Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutinė bausmė – 11 m. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 21 d., pabaiga – 2020 m. sausio 21 d.

- Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė;

- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį, paskirta 12 MGL dydžio bauda;

- Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 4 MGL dydžio bauda;

- Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus, baldų apmušėjo ir vytelių pynėjo kvalifikacijas, per rekomendacijoms įgyvendinti skirtą laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas, neturi galiojančių nuobaudų. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad A. K. bausmės atlikimo metu net 25 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 1 d.), 18 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2015 m. rugpjūčio 20 d., nuobauda panaikinta prieš terminą 2016 m. liepos 13 d.) ir, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos – už labai sunkaus, sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų, numatytų BK XVII, XX ir XXXVII skyriuose, padarymą t. y. už nusikaltimą žmogaus gyvybei, nusikaltimą žmogaus laivei ir nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. A. K. anksčiau buvo teistas keturis kartus už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Jam buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Po paskirtų bausmių nuteistasis išvadų nepadarė, toliau darė nusikaltimus, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, pastebima, kad jis pakartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas; turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Be to, vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis buvo ir aštuonis kartus skatinamas, tačiau iš pažymos apie jo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad elgesio korekcija nebuvo nuosekli, nes A. K. ne kartą po paskatinimų buvo ir baudžiamas. Iš pataisos namų socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi vieną ar daugiau smurto naudojimo pavyzdžių ar grasinimą smurtu, siekiant gauti paklusimą. Nuteistasis turi ir oficialiai patvirtintą savikontrolės praradimo epizodą.

Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra teismo vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl vien tai, kad šiuo metu A. K. elgiasi tinkamai ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis jau pakankamai pasikeitė, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 93-15.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 93-15 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.