Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. C. 445,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė tiekė atsakovui nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d. nuosavybės teise priklausiusiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas. Atsakovas buvo priverstinai iškeldintas iš objekto 2020 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovas, kaip nurodoma ieškinyje, neatsiskaitė pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 445,80 Eur.

3. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame jis prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodė, kad ginčijama skola už suteiktas paslaugas susidarė per ilgesnį laikotarpį, t. y. dar iki 2017-08-01. Atsakovas dar 2017 metais informavo ieškovę apie savo pagrįstas abejones dėl skaitiklių rodmenų tikslumo. Tačiau ieškovė iki šiol neatliko buto šalto vandens skaitiklių metrologinės patikros atsakovo reikalavimu, todėl nuo 2018 m. balandžio 30 d. atsakovas deklaruodavo ir sumokėdavo tik už 1 m³ vandens. Atsakovas dar 2019-11-27 yra sumokėjęs už laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2019-11-19 sunaudotą 81 m³ vandenį, todėl atsakovas ieškovei nieko nėra skolingas. Atsakovas taip pat šiuo metu jau nebėra buto savininkas, todėl ieškinys turi būti visiškai atmestas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti ieškovės paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad į bylą kartu su ieškiniu yra pateikta suvestinė lentelė apie kiekvienu mėnesiu atsakovui priskaitytą mokėtiną sumą už ieškovės atsakovui suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Suvestinėje lentelėje, kaip nurodo ieškovė, matyti išsami informacija apie apskaičiuotas mokėtinas sumas. Pažymėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas objekte faktiškai gyveno bei naudojosi objekto adresu ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis – ginčo iš esmės dėl to nėra. Ieškovė laikotarpio pabaigą faktiškai gyvenant objekte pagrindžia į bylą pateiktas antstolio iškeldinimo protokolas. Taip pat ieškovė paaiškino, kad skolos susidarymo metu sumontuotų vandens apskaitos prietaisų rodmenų tikslumu abejoti nebuvo pagrindo. Ieškovė yra įsigijusi naujus vandens apskaitos prietaisus, prieš montuodama juos į objektus, papildomai šių prietaisų metrologinės patikros neatlieka, kadangi yra laikytina (preziumuojama), jog tokie prietaisai, kaip naujai pagaminti, yra tinkami naudoti, todėl ieškovės atstovai tik vizualiai įvertina prietaisų būklę, ar pastarieji nėra fiziškai sugadinti ar kitaip pažeisti. Ieškovė paminėjo, kad pagal praktiką ant naujai pagamintų vandens apskaitos prietaisų yra uždedama žyma dėl metrologinės patiktos, nurodanti prietaiso pagaminimo metus. Laikoma, kad naujai pagamintas prietaisas yra tinkamas eksploatuoti bei yra sertifikuotas. Tinkamas naudoti apskaitos prietaisas pažymimas tai patvirtinančiu lipduku ir (ar) plomba. Taip pat keitimų metu gedimų nebuvo užfiksuota, įvertinus vizualiai apskaitos prietaisai veikė. Taigi, ieškovė daro išvadą, kad objekto adresu sumontuoti geriamojo vandens apskaitos prietaisai veikė tinkamai, jų veikimo sutrikimų nebuvo užfiksuota (prietaisai buvo veikiantys). Pastebėjo, kad tam tikrais periodais atsakovas nevykdęs ar netinkamai vykdęs (nenuosekliai) jam priklausančią pareigą laiku ir tinkamai deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Visa tai galėjo lemti tam tikrus suvartoto geriamojo vandens kiekio padidėjusius rodmenis užfiksuojant ieškovės darbuotojams (ar pasitelktam rangovui). Ieškovė taip pat papildomai paaiškino jog ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius ginčui aktualiu laikotarpiu siejo 2005 m. lapkričio 24 d. sudaryta Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis Nr. 222028. Vėliau naujojo objekto savininko prašymu paslaugų teikimas buvo nutrauktas, o dar vėliau – atnaujintas, paaiškėjus, kad objekte faktiškai gyvena atsakovas. Ieškovė pažymėjo, kad iki iškeldinant atsakovą, iš minėto buto, pastarajam galiojo standartinės sutarties sąlygos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2022 m. liepos 5 d. nutartimi išsprendė teisėjos Rūtos Latvelės žinioje esančių civilinių bylų perskyrimo nagrinėti kitiems teisėjams klausimą. Civilinė byla Nr. e2-13962-1097/2022 automatizuotu atrankos būdu buvo paskirta nagrinėti teisėjai Marina Vladimircevienei, naujas bylos Nr. e2-13962-1134/2022.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti atsakovo paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad prie 2022 m. liepos 1 d. ieškovės paaiškinimų pateikti nauji priedai ((įrodymai)(mokėjimo dokumentai (mokėjimo pranešimai), suvestines lenteles apie suteiktas paslaugas, apskaitos prietaisų keitimo, tikrinimo aktai) irgi yra atmestini, nes jie arba nieko neįrodo, arba klaidina teismą, arba yra suklastoti, nes ieškovės pateikti nauji mokėjimo dokumentai (mokėjimo pranešimai), suvestines lenteles apie suteiktas paslaugas tik patvirtina atsakovo ankstesnius teiginius, kad jo skola susidarė dar iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovo teigimu, iki skolos susidarymo meto (iki 2017 m. rugsėjo 6 d.) sumontuotų vandens apskaitos prietaisų rodmenų tikslumu abejoti buvo tinkamas pagrindas, kadangi ieškovė neatliko geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros net 12 metų. Pasak atsakovo, pateikti nauji dokumentai yra prieštaringi, nes rodmenys arba labai stipriai padidėja arba labai sumažėjo po darbuotojo patikrinimo. Atsakovo teigimu, jis nėra skolingas ieškovei.

7. 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylos šalims nutartis išsiųsta per elektroninį paslaugų portalą EPP (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė geriamąjį vandenį bei tvarkė nuotekas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teisė į šį butą laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2018-02-21 buvo registruota atsakovo vardu 2005 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GŠ-8084 pagrindu, o nuo 2018 m. vasario 21 d. nuosavybės teisė į šį butą 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-240-3223 pagrindu perėjo V. G.. 2020-08-12 antstolio A. B. iškeldinimo protokolu, atsakovas 2020-08-12 buvo priverstinai iškeldintas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini).

9. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 24 d. ieškovė ir atsakovas buvo sudarę rašytinę šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valdymo sutartį (toliau – Sutartis), kuria remiantis ieškovė įsipareigojo tiekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno penki asmenys, iki šalto vandens skaitiklių bute ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o atsakovas – mokėti už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 15 punktu atsakovas taip pat įsipareigojo informuoti ieškovę keičiantis patalpų savininkui ir visiškai atsiskaityti su ieškove už sunaudotą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų šalinimo ir tvarkymo paslaugas.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 445,80 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2020-08-12 suteiktas paslaugas. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas objekte faktiškai gyveno bei naudojosi objekto adresu ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis – ginčo iš esmės dėl to nėra.

11. Byloje kilo ginčas dėl suvartoto vandens skaičiavimo, bei vandens apskaitos prietaiso metrologijos patikros. Atsakovas laiko, kad ieškovė, apskaičiuodama skolą, vadovavosi netinkamų skaitiklių rodmenimis, nes jie neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, jam kyla rimtų abejonių dėl senų, kurie 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo pakeisti naujais, šalto vandens skaitiklių rodmenų, kadangi skaitiklius pakeitus žymiai sumažėjo skaitiklių parodymai, t. y. vienas skaitiklis rodė didesnes reikšmes (pakito nuo 745 iki 747), kitas mažesnes (pakito nuo 142 iki 114). Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis ir prašė atlikti minėtų skaitiklių metrologinę patikrą ieškovės lėšomis. Tačiau ieškovė į atsakovo pretenzijas nereagavo.

12. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiami sutarties nevykdymo teisinių pasekmių klausimai.

13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

14. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl 445,80 Eur skolos priteisimo

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atsisakiusi prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

16. Tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

17. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau – GVTNTĮ) 20 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja tiekėją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui.

18. GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja tiekėją teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis.

19. Vartotojų teisės ir pareigos suformuluotos GVTNTĮ 22 straipsnio 2,3 dalyse nurodant, kad vartotojai turi pareigą, nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui. Vartotojai taip pat privalo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

20. Į bylą kartu su ieškiniu yra pateikta suvestinė lentelė „Suteiktos paslaugos ir įmokos periodu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.“ apie kiekvienu mėnesiu atsakovui priskaitytą mokėtiną sumą už ieškovės atsakovui suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini). Suvestinėje lentelėje matyti išsami informacija apie apskaičiuotas mokėtinas sumas. Byloje taip pat yra pateikti mokėjimo pranešimai, išrašyti už minėtą laikotarpį butui, adresu (duomenys neskelbtini).

21. Nagrinėjamu atveju byloje, kaip minėta, atsakovas savo nesutikimą su ieškovės pareikštu ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ginčijama skola už suteiktas paslaugas susidarė per ilgesnį laikotarpį, t. y. dar iki 2017-08-01. Tuo metu atsakovo bute buvo įrengti seni šalto vandens skaitikliai, dėl kurių rodmenų atsakovas turi rimtų abejonių. Atsakovo teigimu, pakeitus skaitiklius žymiai sumažėjo skaitiklių parodymai, t. y. vienas skaitiklis rodė didesnes reikšmes (pakito nuo 745 iki 747), kitas mažesnes (pakito nuo 142 iki 114). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

22. Kaip rašytiniuose paaiškino ieškovė, ką ir patvirtina bylos medžiaga, tam tikrais periodais atsakovas nevykdęs ar netinkamai vykdęs (nenuosekliai) jam priklausančią pareigą laiku ir tinkamai deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, lėmė tam tikrus suvartoto geriamojo vandens kiekio padidėjusius rodmenis užfiksuojant ieškovės darbuotojams (ar pasitelktam rangovui). Iš byloje esančios lentelės ,,Suteiktos paslaugos ir įmokos periodu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.“ matyti, kad atsakovas minėtu laikotarpiu dažnu atveju deklaruodavo, jog jis vandens suvartoja 1 m³ arba 0 m³, o laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. birželio mėn. atsakovas apskritai nevykdė jam priklausančios pareigos laiku ir tinkamai deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Todėl laikotarpio pabaigoje (t. y. 2017 m. rugpjūčio mėn.), ieškovės darbuotojams užfiksavus vandens apskaitos prietaisų rodmenis, buvo nustatyta, kad šalto vandens suvartojimas siekė 887 m³, ką patvirtina 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB “Vilniaus vandenys” surašytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), aktas.

23. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovo bute esantys vandens apskaitos prietaisai (skaitikliai) 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo pakeisti naujais skaitikliais. Iš byloje esančių 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB “Vilniaus vandenys” surašytų Geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo/keitimo bute aktų matyti, jog pasibaigus metrologinei patikrai buvo nuimtas skaitiklis, kurio gamyklinis Nr. 220574, rodmenys 00114 ir skaitiklis, kurio gamyklinis Nr. 220575, rodmenys 00747 ir įrengti nauji skaitikliai – gamyklinis Nr. 60540731, plombos ženklas 365556, rodmenys 00000 ir gamyklinis Nr. 60540728, plombos ženklas 365574, rodmenys 00000. Teismas, išanalizavęs minėtus 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB “Vilniaus vandenys” Geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo/keitimo bute aktus taip pat pastebi, kad keitimo metu senieji skaitikliai buvo veikiantys, jų veikimo sutrikimų nebuvo užfiksuota, jų rodmenys buvo fiksuoti akte, todėl, kaip nurodė ieškovė, mokesčiai atsakovui buvo paskaičiuoti pagal minėtuose keitimo aktuose užfiksuotus rodmenis.

24. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovės darbuotojams užfiksavus vandens apskaitos prietaisų rodmenis, buvo nustatyta, kad šalto vandens suvartojimas atsakovo bute siekė 887 m³, o 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovės darbuotojams pakeitus senus skaitiklius naujais ir užfiksavus senų vandens skaitiklių rodmenis ir nustačius, kad šalto vandens suvartojimas atsakovo bute siekė 861 m³, t. y. 2017 m. rugsėjo mėn. užfiksuotas vandens suvartojimo kiekis buvo mažesnis, nei 2017 m. rugpjūčio mėn. užfiksuotas vandens suvartojimo kiekis, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad seni, kurie 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo pakeisti naujais, šalto vandens apskaitos prietaisai (skaitikliai) veikė netinkamai ir rodė klaidingus rodmenis.

25. Kaip rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino ieškovė, įsigijusi naujus vandens apskaitos prietaisus, prieš montuodama juos į objektus, ieškovė papildomai šių prietaisų metrologinės patikros neatlieka, kadangi yra laikytina (preziumuojama), jog tokie prietaisai, kaip naujai pagaminti, yra tinkami naudoti, todėl ieškovės atstovai tik vizualiai įvertina prietaisų būklę, ar pastarieji nėra fiziškai sugadinti ar kitaip pažeisti. Pagal praktiką ant naujai pagamintų vandens apskaitos prietaisų yra uždedama žyma dėl metrologinės patiktos, nurodanti prietaiso pagaminimo metus. Laikoma, kad naujai pagamintas prietaisas yra tinkamas eksploatuoti bei yra sertifikuotas (LR Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Tinkamas naudoti apskaitos prietaisas pažymimas tai patvirtinančiu lipduku ir (ar) plomba. Taip pat, kaip jau buvo minėta, keitimo metu senieji skaitikliai buvo veikiantys, jų veikimo sutrikimų (gedimų) nebuvo užfiksuota, ką ir patvirtina byloje pateikti 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB “Vilniaus vandenys” surašyti Geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo/keitimo bute aktai.

26. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas tik 2017 m. ( t. y. tuomet, kai 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovės darbuotojai užfiksavo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, ir nustatė, kad šalto vandens suvartojimas atsakovo bute siekė 887 m³) informavo ieškovę apie savo abejones dėl skaitiklių rodmenų tikslumo ir prašė atlikti minėtų (t. y. senų) skaitiklių metrologinę patikrą. Tačiau atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad iki 2017 m. ( t. y. tuomet, kai 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovės darbuotojai užfiksavo vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir nustatė, kad šalto vandens suvartojimas atsakovo bute siekė 887 m³) jam buvo kilusios abejonės dėl skaitiklių rodmenų tikslumo, kad kreipėsi į ieškovę dėl šalto vandens skaitiklių gedimų ir prašė atlikti minėtų skaitiklių metrologinę patikrą ieškovės lėšomis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie užfiksuotus vandens skaitiklių sutrikimus (gedimus), kas taip pat patvirtina byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovo bute sumontuoti geriamojo vandens prietaisai buvo veikiantys ir veikė tinkamai.

27. Galiausiai, pakeisti (t. y. seni) vandens apskaitos prietaisai buvo palikti atsakovui, todėl metrologinė patikra buvo galima tik pateikus skaitiklius ieškovei, tačiau, kaip patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, atsakovas to nepadarė.

28. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo bute sumontuoti geriamojo vandens prietaisai buvo veikiantys, veikė tinkamai, jų veikimo sutrikimų nebuvo užfiksuota, todėl šiuo atveju abejoti šalto vandens skaitiklių rodmenimis nėra jokio teisinio pagrindo.

29. Pažymėtina, jog byloje nėra gauta jokių duomenų apie tai, kad ieškovė neteisingai ir nepagrįstai paskaičiavo atsakovo suvartotą šalto vandens kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovo suvartotas vandens kiekis įrodytas apskaitos prietaisų keitimo ir tikrinimo aktais, deklaravimo dokumentais, suteiktų paslaugų ir įmokų suvestinėmis. Ieškovė taip pat pateikė objektyvius duomenis, įrodančius faktą, kad atsakovas jai skolingas 445,80 Eur, išsamiai paaiškino susidariusią situaciją, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis susidarė atsakovo 445,80 Eur skola už laikotarpį 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Tuo tarpu atsakovas byloje nenuginčijo ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose paskaičiuoti mokesčiai už jam tiektą šaltą vandenį, nuotekas ir kitas paslaugas. Atsakovas yra tiekiamo šalto vandens vartotojas, t. y. fizinis asmuo, naudojantis vandenį savo ūkio reikmėms, todėl privalo atsiskaityti su ieškove už sunaudotą vandenį, remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais.

30. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas prievolės mokėti ieškovei už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą tinkamai nevykdė, pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės mokėjimo pranešimą, suteiktų paslaugų ir įmokų ataskaitą liko skolingas ieškovei 445,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas – iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 445,80 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

31. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 445,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 18 Eur žyminio mokesčio ir 84,70 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pateikta sutartis, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina viso 102,70 Eur (18 Eur + 84,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovo A. C., gim. (duomenys neskelbtini) 445,80 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 80 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (445,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 102,70 Eur (vieno šimto dviejų eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.