakė, kad tvarkyti reikalų. Nuėjo miegoti. Kitą dieną nuvažiavo į darbą, susitarė, kad pasiskolins mašiną, o savo nuvarė į cheminę valyklą. Grįžo į darbą, atidirbo, grįžo namo. Namuose žmona sakė, kad buvo policija, ieškojo A.. Tai buvo trečios dienos naktis. Suprato, kad reikės eiti prisipažinti. Jam kaip liudytojui buvo šaukimas, kad atvykti į policijos nuovadą. Nuvyko į policiją. Iš pradžių policijoje jis viską neigė, tačiau vėliau prisipažino, kad jis nužudė A. M.. Policijos pareigūnai paėmė iš valyklos jo automobilį ir jam pasakė, kad rado kraujo. Nurodė, kad jeigu būtų buvęs blaivus nemano, kad taip būtų atsitikę. Mano, kad priežastis pirminiam konfliktui buvo, bet nemano, kad būtų iki to priėję. Tą vakarą nuo A. M. jis gavo kelis smūgius į pilvą, jis tampė jam už atlapų, įspyrė į dešinę ranką. Jis A. M. trenkė vieną kartą su kumščiu į nosį, paskui su delnais, kartą įspyrė, iš viso jis A. M. sudavė gal 20 smūgių. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, atlygins kiek galės.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-26 vakare apie 22.00 val. kartu su kaimynu A. M. namuose kartu išgėrinėjo. A. M. jau atėjo pas jį išgėręs. Gėrė jie jo namų kambario svetainėje. Gėrė alų, o išėjus rūkyti A. M. pamatė pas jį degtinės „Finlandia“ 0,5 l. talpos. A. M. paprašė degtinės ir jis A. M. vaišino degtine, jie išgėrė du butelius degtinės po 0,5 l. talpos, taip pat dar gėrė ir alaus. Po to jis su A. M. nuėjo į A. M. namus, apžiūrėjo name elektros instaliaciją, A. M. kieme jam parodė kaip šaudo jo dujinis pistoletas. Po to grįžo pas jį namo, A. M. atsinešė dar alaus iki 10 skardinių ir toliau jo namuose gėrė alų bei degtinę. Jo žmona nuvedė vaikus miegoti, o A. M. jam vėl pradėjo rodyti savo dujinį pistoletą, jie kalbėjosi. Atėjo jo žmona ir pamačiusi, kad A. M. turi dujinį pistoletą, iš jo paėmė tą pistoletą ir paslėpė. Po to begeriant, A. M. jam pradėjo priekaištauti, kodėl jis anksčiau kaimynams buvo iškvietęs policiją dėl triukšmo jų namuose. Jie pradėjo ginčytis, A. M. jam priekaištavo ir tada A. M. pradėjo keikti jį ir pradėjo stumdyti. A. M. bandė jį mušti, tačiau jis nepasidavė ir sudavė A. M. į nosį. A. M. pasiuto ir keikdamas jį išėjo į kiemą. Jis minutėlę dar pasėdėjo, atsistojo, ir norėdamas su A. M. susitaikyti, apsivilko darbinę striukę, apsiavė batus ir išėjo pas A. M. į lauką, norėdamas susitaikyti. Kieme A. M. nematė, pašaukė jį, bet A. M. neatsiliepė. Jis pasuko į keliuką ir nuėjo į kairę pusę pagrindiniu keliu. Maždaug prie (duomenys neskelbtini) ženklo ir išsukimo iš sodo keliuko pamatė einantį žmogų. Jis priėjo artyn, tai buvo A. M.. Jis A. M. atsiprašinėjo, norėjo susitaikyti, eidami link apačios jie kalbėjosi. Jam bekalbant A. M. ėmė muistytis, sakė nepriima atsiprašymo ir tada A. M. jam pradėjo grasinti. Ties kelio ženklu (duomenys neskelbtini) įvyko grumtynės, A. M. stumdė jį, tampė už drabužių ir tada jis norėdamas išvengti A. M. smūgio, pritūpė prie žemės. Pritūpęs įkišo ranką į striukės kišenę ir kažkokiu mistiniu būdu kišenėje užčiuopė darbinį peiliuką, kuriuo pjaustydavo namuose gipsą, laidus ir kitas medžiagas. Tas peiliukas buvo plastikinis su metaline išstumiame geležte. Kada jis išstūmė peilio geležtę, pasakyti negali, bet atrodo, kad atsistojęs, ir tada tuo peiliu rėžė A. M. per kaklo šoną. A. M. užsidengė ranka gerklę, dar jam grasino, bet netrukus parkrito ant žemės. Tada jis peiliuką įsidėjo į striukės kišenę ir A. M. nuo kelio nutempė į pievą prie eglučių. Nutempė dėl to, kad išsigando ir, kad niekas A. M. nepamatytų. Po to atsivarė į įvykio vietą savo automobilį ir jam kilo mintis, kad reikia A. M. išvežti į mišką, atsikratyti jo kūno, nes A. M. jau turėjo būti negyvas. Jo automobilis yra „VW Caravele“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs iki ženklo, išlipo iš mašinos, atidarė bagažinės dangtį, nuėjo iki ant žemės gulinčio A. M.. A. M. gulėjo ant žemės, ant nugaros, nekvėpavo, bet jis netikrino, ar A. M. dar gyvas. Jis priėjęs prie A. M. apsižergė jį kojomis, t.y. atsistojo ir kojomis stovėjo ties A. M. juosmeniu, kad matytų jo veidą. Paėmė A. M. už pažastų ir tempė maždaug 5 metrus iki automobilio. Tada jis A. M. viršutinę kūno dalį įkėlė į automobilį, paleido jį ir tada paėmęs už kojų ties sėdmenimis, bandė jį įstumti į mašiną, bet jam nesisekė, tada jis įšoko į automobilio bagažinę ir A. M. įtempė į automobilio bagažinę. Po to jis iššoko iš bagažinės, uždarė dangtį, atsisėdo prie vairo ir nuvažiavo link pagrindinio kelio, pravažiavo per visą (duomenys neskelbtini) miestelį ir nusileidęs nuo (duomenys neskelbtini) kalno nuvažiavo į kairę, važiavo (duomenys neskelbtini) link. Jis žinojo, kad po kaire puse yra sena lapių fermos apleista teritorija, o netoli yra lentpjūvė. Jis pasuko į kairę kelio pusę link (duomenys neskelbtini) ir pravažiavęs apsisuko ant kalno ties įvažiavimu į sodus. Sustojo kairėje kelio pusėje, automobilio priekis buvo į pagrindinį kelią. Sustojo, išlipo, atsidarė bagažinę, ištraukė už čiurnų A. M. iš bagažinės ir uždaręs bagažinę nutempė A. M. nuo kalniuko į pievą link betoninės tvoros, kuri juosia fermos teritoriją. Supratęs, kad nepajėgs A. M. permesti per tvorą ir, kad A. M. kūno ilgiau nerastų, jam kilo mintis, kad A. M. kūną reikia padalinti dalimis ir tada permesti atskirai per tvorą. Jis turėjo kišenėje tą patį statybinį peilį, nurengė nuo A. M. ant jo kūno likusius rūbus, nurengė nuo jo bliuzoną, kaip numovė A. M. apatines kelnes, negali pasakyti. A. M. batai, kojinės ir kelnės jau buvo nukritę nuo tempimo pievoje. Tada nurengęs A. M. lavoną, pirmiausiai nupjovė jo galvą. Kadangi peiliukas kaulų neima, tai tada rankomis nulaužė nupjautos galvos kaklo kaulus ir tada atidalintą nuo kūno galvą permetė per tvorą. Tada nupjovė abi rankas peiliu ir kažkaip, gal pasukęs rankas per sąnarį, atidalino nuo kūno, ir permetė per tvorą. Tada peiliu atidalino kojos audinius ir koją pasukdamas atidalino pilnai ir permetė per tvorą. Tada paėmė A. M. likusią kūno dalį už kojos, pasitempė iki tvoros ir maždaug kur yra ta duobė, bet tada jos ten dar nebuvo, permetė A. M. likusią kūno dalį per tvorą. Susirinko iš pievos visus likusius A. M. drabužius: sportinius batelius, sportines kelnes, ar buvo kojinės nepamena. Bliuzoną buvo permetęs taip pat per tvorą. Neprisimena, kur padėjo apatines kelnaites. Visus A. M. drabužius ir sportinius batelius įsidėjo į mašiną ir parvyko namo. Parėjęs užkūrė pečių ir savo visus drabužius, batus, A. M. sportinius batelius, jo drabužius, įdėjo į krosnį ir sudegino. Peiliukas turėjo likti striukės kišenėje ir taip pat sudegė. Jokių pinigų A. M. kelnėse jis tikrai nematė. Tada nuėjo į dušą, nusiprausė ir nuėjo miegoti. Rytą, apie 8.00 val., jis paskambino darbdaviui ir pasakė, kad neateis į darbą ir galvojo, ką toliau daryti. Apie pietus išvažiavo į miestą apsipirkti ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) – parduotuvę, ten jam kilo mintis, kad reikia nusipirkti druskos rūgšties, kad greičiau druska suėstų kūną. Nusipirko parduotuvėje dar vienas guminiu delnu darbines pirštines ir nusipirko rūgšties kelis butelius po litrą ir bakelį 4 l. talpos. Kitoje parduotuvėje nusipirko šiukšlių maišų. Kadangi namo grįžo sutemus, žmona jo klausinėjo, ar jis su A. išsisprendė vakar dienos konfliktą. Žmona jam pasakė, kad atėmė iš A. M. pistoletą ir atidavė tą ginklą jam. Jis paėmė iš žmonos A. M. ginklą ir vėliau nuvežė jį į sode esantį tvenkinį ir ten jį įmetė. Po to vėlai naktį, apie 1.00 val., jis vėl savo automobiliu nuvažiavo į tą vietą, kur supjaustė A. M. kūną. Iš namų jis pasiėmė kastuvą ir vežėsi kartu. T. L. kaime perlipo per tvorą, persikėlė rūgštį, maišus ir kastuvą. Paieškojo vietos, kur geriau užkasti A. M. kūno dalis. Susirado vietą prie tvoros, prie pušelės, iškasė duobę, į maišą įdėjo A. M. galvą ir maišą įmetė į duobę, po to sumetė į duobę abi rankas ir koją, prieš tai nuo rankos nuėmė žiedą ir tada ant tų kūno dalių supylė druskos rūgštį, kad greičiau viskas suirtų, po to į duobę įmetė likusią kūno dalį su koja ir užkasė duobę. Bakelį ir butelius važiuodamas pakeliui kažkur išmėtė. Po to pamatė, kad mėtosi A. M. bliuzonas, paėmė ir įsidėjo jį į maišą, nusinešė į mašiną. Išvažiavo į pagrindinį kelią, pasuko į kairę ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Pavažiavus už kapinaičių, prie autobusų stotelės sustojo ir ten į šiukšlių dėžę įmetė A. M. bliuzoną, dar vieną savo striukę, kuria vilkėjo kasdamas A. M. kūno dalis, o į kitą kelio pusę į krūmus įmetė A. M. žiedą. Po to parvyko namo. Kraujo mašinoje buvo nedaug, pavalė jį, o automobilį į salono valymą nuvarė tik dėl to, kad norėjo jį parduoti (t. 3, b. l. 145-146).

Papildomos apklausos metu 2014-10-30 A. J. parodė, kad jis A. M. nužudė ne dėl pinigų, o dėl to, kad jis pradėjo glostyti jo mažametę dukrą ir jam tai labai nepatiko. Po to jis nusiuntė vaikus miegoti į viršų ir tada viskas vyko taip kaip jis jau pasakojo ankstesnės apklausos metu ir kaip rodė per parodymų patikrinimą vietoje. Jis A. M. pinigus paėmė po to, kaip jis jau buvo nužudytas, pinigus paėmė ir parsinešė namo. Pinigus paėmė toje vietoje, kur pjaustė A. M. kūną. Tuos pinigus parsinešė namo. Ar juos jis plovė kriauklėje po kranu, negali prisiminti. Neprisimena ir to, kad išplautus pinigus džiovino prie pečiaus. Jam atrodė, kad tai yra jo pinigai. Jis taip pat negali atsiminti ir to, kad po A. M. nužudymo kitą dieną jis į savo žmonos J. S.-J. sąskaitą įnešė kažkokius pinigus. Gali būti, kad įnešė, bet galvojo, kad į sąskaitą įneša savo asmeninius pinigus, o ne pagrobtus iš nužudytojo A. M.. Jam gerai yra žinoma laidojimo tvarka, žino, kad miręs asmuo yra aprengiamas drabužiais, paguldomas į karstą ir tada po vienos ar dviejų gedulo dienų tas miręs asmuo yra laidojamas arba kremuojamas. Žino gerai visą tą laidojimo tvarką ir papročius, kurie yra Lietuvoje. Jis gerai suvokia ir prisipažįsta, kad jis išniekino A. M. palaikus, ir dėl to labai gailisi. Kodėl jis pjaustė A. M., negali nurodyti, nes to neprisimena ir net nenori prisiminti (t. 3, b. l. 155-156).

2013-11-30 parodymų patikrinimo vietoje metu, panaudojant vaizdo įrašą, A. J. patvirtino savo parodymus bei juos papildė, kad 2013-11-27 naktį jis užkasęs A. M. kūno dalis nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės ir į stotelėje esančią šiukšlių dėžę įmetė į šiukšlių maišą sudėtus A. M. sportinį bliuzoną, apatines kelnaites, maikutę ir jam pačiam priklausančią striukę, kurią vilkėjo užkasdamas A. M. kūno dalis. Užpylė ant visų tų drabužių druskos rūgšties tirpalo ir įdėjo su maišu į šiukšlių dėžę. Drabužiai buvo rasti ir su šiukšlių maišu paimti (t. 3, b. l. 147-151).

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad paskutinį kartą savo vyrą A. M. matė sekmadienį, lapkričio 24 d. Jis liko sode Lapėse, kur remontavo sodo namuką, o ji apie 20 val. grįžo į Garliavą. Pirmadienį jie ne kartą kalbėjosi telefonu, tarėsi kokius dės į remontuojamo sodo namuką langus. Paskutinį kartą su A. M. telefonu kalbėjosi 2013-11-25 apie 22.30 val. Jis sakė, kad eina pas kaimyną, kokį nenurodė, pirkti kažkokio laikrodžio. Vyras neatrodė išgėręs, kalbėjo rišliai. Žadėjo dar vėliau susiskambinti. Ji vėliau dar vyrui skambino, bet jis neatsiliepė ir ji nuėjo miegoti. Sode jie remontavo mūrinį namuką, kuriame ji su vyru turėjo gyventi, norėjo pasikeisti langus. Vyras derino su vadybininku kainą, el. paštu buvo nusiųsti matmenys, buvo sutarta, kad duos avanso. Viską tvarkė vyras, buvo atsiųstas pasiūlymas. Kaina buvo tinkama, planavo langus užsakyti. Avansas turėjo būti apie 2000 litų. Vyras kalbėjo su vadybininku telefonu, susirašė su juo el. paštu tą pačią dieną, tai yra 2013-11-25. Jie turėjo susitaupę pinigų skirtų langų avansui, bet ji nežino kaip tarėsi vyras, kada turi sumokėti avansą. Jis neminėjo kada tiksliai ruošiasi mokėti avansą. Pinigai buvo pas vyrą sode. Jis turėjo su savimi pinigus, nešiojosi piniginėje arba kišenėje. Ji pinigus matė savaitgalį, kai buvo kartu su A. M. sode. Pinigus vyras turėjo su savimi, kur tiksliai nežino. Kai ji buvo 2013-11-24 sode, pinigai buvo sodo namelio pastate. Antradienį A. M. skambino telefonu, bet neprisiskambino. Apie 17 val. paskambino A. teta ir pasakė, kad sode jo nėra, kad palikta mašina, dega šviesa, telefonai viduje, o jo nėra. Su tėvais ir dieduku ji nuvažiavo į sodą, apžiūrėję nieko nerado. Apskambino draugus, niekas nieko nežinojo. Tik A. M. draugas L. pasakė, kad buvo vakare pas A. atvykęs, jam atvežė alaus ir cigarečių, taip pat jis patvirtino, kad jos vyras tikrai su savimi turėjo apie 2000 Lt, kuriuos turėjo sumokėti už langus. A. M. mobiliajame telefone rado praleistą skambutį 00.50 val., paskambinus tuo numeriu, atsiliepė kaimynas A. J.. Su tėvais nuėjo pas jį pakalbėti. Jis pasakė, kad vakare A. buvo pas jį ir apie 1 val. nakties jis išėjo namo ir daugiau jo nebematė. Kitą dieną grįžo į sodą su draugais, bandė jo ieškoti po apylinkes. Nieko nepavyko sužinoti, nieko nerado. Pastebėjo, kad kaimyno autobusiuko nebėra. Pasakė apie tai tyrėjai, kad atkreiptų į tai dėmesį. Kitą dieną vėl ieškojo A. M.. Penktadienį dieną sužinojo, kad rado jo kūną. A. J. buvo kaimynas, gyveno priešais. Ji su A. J. nebendravo, A. su juo bendravo iš mandagumo, kiti kaimynai su juo nebendravo. A. J. ten gyveno su žmona ir dviem dukromis. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo 200 000 litų neturtinę ir 12 054,15 litų turtinę žalą. Turtinę žalą sudaro laidojimo ir paminklo išlaidos. Laidojimo pašalpą gavo. Patvirtina, kad vyras turėjo storą sidabrinę grandinėlę ir vestuvinį žiedą. Vyras buvo draugiškas, komunikabilus, nebuvo konfliktiškas. Jis mokėjo už save pastovėti, jo niekas negalėjo žeminti. Vyras turėjo ginklą savigynai, ginklą turėjo su savimi nuolat. Po šio įvykio ji negalėjo dirbti apie 2 mėnesius, patyrė žalą sveikatai, tik artimųjų dėka yra teisme. Vyro palaikų nematė, jai neleido, laidotuvėse karstas buvo uždaras. Vaikščiojo pas psichologą, apie pusantro mėnesio vartojo vaistus. Šiuo metu jau dirba.

Liudytoja J. S.-J., kaltinamojo A. J. žmona, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus palaiko, nurodė, kad jie yra teisingi ir ji juos tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S.-J., kurios parodymai teisme buvo paskelbti, parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. 25 d. apie 15.00 val. pas ją į namus atėjo kaimynas A. M.. Su A. M. rūkydami kalbėjosi apie tai, ką ji veikia, ką daro ir kuo užsiima. Ji A. M. papasakojo, kad užsiima prekyba internetu, pasakė, kad tai daro jau senokai. Tada A. M. jos paprašė nupirkti jam internetu laikrodį, o ji A. M. pasakė, kad namuose turi dar du laikrodžius. Tada ji A. M. atnešė ir parodė tuos du laikrodžius, kurie buvo pas ją namuose. A. M. išsirinko vieną iš dviejų laikrodžių, tai buvo laikrodis „Inteks Kontakt“ su odine ruda apyranke. Ji A. M. pasakė, kad tas laikrodis jam kainuos apie 250 litų. A. M. tada išėjo namo ir pasakė jai, kad ateis vakare pas juos į svečius ir tada atneš už laikrodį pinigus. Laikrodžio jis nepasiėmė, sakė, kad kada vakare sumokės pinigus, tai tada ir pasiims laikrodį. A. M. išėjo namo, nes laukė atvažiuojant pas jį kažkokio draugo. Apie 21.00 val. grįžo jos vyras A. J. iš darbo. Ji su vyru pavalgė ir tada apie 22.00 val. pas juos į svečius atėjo kaimynas A. M., kuris norėjo sumokėti už laikrodį ir ji matė kaip jis iš bliuzono išsitraukė pinigus, tačiau ji A. M. pasakė, kad šiandien nieko jam neparduos, nes jis išgėręs ir dar pames laikrodį. Tada ji vėl matė kaip A. atgal tuos pinigus įdėjo į bliuzono kišenę. Laikrodžio pardavimas taip ir baigėsi. Vyrai abu atsisėdo svetainėje ir vartojo alkoholį. Jie gėrė alų ir vis išeidavo parūkyti į garažą. Po kurio laiko A. iš garažo atsinešė degtinės ir tada jie abu gėrė degtinę, užsigerdami alumi. Pradžioje viskas buvo gerai, jie gėrė, kalbėjosi, buvo nuėję iki A. namų, apžiūrėjo ten A. elektros instaliaciją ir po to abu parėjo atgal į jos namų svetainę. Svetainėje jie abu gėrė, o ji tuo metu nuėjo atsigulti į lovą, gulėjo ir skaitė knygą. Po kurio laiko ji nulipo žemyn norėdama išprašyti A. namo ir tada pamatė, kad A. turi pasiėmęs rankoje jam priklausantį dujinį pistoletą. Jis rodė tą pistoletą jos vyrui ir tada A. užsinorėjo pašaudyti iš to pistoleto. A. M. norėjo tik pademonstruoti tą ginklą. Vyrai norėjo pašaudyti garaže, bet ji neleido, paprašė pistoletą duoti jai ir paėmusi pistoletą nunešė jį į virtuvę ir padėjo ant orkaitės, o vėliau paslėpė padėdama jį ant spintos. Apžiūrinėdami vyrai pistoletą buvo išėmę apkabą, matė, kad apkaboje šoviniai skirtingų spalvų galvutėmis. A. M. aiškino, kad spalva reiškia, ar tai dujinis, ar garsinis, ar paralyžuojančio poveikio šovinys. Pistoletą iš vyrų ji paėmė, nes bijojo, kad nepradėtų garaže šaudyti bei neprižadintų vaikus. Po kurio laiko, buvo apie 1.00 val. nakties, A. atsistojo nuo fotelio ir priėjęs prie A. norėjo jam prasegti striukę, sakydamas, kad kambaryje yra šilta ir jam nėra ko sėdėti kambaryje su striuke, nes A. parėjęs po eilinio parūkimo iš garažo striukės nenusivilko, o sėdėjo prie stalo su striuke. Kada A. norėjo atsegti A. striukę, A. įsiuto ir pradėjo rėkti ant A., kad jis nesveikas, ir kad norėjo jį pabučiuoti. A. tikrai bučiuoti A. nesiruošė, o jis tik norėjo draugiškai jam atsegti striukę, kad jam nebūtų karšta kambaryje. Tada A. atsikėlė nuo fotelio ir pradėjo mušti A.. A. tuo metu stovėjo. A. J. priėjo prie A. M. artyn ir pradėjo A. mušti per veidą. Jis A. sudavė per veidą ir per galvą apie 10 smūgių. A. mušė rankomis A., tampė jį už drabužių. A. bandė gintis nuo A., tačiau jam sekėsi nekaip, nes jis buvo girtas. Tada po vieno A. smūgio A. parkrito ant grindų ir tada A. dar vieną kartą koja spyrė A., bet kur pateikė negali pasakyti. Ji rėkė ant A. ir bandė apginti A., sakė jam, kad jo bučiuoti A. tikrai nenorėjo, o norėjo jam tik atsegti striukę, nes kambaryje yra šilta. Kada A. pargriuvo ant žemės, tai tada A. nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Ji padavė A.i rankšluostį, kad jis galėtų nusivalyti kraują, nes jam stipriai bėgo iš nosies kraujas. A. atsisėdo ant grindų prie spintelės ir valėsi rankšluosčiu kraują nuo veido. A. atsistojo nuo žemės ir tuo metu atgal į kambarį grįžo A.. Vėl priėjęs pradėjo A. mušti rankomis. Sudavė jam apie kokius penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą. A. vėl parkrito ant žemės toje pat vietoje, kur ir stovėjo. Ji rėkė ant A. ir daužė jam rankomis per nugarą, norėjo, kad jis nemuštų A., traukė A. už drabužių nuo A.. Tada A. atsisuko į ją ir rankomis sugriebęs jai už kaklo ėmė smaugti. A. rėkė ant jos, kad ji yra kvailė ir kad namai yra jo tvirtovė, ir kad A. jį įžeidė ir jis turi teisę taip daryti savo namuose. Nežino, ką ji A. atsakė, bet atsimena tai, kad ji žiūrėjo jam į akis. Po to A. nustūmė ją į šoną ir vėl išėjo į virtuvę atsigerti vandens. Per tą laiką A. atsikėlė. Ji A.i padėjo atsisėsti ant kėdės, atnešė jam iš šaldymo kameros sniego, kad užsidėtų jį ant veido. Tada iš virtuvės atėjo A.. Buvo aprimęs ir tada ji A. ėmė aiškinti, kad jis buvo neteisus, pasielgė negerai, kad A. pulti nebuvo jokios priežasties. Ji barėsi su Aurimu dėl to, kad jis sumušė A.. Tada ji pasakė, kad jiems reikia susitaikyti, ir A. pasakė A.i atsiprašau. Tada jie abu išgėrė po stikliuką degtinės. A. pasiūlė A.i nueiti parūkyti. A. išėjo rūkyti į garažą, o A. išėjo į lauką ne per garažo duris, o pro namo pagrindines duris. Iš garažo grįžo parūkęs A. ir jis paklausė, kur dingo A.. Ji pasakė A., kad A. išėjo į lauką pro pagrindines duris. Tada A. apžiūrėjo visus namo kambarius, užlipo į antrą namo aukštą ieškodamas ir tikrindamas, ar name nėra kur nors A.. Jis sakė, kad A. ieškojo dėl to, kad norėjo įsitikinti, ar jis išėjo namo. Tada A. nuėjo į sandėliuką ir ji matė eidama jam iš paskos, kaip jis kažką iš sandėliuko pasiėmė ir įsidėjo į striukės kišenę. Tas daiktas, kurį A. pasiėmė, buvo nedidelis, nes jam jis tilpo į ranką. Jis tą daiktą pasiėmė iš jam priklausančios įrankių dėžės. Ji vėliau matė, kad toje įrankių dėžėje nėra A. darbinio peiliuko, kuriuo jis pjaustydavo dirbdamas prie elektros laidų. Tą naktį ji nesuprato, kad A. į kišenę įsidėjo peilį. Tai padaręs, A. pro lauko duris išėjo ieškoti A.. Ji jau iki tol buvo išplovusi nuo grindų visą kraują, grindys jau jiems išeinant iš namo buvo išplautos. Kuria kryptimi nuėjo jos vyras, ji nežino, nežiūrėjo kur jis eina. Maždaug už kokio pusvalandžio atgal į namus grįžo jos vyras. Jis į namą įėjo pro pagrindines duris, praėjo pro ją ir nuėjo į virtuvę prie kriauklės. Girdėjo kaip jis pasileido vandenį, bet ką jis darė prie tos kriauklės, ji nematė. Ji vyro paklausė, kas nutiko, o jis tylėjo ir nieko nesakė. Po kurio laiko jis atėjo pas ją į svetainę ir ji pamatė, kad vyro kelnės yra dar labiau kruvinos negu, kad buvo jam išeinant į lauką iš namų paskui A.. Ji dar kartą A. paklausė, kas nutiko. Vyras jai pasakė, kad A. nebėra. Tada A. atsisėdo šalia jos ir pasakė, kad jos labai atsiprašo, ir kad dabar jis turi tik penkias minutes viską sutvarkyti, nes kitu atveju kažkas atvažiuos jų. A. jai pasakė, kad jai gal ir bus sunku su tuo susitaikyti, ką jis padarė A.i, bet jam tai nebus sunku su tuo susitaikyti, nes jis, kada tarnavo armijoje, tai jam tarnybos metu Irake yra tekę ne vieną žmogų nužudyti. Tada A. pasižiūrėjo į laikrodį ir pasakė, kad jis jau neturi laiko ir, kad jam reikia važiuoti, nes kitaip jie atvažiuos jos. Kas tie jie, A. jai nieko nesakė. Vyras pasakė, kad kada grįš jis nežino, o gali būti, kad apskritai negrįš. A. išėjo į kiemą, užsivedė automobilį ir jiems priklausančiu automobiliu išvažiavo iš kiemo. Ji sėdėjo fotelyje ir laukė namo grįžtančio A.. Po kiek laiko A. grįžo namo, tiksliai negali nurodyti, tačiau namo jis grįžo jau pradedant švisti. A. įėjo į svetainę ir ji matė, kad jo visi drabužiai buvo labai kruvini. Svetainėje jis nusirengė visus savo drabužius ir juos įdėjo į krosnį. Po to jis apsirengė kitais drabužiais ir išėjo į lauką. Iš lauko jis parsinešė kažkokius drabužius, kurie buvo susukti į kamuolį. Jis iš to drabužių gniužulo ištraukė pluoštą pinigų, matė, kad tie pinigai buvo kruvini. Tuos parsineštus drabužius A. įdėjo į krosnį ir tada jai liepė greitai namuose surinkti visus drabužius, kurie mėtėsi svetainėje ir kurie buvo nuo muštynių apsitaškę krauju. Tad ji surinko svetainėje visus drabužius, kurie buvo apsitaškę A. krauju. Rūbai buvo kruvini tie, kur buvo prie tos spintelės, kur buvo mušamas A.. Surinkusi drabužius juos padėjo prie krosnies. A. tą iš rūbų ištrauką pinigų pluoštą nusinešė į virtuvę ir juos plovė po kranu, o po to juos atnešė į svetainę ir po vieną kupiūrą išdėliojo ant grindų prie krosnies. Jis tuos pinigus ten džiovino. Matė, kad pinigai buvo kupiūromis po 200 litų. Tada A. užkūrė krosnį ir nuėjo maudytis į dušą. Išeidamas jis pasakė, kad kada sudegs į krosnį sudėti drabužiai, tada reikia į krosnį sudėti tuos drabužius, kuriuos ji surinko. A. išėjo į dušą. Kada sudegė pirmieji drabužiai, tai tada ji į krosnį sudėjo jos surinktus namuose su A. krauju drabužius ir juos sudegino taip pat krosnyje. Kada tie pinigai išdžiūvo, ji matė kaip A. atsirinko pinigus, kurie buvo jau be kraujo, juos pasiėmė, o tie pinigai, kurie vis tiek išdžiūvę buvo kruvini, paėmęs įmetė į krosnį ir sudegino. Tada jis pasakė, kad jai į sąskaitą įneš pinigų, kad ji galėtų apsimokėti už prekes, kurios yra jau užsakytos internetu. Po to jau atsikėlė vaikai, ji padarė pusryčius ir išleido vyresnę dukrą į mokyklą. A. pasakė, kad apie naktį įvykusias muštynes, jis nieko nesakytų vaikams. Kada vyresnioji dukra išėjo į mokyklą, tai tada A. pasakė, kad eina ieškoti telefono ir išėjo į lauką. Jis, kaip suprato, ėjo ieškoti A. telefono, nes jo paties telefonas buvo namuose. Maždaug už kokių 10 minučių namo iš lauko grįžo vyras ir rankose parsinešė sportinį batelį, batas buvo kruvinas. A. pasakė, kad tą batą jis rado lauke ir tada ji pažino, kad tas sportinis batelis yra A.. Ant to batelio ji tikrai matė kraują. Tada ji suprato, kad naktį A. parsineštas drabužių gniužulas buvo A. drabužiai, kuriuos jis sudegino krosnyje, o pinigai iš to rūbų gniužulo buvo taip pat A.. Jis tą batą taip pat sudegino krosnyje. Vyras tą rytą į darbą nėjo. Girdėjo, kaip jis skambino darbdaviui, pasakė, kad į darbą neateis, nes jam skauda koją. Vyras jos klausinėjo ir sakė, kadangi ji nuolat žiūri kriminalinius serialus „CSI kriminalistai“, tai kaip jam reikia padaryti, kad niekas negalėtų rasti lavono ir kaip sunaikinti visus įkalčius. Ji A. pasakė, kad jis taip pat kaip ir ji nuolatos žiūri kriminalinius serialus. Ir tada ji A. pasakė, kad visus nusikaltėlius policija, kaip jie nesistengtų slėpti įkalčius, pagauna. Dienos metu A. važiavo į parduotuvę, sakė, kad buvo užsukęs į darbą. Ji automobiliu niekur nevažiavo, tik nuo priekinės sėdynės pasiėmė prekes, kurias A. buvo parvežęs iš parduotuvės. Namo A. grįžo apie 19.00 val. Pasiimdama prekes ji nieko neįprasto nepastebėjo. A. jai būtent tą dieną į jos sąskaitą pervedė 600 litų kaip jau ir minėjo apmokėti už užsakytas prekes. Netrukus pas juos per garažą atėjo A. žmona su tėvais. A. visai ramiu veidu jiems paaiškino, kad A. buvo vakare pas mus atėjęs ir, kad jiems išgėrus, A. išėjo namo ir daugiau jie jo nematė. Jis dar pasakė A. žmonai, kad jis gali jiems padėti ieškoti A.. Ji tylėjo ir nieko A. žmonai nesakė. Po to A. jos prašė važiuoti jam padėti per tvorą permesti A. lavoną, sakė, kad negali vienas jo perkelti per tvorą, ir tada ji A. pasakė, kad niekur su juo nevažiuos ir lavono slėpti jam tikrai nepadės. A. dar jos klausė, gal jam kur nors kitur reikia nuvežti ir paslėpti A. lavoną. Tada ji A. atvertė žemėlapį ir pasakė, „matai žemėlapį, vežk tu jį kur nori, bet tau aš nieko nepadėsiu“. Tada A. jai pasakė, kad nereikia jam jos pagalbos ir, kad jis susitvarkys pats vienas. Po to ji nuėjo antrą aukštą, matė kaip gatvelėje važinėja policija ir ieško A.. Po to ji užmigo. Šiek tiek numigusi, pabudusi nuėjo pasižiūrėti, kur yra A.. Lovoje A. nerado, nulipo į pirmą aukštą ir svetainėje rado A.. Jis vėl degino krosnį. Tada ji A. pasakė, kad tegul jis niekur geriau nevažiuoja, nes policija nuolat važinėja aplink ir ieško A., o jis nusišypsojo ir atsakė, kad jis visur jau buvo, viską susitvarkė. A. dar kažkurią dieną sakė, kad gal jam tą kūną reikėjo parvežti namo ir paslėpti rūsyje, ji pasakė, kad net nebandytų taip daryti. Po to jis klausinėjo, ar druskos rūgštis yra gerai slėpti nusikaltimui. Jis rodė, kad druskos rūgštis gerai veikia ant odos, rodė kaip jis su druskos rūgštimi nusidegino ranką, tačiau kad jis druskos rūgštį panaudojo A. lavono slėpimui, jis to nesakė, tačiau gerai atsimena vieną A. frazę, kad „užpyliau ir tada viskas net užvirė, suputojo“. Jai vakare A. pasakojo, kad jis A. kūną supjaustė dalimis ir užkasė į duobę apleistoje lapių fermoje. Parodymus duoda laisva valia, niekieno neverčiama, norėdama viską pabaigti, nori, kad būtų nustatyta tiesa ir, kad viskas pagaliau pasibaigtų. Apie vyro kokius nors psichikos sutrikimus tikrai niekada nėra girdėjusi, nieko apie tai nežino (t. 3, b. l.6-10).

2013-12-20 parodymų patikrinimo vietoje metu, panaudojant vaizdo įrašą, liudytoja J. S.-J. patvirtino savo parodymus bei parodė, kur jos vyras A. J. po laiptais namuose paslėpė vieną atlikusį druskos rūgšties butelį (t. 3, b. l. 11-14).

Liudytojas J. Č. parodė buvo A. M. draugas. A. M. jam skambino 2013-11-25 apie 01.30 val. Jis paskambino šiaip pasikalbėti, nes jis tuo metu dirbo naktiniame bare. Ar buvo neblaivus nesuprato. A. M. pasakė, kad negali kalbėti, nes buvo daug klientų. Kai jis jam skambino aplink A. jokio triukšmo nesigirdėjo. Pas A. sode yra buvęs, jis tvarkė namą, ruošėsi ten gyventi. Žino, kad A. M. norėjo keisti langus, su kažkuo tarėsi, kad pas jį turėjo atvažiuoti matuoti langų. Kokioje konkrečiai firmoje ir už kokią sumą A. M. norėjo pirkti langus, nežino. Kaltinamojo matęs nebuvo, su juo bendravęs nėra. A. M. alkoholiu nepiktnaudžiavo, nebuvo konfliktiškas. A. gerai sutardavo su kaimynu, nežinojo, kad jie būtų konfliktavę.

L. V. M. parodė, kad yra A. M. senelis, ir A.i buvo padovanojęs sodo namelį, kurį jis remontavo. Antradienį ryte atvažiavo jis į sodą, priėjo prie sankryžos, matė ten kraują. Priėjęs prie namelio, pamatė, kad dega terasoje šviesa. Kadangi turėjo raktus, atsirakinęs namelio duris pateko į jo vidų. Įėjęs į kambarį pamatė, kad visur degė šviesos, televizorius veikė, kompiuteris atidarytas, piniginė, telefonai išdėlioti ant stalo, namuose niekas neišvartyta. Užlipo į antrą aukštą, nuėjo į rūsį, bet niekur A. M. nerado. Nuėjęs pas kaimyną A. J., paklausė jo apie A.. Jis pasakė, kad A. baliavojo, kad gal kur pas draugus nuėjo. Išėjo važiuoti namo. Jau buvo stotelėje, kai su autobusiuku privažiavo A. J., sakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) kad pakeliui ir jį gali pavežti, tačiau su juo nujausdamas bloga, nevažiavo. Per dukrą susižinojęs A. M. žmonos telefono numerį su ja susisiekė. Tada į sodą atvažiavo A. žmona ir jos tėvai. Nuėjo vėl pas A. J. klausti. Jis vėl pasakojo, kad A. baliavojo čia visą savaitę. Žmona pasakė, kad buvo čia su A. visą savaitgalį, tada A. J. nutilo.

Liudytoja R. K. parodė, kad su A. J. ir A. M. buvo kaimynai. Su A. J. neturėjo nieko bendro, pasisveikindavo ir tiek. Buvo toks įvykis, kad dukra šventė gimtadienį, garsiai leido muziką, o A. J. iškvietė policiją. Po to karto jie net nesisveikino. J. buvo užsidarę, keisti žmonės. A. J. atrodė piktas žmogus. Su A. M. taip pat mažai bendravo, jie tik įsiruošinėjo namą. Teko kelis kartus bendrauti. Tame name anksčiau gyveno A. seneliai. A. atrodė ramus žmogus. Nepastebėjo jokių jo žalingų įpročių. Tą vakarą pas A. degė šviesa apie 22.30 val. kai ji grįžo iš darbo. Kieme matė stovintį A. automobilį. A. J. važinėjo su autobusiuku. Pastebėjo, kai jau buvo A. paieška, kad nėra A. J. autobusiuko. Jis buvo grįžęs namo su kita mašina.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kuri užsiima langų gamyba. Su A. M. teko bendrauti elektroniniu paštu, dėl langų užsakymo. A. M. elektroniniu paštu jam buvo atsiuntęs savo namo langų išmatavimus, jis paskaičiavo apie 8000 litų kainą už langus ir el. paštu nusiuntė A. M. tuos paskaičiavimus. A. M. jam atrašė, kad kaina jam tinka ir jis su A. M. buvo susitaręs, kad 2013 m. lapkričio pabaigoje, gali būti, kad tai galėjo būti 26-28 d., turėjo važiuoti matuoti langus. Važiuoti turėjo ne jis, o direktorius ar kitas darbuotojas. Galėjo būti, kad jis susitarė su A. M., kad kada atvažiuos ir pamatuos langus, tai A. M. turės sumokėti avansą, kiek galės sumokėti, jei turės gali būti, kad ir 2000 litų galėjo sumokėti. Sutarė su A. M., kad prieš atvažiuojant matuoti langų, jis A. M. paskambins. Atsimena tai, kad jam skambino, bet kokią konkrečiai dieną negali atsiminti, tačiau jo mobilus telefonas buvo išjungtas. Skambino jam kelis kartus, bet telefonas neveikė, tada jis paskambino A. M. draugui J. P., kuris jam pasakė, kad gali jau A. M. neskambinti, nes jis yra nužudytas ir langų jam nebereikia.

Liudytojas L. J. parodė, kad su A. M. buvo draugai. 2013 m. lapkričio 25 dieną, apie 15 val. jam paskambino A., prašė atvežti alaus, paskui skambino dar apie 17 val. Jis atvažiavo pas A. apie 18 val., prieš tai užsukęs nupirkti alaus. Jam atvažiavus, A. M. jam parodė namą, jis keitė santechniką, tvarkė šildymo sistemą, sakė, kad užsisakinėja langus. Pas jį pabuvo gal valandą. A. M. sakė, kad turi 2000 litų kaip avansą už langus. A. minėjo, kad užsisakinėja langus, bet kada paduos pinigus nesakė. Jis dar kažką minėjo, kad reikia sulaukti 9 val. vakaro. Jis A. M. atvežė pakuotę gal 24 skardines alaus ir 1 pakelį cigarečių, už prekes jam A. M. sumokėjo. A. M. pinigus ištraukė iš treninginių kelnių kišenės, suskaičiavo prie jo 2000 litų. Dar siūlė pirkti laikrodį, sakė, kad jį turi kaimynas. Jam tai nerūpėjo ir jis dėl laikrodžio daugiau nesigilino. Kaina laikrodžio sakė apie 500 litų, firma Seiko. Apie 19 val. jis išvažiavo. Matėsi, kad A. buvo vidutiniškai išgėręs. Name jis buvo vienas. Po paros ar dviejų paskambino draugas T. U. ir pasakė, kad dingo A.. Jam paskambino M., A. žmona. T. klausė ar jis buvo pas A. M., organizavo jo paiešką. Jis taip pat važiavo ieškoti A. M. po sodus. Prie to kaimyno, kaltinamojo namo, stovėjo darbinis automobilis su užrašu, kažkas susiję su padangų montavimu. Visų draugų bendra nuomonė buvo, kad kažkas negerai su tuo kaimynu. Kaltinamasis buvo priėjęs, klausė ką darys, ar ieškos A.. Tas kaimynas sakė, kad važiuos į parduotuvę, kai grįš padės ieškoti. Nieko jis nesakė, kad iš vakaro jie su A. M. bendravo. M. pasakojo, kad kai ji nuėjo pirmą dieną pasikalbėti pas juos, jie keistai elgėsi. Ji nesakė, kodėl jai atrodė keisti. A. M. padėdavo, jeigu reikėjo pagalbos, jokios konfliktiškos situacijos su juo nėra buvę, išgėręs jis nebuvo konfliktiškas. Jokių neigiamų bruožų apie A. M. pasakyti negali. Kai jis matė A. M., jis sužalotas nebuvo, apie jokius konfliktus nieko jis nesakė. Jis buvo linksmas, gerai nusiteikęs. Kai buvo name pas A. M., ant stalo buvo kompiuteris, du telefonai, piniginė ir dujinis pistoletas.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o kaltinamasis A. J. buvo serviso meistras. Priimtas į darbą buvo pagal rekomendaciją, A. J. padirbo mėnesį ar du. Jį charakterizuoti gali teigiamai, kaip žmogų turintį patirtį, mokantį savo darbą. Konfliktinių situacijų su juo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, jog A. J. 2013-11-04 pradėjo dirbti jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini), meistro - priėmėjo pareigose. A. J. darbą atlikdavo laiku ir gerai, dėl jo darbo ar elgesio jokių problemų nekilo. Jokio jo keisto elgesio tikrai nepastebėjo nei jis, nei kiti jų darbuotojai. A. J. darbą atlikdavo gerai, su serviso klientais jis buvo mandagus, tikrai nebuvo konfliktinis. Jokių elgesio sutrikimų nepastebėjo. A. J. iki 2013-12-03, jų bendrovėje dar nebuvo gavęs atlyginimo. Jo mėnesinis atlyginimas per mėnesį yra 1800 litų į rankas. Kadangi jis nėra išdirbęs pas juos pilno mėnesio, tai jam į jo sąskaitą bus pervesta nepilnai 1800 litų. Tiesioginis A. J. vadovas yra E. G., kiek jam yra žinoma, A. J. E. G. yra pasakęs, kad dingo jo sodo kaimynas ir jis yra kviečiamas į policiją apklausai liudytoju. E. G. jam sakė, kad į darbą A. J. 2013-11-26 neatėjo dėl to, kad jam skaudėjo ranką. Tą dieną A. J. darbo vietoje tikrai nebuvo. A. J. į darbą atėjo 2013-11-27, o 2013-11-28 A. J. taip pat atėjo į darbą ir netrukus išvyko į apklausą policijoje. Kiek jam yra žinoma, niekas iš darbuotojų A. J. elgesyje 20013-11-27 nieko keisto nepastebėjo (t. 3, b. l. 31).

Liudytojas E. R. parodė, kad dirba autoplovykloje. Pas juos 2013-11-27 atvažiavo kaltinamasis, su baltu „VW Transporter“ ar „VW Caravelle“ markės automobiliu, su žalia juosta ir apklijuotas lipdukais, jį prašė atlikti salono cheminį valymą. Jis priėmė automobilį, o valymą atlikinėjo kitas žmogus. Kaltinamasis minėjo, kad mašiną ruošia pardavimui, prašė nuo kėbulo nulupti lipdukus. Vidus buvo purvinas, dėmių nepastebėjo. Juostų nulupti nespėjo. Žmogus buvo geros nuotaikos, nieko įtartino nebuvo. Sutarė, kad automobilį gražins po dviejų dienų. Žmogus derėjosi dėl kainos, bet neprieštaravo tam, kad kelias dienas užtruks mašinos valymas. Jau kitą dieną atvažiavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai kartu su kaltinamuoju ir paėmė tą mašiną. Jau buvo valytas automobilio vidaus stogas, sėdynės, o grindys valytos nebuvo.

Liudytojas G. V. parodė, kad dirba pardavėju (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pas juos pirko druskos rūgšties, plėvelės ir gumines pirštines. Kai per televiziją pamatė apie nužudymą, kūno išniekinimą, jis atpažino kaltinamąjį, nes jis buvo jam matytas kaip klientas. Gal po dviejų savaičių pasirodė tyrėjai, rinko parodymus. Kompiuteryje rado kas buvo pirkta tą dieną, rado čekį. Iš čekio nustatė datą. Kaltinamasis pirko druskos rūgšties 5 litrus, ir dar kelis butelius po litrą, gumines pirštines ir paletėms vynioti plėvelės. Jis konsultavo, o kolega M. R. įnešę pinigus į kasą. Tai buvo eilinis žmogus, kuris klausė ar turi druskos rūgšties, o jis parodė kur ji yra. Žmogus abejojo kiek jam reikia, kaip minėjo pasiėmė 5 litrus ir kelis butelius po litrą, dar prašė pirštinių ir plėvelės. Kam jam reikia druskos rūgšties jis nesakė. Jis atsiskaitė grynais pinigais, padavė 100 litų. Druskos rūgštis naudojama kanalizacijos vamzdžių valymui, dar gali būti naudojama patalpų dezinfekavimui nuo pelėsio.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis dirba pardavėju (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis buvo atėjęs į parduotuvę, kurioje jis dirba ir pirko 5 litrų, dar kelias vieno litro druskos rūgšties talpas, taip pat gumines pirštines, pakuojamos plėvelės. Kam perką tokį kiekį druskos rūgšties pirkėjas nesakė. Kaltinamasis atsiskaitė 100 Lt kupiūra, jis paėmė pinigus už prekes ir juos įnešė į kasą. Prekes kaltinamasis rinkosi kartu su kolega G. V.. Druskos rūgštis naudojama buityje, kanalizacijos prakimšimui ir ratlankių plovimui, jis nekenkia dažam, tirpalui patekusi ant odos - graužia. Kai į parduotuvę atvyko policijos pareigūnai, surado kasos čekį. Ankščiau kaltinamojo nebuvo matęs, tai buvo eilinis klientas. Kokiu automobiliu kaltinamasis buvo atvažiavęs, nematė.

Liudytojas J. J., kuris yra kaltinamojo A. J. brolis, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė, kurie buvo paskelbti, kada jis nurodė, kad jo ir brolio A. J. mama bendra, o tėvai buvo skirtingi. Mama gyveno kartu su jo tėčiu, kartu su juo gyveno ir A.. A. J. yra labai uždaro būdo, jis draugų beveik neturėdavo, jis visada viską laikydavo savyje. Kiek žino, A. jokių psichikos sutrikimų neturėjo, nėra gydytas psichiatrijos ligoninėje, tarnavo kariuomenėje kaip žvalgybininkas, nebuvo A. tikrai jokiame Irane ir kariuomenėje tikrai nežudė jokių žmonių. Jis su broliu bendraudavo mažai, daugiau bendravo su jo žmona J. Jis atsimena tai, kad prieš daug metų, A. kaime su savo vienu draugu prie namų kaime statomame priestate buvo užmušęs katiną ir tą katiną buvo pakabinęs už kojų ant virvės, matė tai pats. Atsimena, kad tas katinas buvo išskrostas, matė, kad ten buvo kraujas. Kodėl brolis taip pasielgė, kodėl jis nužudė taip žiauriai žmogų, nežino ir neturi tam jokių paaiškinimų (t. 3, b. l. 16).

2013-11-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dešinėje kelio pusėje, nuo elektros skydinės 3,5 m. atstumu, ant kelio buvo rasta tamsiai rudos spalvos dėmė – galimai kraujo, 1,35 m. atstumu link ženklo (duomenys neskelbtini) ant žemės rasta rudos spalvos dėmė – galimai kraujo, išsidėsčiusi 70 cm plote bei 30 cm atstumu link ženklo (duomenys neskelbtini) ant žemės rasta raudonos spalvos dėmė – galimai kraujo, išsidėsčiusi 35 cm plote. Įvykio vietoje iš rusvos spalvos dėmių buvo paimtos nuoplovos bei rastas ir paimtas geltonos spalvos žiebtuvėlis (t. 1, b. l. 25-28).

2013-11-28 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu Kaunas, Partizanų g. 26, automobilių salonų valymo įmonės patalpoje rastas stovintis automobilis „VW Caravelle“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Atidarius automobilio bagažinės dangtį ant slenksčio rasta raudonos spalvos dėmė, ant galinio kablio iš vidinės pusės taip pat rastas raudonos spalvos krešulys – galimai kraujo, ant automobilio kairės pusės galo rasta raudonos spalvos dėmė – galimai kraujo, kairėje pusėje prie vairuotojo durelių ant laiptelio rasta raudonos spalvos masė – galimai kraujo, ant automobilio priekinio dangčio kairėje pusėje prie krašto rasta raudonos spalvos dėmė – galimai kraujo, apžiūrėjus automobilį paimtos 5 nuoplovos iš raudonos spalvos dėmių (t. 1, b. l. 44-45).

2013-11-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) apleista lapių auginimo ferma. Nuo fermos tvoros 1,5 m atstumu, viduje rastas šviežiai sukastos žemės plotas, kur atkasus smėlį, viduje buvo rastos žmogaus kūno dalys. Įvykio vietos apžiūros metu iš duobės buvo paimtos žmogaus kūno atidalintos dalys, grunto pavyzdžiai, juodos spalvos šiukšlių maišelis, gruntas su skysčiu, kojinė ir kūno audinio fragmentas (t. 1, b. l. 58-78).

2013-11-30 papildomos įvykio vietos apžiūros metu A. J. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti pinigai -1400 Lt, kastuvas aplipęs gelsvos spalvos smėliu, krosnyje tarp sudegusių pelenų: balto metalo plataus pynimo grandinėlė nešiojama ant kaklo, 36 metalinės kilputės, 4 komplektai metalinių drabužių spaudžių (iš viso 8 detalės), 7 metalinės užkniedijamos sagos, 13 metalinių drabužių kniedžių, 2 metalinės batų sustiprinimo detalės, keičiama peilio geležtė, 2 užtrauktukų detalės, 8 pilkos spalvos susilydžiusio metalo fragmentai, metalinė diržo sagtis, metalinė detalė, baltos spalvos plokštelių pavidalo pelenai (t. 1, b. l. 86-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1132/13(02) nurodoma: A. M. mirties priežastis nenustatyta, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir abiejose kojose. Pomirtinė galvos, abiejų rankų ir dešinės kojos amputacijos. A. M. mirties priežastis nustatyta galimai dėl galvos ir kaklo poveikio druskos rūgštimi bei pomirtinės jos amputacijos. A. M. kūne rasti sužalojimai: poodines kraujosruvos dešiniame žaste ir abiejose kojose padarytos kietais bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais, kelių valandų bėgyje iki mirties ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių pasekoje, kas esant gyvam vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai krūtinėje ir įdrėskimai kairėje kojoje padaryti po mirties, galimai kontaktuojant su trim traumuojančiais paviršiais. Pažeidimai galėjo atsirasti ir velkant kūną. Daugybinės pjautinės galvos žaizdos padarytos labai daug kartų paveikiant galvos veidinę dalį pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu ploną geležtę ir aštrius ašmenis, po mirties. Septynios pjautinės žaizdos kairio peties srityje ties rankos atidalinimo vieta, viena pjautinė žaizda dešinėje rankoje, trylika pjautinių žaizdų kairės alkūnės duobės srityje, viena kairiame žaste, viena kairiame dilbyje, viena sėklidžių kapšelyje, viena kairėje kojoje padarytos dvidešimt penkių pjūvių pasekoje pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu ploną geležtę ir aštrius ašmenis po mirties. Trys pjautinės žaizdos dešinės rankos IV piršte padarytos trijų trauminių poveikių pjaunančių savybių įrankių pasėkoje, po mirties. Šios pjautinės žaizdos bei piršto panirimas galėjo būti padaryti bandant nuimti žiedą. Abiejų rankų, dešinės kojos bei galvos atidalinimai su trachėjos ir VI kaklo slankstelio sužalojimais padaryti pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu ploną geležtę ir aštrius ašmenis, po mirties. Galvos ir kaklo minkštieji audiniai, gerklų kremzlės ir poliežuvio kaulas buvo paveikti druskos rūgštimi, galimai po mirties. Tiksliam mirties laikui nustatyti nepakanka objektyvių duomenų. Vertinant tyrimo metu užfiksuotus lavoninius reiškinius, mirtis galėjo įvykti daugiau kaip 3 paros iki jo lavono tyrimo. A. M. kraujyje rasta 2,56 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,78 promilės etilo alkoholio. A. M. lavone ieškotų narkotinių medžiagų ir medikamentų nerasta (t. 1, b. l. 105-111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3163/13(02) nurodoma: A. J. konstatuota dvi poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis grumtynių metu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-11-26, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 151).

2014-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 25/14(01) nurodoma, kad keturiose nuoplovose nuo kelio kelkraščio, nuoplovose iš įvykio vietos, nuo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinio kablio yra A. M. kraujas su 99,999999999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo automobilio salono vidaus galo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas dalinis mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame gali būti su A. M. sutampantis DNR profilis, tačiau nėra su A. J. sutampančio DNR profilio. Ant A. J. striukės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkančio tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Ant žiebtuvėlio žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas A. M. DNR profilis su 99,999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 159-170).

2014-03-21 Lietuvos Teismo ekspertizės centro išvadose Nr. 11-226(14), 11-780(14) nurodoma, kad geltonai rudas dirvožemis, nuimtas nuo A. J. priklausančio kastuvo, yra vienodas su dirvožemiu iš įvykio vietos, paimtu nuo duobės viršaus (duomenys neskelbtini) prie apleistos fermos tvoros. Tirti pateiktas juodas plastiko maišas, paimtas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) prie apleistos fermos tvoros, kur buvo rastas A. M. kūnas padalintas dalimis, yra sumirkęs druskos rūgštimi. Ši druskos rūgštis ir butelyje tirti pateikta 33% koncentracijos druskos rūgštis, paimta 2013-12-20 per parodymų patikrinimą su įtariamojo žmona J. S. – J., yra vienodos (t. 1, b. l. 181-187).

2014-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 6/14(01) nurodoma, kad tirti pateiktose odos išpjovose yra linijinės, 8-126 mm ilgio, lygiais kraštais, pjautinės odos – poodžio žaizdos. Dauguma žaizdų, išilginės kūno ašies atžvilgiu yra skersinės krypties. Metalizacijos pėdsakų nustatymas puvimo paveiktose ir užterštose žemėmis žaizdose netikslingas. Tirti pateiktose A. M. odos išpjovose iš kairio peties ir kairės rankos, trachėjoje ir VI kaklo slankstelyje yra pjautiniai sužalojimai, padaryti pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu ploną geležtę ir aštrius ašmenis. Tokiomis savybėmis pasižymi tirti pateikta geležtė, todėl galimybė, kad tirti sužalojimai padaryti šia geležte, neatmetama. Tačiau nustatyti, ar sužalojimai padaryti būtent šia geležte, negalima, nes juose nėra konkretaus žalojusio įrankio nustatymui tinkančių požymių. Tirti pateiktų kaklo srities organų pjautiniai sužalojimai (VI kaklo slankstelio ir trachėjos) būdingi kūno dalių atidalinimui – daugybiniai, lygiagretūs, padaryti kartotiniais judesiais. Gerklų skydinės ir žiedinės kremzlių, poliežuvinio kaulo defektai susiformavo ardančių cheminių medžiagų poveikyje. Kiti sužalojimai yra pjautiniai (t. 1, b. l. 201-216).

2014-05-23 Lietuvos Teismo ekspertizės centro išvadoje Nr.11-227(14) rašoma, kad iš krosnies paimtame ir tirti pateiktame turinyje yra: metalinės furnitūros įvairių elementų: sagos – spaudės, įkalamos sagos, kniedės su užrašais „CONTI DENIM“ ir „KANGA ROOS“. Metalinė furnitūra ir suanglėję medvilnės pluoštai yra sudegintų džinsinių gaminių likučiai, 36 vienetai apdegusių metalinių akučių, 11 mm skersmens. Ant daugumos akučių yra išlikęs užrašas „Steel“. Tokios metalinės detalės dažniausiai naudojamos aulinių batų ir pusbačių batraiščių skylučių apdailai; dvi metalinės detalės, montuojamos darbinių batų noselėse (viršūnės) srityje, yra sudegintų darbinių batų likučiai; užtrauktukų likučiai, metalinis diržo reguliatorius. Šios furnitūros dalelės yra sudegintų drabužių ir/ar galanterijos gaminių likučiai (t. 2, b. l. 6-11).

Pagal 2014-04-14 nutarimą gauti informaciją raštu apie įtariamojo A. J. ir jo žmonos J. S. – J. piniginių lėšų judėjimą sąskaitose AB Swedbank banke, AB DNB banke ir AB SEB banke, išanalizavus AB SEB banko pateiktus J. S.-J. sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2013-11-25 iki 2013-11-30 nustatyta, kad 2013-11-26 buvo vykdomos finansinės operacijos, įnešti pinigai, daryti pervedimai (t. 2, b. l. 62-65).

2013-11-29 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. S. – J. pateikė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG“, su SIM kortele (t. 2, b. l. 66).

2013-12-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kaltinamojo žmonos J. S. – J. mobilaus ryšio telefono „SAMSUNG GT-S5570“, apžiūra, kur išanalizavus telefone esančią informaciją matyti, kad abi naktis, t.y. 2013-11-26 ir 2013-11-27, A. J. telefonu kontaktavo su savo žmona J. S. – J. (t. 2, b. l. 67-83).

2014-05-20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-11/2014 rašoma, kad A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2013 m. lapkričio mėnesį laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo, jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su įtariamuoju A. J. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. A. J. šiuo metu nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas; adaptacijos sutrikimai; jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 3, b. l. 163-167).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos vienai esminių kaltinamojo teisių – teisei į gynybą – užtikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-419/2011).

Pagal kaltinamąjį aktą bei nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 311 str. 1 d. Taigi nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 straipsnis, kuriame nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 str. 1 d. ir 2 d., nustatančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką, nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatomis, prokuroras teisiamojo posėdžio metu, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, rašytinį prašymą, dėl kaltinimo pakeitimo, pateikė savalaikiai ir nepažeidžiant nurodytų įstatymo nuostatų, kadangi tokia teisė prokurorui suteikta, naujas kaltinimas įteiktas kaltinamajam, jo gynėjai, ir jam buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai.

Be to teisme padarytas veikos kvalifikavimo pakeitimas palyginus su įtvirtintu kaltinamajame akte ir prokurorės prašyme dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 129 str. 2 d. 9 p. į BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., pasireiškė tuo, kad perkvalifikuojant kaltinamajam šį nusikaltimą buvo pašalinta nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė – nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Taigi šiuo atveju teisme perkvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas nebuvo nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Nagrinėjamoje byloje teismas, sutikdamas su nusikalstamų veikų perkvalifikavimu ir nekeisdamas nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikas kaltinamajam perkvalifikuoja pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-423/2014).

Kaltinamojo A. J. kaltė pagal pakeistą kaltinimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 311 str. 1 d., 178 str. 1 d. yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiosios, jo paties parodymais, įvykio vietų, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu.

BK 129 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui ir norėjo ją atimti. Kaltininkas nužudyti gali veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia t.y. siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kuomet veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti jo gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams (sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių jis savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Netiesiogine tyčia padaromas nužudymas tuo atveju, kai kaltininkas supranta, jog savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti kitam žmogui, ir, nors jis ir nenori atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme iš esmės pripažino savo kaltę dėl A. M. nužudymo ir jo palaikų išniekinimo, tačiau nepripažino tų aplinkybių, kad A. M. nužudė dėl savanaudiškų paskatų ir, kad pagrobė A. M. priklausančius 2000 Lt. A. J. pripažino, kad su A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, kad tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė A. M. smūgius, iš viso jis A. M. galėjo suduoti apie 20 smūgių. Tokius A. J. parodymus patvirtino ir liudytoja, kaltinamojo žmona J. S. – J.. A. J. nurodė, kad su A. M. dėl kilusio konflikto pas jį namuose susitaikė, tačiau jam išėjus į lauką, žmonos paragintas norėjo dar kartą A. M. atsiprašyti. Teisme A. J. nurodė, kad lauke tarp jo ir A. M. kilus susistumdymui, grumtynėms, J. J. norėdamas gintis nuo A. M., tik galvodamas, kad jį pastarasis puola, pastumtas ar pats už kažko užkliuvęs ir pagriuvęs, keldamasis striukėje turėtu darbiniu peiliuku prie jo besilenkiančiam A. M. perpjovė kaklą, nuo ko jis nugriuvo. A. J. stovėjo, žiūrėjo į nugriuvusį A. M., matė daug kraujo, jokių veiksmų, kad išgelbėti A. M. gyvybę, nesiėmė, supratęs, kad A. M. mirė, nes jis nebejudėjo, nekvėpavo, nutempė jo kūną nuo kelio. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. J. tokių aplinkybių, kad jam reikėjo gintis nuo A. M. nenurodė. Be to, ir liudytoja J. S. – J. nurodė, kad dar jų namuose dėl nesusipratimo ir be jokios priežasties, jos vyras A. J. rankomis sudavė apie 10 smūgių A. M. į veidą, galvą, jam pargriuvus vieną kartą spyrė koja. Ji gynė A. M. nuo A. J. ir A. M. bandė pats gintis nuo smūgių, bet jam nelabai sekėsi, nes jis buvo girtas. A. M. iš nosies stipriai bėgo kraujas. A. J. nuėjus atsigerti ir grįžus, jis vėl mušė A. M., jam sudavė į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, dar apie penkis smūgius, dėl ko A. M. vėl nugriuvo ant grindų. A. J. ir A. M. susitaikius, tačiau pastarajam išėjus į lauką, J. S. – J. matė, kad jos vyras užėjęs į sandėliuką, pasiėmęs iš įrankių dėžės kažkokį daiktą, jį įsidėjo į striukės kišenę, ir išėjo į lauką ieškoti A. M.. Po to ji pamatė, kad įrankių dėžėje nėra A. darbinio peiliuko, kuriuo jis pjaustydavo dirbdamas prie elektros laidų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. kraujyje rasta 2,56 prom. etilo alokoholio, šlapime 4,78 prom. etilo alkoholio. Teismo medicinos ekspertų nustatyta, kad sužalojimai padaryti A. M. esant gyvam buvo padaryti mažiausiai 8 trauminių poveikių pasekoje.

Kaltinamajam įvykdžius nužudymą, teisėjų kolegijai abejonių nekilo. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. J. parodymus patvirtina ir kaip minėta kiti byloje ištirti įrodymai, tai yra jo ir liudytojos J. S. – J. parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti parodymai, bei byloje surinktų ir ištirtų objektyvių įrodymų visetas, tai yra minėti įvykio vietų apžiūrų protokolai, kuriuose užfiksuota, jog įvykio vietoje kur buvo nužudytas A. M., ant automobilio ir jame, kuriuo buvo gabenamas A. M. kūnas, buvo rastos raudonos spalvos dėmės, kurios remiantis specialisto išvadomis nustatyta, kad tai yra nužudytojo A. M. kraujas su beveik šimtaprocentine tikimybe, rasti nužudytojo palaikai, atidalintos kūno dalys, pas A. J. namuose rastas kastuvas, su geltonai rudu dirvožemiu, tokiu pat kaip ir paimtu iš įvykio vietos, kur buvo užkastas A. M. kūnas, kompleksinės trasosoliginio – medicininio tyrimo išvados, telefono skambučių analizė, minėtus įrodymus taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu paskelbti liudytojos J. S. – J. parodymai. Taigi teismo išvardinti, ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina A. J. nužudžius A. M..

Pažymėtina, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 d., 2 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Be to, būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-205/2010).

Iš ištirtų įrodymų viseto matyti, kad tarp kaltinamojo A. J. atliktų veiksmų ir A. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas ištirtas įvykio aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad kaltinamajam nuo nukentėjusiojo, kuriam po mirties buvo nustatytas sunkus neblaivumas, ir kuris pats iki mirties buvo jo sužalotas, gintis nereikėjo, o specialisto išvadoje kaltinamajam konstatuotos dvi poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir kairėje pėdoje, kurios galėjo gautis grumtynių metu, ar kaltinamajam pačiam griūnant, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad A. J. buvo kilęs realus, akivaizdus ir pavojingas kėsinimąsi, todėl konstatuotina, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. J. iš anksto būtų planavęs ar siekęs A. M. mirties, tačiau teisėjų kolegija įvertindama objektyviai nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis su specialiai pasiimtu linoleumui pjaustyti skirtu peiliu perpjaudamas, A. M. gyvybei akivaizdžiai vieną iš pavojingiuosių kūno vietų – kaklą, bei turėdamas pakankamą socialinę ir gyvenimišką patirtį (30 m.), neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais kėsinasi į kito asmens gyvybę ir jais kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo taip veikti. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė A. M. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-94/2014). Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas. Pažymėtina, kad tai, jog kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos (kasacinė nutartis Nr. 2K-97-693/2015). Jeigu konstatuojama, kad sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (jeigu nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kvalifikuojančių požymių) ir 178 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-165/2014).

Bylos nagrinėjimo metu pirminis kaltinimas A. J., kad jis A. M. nužudė dėl savanaudiškų paskatų nepasitvirtino ir byloje surinktais duomenimis įrodytas nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad pas nukentėjusįjį apskritai pinigų jis nematė, o iš apleistos lapių auginimo fermos teritorijos, kur dalino A. M. kūną, parsivežė savo krauju susitepusius pinigus (1400 Lt), kuriuos neva buvo pasiėmęs iš namų. Tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad A. M. pinigus jis paėmė po to, kai nužudė jį, pinigus paėmė ir parsinešė namo. Pinigus paėmė toje vietoje, kur pjaustė A. M. kūną. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, duoti teisme, prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, tai yra apie tai, kad A. M. įvykio dieną turėjo su savimi 2000 litų patvirtino nukentėjusioji M. M.. Liudytojas L. J. nurodė, kad A. M. prie jo perskaičiavo pinigus, buvo 2000 litų. Nukentėjusiojo A. M. pinigai buvo skirti avansiniam mokesčiui už keičiamus langus. Liudytojas R. R. patvirtino, kad būtent tomis įvykio dienomis turėjo būti matuojami langai pas A. M. ir pas užsakovą planavo važiuoti matuoti langų bei paimti avansą už langus. Prie nužudytojo A. M. kūno jo turėti 2000 Lt rasti nebuvo. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos J. S. – J. parodymai, kad nužudymo išvakarėse, kai pas juos į namus atėjo A. M., ji matė pas nukentėjusįjį pinigus, kuriuos jis įsidėjo į bliuzono kišenę. Kai grįžo A. J., jis iš lauko parsinešė kažkokius drabužius, kurie buvo susukti į kamuolį. Iš drabužių gniužulo kaltinamasis ištraukė pluoštą pinigų, matė, kad jie buvo kruvini. Juos kaltinamasis plovė po kranu, po to džiovino. Kai pinigai išdžiūvo, A. J. atsirinko pinigus, kurie buvo be kraujo, o kitus, kurie neišsiplovė, sudegino. A. J. pasakė, kad J. S. – J. į sąskaitą įneš pinigų, o iš J. S. – J. sąskaitose išrašo matyti, kad į jos sąskaitą 2013-11-26 buvo pervesta 600 litų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo teisme nurodytos aplinkybės, kad jis po A. M. nužudymo iš viso negrobė jo pinigų yra niekuo nepagrįsta, o prieštarauja byloje surinktiems kitiems faktiniams duomenims, kurie neprieštarauja vieni kitiems, todėl kaltinamojo parodymai, jog iš įvykio vietos parsinešė savo pinigus, vertintini kaip jo gynybinė versija ir siekis palengvinti savo teisinę padėtį, todėl atmestini. Nors A. J. nurodė, kad jis iš vietos, kur dalino A. M. kūną, susirinko savo 1400 Lt, kuriuos neva visus sudegino, o kitą dieną jis į žmonos sąskaitą įnešė savo 600 Lt, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi visų aptartų įrodymų visumą pripažįsta įrodyta, kad A. J. po nukentėjusiojo A. M. mirties pagrobė jo 2000 Lt, iš kurių 1400 Lt kaltinamsis sudegino, o likusius 600 Lt įnešė į žmonos J. S. – J. sąskaitą.

Taigi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad A. J. žinojo, jog A. M. prieš jį nužudant turi su savimi 2000 Lt, ir kaltinamasis siekdamas gauti turtinės naudos, nužudė nukentėjusįjį, tai yra, bylos teisme nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad A. J. buvo susiformavusios savanaudiškas paskatos iki nužudymo pradžios. Nors byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. M. turėjo su savimi 2000 Lt, kuriuos kaltinamasis pagrobė, kai nukentėjusysis jau buvo nužudytas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtent šių veiksmų kaltinamasis siekė nužudydamas A. M.. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog dalį pagrobtų sukruvintų pinigų A. J. sunaikino, leidžia daryti išvadą, kad turto pagrobimas nebuvo savarankiškas nužudymo motyvas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. J. nusikalstami veiksmai nužudžius A. M. ir pagrobus jam priklausančius 2000 Lt, pagal prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Pagal BK 311 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino. Taigi ši nusikalstam veika gali būti padaroma atliekant bent vieną minėto straipsnio dispozicijoje įvartytų alternatyvių veiksmų: 1) neteisėtai paimant mirusiojo palaikus ar jų dalį; 2) tyčiojantis iš mirusiojo palaikų; 3) išniekinant mirusiojo palaikus.

Mirusiojo palaikų išniekinimas – tai amoralus, žeminantis, ciniškas elgesys, pasireiškiantis kūno sunaikinimu (pvz., padegant, susprogdinant), kūno dalių atskyrimu, lavono išrengimu, aprangos ar lavono suteršimu ar sugadinimu daiktų, kurie yra prie palaikų, pvz., atskirų kūno dalių, organų nupjaustymas ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 311 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad kaltininkas siekė būtent tyčia išniekinti mirusiojo palaikus. Pagal teismų praktiką, kai po nužudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais išniekinamas mirusiojo kūnas, iš jo pasityčiojama, veika paprastai kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį – BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 311 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-165/2014).

Kaltinamasis A. J. pripažino, kad jog kaltinime nurodytu laiku, savo automobiliu „VW Caravelle“, po nužudymo, nuvežė A. M. kūną į (duomenys neskelbtini) esančią apleistą lapių auginimo fermos teritoriją, nurengė mirusiojo drabužius, tuo pačiu peiliu atidalino kūno dalis ir jas permetė per teritorijos tvorą. Kitą naktį, atsivežęs kastuvą, iškasė duobę, sudėjo A. M. kūno dalis, apipylė jas nusipirkta druskos rūgštimi, dėl ko atsirado teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti pažeidimai, ir kūno dalis užkasė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir ankščiau nurodyti byloje ištirti įrodymai – užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados. Kaltinamasis nurodė, kad kūną dalimis pjaustė todėl, nes norėjo jį permesti per tvorą, o viso kūno negalėjo pakelti, kaip dabar mano, viską darė, kad galėtų paslėpti A. M. kūną. Druskos rūgštimi pylė, kad kūnas taptų neatpažįstamas. Pasak A. J., jis nenorėjo išniekinti mirusiojo palaikų, tačiau supranta, kad tokiais veiksmais išniekino mirusiojo kūną. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis patvirtino, kad jam gerai žinoma mirusiojo laidojimo tvarka, papročiai. Supranta, kad tokiais savo veiksmais atėmė galimybę artimiesiems tinkamai bei deramai atsisveikinti su mirusiuoju, jį pagerbti ir palaidoti. Iš byloje surinktų ir įvertintų duomenų nustatyta, kad A. J. atidalino nužudyto A. M. kūno dalis, daugybinės pjautinės galvos žaizdos padarytos labai daug kartų paveikiant galvos veidinę dalį pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, po mirties, apipylė kūno dalis druskos rūgštimi, dėl ko jos buvo paveiktos, nurengė lavoną, dalį jo drabužių sudegino, dalį apipylė druskos rūgštimi. Pažymėtina, kad kaltinamasis būdamas psichiškai sveikas, subrendęs ir gyvenimiškos patirties turintis, socializuotas žmogus žinojo nusistovėjusius papročius ir palaikų laidojimo tvarką, tačiau nors juos ir žinodamas savo aktyviais veiksmais išniekino A. M. palaikus, nors paslėpti nužudytojo A. M. palaikus jis turėjo galimybę ir jų neišniekindamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis A. J. suvokė, kad niekina mirusiojo palaikus ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, nusprendžia, kad A. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 178 str. 1 d., 311 str. 1 d.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teismas nenustatė jo nuoširdaus gailėjimosi požymio. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią aplinkybę kaltinamasis pripažino nurodydamas, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skiriant bausmę kaltinamas A. J. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. J. tiesiogine tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei ir vieną nesunkų nusikaltimą mirusiojo atminimui. Nusikaltimai baigti. A. J. susituokęs, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, dirbo, darbdavys neigiamų kaltinamojo charakterio bruožų nenurodė, jį charakterizavo teigiamai. A. J. laikytina, kad administracine tvarka nebaustas, teistas, teistumas neišnykęs, nurodė, kad bausmę atlikęs, psichiatriniame ir priklausomybės ligų kabinete neregistruotas, pagal ambulatorinės kompleksinės psichiatrinės – psichologinės ekspertizės aktą, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., gali būti skirti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, už nusikaltimą, numatytą BK 311 str. 1 d, - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. J. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrintinos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas nuo 2013-11-28 iki 2015-05-11, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. civilinis ieškinys dėl 12054,15 Lt / 3491,12 EUR turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ji turėjo išlaidų, susijusių su jos sutuoktinio laidojimu, paminklo jam pastatymu, jai buvo padaryta žala, susijusi su iš jos nužudyto vyro pagrobtais pinigais, jos prašoma priteisti minėta turtinė žala pagrįsta pateiktais rašytiniai įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl yra realios. Atsižvelgiama į tai, kad M. M. laidojimui iš valstybės gavo 1040 litų, kurie ieškinyje nebuvo išskaičiuoti, bei pagal Teisingumo ministerijos sprendimą jai valstybė atlygino dalį – 520 litų padarytos turtinės žalos. Todėl jai priteistina 10494,15 Lt / 3039,32 EUR (12054,15-1040-520) turtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo A. J..

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. M. pateikė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame teismo prašo iš kaltinamojo priteisti jai 200 000 Lt / 57 924 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad akivaizdu, kad smurtinė vyro mirtis, su kuriuo ji buvo labai artima, juos siejo glaudus dvasinis ryšys, mirtis jai padarė milžinišką nenurtinę žalą. Netikėta vyro mirtis jai sukėlė itin neigiamų dvasinių išgyvenimų, privertė patirti dvasinį sukrėtimą ir tebesitęsiančią, vis gilėjančią emocinę depresiją. Iki vyro mirties buvo pakankamai sveika, o po šio įvykio nuolat jaučia nerimą ir įtampą, vartoja raminamuosius vaistus, ją vargina nemiga, ji kenčia galvos skausmus, nuolatinį nuovargį, vengia bendrauti su žmonėmis, didžiąją laiko dalį praleidžia lovoje, nes po vyro mirties jaučiasi emociškai išsekusi ir sugniuždyta. Po vyro mirties negalėjo kurį laiką dirbti, turėjo gydytis. Ji patyrė itin stiprų sukrėtimą, turėjusį ir tebeturintį ilgalaikių pasekmių jos psichinei ir dvasinei bei fizinei sveikatai t 1, b. l. 139-140).

Pagal įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-117/2010).

Byloje iš surinktų įrodymų bei paaiškinimų teisme nustatyta, jog nukentėjusioji M. M., dėl A. J. padarytų nusikaltimų, kada buvo nužudytas jos sutuoktinis, su kuriuo juos siejo itin glaudus dvasinis ryšys, ir išniekinti jo palaikai, dėl ko nebuvo galima pagal nusistovėjusias tradicijas ir papročius atsisveikinti su artimuoju, patyrė jos ieškinyje nurodytus padarinius, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus, kuriuos dar ilgai patirs ateityje, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, kurie turi būti atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis A. J. yra jauno, darbingo 31 metų amžiaus, yra sveikas, turi savo vardu registruoto turto, kuriam pritaikytas byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas, su jam pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko visiškai, tačiau turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat yra reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-592//2010, 2K-118/2013, 2K-7/2014, 2K-165/2014, 2K-8-696/2015, 2K-41-697/2015), bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajai M. M. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. M. priteistina 30 000 EUR / 103 584 Lt EUR neturtinė žala. Atsižvelgiama į tai, kad M. M. pagal Teisingumo ministerijos sprendimą valstybė atlygino dalį – 7800 Lt / 2259,04 EUR neturtinės žalos, jai priteistina 27 740,96 EUR / 95 784 Lt / (30000 EUR – 2259,04 EUR) neturtinės žalos iš A. J..

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Teisingumo ministerija –Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius – už kaltinamąjį atlygino dalį 8320 Lt / 2409,64 EUR turtinės ir neturtinės žalos M. M. (t. 1 b. l. 144-146). Ši suma priteistina iš kaltinamojo A. J. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-404/2012).

Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su trimis „Minsk“ cigarečių nuorūkomis, paimtomis 2013-11-27 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 41-43);

paketą su grunto pavyzdžiais, audinio fragmentą, mėlynos spalvos kojinę - paimtus įvykio vietoje 2013-11-29 (duomenys neskelbtini), saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 79-81);

5 nuoplovas nuo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 4 vatos tamponus, paimtus iš raudonos spalvos dėmių 2013-11-27 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos žiebtuvėlį, rastą 2013-11-27 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) kaime prie ženklo (duomenys neskelbtini); 2013-11-28 kratos metu pas A. J. namuose 1-ame aukšte ant fotelio rastus melsvos spalvos šortus su raudonos spalvos dėmėmis; tamponą iš raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo) rastą ir paimtą 2013-11-29, radus nužudytojo A. M. kūno dalis, kurios buvo užkastos (duomenys neskelbtini) kaime prie apleistos fermos; A. J. striukę, jo lyginamuosius seilių pavyzdžius; nužudytojo A. M. kraujo lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 171-174);

balto metalo, stambaus pynimo, apdegusią grandinėlę, rastą A. J. namuose krosnyje, (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 98-100);

gruntą, paimtą įvykio vietoje 2013-11-29 nuo duobės viršaus (duomenys neskelbtini).; kastuvą, paimtą A. J. namuose 2013-11-30; gruntą iš duobės gilumos su įsigėrusiu skysčiu, paimtą (duomenys neskelbtini) 2013-11-29; šiukšlių maišelį su geltonu skysčiu iš duobės, paimtą 2013-11-29 (duomenys neskelbtini); 33 procentų druskos rūgšties 1 l. talpos butelyje, paimtą A. J. namuose, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 188-191);

A. M. sportinį bliuzoną, juodos spalvos apatines vyriškas kelnaites, juodos spalvos vyriškus marškinėlius, keičiamą peilio geležtės dalį, paimtą iš krosnies, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 217-219);

36 vienetus metalinių kilpučių (įpakuotas voke); 4 komplektus metalinių spaudžių (iš viso 8 detalės-voke); 7 metalines užkniedijamas sagas (voke;); 13 vienetų galimai drabužių kniedžių (voke); 2 metalines galimai batų sustiprinimo detales (pakete); dvi galimai užtrauktukų detales (voke); 8 pilkos spalvos susilydžiusio metalo fragmentus (voke); metalinę galimai diržo sagties detalę (voke); metalinę juostelę (voke), saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 12-15);

kartoninę dėžę, kurioje supakuotas vokas su baltos spalvos plokštelių pavidalo pelenais, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 25-27);

voką su garsinio šovinio tūtele, saugomą Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 2, b. l. 33-34), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

nešiojamą kompiuterį „Samsung“, pagal pakvitavimą grąžintą nukentėjusiajai M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai M. M.;

telefoną „Samsung“, priklausantį J. S.-J., pagal pakvitavimą grąžintą saugoti liudytojai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. S.-J.;

telefoną „Black Berry“ ir telefoną „NOKIA“, priklausiusius nužudytajam A. M., kurie grąžinti pagal pakvitavimą saugoti nukentėjusiajai M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajai M. M.;

telefoną „MOTOROLA“, su Sim kortele, 2 GB atminties kortele, telefono pakrovėją, priklausančius A. J., saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 130-132), jų atsisakius kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius;

navigaciją „Tomtom“, priklausančią A. J. ir džinsines A. J. kelnes, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 131-132, 137-138), jų atsisakius kaltinama A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius;

drabužius ir avalynę, paimtus kratos metu A. J. namuose, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 155-158), jų kaltinamajam A. J. atsisakius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Kompaktinius diskus, iš viso 11 vienetų voke, kurie pateikti Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Kaltinamojo A. J. asmens dokumentus (pasą ir ATK) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į jo asmens bylą, atlikus bausmę, gražinti A. J.. Automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) dokumentus (transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros dokumentą, draudimą) voke, pateiktus Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, laikyti prie bylos, iki automobilio realizacijos civiliniam ieškiniui atlyginti.

Laikinai apribotas A. J. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 82500 Lt, kuris suformuotas sujungus šiuos daiktus:1) pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6989 Lt; 2) pastatą-pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 258 Lt, turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendraturtis – J. S. – J.. Laikinai apribota įtariamojo A. J. nuosavybės teisė į jam priklausantį nurodytą turtą, kurio vertė yra 82 500 Lt, iš kurio už vidutinę 41 250 litų rinkos verte priklauso A. J.;

laikinai apribotas nuosavybės teises į A. J. priklausantį automobilį „VW Caravelle“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5000 Lt;

laikinai apribotas nuosavybės teises į A. J. priklausančias pinigines lėšas -1400 Lt, pratęsti iki bus padengtas civilinis ieškinys.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje dėl specialistų atliktų tyrimų susidarė proceso išlaidų, tai yra cheminio tyrimo vertė Lietuvos teismo ekspertizės centre yra 3023,73 litai (t. 1, b. l. 180), sudegusių objektų tyrimo vertė Lietuvos teismo ekspertizės centre yra 2061,64 litai (t. 2, b. l. 5), sudegusių objektų tyrimo vertė Lietuvos teismo ekspertizės centre yra 1924,19 litai (t. 2, b. l. 21), balistinio tyrimo vertė Kauno apskrities VPK KTV Objektų kriminalistiniame tyrimo skyriuje yra 177,94 litai (t. 2, b. l. 31), bendra tyrimų vertės suma sudaro 7187,50 litus / 2081,64 eurus. Pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo proceso išlaidas (BPK 105 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad išlaidų nurodytiems tyrimams atlikti nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis BPK 103 str. 3 p. prasme, kuris nustato taisyklę, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus šioje byloje specialistai atliko vykdydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš kaltinamojo nėra pagrindo. Pagal BPK 104 str. 1 d. nuostatas proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai M. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 222,92 EUR. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo A. J., kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamasis neišgali sumokėti proceso išlaidų (BPK 103 str. 1 d., 105 str. 1 d.).

Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš 2015-03-30 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1353 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 191,07 Eur. Šiuo metu baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti nuostata pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-405/2014, 1A-219-453/2015). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šią bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 5 p., 7 p.), teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas, todėl minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, o jos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvylikai metų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 311 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-11-28 iki 2015-05-11.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją priemonę – suėmimą – A. J. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti nukentėjusiajai M. M. 3039,32 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 27 740,96 EUR neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo A. J..

Priteisti iš kaltinamojo A. J. Teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondui (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) 2409,64 EUR išmokėto nukentėjusiajai M. M. žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo A. J. valstybei 222,92 EUR proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. J. valstybei 191,07 EUR proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Tyrimų 7187,50 Lt / 2081,64 EUR išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų nepriteisti iš kaltinamojo A. J..

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą:

į A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, esantį Kauno (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 82500 Lt, kuris suformuotas sujungus šiuos daiktus:1) pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6989 Lt; 2) pastatą-pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 258 Lt, turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendraturtis - J. S.-J.. Laikinai apribota įtariamojo A. J. nuosavybės teisė į jam priklausantį nurodytą turtą, kurio vertė yra 82500 Lt, iš kurio už vidutinę 41250 litų rinkos verte priklauso A. J.;

į A. J. priklausantį automobilį „VW Caravelle“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5000 Lt;

į A. J. priklausančias pinigines lėšas -1400 Lt, pratęsti iki bus padengtas civilinis ieškinys.

Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su trimis „Minsk“ cigarečių nuorūkomis, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 41-43);

paketą su grunto pavyzdžiais, audinio fragmentą, mėlynos spalvos kojinę, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 79-81);

5 nuoplovas nuo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 4 vatos tamponus, geltonos spalvos žiebtuvėlį; melsvos spalvos šortus su raudonos spalvos dėmėmis; tamponą iš raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo); A. J. striukę, jo lyginamuosius seilių pavyzdžius; nužudytojo A. M. kraujo lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 171-174);

balto metalo, stambaus pynimo, apdegusią grandinėlę, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 98-100);

gruntą, kastuvą, gruntą iš duobės gilumos su įsigėrusiu skysčiu, šiukšlių maišelį su geltonu skysčiu iš duobės, 33 procentų druskos rūgšties 1 l. talpos butelyje, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 188-191);

A. M. sportinį bliuzoną, juodos spalvos apatines vyriškas kelnaites, juodos spalvos vyriškus marškinėlius, keičiamą peilio geležtės dalį, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 217-219);

kartoninę dėžę, kurioje supakuotas vokas su baltos spalvos plokštelių pavidalo pelenais, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate-daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 25-27);

voką su garsinio šovinio tūtele, saugomą Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 2, b. l. 33-34), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

nešiojamą kompiuterį „Samsung“, pagal pakvitavimą grąžintą nukentėjusiajai M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai M. M.;

telefoną „Samsung“, priklausantį J. S.-J., pagal pakvitavimą grąžintą saugoti liudytojai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. S.-J.;

navigaciją „Tomtom“, džinsines A. J. kelnes, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 131-132, 137-138), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

drabužius ir avalynę, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 155-158), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinius diskus, iš viso 11 vienetų voke, kurie pateikti Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Kaltinamojo A. J. asmens dokumentus (pasą ir ATK) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į jo asmens bylą, atlikus bausmę, gražinti A. J..

Automobilio „VW Caravelle“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WVZZZ70ZSH076109 dokumentus (transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros dokumentą, draudimą) voke, pateiktus Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, laikyti prie bylos, iki automobilio realizacijos civiliniam ieškiniui atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas AntanavičiusTeisėjai Svetlana JurgaitienėGytis Večerskas