Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 27 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., nuteistas 2011 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį galutine – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau teistas keturis kartus. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 10 mėnesių 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. vasario 23 d.).Komisijos 2017 m. vasario 27 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.Nuteistasis A. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta atsižvelgiant iš esmės tik į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą už ką jis yra nuteistas, o ne į nuteistam asmeniui palankias aplinkybes. Nuteistojo nuomone skundžiamoje nutartimi nebuvo įvertintos teigiamai A. K., apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, įvardintos Komisijos nutarime. Analizuojant Komisijos nutarimą akivaizdu, kad egzistuoja BVK 157 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir likusi atlikti tik nedidelė 2 metų ir 10 mėnesių bausmės dalis.Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarimas itin palankiai įvertina A. K. ir šios aplinkybės išpildo BVK 157 straipsnio reikalavimus. Komisijos nutarime akcentuojama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (pagal „OAS-ys“ metodiką sumažėjo nuo 51 balo iki 44 ir tai atitinka vidutinę riziką), kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Nuteistojo A. K. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 8 kartus, teigiamai vertina priežiūrą, pataisos namuose mokosi, dirba visuomeniniais pagrindais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie būrio gerovės darbų, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įvykdęs rekomendacijas ir, kaip nurodyta nutarime, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas padarė visiškai priešingas išvadas.Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių kompleksiškai, prioritetą suteikdamas vien A. K. nepalankioms aplinkybėms. Dėl padarytų nusikalstamų veikų sunkumo sprendžiant lygtinio paleidimo A. K. klausimą, pažymima, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat skiriant atitinkamo dydžio bausmę, ir jos niekaip nebegali būti reikšmingos ar aktualios atsižvelgiant į pokytį, įvykusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.A. K. manymu, nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai jį apibūdinantys duomenys, tačiau teigiamai apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę bei parenkant jos dydį, ir galima teigti, kad nuteistasis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra jo laikyti izoliuotąNuteistojo A. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, vykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, pataisos namuose mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, įgijo kompiuterio operatoriaus, baldų apmušėjo ir vytelių pynėjo kvalifikacijas, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba visuomeniniais pagrindais, prisideda prie būrio gerbūvio gerinimo darbų, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 44 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 balo iki 44 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (pakartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį skatintas 8 kartų, tačiau 25 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus ir 18 kartų baustas drausmine tvarka, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors A. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, šiuo metu dirba visuomeniniais pagrindais, tvarko ilgalaikių pasimatymų patalpas, prisideda prie būrio gerbūvio gerinimo darbų, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo tris specialybes, už nepriekaištingą elgesį skatintas 8 kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) padarymą, ankščiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nors padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nedirbo, ir tik po 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos nustatytų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, pataisos įstaigoje pradėjo dirbti visuomeniniais pagrindais. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto A. K. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat skiriant atitinkamo dydžio bausmę, ir jos niekaip nebegali būti reikšmingos ar aktualios atsižvelgiant į pokytį, įvykusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltės prisipažinimas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, A. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.