Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 21 d.Komisija 2018 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 93-15 nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo daroma pažanga nepakankama spręsti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, visą dėmesį sutelkė tik į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį, paskirtos bausmės dydį, ankstesnius teistumus bei taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, taikytas nuobaudas bausmės atlikimo metu, nors pagal teismų praktiką turi būti vertinama aplinkybių visuma. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, kadangi į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę, todėl sprendžiat klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo į tai neturėtų būti pakartotinai atsižvelgiama. Skundo autorius nesutinka ir su teismo nurodytu jam paskirtų nuobaudų vertinimu. Teigia, jog paskirtų nuobaudų kiekis lyginant su atliktos bausmės dydžiu nėra labai didelis. Be to, nuobaudos yra negaliojančios, paskutinius dvejus metus nebaustas, kas rodo, kad jo elgesys šiuo metu yra teigiamas. Nuteistasis taip pat teigia, jog savo elgesiu per paskutinius kelerius metus įrodė, kad pasikeitė, jo elgesys šiuo metu teigiamas. Sutinka būti lygtinai paleidžiamas su intensyvia priežiūra, kas tik dar labiau skatins save kontroliuoti ir auklėti. Todėl mano, kad yra ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, taip pat yra ir kitos formalios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (42 balai). Pažymėtina, kad nuo paskutinio vertinimo ji pakito minimaliai (sumažėjo nuo 44 balų iki 42 balų). Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Apie nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką byloja ir kitos nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančios aplinkybės. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog A. K., nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys pataisos įstaigoje ne visada buvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, per bausmės atlikimo laiką skundo autorius vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 25 kartus, net 18 kartų baustas drausmine tarka. Dar daugiau, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas tik 8 kartus, paskutinį kartą daugiau nei prieš metus. Drausminių nuobaudų skaičius ženkliai viršija paskatinimų skaičių. Nors nuobaudos negaliojančios ir apeliantas laikomas nebaustu, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį, jo asmenybę, požiūrį į taikomas pataisymo priemones. Šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad A. K. du kartus buvo teistas už teismo sprendimų nevykdymą, verčia abejoti gebėjimu paklusti draudimams, įpareigojimams, su kurių taikymu neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas ir ypač lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. K. elgesys bausmės atlikimo metu pagerėjo tik paskutiniu metu. Pastebėtina, kad nors bausmę jis atlieka jau pakankamai ilgai, tačiau dirbti pradėjo tik nuo 2017 m. spalio 3 d. Anksčiau nedirbo motyvuodamas tuo, kad neranda tinkamo darbo pasiūlymo. Šios ir anksčiau paminėtos aplinkybės šiuo metu leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu ir leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesiu, artėjant svarstymui dėl lygtinio paleidimo, stengiasi tik sudaryti gerą, teigiamą savo įvaizdį.Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujasi BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai vertino A. K. padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, ankstesnius teistumus, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia skundo autoriaus elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ypač įvertinant tai, kad ankstesni teisės pažeidimai vis dar pripažįstami kaip nuteistojo riziką nusikalsti didinantis veiksnys. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad A. K. adekvačiai vertina priešingą teisei elgesį ir nesuteikia pagrindo manyti, kad šiuo metu būdamas lygtinai paleistas elgsis pagal visuotinai priimtinas elgesio taisykles, laikysis įstatymų ir nebedarys teisės pažeidimų. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 42 balai, nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, žymių pokyčių keičiant nuostatas ir elgesį nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pagrįstai nenustatyta A. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad net 22 balai iš 42, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skundo motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.