- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-106-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09451-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas atsakovo A. C. apeliacinio skundo civilinėje byloje, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. C. 445,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
2. 2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo A. C. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo A. C. prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino ir nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė atsakovui A. C. terminą iki 2022 m. spalio 31 d. (įskaitytinai) sumokėti 20 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.
4. Per Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nustatytą papildomą terminą atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, bet 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Prašymas grindė tuo, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra sunki, pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitų išrašai už paskutinį (aktualų) laikotarpį sudaro pagrindą spręsti apie atsakovo sunkią finansinę situaciją ir kurie atspindi dabartinę atsakovo turtinę būklę (šiuo metu gaunamas (negaunamas) pajamas). Atsakovas taip pat pakartotinai nurodė, jog atsakovo sunki turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti ateityje Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-463-603/2022, teisminio proceso Nr. 2-55-00684-2020-7 priėmus pareiškėjui palankius sprendimus dėl žalos atlyginimo. Taip pat pabrėžė, kad jo sunkią turtinę padėtį patvirtina ginčo bylų gausa, kitose bylose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jis buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo, kitose bylose valstybė jam teikia garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, apmokėdama 30 proc. šios pagalbos išlaidų, be to, vartotojai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėjo, kad jis buvo priverstinai iškeldintas iš buto, dėl banko, antstolio, jo buto pirkėjo nesąžiningų veiksmų jis patyrė didelę turtinę žalą, psichologinį stresą, neturi santaupų, kilnojamojo turto, transporto priemonių, turi skolų tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo A. C. pakartotinio prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino bei nustatė atsakovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, jog yra sumokėjęs dalį mokėtino žyminio mokesčio.
7. Teismas, įvertinęs atsakovo naujai pateiktus įrodymus, sprendė, jog jo pateiktų duomenų nepakanka siekiant pagrįsti atsakovo turtinę padėtį, naujai datai suformuoti sąskaitų išrašai nepatvirtina realios atsakovo turtinės padėties, o dalies duomenų atsakovas teismui iš viso nėra pateikęs.
8. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo Paysera ir AB Swedbank sąskaitų duomenų, nurodė, kad jose transakcijos apskritai nevyko, o iš UAB Revolut Payment sąskaitos išrašo matyti, kad joje transakcijos vyko tik 2022 m. liepos 6 d. dėl 0,16 Eur ir 1,02 Eur sumų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VĮ Registrų centras, todėl padarė išvadą, kad šios sąskaitos nėra pagrindinės atsakovo kasdienių operacijų sąskaitos ir kaip pavieniai įrodymai patys savaime nepatvirtina realios atsakovo turtinės padėties.
9. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis nevykdo mokestinių prievolių ir gauna pranešimus iš mokesčių surinkėjo, nesudaro pagrindo daryti išvados apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti žyminio mokesčio.
10. Teismas pažymėjo, jog tai, kad atsakovas nedėjo visų pakankamų pastangų prašymo aplinkybėms pagrįsti (nepateikė visų duomenų), nesudaro pagrindo atleisti jo nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo ir/ar ją perkelti teismui.
11. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pagal paties atsakovo selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrosios atsakovo turtinės padėties, jam nuosavybės teise priklausančio turto sudėties bei jo realių finansinių galimybių, t. y. pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog jis dabar nėra nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundą visą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – priimti naują sprendimą – atsakovo atskirąjį skundą ir visus jo prašymo reikalavimus patenkinti pilnai, taip pat patenkinti atsakovo naują pakartotinį prašymą dėl apeliacinio teismo nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo iš dalies kitu nei nutartyje nurodytu būdu bei atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (didesnės dalies) už jo prašymą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas paaiškina, kad jo pateikti duomenys apie lėšų judėjimą buvo pakankami pagrįsti atsakovo sunkią turtinę padėtį, o perteklinių duomenų formalus reikalavimas yra akivaizdus teismo nesąžiningumas arba šališkumas, arba akivaizdus nenoras, kad teismo sprendimas būtų nagrinėjamas apeliacine tvarka.
14. Nurodo, kad jis pilnai atskleidė tikrąją savo turtinę padėtį, nes tik dėl ginčo bylų ir areštuotų sąskaitų atsakovo kasdieniai būtinieji poreikiai (būsto, maisto, drabužių, kt.) yra minimalūs, jo butas parduotas už pusę rinkos kainos, atsakovas dar liko skolingas bankui labai didelę sumą (menamą skolą), banko sąskaitos areštuotos, dėl skolų vykdomi išieškojimai, jis neturi gyvenamosios vietos, gyvena garaže be jokių patogumų, kasdienius būtinuosius poreikius galėjo tenkinti tik iš skolintų lėšų ir tik grynųjų pinigų pavidalu.
Šalies argumentai
15. Atsakovo nuomone, skirtingi ir dažnai nemotyvuoti teismų sprendimai analogiškose bylose nesudaro jokio pagrindo jam žinoti, kokius ir kiek duomenų reikia pateikti dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar dėl atleidimo nuo jo, o teismo reikalavimas (nurodymas) atsakovui, siekiančiam pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, pačiam žinoti, kokiais duomenimis ir kokia apimtimi tai reikia įrodyti, yra akivaizdžiai ydingas, neteisingas ir nelygiateisiškas, nes tik teismas yra laisvas duomenų pakankamumą įvertinti, o atsakovas tokiu atveju dalyvauja žaidime (loterijoje), kur jo galimybės laimėti yra minimalios. Akcentuoja, kad jam iš įstatymų ir teismų praktikos nebuvo ir nėra žinoma, kokia mokesčio dalis galėjo būti sumokėta, norint jo prašymą tenkinti.
16. Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje dar nenustatė, ar asmens (atsakovo) sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra skundo pateikimo teismui metu. Pažymi, kad yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo (atsakovas) gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), todėl žyminio mokesčio mokėjimas galėjo būti atidėtas.
17. Atsakovas pabrėžia, jog jis su nauju pakartotiniu prašymu teikė naujus įrodymus, kurie leido visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog jis iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, ir kad atsakovas pilnai atskleidė tikrąją savo turtinę padėtį. Be kita ko, jis deda visas galimas pastangas, siekdamas savo turtinę padėtį pagerinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo A. C. pakartotinis prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėjimo bei nustatytas terminas A. C. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
21. Atsakovas A. C. pateikė prašymą priimti į civilinę bylą naujai pateiktus naujus argumentus ir motyvus, įrodymus bei dokumentus – 2020 m. rugsėjo 14 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, 2020 m. vasario 6 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, prašymus UAB „Ignitis“, 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Įvertinus atsakovo 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą akivaizdu, kad apeliantas, teikdamas papildomus duomenis ir argumentus, siekia papildyti savo atskirąjį skundą (jo pagrindą), teismo priimtą dar 2022 m. lapkričio 24 d. teisėjos rezoliucija, tačiau pagal CPK 323 straipsnio imperatyvią nuostatą tai daryti draudžiama, todėl atsakovo A. C. prašymą ir su juo pateiktus naujus įrodymus teismas atsisako priimti.
Dėl bylos esmės.
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
23. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
24. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
25. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-650-881/2022).
26. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
27. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu (žyminio mokesčio mokėjimo metu) bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022).
28. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
29. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria remiasi atsakovas šioje byloje prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši aplinkybė, kaip minėta, gali sudaryti pagrindą atleisti asmenį tik nuo dalies žyminio mokesčio. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl atsakovo prašymas atleisti jį nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio nėra pagrįstas.
30. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė ir pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi. Įvertinus atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus argumentus apie tai, kad jo banko sąskaitos areštuotos, dėl skolų vykdomi išieškojimai, jis neturi gyvenamosios vietos, gyvena garaže be jokių patogumų, kasdienius būtinuosius poreikius tenkina tik iš skolintų lėšų ir tik grynųjų pinigų pavidalu, kad jis pilnai atskleidė savo tikrąją finansinę padėtį ir jo pateikti duomenys apie lėšų judėjimą buvo pakankami pagrįsti jo sunkią turtinę padėtį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir lemia negalėjimą sumokėti itin mažą 20 Eur žyminį mokestį. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad iš atsakovo pateiktų naujai datai suformuotų UAB Revoliut Payment, Paysera ir AB Swedbank sąskaitų išrašų, negalima nustatyti realios ir konstatuoti sunkios atsakovo turtinės padėties, be kita ko, atsakovas išvis nėra pateikęs jokių duomenų iš Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, duomenų iš sąskaitų apie lėšų judėjimą, duomenų apie darbovietę, apie gaunamą užmokestį, iš kurių būtų galima spręsti apie jo sunkią turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo pateikti duomenys apie lėšų judėjimą buvo pakankami pagrįsti jo sunkią turtinę padėtį, o perteklinių duomenų formalus reikalavimas yra akivaizdus teismo nesąžiningumas arba šališkumas.
31. Kaip nepagrįsti vertinami ir atsakovo argumentai, jog jam iš įstatymų ir teismų praktikos nebuvo ir nėra žinoma, kokia mokesčio dalis galėjo būti sumokėta, norint jo prašymą tenkinti, o skirtingi ir dažnai nemotyvuoti teismų sprendimai analogiškose bylose nesudaro jokio pagrindo jam žinoti, kokius ir kiek duomenų reikia pateikti dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar dėl atleidimo nuo jo. Pažymėtina, jog pats atsakovas savo apeliaciniame skunde cituoja ir remiasi teismų nutartimis, priimtomis su atsakovu susijusiose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami žyminio mokesčio mokėjimo, atidėjimo bei atleidimo procesiniai klausimai. Remiantis tuo, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovui yra ir / ar turi būti žinoma, kokie duomenys teismui turi būti teikiami kartu su prašymu atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Akcentuotina, kad vien atsakovo deklaratyviai nurodomos aplinkybės, tokios kaip kad jo sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, jis gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą ar kad jis deda visas galimas pastangas, siekdamas savo turtinę padėtį pagerinti, nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.
32. Konstatuotina, jog nesant duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, šiuo atveju, apie jam priklausantį turtą bei jo realias finansines galimybes, teismas negali spręsti dėl šiuo konkrečiu momentu esamos atsakovo turtinės padėties, todėl jo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (didesnės dalies) už jo prašymą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą atmestinas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, taip pat įrodymų dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kurie pagrįstų, jog atsakovo turtinė padėtis ateityje pasikeis ir jis galės sumokėti žyminį mokestį.
33. Pabrėžtina, kad bylinėjimosi išlaidų institutą lemia keletas priežasčių. Pirma, bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, susijusių su teismų darbu. Antra, bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis). Trečia, pareiga mokėti bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių spręsti konfliktus. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vien per 2022 metus įvairiuose Lietuvos teismuose buvo nagrinėjami 39 A. C. inicijuoti teisminiai ginčai. Ne kartą teismų jau buvo išnagrinėti ir A. C. prašymai atleisti jį nuo žyminio mokesčio, ir šie apelianto prašymai nebuvo patenkinti (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2466-854/2022, 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2605-794/2022 ir kt.). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atleidus atsakovą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai paneigti žyminio mokesčio mokėjimo tikslai (paskirtis).
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi jam nustatomas naujas terminas sumokėti 20 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui A. C. naują terminą, t. y. iki 2022 m. sausio 20 d. (įskaitytinai), atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje, pašalinti.