Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. priimtą nutarimą Nr. 93-522 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą – galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.). Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 21 d. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-522 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. K., nenustatęs pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties motyvai prieštarauja BVK 157 straipsniui. Nurodoma, kad įstatymas suteikia apeliantui teisę į lygtinį paleidimą, nes jau yra atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas yra nekompetentingas, nes nutartyje rašoma apie nuteistojo paskutinės nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, o BVK nenurodyta, kad į lygtinį paleidimą nepretenduoja nuteistieji, kurių padaryta nusikalstama veika įvardijama kaip labai sunki. Taip pat skunde nurodoma, kad ankstesni teistumai negali būti pagrindas nepatvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad pareigūnai, dirbantys su nuteistaisiais, nuolat juos stebėdami, gali geriausiai nurodyti ar asmeniui galima taikyti lygtinį paleidimą. Teismo numanymas (subjektyvus supratimas) negali lemti kam galimas ir kam negalimas įstatymo taikymas. Pataisos įstaiga pagrįstai nusprendė, kad savo elgesį nuteistasis pakeitė ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos tam tikros aplinkybės neatitinka Komisijos išvados ir medžiagos autentiškumo. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, Pataisos namuose mokėsi 2011-2012, 2012-2013 ir 2013-2014 metais Elektrėnų profesinio rengimo centre ir įgijo kompiuterio operatoriaus, baldų apmušėjo ir vytelių pynėjas kvalifikacijas. Nuteistasis pataisos įstaigoje šiuo metu dirba visuomeniniais pagrindais, tvarko ilgalaikių pasimatymų patalpas. Prisideda prie būrio gerbūvio gerinimo darbų. Šiuo metu teisės pažeidėjas prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Skunde apeliantas nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties motyvai prieštarauja BVK 157 straipsniui. Nurodoma, kad įstatymas suteikia apeliantui teisę į lygtinį paleidimą, nes jau yra atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau tai sudaro tik formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (51 balas pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą taip pat nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika nors ir sumažėjo (buvo 55 balai) vis tiek išliko vidutinė, balų įvertinimas pakito nežymiai, t. y. iki 51 balo. Lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis svarstytas antrą kartą, pastebimas siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje buvo paskatintas. Nuteistojo tikslai vertintini teigiamai nuteistojo atžvilgiu, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, to nepakanka.Skundo argumentas, kad apylinkės teismas yra nekompetentingas, nes nutartyje parašyta apie nuteistojo paskutinės nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atmetamas kaip nepagrįstas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad padarytos nusikalstamos veikos ar ankstesni teistumai sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau jo vertinimas, kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, jokiu būdu negali reikšti teismo nekompetentingumą. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvada, akcentuotina, kad bausmės atlikimo metu A. K. nepasižymėjo išskirtinai nepriekaištingu elgesiu. Skunde nurodoma, kad pareigūnai, dirbantys su nuteistaisiais, nuolat juos stebėdami, gali geriausiai nurodyti ar asmeniui galima taikyti lygtinį paleidimą, bei tai, kad teismo numanymas (subjektyvus supratimas) negali lemti kam galimas ir kam negalimas įstatymo taikymas. Šie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nurodo, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių nuostatų akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonė neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, analogiškai kaip nutarė komisija. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.Taip pat apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos tam tikros frazės neatitinka Komisijos išvados autentiškumo. Su šiuo skundo argumentu sutikti negalima, nes sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti vetinama ne tik Komisijos nutarime pateikta informacija, bet ir visa klausimui spręsti pateikta medžiaga, o tai yra socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, ir kiti duomenys. Šiuo atveju apylinkės teismas taip pat savo nutartyje rėmėsi visa teismui pateikta medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką 25 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 18 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje skatintas buvo 6 kartus. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis nepriekaištingai laikėsi pataisos rekomendacijų, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos nepakanka daryti išvadai, kad A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistajam yra išskiriami keturi kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.