Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 21 d.2018 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, dėl to, kad nuteistasis net 26 kartus buvo pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, baustas drausminėmis nuobaudomis, egzistuoja pakankamai kriminogeninių rizikos veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką jo elgesiui, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti ir nėra pagrindo manyti, kad A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, pritardamas Komisijos išvadoms, nuteistojo skundą atmetė. Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistojo teigimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl tokia teismo nutartis prieštarauja vieningai šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai ir negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta. Motyvuodamas šią išvadą A. K. pažymi, kad teismui pateiktame skunde buvo pateikti objektyvūs duomenys, paneigiantys Komisijos išvadą dėl nuteistojo įsiskolinimų antstoliams, tačiau šie duomenys skundžiama nutartimi nebuvo tinkamai įvertinti, kas, pasak nuteistojo, suponuoja pagrįstą išvadą, jog jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas formaliai, iš esmės turint išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu, kadangi jis buvo nuteistas už kelių sunkių nusikaltimų įvykdymą. Skundu pažymima, kad A. K. jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį, būtiną lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymui. Nors pataisos namuose jis ir buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau su juo pravestas pokalbis nelaikytina drausminės nuobaudos rūšimi, kas skundžiama nutartimi, pasak nuteistojo, vėlgi nebuvo įvertinta. Be to, skundžiama nutartimi nebuvo atsakyta ir objektyviai pagrįsta, kodėl Komisija atidėjo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakartotinį svarstymą. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia A. K., jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 41 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant tokiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistajam siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteistojo atžvilgiu ir toliau taikomi itin griežti elgesio ribojimai, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. K. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį buvo paskatintas 9 kartus, pataisos namuose dirba patalpų valytoju, iš gaunamo atlyginimo dengia pataisos namuose jo vardu gautus vykdomuosius dokumentus. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui, tačiau nuteistojo nuostata į jį prižiūrinčius pareigūnus, remiantis 2018 m. birželio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka dviprasmiška. Pritariant tiek skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tiek ir Komisijos nutarimo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. birželio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė A. K. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – informacija apie jo teisės pažeidimus, jo gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neabejotinai atsižvelgiant ir į nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančius veiksnius, tačiau jų neišskiriant, t. y. vertinant juos visų A. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Būtent šių aplinkybių tinkamas įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. K. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir skiriamos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, piniginė bauda), tačiau, įvertinus tai, kad teistumui neišnykus jis ir vėl nusikalto, padarydamas net keletą nusikalstamų veikų, įskaitant ir sunkų nusikaltimą, suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, teigiamos įtakos jo elgesiui tai nepadarė, o pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistajam nepavyksta. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jie atskleidžia A. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami. Juo labiau, kad ankstesni A. K. nusikalstami veiksmai, remiantis 2018 m. birželio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.Atmetant nuteistojo skundą, jo kontekste sprendžiant A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme jis iš esmės nepripažino. Ir nors šioje bausmės stadijoje nuteistojo pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų jau yra pakitusi – nuteistasis prisiima atsakomybę už savo nusikaltimus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, kas neabejotinai rodo tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, detalizuoti savo nusikaltimų A. K. nelinkęs, teigia, jog tikslo nužudyti jis neturėjo, nusikaltimo įvykdymo metu jis nemąstė blaiviai, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis vis dar kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių, priežasčių paskatinusių jį nusikalsti neanalizuoja, o tai nuteistąjį iš esmės charakterizuoja neigiamai ir visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama. Konstatuojant šią išvadą paminėtina ir tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą A. K. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja saugaus A. K. gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Tuo tarpu, paties nuteistojo teigimu, jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su laisvėje esančiais draugais, kas įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, o praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog A. K. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir jo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką pataisos namų vidaus tvarkos taisykles A. K. buvo pažeidęs net 26 kartus, iš kurių net 18 kartų jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, todėl vien tai, kad tam tikrais atvejais buvo apsiribojama vien tik auklėjamojo pobūdžio pokalbiu, nuteistojo vidaus tvarkos pažeidimų nemenkina. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad paskutinį kartą drausmine tvarka už, be kita ko, itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas, A. K. buvo nubaustas vos prieš kiek daugiau nei 5 mėnesius – 2018 m. kovo 12 d., po šio laiko už gerą elgesį jis buvo paskatintas vos vieną kartą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. K. elgesys išimtinai teigiama linkme yra koreguojamas tik nuo paskutinės drausminės nuobaudos jam paskyrimo, o tai, įvertinus jam paskirtos bausmės vykdymo laiką – nuo 2009 m. sausio 21 d., atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytas A. K. asmenybę labiau neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vis dar neleidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo asmenybė jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos yra pakitusi pakankamai. Įvertintina ir tai, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo (2018 m. sausio 15 d.) pakito vos 1 balu, šiuo metu ji vertinama 41 balais ir yra vidutinė. Iš jų tik 20 balų yra statiniai, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys vis dar gali būti koreguojamas teigiama linkme, tokiu būdu mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki minimalaus, t. y. statinio, balo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. K. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų duomenų, patvirtinančių, jog jokių įsiskolinimų antstoliams nuteistasis neturi, tačiau įvertinus tai, kad nuosprendžiu, pagal kurį A. K. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiesiems iš kaltininkų, įskaitant ir A. K., buvo priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o nuteistojo pateikti duomenys patvirtina tik tiek, kad vykdomosios bylos, susijusios su piniginių baudų, paskirtų A. K. už administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus, yra nutrauktos, jokios reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi. Esant šių duomenų visumai vien tai, jog nuteistojo pateikti duomenys nebuvo įvertinti skundžiama nutartimi, priešingai nei savo skundu teigia A. K., nesudaro pakankamo pagrindo abejoti jos teisėtumu bei pagrįstumu.Pagrindo nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro ir A. K. skundo teiginiai, jog skundžiama nutartimi nebuvo atsakyta ir objektyviai pagrįsta, kodėl Komisija atidėjo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakartotinį svarstymą. Pagal BVK 164 straipsnio 5 dalį, pakartotinis svarstymas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju, įvertinusi vis dar egzistuojančius nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius kriminogeninius rizikos veiksnius, pataisos namų režimo reikalavimų nesilaikymą, Komisija nustatė adekvatų terminą – 5 mėnesius, per kurį būtų įmanoma įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai aukščiau aptarto BVK 164 straipsnio 5 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, kuriame, be kita ko, konkretus pakartotinio asmens svarstymo terminas nenurodomas, nepažeidžia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.