Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-689-779/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-08-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-12Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-03-30Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2S-689-779/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09451-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Pareiškėjas
A. C.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Atsakovas
A. C.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-689-779/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09451-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. C. 445,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

3. 2022 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas atsakovo A. C. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

4. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino; nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Šalies argumentai

6. Atsakovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė atsakovui A. C. terminą iki 2022 m. spalio 31 d. sumokėti 20 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

8. Per Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nustatytą papildomą terminą atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, bet 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo A. C. pakartotinio prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino bei nustatė atsakovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Šalies argumentai

10. Atsakovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – priimti naują sprendimą – atsakovo atskirąjį skundą ir visus jo prašymo reikalavimus patenkinti pilnai, taip pat patenkinti atsakovo naują pakartotinį prašymą dėl apeliacinio teismo nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo kitu nei nutartyje nurodytu būdu bei atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (didesnės dalies) už jo prašymą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė atsakovui A. C. naują terminą iki 2023 m. sausio 20 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje, pašalinti.

12. Per Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje nustatytą papildomą terminą atsakovas A. C. apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, bet 2023 m. sausio 23 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi A. C. pakartotinį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje nustatytą papildomą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, bet pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo, motyvuodamas sunkia turtine padėtimi.

15. Įvertinęs atsakovo naujai pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad pateiktų duomenų nepakanka, siekiant pagrįsti atsakovo sunkią turtinę padėtį. Kritiškai vertino atsakovo pateiktą pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, kadangi pažymą pasirašė pats A. C., pažymoje nurodytas labai mažas darbo užmokestis – 56,57 Eur per mėnesį, kuris yra kelis kartus mažesnis nei Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis. Nurodė, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl socialinių išmokų mokėjimo, ir, kad jam buvo atsisakyta tokias išmokas mokėti. Teismo vertinimu, UAB „AS invest“ pelno (nuostolių) ataskaita, bei UAB „AC invest“ balansas už 2021 metus taip pat neparodo dabartinės realios atsakovo turtinės padėties (šiuo metu gaunamų pajamų). Nepateikta jokių įrodymų, kad UAB „AC invest“ būtų iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, ar kitaip būtų apribota šios bendrovės veikla. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi sveikatos problemų, dėl kurių negali susirasti darbo.

16. Taip pat teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad tai, jog jis gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kitose bylose, pagrindžia jo sunkią turtinę padėtį ir yra pagrindas jį šioje byloje atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti.

17. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus prašymo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistinas kaip vartotojas, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas.

18. Teismo vertinimu, pagal paties atsakovo selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, jam nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei jo realias finansines galimybes.

19. Teismas darė išvadą, kad atsakovui jau buvo nustatyti terminai, įskaitant papildomus, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tačiau atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl trečią kartą termino nustatymas atsakovui sumokėti žyminį mokestį, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, neatitiktų civilinio proceso principų, tikslų ir paskirties, todėl atsakovo pateiktą apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

20. Atsakovas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (arba didesnės jo dalies) už jo skundą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas galėjo netenkinti atsakovo pakartotinio prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau turėjo nustatyti atsakovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, tačiau to nepadarė.

20.2. Be to, teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad atsakovas per Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje nustatytą papildomą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, nes atsakovo naujas pakartotinis prašymas yra trūkumų šalinimas kitu būdu.

20.3. Teismas netinkamai vertino atsakovo naujai pateiktus įrodymus, nes priešingai teismo padarytai išvadai, tinkamai įvertinęs atsakovo naujai pateiktus įrodymus, teismas turėjo nuspręsti, kad atsakovo pateiktų duomenų pakako, siekiant pagrįsti atsakovo sunkią turtinę padėtį.

20.4. Atsakovas pakartotiniame prašyme išsamiai patikslino dėl pateiktos pažymos apie darbo užmokestį. Pažymą pasirašė pats, nes jis, kaip įmonės vadovas ir savininkas, yra įgaliotas pateikti ir pasirašyti dokumentus. Pažymoje nurodytas jo mažas darbo užmokestis, nes įmonės finansinė padėtis yra sunki, pareiškėjas dirba ne pilną darbo dieną, o dėl sunkios įmonės finansinės situacijos įmonė neturėjo galimybių sumokėti jam atlyginimo.

20.5. Atsakovas dėl ginčo bylų gausos negali šiuo metu susirasti kito darbo, be to jau daug metų prižiūri 89 metų amžiaus, turintį didelius specialiuosius poreikius, tėvą. Jo valdomos įmonės, tiek jo paties ginčai teismuose nėra išspręsti, dėl ko palankių teismo sprendimų atsakovui ar UAB „AS invest“ atveju jis gali tikėtis didelės žalos atlyginimo, todėl dar nesikreipė dėl socialinių išmokų skyrimo bei dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei, ar jos veiklos apribojimo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kitose bylose teismai taip pat konstatavo sunkią jo įmonės finansinę situaciją, kurių išvados turėjo būti įvertintos ir šioje byloje.

20.6. Mano, jog tai, kad kitose bylose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimas jam buvo atidėtas, galėjo lemti tai, kad ir šioje byloje jis galėjo arba turėjo būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

20.7. Atsakovo sunkią finansinę padėtį įrodo ir gaunama valstybės garantuojama teisinė pagalba kitose bylose, tai patvirtino ir teismas kitoje byloje. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo galimybę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje suteikimo, kadangi atsakovas jau gauna 100 procentų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kitose bylose ir šiuo atveju valstybė finansuoti galėtų tik 30 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

20.8. Teismas, vertindamas atsakovo įmonės turtinę padėtį, turėjo atsižvelgti į tai, kad jo įmonės turimas nekilnojamasis turtas šiuo metu yra visiškai bevertis.

20.9. Atsakovas pateikė jau ne vieną prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, pateikė visus turimus duomenis, todėl nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad duomenų nepakanka įvertinti atsakovo finansinei padėčiai, o teismas nenurodė, kokių duomenų atsakovas nepateikė, nors turėjo pareigą nurodyti trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (jo dalies) ar atidėjimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkintas ir apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

22. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio ir taikė procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

23. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

24. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti.

25. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti.

26. Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

27. Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, toks prašymas teismo negali būti tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-464/2020).

28. Atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1563-302/2015).

29. Įstatymas nedraudžia ieškovui pakartotinai teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, todėl atsakovas, šalindamas nutartimi nustatytus trūkumus – sumokėti žyminį mokestį – taip pat turi teisę pakartotinai teikti tokį prašymą, atitinkamai nurodydamas naujas, teismo dar neištirtas aplinkybes, bei pateikdamas naujus įrodymus (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2849-653/2021).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, teikdamas pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu pateikė naujus, iki tol byloje neteiktus įrodymus: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrų išplėstinį išrašą su istorija; UAB „AC invest“ registravimo pažymėjimą; šios bendrovės Įstatus bei šios bendrovės steigimo dokumentus; UAB „AS invest“ pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB „AC invest“ balansą; UAB „AS invest“ 2021 metų finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą; pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį; 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; bei ekrano kopiją iš VĮ Registrų centras savitarnos puslapio, kuriame nurodyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria primos instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovo pateiktų duomenų nepakanka, siekiant pagrįsti jo sunkią turtinę padėtį.

31. Nors atsakovas nurodo, jog teismas netinkamai įvertino duomenų visumą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus apie darbo užmokestį, tačiau šie argumentai yra deklaratyvūs. Kaip nurodo atsakovas, jam paskaičiuotas mažas darbo užmokestis, kadangi jis dėl teisminių ginčų gali dirbti labai mažai laiko, be to, prižiūri garbaus amžiaus, turintį specialiųjų poreikių, tėvą, jo valdomos įmonės finansinė padėtis yra sunki ir jam nėra mokamas darbo užmokestis, tačiau tai savaime neapriboja jo galimybės dirbti. Tuo labiau, būdamas sveikas, darbingo amžiaus žmogus, turėdamas, kaip nurodo, finansinių sunkumų, turėtų dėti visas pastangas dirbti ir gauti pajamas. Be to, atsakovo valdomos įmonės UAB „AC invest“ balansas už 2021 metus neparodo dabartinės realios atsakovo turtinės padėties ir šiuo metu gaunamų pajamų, atsakovas nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė detalesnių įrodymų apie įmonės veiklą, iš kurių galima spręsti apie gaunamas pajamas šiuo metu.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikta pelno (nuotolių) atskaita ir balansas už 2021 m. neparodo dabartinės UAB „AC invest“ finansinės būklės, be to, tai nėra vieninteliai dokumentai, iš kurių galima spręsti apie įmonės rodiklius. Net ir esant prastai UAB „AC invest“ finansinei būklei, atsakovo valdomos įmonės finansinė būklė neatspinti realios dabartinės pačio atsakovo finansinės būklės.

33. Taip pat atsakovas nurodo, jog teismas, vertindamas atsakovo įmonės turtinę padėtį, turėjo atsižvelgti, jog jo įmonės turimas nekilnojamasis turtas šiuo metu yra visiškai bevertis, turto vertės nekilnojamojo turto registre neatitinka realios turto vertės (stovio) ir nėra iš esmės likvidus, tačiau teismui nėra pateiktų jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo teiginius apie įmonės turto vertę, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

34. Kritiškai vertintinos ir atsakovo nurodytos aplinkybės, jog tiek jo valdomos UAB „AS invest“, tiek jo paties ginčai teismuose nėra išspręsti, dėl ko palankių teismo sprendimų atveju jis gali tikėtis didelės žalos atlyginimo, dėl ko atsakovas dar nesikreipė dėl socialinių išmokų suteikimo jam ar dėl bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei, ar jos veiklos apribojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalyvavimas teismuose ginčo bylose, nesudaro pagrindo išvadai, kad, kaip teigia atsakovas, bus priimti atsakovui palankūs teismo procesiniai sprendimai, dėl ko jo ar jo valdomos įmonės finansinė padėtis pasikeis. Šių argumentų pagrindu teismas negali daryti jokių išvadų apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo finansinės padėties, turi remtis įrodymų visuma, o ne prielaidomis apie būsimus galimai palankius teismo sprendimus atsakovui.

35. Taip pat pareiškėjas skunde pažymėjo, kad kitose byloje teismai buvo konstatavę, jog pareiškėjo valdomos UAB „AS invest“ finansinė būklė yra prasta, todėl sprendžiant prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo vadovautis nurodytoje nutartyje padarytomis išvadomis, taip pat turėjo atsižvelgti, jog kitose bylose teismai atleido atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėjo jo mokėjimą. Su šiais skundo argumentais nesutiktina, kadangi nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai (šiuo atveju dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar dėl jo atidėjimo) nesukuria res judicata galios. Teismas, spręsdamas prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti mokėjimą, kiekvieną kartą vertina prašančiojo prašyme nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Taigi, kitose bylose padarytos išvados, sprendžiant atsakovo prašymus dėl atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju atsakovo finansinė padėtis yra sunki.

36. Atsakovo manymu, jo sunkią finansinę padėtį įrodo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kitose bylose, kur buvo įvertinta jo finansinė padėtis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priimant minėtus sprendimus, atsakovo materialinė padėtis buvo vertinta už laikotarpius nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., remiantis metinėmis asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijomis. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atleidimo nuo jo, vertinama asmens turtinę padėtis esamu momentu, todėl atsakovo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie jo finansinę padėtį šiuo metu.

37. Be to, pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje atsakovas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nesikreipė. Atsakovas nurodo, jog jam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba jau kitoje byloje, todėl jam nebūtų teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje byloje, o valstybės apmokama sudarytų 30 procentų, tačiau šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo sunkią finansinę būklę.

38. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, numatančią, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–14 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ar jo dalies) arba atidėti jo mokėjimą, todėl visiškai nepagrįsti argumentai, kodėl nebuvo kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri galėtų kompensuoti 50 procentų išlaidų.

39. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgus į už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį – 20 Eur, pritariama pirmos instancijos teismo išvadai, jog nėra pakankamai duomenų spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gana sunki, todėl jis gali neturėti realių finansinių galimybių sumokėti visą pagal apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus apskaičiuotą žyminį mokestį, tad atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo dalies arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pagrindo.

40. Atsakovas teigia, jog pirmos instancijos teismas, netenkinęs atsakovo pakartotinio prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turėjo nustatyti atsakovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Su šiais argumentais taip pat nesutiktina, kadangi įstatymas byloje dalyvaujantį asmenį įpareigoja rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis), todėl į teismą besikreipiantis asmuo, kartu su procesiniu prašymu turi pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).

41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje jau ne pirmą kartą buvo sprendžiami atsakovo prašymai atidėti bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ne kartą išaiškinant atsakovui, kad tokie prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, taip pat atsakovui jau tris kartus buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, todėl pritariama pirmos instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino ir trečią kartą termino sumokėti žyminį mokestį nustatymas, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, neatitiktų civilinio proceso principų, tikslų ir paskirties, todėl atsakovo pateiktas apeliacinis skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

43. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė